Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1911-1217/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-09
Bylos Nr.
1-1911-1217/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50776-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Kaltinamasis
M. V.
Civilinis ieškovas
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Oksana Leontjeva
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1911-1217/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50776-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7.; 1.2.14.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam M. V., jo gynėjai advokatei Oksanai Leontjevai,civilinio ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. G.,galimai laiduotojai V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. sukčiavo, naudodamasis elektroniniais duomenimis ir informacinėmis sistemomis, o būtent, naudodamasis tuo, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sistemų administratoriumi, turėdamas žinias ir gebėjimus, reikalingus darbui su pažangiomis informacinėmis (taip pat ir ryšių) technologijomis (toliau – IRT), turėdamas žinias ir gebėjimus diegti, atnaujinti informacijos ir ryšio technologijų sistemas, administruoti IRT sistemų paslaugas ir konsultuoti šių sistemų vartotojus, vykdyti sistemų techninės ir programinės įrangos priežiūros funkcijas bei užtikrinti informacijos saugumą įvairiose darbo aplinkose, turimas žinias ir gebėjimus naudodamas savo darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje, darbo įmonėje metu administruodamas ir įgalindamas darbui „Microsoft“ sistemas ((duomenys neskelbtini)), administruodamas ir tobulindamas (duomenys neskelbtini) sistemas bei „(duomenys neskelbtini)“ platformoje sukurtas programas, vystydamas duomenų ir informacinių technologijų infrastruktūros saugą, administruodamas (duomenys neskelbtini) sistemas, administruodamas „Windows“ ir „Linux“ serverius, ugniasienes, domenus, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 25 d., Vilniuje, neteisėtai darydamas poveikį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniams duomenims ir informacinėms sistemoms, M. V. įgijo teisę į 19 vnt. internetinio dovanų portalo „(duomenys neskelbtini)“ dovanų kuponų, kurio 1 vnt. vertė 50 eurų.

Po to M. V., kurį laiką dar dirbdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau, nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nebedirbdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai panaudojo jo aukščiau nurodytu būdu įgytus dovanų kuponus: - 2024 m. birželio 25 d. 2 vnt. dovanų kuponus, kurių identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2024 m. liepos 28 d. 1 vnt. dovanų kuponą, ID Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. rugpjūčio 8 d. 1 vnt. dovanų kuponą, ID Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. rugpjūčio 9 d. 1 vnt. dovanų kuponą, ID Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. rugpjūčio 11 d. 1 vnt. dovanų kuponą, ID Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. rugpjūčio 11 d. 1 vnt. dovanų kuponą, ID Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. rugsėjo 28 d. 2 vnt. dovanų kuponų, ID Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. spalio 30 d. 6 vnt. dovanų kuponų, ID Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. spalio 31 d. 4 vnt. dovanų kuponų, ID Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Taip veikdamas M. V. savo naudai įgijo svetimą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas įmonei turtinę 950 eurų žalą.

Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažino, nurodė, kad labai gailisi. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Dirbamas prižiūrėjo IT sistemas. Vartotojai konsultuodavosi IT klausimais, dažnai teko spręsti darbuotojų problemas su el. paštu, el. pašto neveikimas, duomenų sistemos valdymo neveikimas, slaptažodžių atstatymas, kompiuterių bendrai neveikimas. Prisijungus prie darbuotojo kompiuterio vykdavo su administraciniu vartotoju, siekiant atstatyti vartotojo slaptažodžius, kuris vartotojui perduodamas SMS žinute arba popieriniu rašteliu. Po pirmo prisijungimo atstatymo, vartotojas privalo pasikeisti slaptažodį į savo. Papildomai turėdavo pagalbą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris turėjo prieiga prie daugumos išvardintų sistemų. Kai nespėdavo su savo darbais, nukreipdavo pas tą asmenį. Iš kitos įmonės atsakingas asmuo buvo A. T.. Teko bendrauti su A., bet neteko su juo dirbti. A. jo neklausė, kas galėtų būti su tais kuponais. Išėjo savo noru, nes rado geresnį, geriau apmokamą darbą. Kai J. paprašė sutvarkyti el. pašto dėžutę jos kompiuteryje, sutvarkęs pamatė el. laiškus su dovanų kuponais ir susigundė. Kuponai buvo naudojami kaip paskatinimai gimtadienio ar kitomis progomis. Kuponai buvo ne viename el. laiške. Galėjo būti 19 laiškų. Sukūrė el. paštą „(duomenys neskelbtini)“. Tai jo el. paštas, kurį naudodavo įvairiems šlamšto laiškams, kai reikia susikurti paskyrą ir nenori gauti laiškų į normalų el. paštą. Interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ reikia nurodyti savo el. paštą, taip pat dovanų kupono galiojimo datą, identifikacinį kodą. Galima ten iš karto išsirinkti paslaugą ir atsiskaityti su kuponu. Per kelis kartus paėmęs J. kompiuterį pasidarė kuponų kopijas. Už nurodytus kuponus įsigijo automobilio švaros, pramogų, maisto restoranų paslaugas. Negalėjo pasakyti, kodėl nepasakė apie tai apklausiamas liudytoju, nesitikėjo, kad pagaus. Buvo didelė gėda. Žalą pilnai atlygino. Norėjo padaryti gerą darbą, atsiprašyti, atlyginti žalą iš karto. Labai apgailestavo ir atsiprašė už padarytą žalą.

