Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims M. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. patikslintą ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtus statinius, pareikštą atsakovei D. S., trečiaisiais asmenimis byloje esant M. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, reaguodama į R. D. 2021 m. lapkričio 23 d. skundą, patikrino žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. S. ribas, pagal namų valdos žemės sklypo ribų planą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gruodžio 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos šiaurinėje pusėje prie (duomenys neskelbtini) gatvės atitinka metrus nurodytus namų valdos žemės sklypo plane ir faktinį naudojimą. Atstumas pietinėje sklypo pusėje nuo L. G. gatvės 27,25 m rytų kryptimi, nuo gauto taško 5,59 m atstumu pietų kryptimi, nuo gauto taško atstumu 25,40 m rytų kryptimi. Atstumas iki esančios tvoros yra 3,10 m, tvora yra kaimyniniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ūkinio priestato dalis patenka į gretimą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vizualiai faktinė situacija užfiksuota nuotraukomis, pateiktomis fotolentelėje. Akivaizdu, kad ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esanti atsakovei priklausanti tvora ir augančios tujos, užtveria dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidžia ieškovo ir jo sutuoktinės kaip šio žemės sklypo savininkų teises, trukdo jiems naudotis bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

2021 m. lapkričio 5 d. pretenzija R. D., kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas pareikalavo atsakovės D. S. pašalinti jo nuosavybės teisių pažeidimą ir iki 2021 m. gruodžio 1 d. nugriauti atsakovei priklausantį statinį – tvorą, kuri yra pastatyta jam priklausančio aukščiau minėto žemės sklypo teritorijoje, po nugriovimo sutvarkant statybvietę ir nedarant žalos R. D. ir M. D. priklausančiam žemės sklypui. Taip pat pareikalavo atsakovės pašalinti pažeidimą ir iki 2021 m. gruodžio 1 d. nugriauti arba nukelti didesniu nei 3 metrų atstumu nuo R. D. priklausančio žemės sklypo ribos atsakovei priklausantį statinį – ūkio pastatą. Atsakovei D. S. pretenzija buvo išsiųsta registruotu laišku. Atsakovė į pretenziją nereagavo ir šiai dienai statinys – tvora yra nenugriauta, ūkio pastatas taip pat nenugriautas, nenukeltas, o ieškovų teisės ir toliau yra pažeidžiamos. Ieškovui nekyla abejonių, jog jų teisės yra pažeistos, nes jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra statiniai priklausantys atsakovei D. S., kurie trukdo valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Atsakovės D. S. atstovas M. S. parodė, kad jo mama gyvena (duomenys neskelbtini). Tvora stovi apie 30 metų. Dalį tvoros pastatė kaimynė S,, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kairę pusę, o kitą dalį – jis, t. y. link laidojimų namų. Padarė vientisą ribą, kuri buvo visiškai tiesi. Tvora buvo metalinė, tinklinė. Seną tinklą pakeitė nauju. Toje linijoje buvo įsodintos tujos, kadangi eina elektros linija. Tujos įsodintos prieš 15 metų. Ginčo dėl tujų su kaimynais niekada nekilo. Viskas buvo daroma pagal seną ribą. S. nusipirko iš jų sklypą, su tokia riba. S. yra pasirašęs. Dabar riba pasikeitė. Dabartinė nauja riba yra akivaizdžiai paslinkta. Dabartinė riba kerta pastatą. Priestatai atsirado nuo 1950 metų. Naujai pastatytas priestatas (malkinė) prie garažo – 2014 m., kuris yra įregistruotas 2021 m. spalio 28 d. Be įgaliojimo jis negalėjo sutvarkyti dokumentų. Tualetas yra įregistruotas kartu su ūkiniu pastatu. Jis laikinai yra nuimtas, nes reikia padaryti pamatą. 2021 m. liepos mėnesį buvo atliekami sklypo matavimo darbai. Ieškovas jo nekvietė. Jis turėjo būti informuotas. Matininkas matavo bendrą ribą. Matė, kad kažkas yra daroma. Sužinojo tik po patikslinimo, kad yra pakeistos ribos, t. y. 2021 m. gruodžio 14 d. Tikslinant ribas prieštaravimus išreiškė. Patikrinimo akte pretenzijų nenurodė. Nesikreipė ir dėl ribų pakeitimo. Nesutinka su esama riba. Tvora pastatyta sklypo riboje. Tujos ant ribos.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius atstovas R. D. parodė, kad atliko faktinių duomenų patikrinimą, t. y. ėjo pagal linijų ilgius nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kur yra atlikti kadastriniai matavimai. Jie atėjo būtent į tą vietą kur yra žymeklis. Gaunasi, kad prie Aušros gatvės tarp sklypų riba yra gera, o vėliau nutolsta 3 m. Sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus jų darbuotojas patvirtino ir vedėjas priėmė sprendimą, kadangi pagal ilgius ir visą kitą viskas atitiko. Matmenys nepasikeitė. Pateiktame brėžinyje tik pastato kampas liečiasi su riba. Tačiau atvykus į vietą rado kitą vaizdą. Šiai dienai, jei būtų žinoma šita situacija, būtų netvirtinti tokie kadastriniai matavimai, kadangi linija eina per pastatą. Jei būtų lauko tualetas, būtų dar labiau į sklypą. Matininkas įkėlė realybės neatitinkantį dokumentą. Šiandien sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), ribos yra galiojančios, kadangi nėra nuginčytos teisme. Pagal juos sklypo riba atitinka dokumentus. Dokumentai yra vienaip, o reali situacija yra kitaip. Ieškovo žemėje yra tvora ir tujos. Daug metų naudojo, buvo nusistovėjusi tokia tvarka pas kaimynus, o realiai pagal dokumentus yra kitaip. Atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje žiūrėjo žemės sklypo duomenis. Nežiūri savavališkos statybos. Skelbimas apie matavimus buvo paskelbtas laikraštyje, nes sklypo savininkės sūnus neturėjo įgaliojimo.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas R. D. ir trečiasis asmuo M. D. ir atsakovę D. S. yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovas R. D. ir trečiasis asmuo M. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 0,1538 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,1669 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai žemės sklypą su statiniais įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2795 pagrindu, o atsakovė savo žemės sklypą įsigijo anksčiau – (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudamas pašalinti ieškovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu Šakiai, Aušros g. 26, nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis)).