Galima laiduotoja V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad M. V. yra jos sūnus. Sūnus nuo mažens yra darbštus, paslaugus, visų mylimas. Žino apie sūnaus atliktus neteisėtus veiksmus, tai, jog pasinaudojo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais dovanų kuponais. Apie šį įvykį sūnus iš pradžių nedrįso prasitarti, tačiau pats pasipasakojo prieš pirmąsias apklausas sausio mėnesį. Sūnus sakė, kad jam gėda dėl savo veiksmų, blogai jaučiasi dėl to ką padarė, sakė, kad ketina atlyginti žalą. Jai buvo šokas kai sužinojo apie viską, iki šiol ši situacija neišeina iš galvos. Sūnus pasakojo, kad kuponų daugiausia išleido automobilio priežiūrai. Automobilį įsigijo iš savo lėšų. Šeimoje vaikus auklėja taip, kad dirbama sąžiningai ir nieko svetimo imti negalima. Mano, kad sūnaus poelgis yra nepriimtinas, tai bus skaudi pamoka sūnui. Gyvena kartu su sūnumi, mano, kad yra jam autoritetas, nes gerbia ją. Mano, kad jos nuomonė sūnui yra svarbi, todėl daugiau jis nenusikals, nes buvo daug apie tai kalbėta. Užstato paskyrimas sudarytų sunkumų, nes yra dar du mokyklinio amžiaus vaikai, mokama paskola, o darbo užmokestis nėra labai didelis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Kiti bylos duomenys

Viešosios įstaigos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), toliau – (duomenys neskelbtini)) prekių tiekimo sutartį (2022 m. lapkričio 18 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria užsakomi dovanų kuponai darbuotojams įvairių švenčių proga, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) galiojančia Atlygio politika. 2024 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) gavo el. laišką (laiškas atsiųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)) iš el. pašto (duomenys neskelbtini), kad į juos kreipėsi klientas turintis „(duomenys neskelbtini)“ jam dovanotą kuponą ir nors juo nesinaudojo, tačiau dovanų sistemoje matoma, kad kuponas yra iškeistas į paslaugą ir pratęstas. Tokia pati situacija matoma ir dar su vienu „(duomenys neskelbtini)“ įsigytu dovanų kuponu. Bendradarbiaujant su „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiaiškinta, kad „(duomenys neskelbtini)“ nupirktus dovanų kuponus naudoja asmuo valdantis elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nustatyta, kad minimas el. pašto adresas niekaip nesusijęs su „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri administruoja „(duomenys neskelbtini)“ informacines sistemas, informacinių technologijų vadybininką A. T., kad šis pažiūrėtų, ar nebuvo „nulaužti“ el. pašto adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo vykdomi užsakymai iš „(duomenys neskelbtini)“ ir į kuriuos atsiunčiami jau apmokėti dovanų kuponai, taip pat buvo prašyta nustatyti el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) IP adresą. A. T. nepavyko rasti jokių neteisėtų prisijungimų, IP adreso taip pat nepavyko nustatyti, tačiau buvo paprašyta „(duomenys neskelbtini)“, kad neteiktų paslaugų, užsakomų iš el. pašto (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 25 d. „(duomenys neskelbtini)“ gavo el. laišką iš (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo, kad iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) buvo atlikti dar du užsakymai ir panaudota 10 kuponų, kurie buvo užsakyti „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų E. Š. ir J. J. vardu. „(duomenys neskelbtini)“ nustatė, kad tokie kuponų panaudojimai vyksta tik su „(duomenys neskelbtini)“ siunčiamais kuponais, todėl, jų nuomone, „(duomenys neskelbtini)“ el. paštai yra prieinami tam tikram asmeniui, kuris gali atsisiųsti kuponus ir juos naudoti. Taip pat informavo, kad blokuoti el. pašto adreso, kuriuo atliekami keitimai, nėra galimybės. <...>„(duomenys neskelbtini)“ taip pat pateikė tokią informaciją, kurią jiems pavyko nustatyti: „El. paštas, kurį naudoja keitimus atliekantis asmuo - (duomenys neskelbtini). Pirmo keitimo data 2024 m. birželio 25 d., paskutinio keitimo data 2024 m. spalio 31 d. IP yra tas pats, nekintantis, tačiau dėl GDPR negalėjo pateikti <...> Tikrinimai keičiamų dovanų kuponų yra dažnu atveju atliekami apie vidurnaktį. Vienu metu keičia dažniausiai kelis rezervacijos kodus vienu metu, visi kuponai yra tik Jūsų įmonės įsigyti. Papildomų priemokų niekada neatlieka“ (citata iš 2024 m. lapkričio 26 d. el. laiško, siųsto iš el. pašto (duomenys neskelbtini)). Visa ši informacija buvo perduota „(duomenys neskelbtini)“ sistemų administratoriui E. K., kuris patikrino ar iš el. paštų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra atliktų laiškų peradresavimų, prisijungimų iš kitų įrenginių, nieko nepavykus rasti buvo pakeisti visi el. pašto adresų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prisijungimai ir slaptažodžiai. 2. Turtinė žala Bendras patirtas nuostolis yra 950 eurų. Ši suma susideda iš 19 dovanų kuponų, kurių kiekvieno vertė buvo 50 eurų, įsigytų darbuotojų motyvavimo tikslais pagal galiojančią atlygio politiką. Kadangi šie kuponai buvo neteisėtai panaudoti nenustatyto asmens, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patyrė finansinį nuostolį, nes nebegalėjo jų suteikti savo darbuotojams pagal numatytą paskirtį. Pridėti dovanų kuponų pirkimo ir apmokėjimo dokumentai, kurie patvirtina patirtą žalą ir apmokėjimo faktą (t. 1, b. l. 34-49).

J. J. per e-policija pranešė, kad 2024 m. spalio 8 d. „(duomenys neskelbtini)“ gavo el. laišką (laiškas atsiųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)) iš el. pašto (duomenys neskelbtini), kad į juos kreipėsi klientas, turintis „(duomenys neskelbtini)“ jam dovanotą kuponą ir nors juo nesinaudojo, tačiau dovanų sistemoje matoma, kad kuponas yra iškeistas į paslaugą ir pratęstas. Tokia pati situacija matoma ir dar su vienu „(duomenys neskelbtini)“ įsigytu dovanų kuponu. Bendradarbiaujant su „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiaiškinta, kad „(duomenys neskelbtini)“ nupirktus dovanų kuponus naudoja asmuo, valdantis elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad minimas el. pašto adresas niekaip nesusijęs su „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri administruoja „(duomenys neskelbtini)“ informacines sistemas, informacinių technologijų vadybininką A. T., kad šis pažiūrėtų, ar nebuvo nulaužti el. pašto adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo vykdomi užsakymai iš „(duomenys neskelbtini)“ ir į kuriuos atsiunčiami jau apmokėti dovanų kuponai, taip pat buvo prašyta nustatyti el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) IP adresą. A. T. nepavyko rasti jokių neteisėtų prisijungimų, IP adreso taip pat nepavyko nustatyti, tačiau buvo paprašyta „(duomenys neskelbtini)“, kad neteiktų paslaugų, užsakomų iš el. pašto (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 25 d. gavo el. laišką iš (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo, kad iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) buvo atlikti dar du užsakymai ir panaudota 10 kuponų, kurie buvo užsakyti „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų E. Š. ir J. J. vardu. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad tokie kuponų panaudojimai vyksta tik su „(duomenys neskelbtini)“ siunčiamais kuponais, todėl, jų nuomone, „(duomenys neskelbtini)“ el. paštai yra prieinami tam tikram asmeniui, kuris gali atsisiųsti kuponus ir juos naudoti. Taip pat informavo, kad blokuoti el. pašto adreso, kuriuo atliekami keitimai, nėra galimybės. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pateikė tokią informaciją, kurią jiems pavyko nustatyti: el. paštas, kurį naudoja keitimus atliekantis asmuo - (duomenys neskelbtini). Pirmo keitimo data 2024 m. birželio 25 d., paskutinio keitimo data 2024 spalio 31 d. IP yra tas pats, nekintantis, tačiau dėl GDPR negali jo pateikti, bet jei atrandate abejojamus prisijungimus iš tam tikro IP, galima patvirtinti arba paneigti atsiųstą. Tikrinimai keičiamų dovanų kuponų yra dažnu atveju atliekami apie vidurnaktį. Vienu metu keičia dažniausiai kelis rezervacijos kodus vienu metu, visi kuponai yra tik jų įmonės įsigyti. Papildomų priemokų niekada neatlieka (cituota iš 2024 m. lapkričio 26 d. el. laiško, siųsto iš el. pašto (duomenys neskelbtini)). Visa ši informacija buvo perduota „(duomenys neskelbtini)“ sistemų administratoriui E. K., kuris patikrino, ar iš el. paštų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra atliktų laiškų peradresavimų, prisijungimų iš kitų įrenginių, nieko