CK 4.98 straipsnis, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2012; kt.).

Į bylą pateikta UAB „Vilniaus geodezijos linijos“ parengta kadastrų duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtintos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko N. N. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtą elektroninę žemės sklypo duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Vilniaus geodezijos linijos“ atliktų kadastrinių matavimų neginčijo, todėl teismas jais remiasi.

Ieškovas nurodė, kad į jo sklypą patenka atsakovei priklausanti tvora, vienoje pusėje 17,88 m ilgio ir kitoje pusėje 38,25 m ilgio. Tiek atsakovė ieškinyje, tiek atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dalį tvoros pastatė kaimynė S. (buvusi sklypo savininkė), t. y. tvorą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir palei rytinę ribą iki ūkinio pastato, o kitą dalį – atsakovė, t. y. link laidojimų namų. Teismas labiau tikėtina aplinkybe laiko tai, kad tik dalį tvoros pastatė atsakovė, t. y. 38,25 m, kadangi ieškovas žemės sklypą su jame esančiais pastatais įsigijo tik 2021 m. birželio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, neišsiaiškinęs tikslių žemės sklypo ribų, todėl galėjo nežinoti ir apie tvoros statymo aplinkybes. Šiuo atveju atsakovė ir jos atstovas, kurie žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), naudojasi ilgą laiką, visą laiką teigė, kad dalį tvoros – 17,88 m, statė būtent buvę žemės sklypo savininkai S. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo tvora stovi apie 30 metų. Kitoks tvoros pastatymo laikotarpis byloje nenustatytas, todėl tarp šalių kilusiam ginčui dėl tvoros nugriovimo spręsti teismas vadovaujasi teisiniu reglamentavimu, galiojusiu 1993 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 buvo patvirtintos respublikinės statybos normos (duomenys neskelbtini)92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kurios reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimą, statymą ir įrengimą, buvo privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su išvardyta veikla ((duomenys neskelbtini)92 1.1 punktas). Minėtos normos galiojo iki 2004 m. kovo 5 d.