nepavykus rasti buvo pakeisti visi el. pašto adresų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 12-19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. J. parodė, kad dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jų įmonės politika yra kiekvienais metais įmonės darbuotojams dovanoti dovanų kuponus iš būtent įmonės „(duomenys neskelbtini)“, su kuria yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis. 2024 metais nusprendė įmonės darbuotojams nupirkti iš viso 38 dovanų kuponus iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Dovanų kuponai buvo pirkti skirtingomis datomis, t. y. nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. gruodžio 10 d., jų apmokėjimas buvo vykdomas iš įmonės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įmonės sąskaitos SEB banke, elektroniniu būdu. Dovanų kuponų vertė kiekvieno atskirai buvo po 50 eurų. Šiuos dovanų kuponus su priskirtais identifikaciniais numeriais pirko ji ir jos kolegė E. Š.. Nupirkusios dovanų kuponus, juos gaudavo į savo darbo elektroninius paštus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prie jų darbo kompiuterių niekas iš pašalinių asmenų negalėjo prieiti ir jais naudotis. Kiekvienam kompiuteriui yra priskirtas atskiras slaptažodis, kurio niekas negalėjo žinoti. Prisijungti į elektroninius paštus taip pat niekas iš pašalinių asmenų negalėjo, nes slaptažodžiai sukurti kiekvieno darbuotojo asmeniškai. Tačiau 2024 m. spalio 8 d. jos kolegei E. Š. telefonu paskambino iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ administracijos darbuotoja ir nurodė, kad į jų parduotuvę kreipėsi telefonu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. K., kuris turėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dovanų kuponą 50 eurų vertės, ir norėjo jį iškeisti į paslaugą, tačiau buvo informuotas, kad jo kuponas jau yra panaudotas, t. y. iškeistas į paslaugą, tačiau kokią, nežinojo. Tuomet ji skambino ir siuntė laišką į (duomenys neskelbtini) norėdama išsiaiškinti situaciją. Gautame atsakyme buvo nurodyta, kad nežinomas asmuo, kuris naudojasi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), pateikė būtent įmonės darbuotojo K. K. kuponą ir iškeitė jį į paslaugą. Į kokią konkrečiai paslaugą buvo iškeistas kuponas, atstovai nenurodė, taip pat nenurodė, kokiu laiku ir kokiu adresu buvo panaudota paslauga dėl duomenų apsaugos. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri administruoja „(duomenys neskelbtini)“ informacines sistemas, į informacinių technologijų vadybininką A. T., kad šis pažiūrėtų, ar nebuvo nulaužti el. pašto adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo vykdomi užsakymai iš „(duomenys neskelbtini)“ ir į kuriuos atsiunčiami jau apmokėti dovanų kuponai, taip pat buvo prašyta nustatyti el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) IP adresą. A. T. nepavyko rasti jokių neteisėtų prisijungimų, IP adreso taip pat nepavyko nustatyti, tačiau buvo paprašyta „(duomenys neskelbtini)“, kad neteiktų paslaugų, užsakomų iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Jos kolegė E. Š. 2024 m. lapkričio 25 d. pakartotinai gavo el. laišką iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo, kad iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) buvo atlikti dar dviejų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kuponų keitimai, o bendrai laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 25 d. iki 2024 m. spalio 31 d. buvo apgaulės ir sukčiavimo būdu panaudoti ir iškeisti į paslaugas iš viso 19 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių dovanų kuponų, kurių bendra vertė yra 950 eurų, o kiekvieno kupono atskira vertė yra po 50 eurų. Nurodo, kokiomis datomis ir kokie dovanų kuponų identifikaciniai kodai buvo panaudoti: 2024 m. birželio 25 d. - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 28 d. - (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 8 d. - (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 9 d. - (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 11 d. - (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 11 d. - (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 28 d. - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 30 d. - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 31 d. - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Išsamią panaudotų dovanų kuponų informaciją galės pateikti įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu nieko neįtaria, kas galėjo neteisėtai panaudoti dovanų kuponus, nežino, kokiu būdu asmuo gavo įmonės dovanų kuponus. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu pateiks oficialų pareiškimą dėl įvykdyto nusikaltimo, kurio metu bendrai padaryta 950 eurų turtinė žala. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kuriems buvo išdalinti nupirkti dovanų kuponai, negali suteikti jokios tyrimui reikšmingos informacijos. Iš 38 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nupirktų kuponų, neteisėtai buvo panaudota tik 19 kuponų. Tyrimo metu elektroniniu paštu pateiks susirašinėjimus su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovais (t. 1, b. l. 22-26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. Š. parodė, kad agentūroje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba jau (duomenys neskelbtini) skyriuje, viena iš darbo funkcijų einant šias pareigas būdavo dovanų kuponų užsakinėjimas iš jų tiekėjų, su kuriais yra pasirašyta sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ - „(duomenys neskelbtini)“. Dovanų kupono užsakymo, nupirkimo ir perdavimo procesas yra toks: administratorė, t. y. ji arba vėliau J. J. gauna užsakymą iš darbuotojo, kuriam yra reikalingas kuponas (gimtadienio progai ar kitai progai), tuomet el. paštu kreipiasi į teikėją „(duomenys neskelbtini)“ dėl kupono užsakymo, tiekėjas kuponą, kartu su lydinčiais dokumentais (sąskaita faktūra, priėmimo perdavimo aktas) atsiunčia tiesiogiai administratorei el. paštu. Galiausiai, administratorė kupono e. versiją siunčia el. paštu arba per Teams pokalbių programą, arba spausdintą kupono versiją perduoda tiesiogiai į rankas kuponą užsakiusiam kolegai. Jokių kitų gavėjų laiške nebūna ir pašaliniai asmenys procese nedalyvauja. Prie jos pašto dėžutės prieigą turi nebent agentūroje dirbantis (duomenys neskelbtini) tuo metu dirbo M. V. (tel. (duomenys neskelbtini)) arba jas aptarnaujantys IT tiekėjai. 2024 m. spalio 8d., kai ji jau dirbo kitose pareigose, o administratorės pareigas ėjo jos kolegė J. J., į ją el. paštu ir telefonu (skambučiu) kreipėsi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administracijos darbuotoja norėdama informuoti, jog vienas iš kolegų negali pasinaudoti dovanų kuponu, nes jis jau yra panaudotas kažkieno kito bei teiravosi galbūt ji žino kažką, galbūt kažkam galėjo būti perduotas kuponas. Dar kalbant telefonu, tiekėjai patikslino, jog tokiu būdu pasirodo jau buvo panaudotas ne vienas jų kuponas, tačiau situacija buvo pastebėta tik dabar. Paprašė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, kad parašytų laišku, kokiu vardu nežinomas vartotojas keičia ir naudoja jų dovanų kuponus ir gavo tokį atsakymą. Kad viskas vyksta per jų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos sistemą, el. paštu (duomenys neskelbtini), ir jie nieko negali padaryti, nes pastebi jau po veiksmo, ir nurodytas asmuo dažniausiai keičia kuponus į kažkokią kitą paslaugą. Taip pat paprašė „(duomenys neskelbtini)“, jog situaciją sektų ir toliau, o jeigu pasikartos – jas informuoti arba pabandyti sustabdyti tokias kuponų panaudojimų sekas. O ji informaciją perdavė tuometinei administratorei J. J. ir tuometiniam jų IT sistemų administratoriui/tiekėjui A. T. iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. J. perėmė iš jos tolimesnę komunikaciją, o iš A. jokio atsakymo toliau negavo. Praėjus kuriam laikui į ją pakartotinai vėl kreipėsi tiekėjas „(duomenys neskelbtini)“ dėl dovanų panaudojimo situacijos pasikartojimo. Kadangi tuo metu jokios informacijos neturėjo, pakartotinai paprašė, stabdyti tokias procedūras ir išreiškė įtarimą, jog kažkas galimai nelegaliai naudojasi sistema ir taip pat tolimesnę komunikaciją perdavė administratorei J. J.. Toliau šiuo įvykiu užsiima J. J.. Nuo šio įvykio nukentėjo 19 kuponų, realiai padaryta įmonei žala 788,50 eurų. Bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ administracija (duomenys neskelbtini). Dėl žmonių kurie negalėjo pasinaudoti savo dovanų šiuo metu negali