(duomenys neskelbtini)92 2 nebuvo numatyti reikalavimai ar apribojimai tvorų statybai, išskyrus tvorų aukštį. Minėto įsakymo 2.5. punkte nurodyta, kad sklypai nuo gatvės gali būti atitveriami ne aukštesnėmis 1,2 metro tvoromis.

Byloje nustatyta, jog atsakovės pastatytos tvoros dalis užima ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto, šios žemės plotu naudotis atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo, todėl tokia statyba pripažintina, kaip pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, t. y. neteisėta.

CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl tokios statybos padarinių šalinimo, taikomi įstatymai, galiojantys padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 32 straipsnis). Šiuo metu galiojanti šio įstatymo redakcija (įsigaliojo nuo 2023 m. gegužės 1 d.) numato penkis alternatyvius savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; teismas sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis; 3) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 5) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Nagrinėjamu atveju ginčo tvora pastatyta svetimoje žemėje, todėl ieškovo teisės gali būti ginamos tik vienu iš minėtų būdu – nugriaunant neteisėtai pastatytą atsakovės tvoros dalį, t. y. nuo tujų link laidojimų namų – 38,25 m. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, atsakovei nustatytinas 14 dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo tvoros daliai nugriauti.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tujos įsodintos prieš 15 metų. Ginčo dėl tujų su kaimynais niekada nekilo. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam atrodo, kad tujos gali būti 4 metų. Nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie tujas, jų aukštį ar pan., todėl teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad tujos yra sodintos prieš 15 metų, kadangi jas sodino pats atsakovės sūnus M. S.

Gyvatvorės sodinimo metu galiojo statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d.), kurio skyriaus „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 5 punkte nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Šio dokumento minėto skyriaus 6 punkte nustatyta, kad, formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. 2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-717 „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 4.5 punkte (akto redakcija galiojo nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d.) buvo numatyta, kad krūmai veisiami – ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų, o Taisyklių 4.6. punkte buvo reglamentuota, kad sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje gali būti veisiamos ne aukštesnės kaip 1,3 m gyvatvorės.

Byloje nustatyta, jog atsakovės sodintos tujos užima ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto, šios žemės plotu naudotis atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tujų pašalinimas ir tvoros ardymas sutvarkymas gali pareikalauti tiek finansinių, tiek laiko sąnaudų, sprendžia, jog atsakovei nustatytinas vieno mėnesio terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tujų eilę ir išardyti tvorą, esančią R. D. ir M. D. nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype, kuris laikytinas protingu.

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę nugriauti arba nukelti daugiau kaip 3 m atstumu nuo žemės sklypo, priklausančio nuosavybės teise R. D. ir M. D., ribos ūkinį pastatą. Ieškovas remdamasis 2021 m. liepos 2 d. atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais nurodė, jog atsakovei priklausantis statinys – ūkio pastatas – sklypo plane pažymėtas „N“, yra pastatytas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų – neišlaikyti minimalūs Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 numatyti atstumai iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei nėra sklypo savininkų rašytinio sutikimo dėl tokios minėto statinio lokacijos. Atsakovės atstovas nurodė, jog ūkinis pastatas pastatytas 1953 m., o rekonstruotas 2014 m., pastatas įregistruotas Nekilnojamo turto registre.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo ūkinis pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1953 m., o rekonstruotas 2014 m. Įrašas galioja nuo 2021 m. lapkričio 18 d.

CK 4.262 straipsnis įtvirtina, kad į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Vertinant aplinkybę dėl ūkinio pastato teisėtumo, aktualūs teisės aktų reikalavimai statybai, galioję ginčo statinio statybos metu ir statybos atitiktis šiems reikalavimams. Todėl konstatuotina, ūkinis pastatas tiek statybos metu, tiek statybos užbaigimo metu, jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu, atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus, jo statybos buvo vykdomos teisėtai, todėl teisės aktų pagrindu esant statiniams įregistruotiems viešajame registre, preziumuojama, kad jie atitiko tuo metu nustatytus reikalavimus. Aplinkybė, kad vėliau buvo atlikti patikslinti kadastriniai matavimai, jie įregistruoti registre, kas lėmė ribų tarp kaimyninių sklypų nustatymą ir atitinkamai faktą, kad ūkinio pastato dalis patenka į ieškovui priklausančio sklypo dalį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad statybos metu buvo pažeisti statybą reglamentuojantys teisės aktai bei konstatuoti statybos neteisėtumą. Ieškovui nenuginčijus atsakovei priklausančio ūkinio pastato statybos teisėtumą pagrindžiančių duomenų, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas neteisėtai.