nurodyti, kai kurie šiuo metu net nedirba jų įmonėje. „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad mato IP adresą, jis yra tas pats, nekintantis, dovanų kuponai dažniausiai panaudojami vidurnaktį, vienu metu keičia kelias rezervacijos, visi kuponai yra jų įmonės, papildomų priemokų niekada neatlieka (t. 1, b. l. 55-58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. V. parodė, kad jis dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, „(duomenys neskelbtini)“ visiems darbuotojams pirkdavo dovanų čekius atskirai, ne vienu metu, ir įteikdavo įvairiomis progomis jau atspausdiną kuponą. Žinojo, kad E. Š. ir J. J. naudojosi įmonės paštu, nes jos buvo įmonės administratorės, jis jų el. pašto slaptažodžio nežinojo ir į jų el. paštą įeiti negalėjo. Buvo, kad reikėdavo ką nors joms patvarkyti, bet jis sėdėdavo šalia jų ir jos pačios įvesdavo savo kodus. Kadangi įmonėje jau nedirba, apie tai, kad buvo panaudoti dovanų čekiai prieš jiems panaudojant žmonėms, teigia nieko apie tai nežinojęs. Sužinojo iš to, kai paskambino policija. Kas naudojasi el. paštu (duomenys neskelbtini) jis nežino ir neįtaria. Be pačių administratorių, galvoja, jų slaptažodžių niekas nežinojo, A. taip pat, matyt, negalėjo žinoti (t. 1, b. l. 66-69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. T. parodė, kad <...> 2024 m. gruodžio pradžioje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas M. G. pranešė, kad yra nutekinti „(duomenys neskelbtini)“ kuponai, kuriuos įstaiga pirkdavo savo darbuotojams dovanoms, ir prašė įvertinti iš IT pusės, pažiūrėti dvi paskyras – E. ir J.. Patikrinus jų paskyras, liudytojas nerado jokių nelegalių prisijungimų ir nelegalių tų dovanų čekių persiuntimo iš vieno pašto į kitą. Vienintelį įrenginį, kurį pamatė, tai buvo E. I. nuosavo telefono prisijungimas prie el. pašto. Kas gali naudotis el. paštu (duomenys neskelbtini), nežinojo (t. 1, b. l. 72-74).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu liudytojas A. T. parodė, kad policijos pareigūnei paklausus, ar jam yra žinomas telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), jam suvedus jį į savo telefoną ir paspaudus paiešką, paaiškėjo, kad šiuo telefonu naudojasi buvęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) specialistas M. V., kurį liudytojas pažinojo tik iš darbo pusės. Liudytojas žino, kad 2024 metais iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ M. V. išėjo į kitą darbovietę. Ar M. V. galėjo įvykdyti šį sukčiavimą nežinojo, jis tik nurodė telefono numerį, kurį jis jam nurodė kaip savo nuosavą (t. 1, b. l. 75-77).

Tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo nustatymo nurodyta, kad 2024 m. sausio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsakyme nurodyta, kad klientas atsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“ kuponais, kurie, kaip vėliau paaiškėjo buvo galimai įgyti neteisėtu būdu, sukčiaujant. 2024 m. spalio 30 d. klientas atvyko su automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų bazėje VRIS nėra, su šiuo automobiliu ANR pažeidimų neregistruota. Taip pat iš policijos turimų sistemų nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. V., kuris šiame tyrime 2025 m. sausio 21 d. buvo apklaustas liudytoju ir kuris nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 2 d. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sistemų administratoriumi. Pagal prašymą Nr. PR4-1689 buvo gautas IP adreso (duomenys neskelbtini) priklausomybės rezultatas. Atsakymas buvo gautas iš UAB „Init“ operatoriaus. UAB „Init“ nurodė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. 19:46:00 iki 2024 m. spalio 27 d. 03:50:00 IP adresas (duomenys neskelbtini)priklausė B. V.. Tyrimo metu nustatyta, kad B. V. yra M. V. tėvas, taip pat nustatyta, kad M. V. gyvena kartu su tėvu bute adresu (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad aukščiau nurodytą sukčiavimą įvykdė M. V., el. p. (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 55-56).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti iš bendrovės Google Ireland Ltd. gauto atsakymo priedas, kuriame pateikta informacija apie Google elektroninio pašto paskyrą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 120-127).