Esant nenuginčytam ūkio pastato teisinei registracijai valstybės įmonėje Registrų centras, teismas plačiau nepasisako dėl ieškovo argumento, jog atsakovė nebuvo gavusi su atsakovės sklypu besiribojančio sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimo dėl ginčo ūkio pastato įteisinimo.

Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog jai priklausantis ginčo statinys yra pastatytas teisėtai.

Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kitų principų, jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Civiliniams teisiniams santykiams būdingas skirtingų subjektinių interesų egzistavimas ir kartu yra neišvengiama konkurencija tarp tokių interesų, o pirmiau įvardytų principų, kuriais, be kitų, grindžiami civiliniai teisiniai santykiai, taikymas reikalauja užtikrinti, kad, konkuruojant dviem skirtingiems subjektiniams interesams, būtų pasiekta tinkama (protinga) tokių interesų pusiausvyra (tiek, kiek tokios pusiausvyros užtikrinimas yra objektyviai įmanomas), kad vienas interesas nebūtų suabsoliutintas ir be pagrindo iškeltas virš kito konkuruojančio intereso.

Atsakovei priklausančio ūkio pastato dalies buvimas ieškovo žemės sklype varžo ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybės teisę į šį nekilnojamojo turto objektą, nes jie negali užstatytos žemės sklypo dalies panaudoti savo poreikiams tenkinti, kita vertus, kaip nustatyta, ginčo pastato statyba yra teisėta. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog narinėjamu atveju įpareigojus atsakovę nugriauti jai priklausančio ūkio pastato dalį, įsiterpusią į ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą, t. y. taikant kraštutinę nuosavybės teisės ribojimo priemonę, būtų be pakankamo teisinio pagrindo iš esmės paneigta (sunaikinant savininkui priklausančio daikto dalį) atsakovės nuosavybės teisė į pastatą. Be to, toks įpareigojimas prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams, kartu suponuotų esminį bylos šalių subjektinių teisių disbalansą atsakovės teisių nenaudai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis savininko daiktinių teisių gynimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), bei CK 1.2 straipsnyje įtvirtintų teisinio santykio subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principais, teismas patikslinto ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę nugriauti arba nukelti daugiau kaipo 3 m atstumu nuo žemės sklypo, priklausančio nuosavybės teise R. D. ir M. D., ribos ūkinį pastatą, atmeta kaip nepagrįstą.

Kartu pažymėtina, jog ieškovai turi teisę reikalauti, kad atsakovė naudodamasis teisėtai pastatytu ūkiniu pastatu nedarytų neigiamo poveikio jų sklypui t. y. sutvarkytų ar įrengtų tinkamą lietaus vandens nutekėjimą ar pan., tačiau tokio reikalavimo ieškovas šioje byloje nereiškė, šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos, todėl teismas dėl to nepasisako.

Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 88 Eur žyminis mokestis + 1 840,60 Eur atstovavimo išlaidos + 145 Eur už situacijos plano parengimą = 2 073,60 Eur. Patikslinto ieškinio reikalavimų tenkintina 50 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteistina pusė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra, 1 036,80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė patyrė 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Užskaičius viena kitai reikėsiančias sumokėti pinigų sumas, teismas sprendžia priteisti ieškovui iš atsakovės 686,80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 24,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis, po 12,42 Eur, iš ieškovo ir atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti (nugriauti) tvoros dalį – nuo tujų link laidojimų namų – 38,25 m ilgio ir pašalinti tujų eilę, esančius R. D. ir M. D., nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 686,80 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų aštuoniasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 12,42 Eur (dvylika eurų keturiasdešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 12,42 Eur (dvylika eurų keturiasdešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.