Pirmosios apklausos metu apklaustas įtariamuoju M. V. atsisakė duoti bet kokius parodymus apie įvykį ir išreikšti savo poziciją dėl kaltės. Parodymus sutiks duoti dalyvaujant jo gynėjui. <...> (t. 2, b. l. 75-78, 83-85).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. V. parodė, kad <...> Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą kaltę pripažįsta visiškai. Jis įgijo 19 vnt. dovanų kuponų, priklausančių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Šioje įmonėje jis dirbo pranešime apie įtarimą nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) specialistu, administruodavo įmonės sistemas, tvarkė įmonės darbuotojų el. paštus ir kitas sistemas. Dar dirbdamas šioje įmonėje, jis dažnai būdavo paprašytas įmonės darbuotojų tvarkyti jų kompiuterių sistemas. Pagal jo užimamas pareigas darbuotojai nuolat jam duodavo savo kompiuterius, kuriuose jis tvarkydavo sistemas su jų leidimu, todėl teisėtai turėjo prieigą prie jų kompiuterių. Dažnai darbuotojai, perdavę savo kompiuterius tvarkyti jam, neatsijungdavo nuo tam tikrų sistemų. Ne išimtis buvo ir įmonės darbuotoja J. J., kuri taip pat periodiškai kreipdavosi į jį, kad sutvarkytų jos elektroninį paštą (būdavo atvejų, kad el. paštas neveikdavo, neišsisiųsdavo el. laiškai). Dirbdamas įmonėje jis buvo vienintelis IT specialistas, todėl visas šias pareigas atlikdavo jis vienas. Jis žinojo, kad įmonės darbuotojai šventinėmis progomis gauna iš įmonės dovanas - paskatinimus, dovanų kuponus iš „(duomenys neskelbtini)“. Jis žinojo, kad įmonėje J. buvo atsakinga už tų kuponų įsigijimą ir dovanojimą. Tvarkydamas jos el. paštą matydavo, kad jos el. pašte yra atsiųsti el. dovanų kuponai, kurių kiekvieno vertė po 50 eurų. Pamatęs, kad el. pašte yra dovanų kuponai, jis susiviliojo juos įgyti, tikslu panaudoti kuponus savo reikmėms. Tiksliai neprisimena, kiek iš viso įgijo kuponų, jų neskaičiavo, bet savo darbo metu įgijo galimai pranešime apie įtarimą minimą kiekį (19 vnt.) kuponų. Neatmetė galimybės, kad jis kuponus panaudojo pranešime apie įtarimą minimu laikotarpiu ir galimai 3 vnt. kuponų panaudojo dar dirbdamas įmonėje, o likusius kuponus panaudojo jau nebedirbdamas įmonėje. Jis kuponus įgijo tuo metu, kai dar dirbo įmonėje ir turėjo teisėtą prieigą prie darbuotojų (įskaitant J.) el. paštu. Po to, kai jis panaudojo kuponus, dėl savo elgesio gailėjosi, svarstė atpirkti įmonei kuponus, kuriuos įgijo, tačiau nežinojo, kaip galėtų techniškai tai padaryti. Neteisina savo elgesio, tikrai būtų žalą atlyginęs, jei įmonė kreiptųsi asmeniškai į jį, o ne į policiją. Gavęs iš ikiteisminio tyrimo pareigūnės įmonės banko sąskaitos numerį, tą pačią akimirką jis pervedė įmonei padarytą žalą 950 eurų. Neteisėto poveikio elektroniniams duomenims ir informacinėms sistemoms VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jis nedarė, tiesiog nufotografavo internetinius dovanų kuponų numerius, kurie buvo J. elektroniniame pašte, kurį, pagal savo pareigas, jis privalėjo tvarkyti ir teisėtai turėjo prieigą prie jos el. pašto. Jis neveikė apgaulės būdu nei prieš fizinius, nei prieš juridinius asmenis: jis tik nufotografavo el. kuponų numerius, kurie reikalingi panaudojimui atsiskaitant už įvairias paslaugas. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi, nori atsiprašyti visų įmonės darbuotojų, įskaitant J.. Savanoriškai prie savo apklausos prideda mokėjimo kopiją, kurioje matoma, kad jau vykdomos apklausos metu jis yra pilnai atlyginęs įmonei „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę 950 eurų žalą (t. 2, b. l. 108-111)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė bei turtinė prievolė, kurių vertė viršija 10 MGL rodiklį, bet nėra didesnė nei 400 MGL.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021 ir kt.).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

M. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad <...> Kai J. paprašė sutvarkyti el. pašto dėžutę jos kompiuteryje, sutvarkęs pamatė el. laiškus su dovanų kuponais ir susigundė. Kuponai buvo naudojami kaip paskatinimai gimtadienio ar kitomis progomis. Kuponai buvo ne viename el. laiške. Galėjo būti 19 laiškų. Sukūrė el. paštą „(duomenys neskelbtini)“. Tai jo el. paštas, kurį naudodavo įvairiems šlamšto laiškams, kai reikia susikurti paskyrą ir nenori gauti laiškų į normalų el. paštą. Interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ reikia nurodyti savo el. paštą, taip pat dovanų kupono galiojimo datą, identifikacinį kodą. Galima ten iš karto išsirinkti paslaugą ir atsiskaityti su kuponu. Per kelis kartus paėmęs J. kompiuterį pasidarė kuponų kopijas. Už nurodytus kuponus įsigijo automobilio švaros, pramogų, maisto restoranų paslaugas. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat kiti įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas atsakymas (t. 2, b. l. 55-56), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas bei J. J. pranešimas per e-policiją (t. 1, b. l. 12-19, 34-49) ir kita bylos rašytinė medžiaga.

Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai yra kaltininkas turi suvokti, kad jam šis turtas nepriklauso, ir tai suvokdamas turi siekti jį pasisavinti. Tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, kad panaudodamas apgaulę jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą?.? Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas inkriminuotą veiksmą, suprato, kad apgaule įgijo svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino ir kaltinamojo M. V. padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį motinos V. V. atsakomybėn.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. V. apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Duodamas parodymus kaltinamasis teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismui nekyla abejonių dėl M. V. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat, byloje nustatyta, kad savo neteisėtais veiksmais kaltinamasis M. V. padarė turtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas 2025 m. vasario 21 d. mokėjimo išrašas, kuris patvirtina, kad M. V. savanoriškai sumokėjo 950 eurų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog M. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, šiuo metu dirba net keliose darbovietėse (t. 2, b. l. 118), turi aukštąjį išsilavinimą, be to, anksčiau nėra teistas, tai yra pirmas padarytas jo nesunkus nusikaltimas (t. 2, b. l. 115-116), todėl visa tai leidžia spręsti apie atsitiktinį kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdį. M. V. per 1 metus nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 117). Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog M. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Konstatuotina, jog kaltinamasis atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo motiną V. V.. Pateiktame V. V. prašyme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos sūnų M. V. nurodoma, kad ji laisva valia apsisprendė laiduoti už savo sūnų, kuriam turi autoritetą. Juos su sūnumi sieja glaudūs santykiai, pasižymintys tarpusavio pagarba, pasitikėjimu. Kartu gyvena, todėl vakarus ir savaitgalius dažnai leidžia kartu. Kai sužinojo apie šį nusikaltimą, pradėjo dar labiau domėtis sūnaus kasdienybe, daug kartų kalbėjo apie šį įvykį, matė, kad sūnus nuoširdžiai gailisi ir pergyvena. Mano, kad ateityje gali tikrai turėti įtakos sūnaus elgesiui, kad jis daugiau nenusikalstų. Šias nurodytas aplinkybes V. V. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, laiduotoja neteista, nebuvo bausta administracine tvarka, dirba ir savo darbovietės itin teigiamai charakterizuojama, todėl teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog V. V. yra verta teismo pasitikėjimo, turi glaudų ryšį su sūnumi M. V. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, todėl yra skirtina M. V. laiduotoja.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, M. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina. Pažymėtina, kad tam neprieštaravo ir prokuroras.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. Kaltinamojo gynėja advokatė prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, kad M. V. dirba, užsiima papildomai visuomenine veikla, be to, pats baudžiamasis procesas turės įtakos kaltinamajam.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs M. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, kaltinamojo asmenybę, jauną amžių, tai, kad dirba keliose darbovietėse, daro išvadą, kad šiuo atveju tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų dydį – 10 MGL (500 Eur) ir nustatant 5 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

Kiti klausimai

M. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos, o dokumentas (asmens tapatybės kortelė) grąžintina M. V..

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti ir dokumentą, prisegtą prie antro bylos galinio viršelio, grąžinti M. V..

Išaiškinti, kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė