Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ ieškinį atsakovei UAB „Talša“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės – patalpų savininkės – pareigos sumokėti ieškovei – namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorei – įsiskolinimą už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, eksploatavimą, kaupiamąsias lėšas ir atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacini? skund? ir atsiliepim? į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo priteista skola iš atsakovės kaip pastato - administracinio su gyvenamaisiais butais savininkės už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, techninę priežiūrą ir nemokėtas kaupiamąsias lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria priteista 3914,56 Eur skola (už administravimą, eksploatavimą, techninę priežiūrą ir nemokėtas kaupiamąsias lėšas), apeliantė UAB „Talša“ pateikia savo poziciją dėl ginčo ir teigia, jog skola už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, techninę priežiūrą ir kaupiamąsias lėšas iš jos priteista nepagrįstai. Tuo pačiu apeliantė prašo skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – dėl nepagrįsto reikalavimo priteisti kaupiamąsias lėšas. Iš esmės, apeliantė, kaip pastate esančių patalpų savininkė, ginčija pareigą apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas.

Dėl pastato savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas (CK 4.82 straipsnio 1,3 dalys) ir pastato administravimo teisėtumo

20. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad visų pirma, ieškovės ir atsakovės teisiniai santykiai reglamentuojami įstatymo nuostatų – CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 1–4 dalių.

22. Byloje nustatyta, kad (adresu: duomenys neskelbtini) yra įregistruotas pastatas – Administracinis su gyvenamaisiais butais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 763/1045 pastato dalys, kurios sudaro 1045,23 kv. m bendro pastato – administracinio su gyvenamaisiais butais ploto, asmeninės nuosavybės teise priklauso ir jas valdo atsakovė UAB „Talša“. Nuosavybės faktai registruoti VĮ Registrų centre, registruoti 1993 m. sausio 7 d. Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 348, 1993 m. balandžio 1 d. priėmimo – perdavimo akto, 2004 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1971, 2004 m. kovo 18 d. priėmimo – perdavimo akto, 2005 m. sausio 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. sausio 5 d. priėmimo – perdavimo akto pagrindu (t. 1, b. l. 93-96). Šiaulių miesto valdybos 1998 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 449, buvo patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės (užsakovo) ir UAB „Ūkvedys” (vykdytojo) 1998 m. lapkričio 10 d. sudaryta Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutartis, pagal kurią UAB „Ūkvedys” buvo pavesta vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimą ir priežiūrą (2.1 punktas). Pagal minėtos sutarties priedo Nr. 1, 134 punktą UAB „Ūkvedys” pavesta eksploatuoti ir aptarnauti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10-14, 15-16). Iš 2010 m. spalio 18 d. vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad UAB „Ūkvedys“ buvo reorganizuotas, remiantis CK 2.97 straipsnio 3 dalimi, jungiant prijungimo būdu minėtą bendrovę prie UAB „Atidumas“ (t. 1, b. l. 23). 2010 m. lapkričio 25 d. vienintelio akcininko sprendimu, įmonės UAB „Atidumas“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Saulės valda“ (t. 1, b. l. 24), 2012 m. gegužės 23 d. vienintelio akcininko sprendimu įmonės UAB „Saulės valda“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Šiaulių būstas“ (t. 1, b. l. 25). 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu buvo kreiptasi į UAB „Šiaulių būstas“ vienintelį akcininką bei pasiūlyta UAB „Šiaulių būstas“ pavadinimą keisti į UAB „Mano Būstas Šiauliai“ (t. 2, b. l. 39), nuo 2019 m. birželio 27 d. UAB „Šiaulių būstas“ įregistruotas pavadinimu UAB „Mano Būstas Šiauliai“ (t. 2, b. l. 29-38). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat matyti, jog minėtam pastatui (adresu: duomenys neskelbtini)) ginčo skolos laikotarpiu (mokesčių nemokėjimo laikotarpis nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. balandžio 31 d.) buvo nustatytas turto administravimas (išrašo 7.6 punktas) ir ieškovas teikė pastato, esančio (adresu: duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdamas 2002 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimo dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo Nr. 141 pagrindu (t. 1, b. l. 19). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2014 m. gegužės 23 d. rašte Nr. STR-1003 užfiksuota, kad 2002 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 141 „Dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo“ patvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose pasirinkti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriai. Priėmimo – perdavimo aktai sudaromi nebuvo, nes remiantis 1998 m. lapkričio 10 d. daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutartimi UAB „Ūkvedys“ (dabar UAB „Mano Būstas Šiauliai“ (ginčo skolos laikotarpiu - UAB „Šiaulių būstas“) jau eksploatavo ir aptarnavo gyvenamuosius namus (t. 1, b. l. 28). UAB „Talša“ 2017 m. kovo 24 d. pranešimu informavo UAB „Šiaulių būstas“, jog 2017 m. kovo 7 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruota daugiabučio namo (adresu: duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis (t. 1, b. l. 76). Tarp UAB „Šiaulių būstas“ ir UAB „Talša“ 2017 m. gegužės 15 d. buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektų ir nepanaudotų atskaitomų lėšų namo bendrojo naudojimo objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti perdavimo – priėmimo aktas (t. 1, b. l. 80).

23. Antra, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kadangi daugiabučio namo Tilžės 154, Šiauliai patalpų savininkai neįsteigė gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ir ginčo laikotarpiu nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, ieškovės ir atsakovės teisinius santykius papildomai reglamentuoja – CK XIV skyriaus teisės normos, Vietos savivaldos įstatymas bei Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 (Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2002 m. birželio 1 d.), kuriuo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai nuostatai), 2002 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr.141 „Dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo, remiantis 1998 m. lapkričio 10 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, sudarytos eksploatavimo ir priežiūros sutarties pagrindu, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1422 redakcija galiojusi iki 2015 m. lapkričio 6 d., Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr.831, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. T-153 ir vėlesni jo pakeitimai, 2015 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. T-l 85, 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 390 ir kt.

24. Apeliantė teigia, kad teismas iš jos nepagrįstai ir neteisėtai priteisė 3914,56 Eur skolą (už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2017-04-31), 6 procentų dydžio metines palūkanos ir bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė galėjo būti tik trijų gyvenamųjų patalpų, kurių bendras plotas kv. m. 158,41 (savininkai M. Š., V. K., E. N. ir D. N.), esančių pastate (adresu: duomenys neskelbtini), bet ne viso pastato bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratorė, kas nurodyta 2002 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 141 antrame priede. Be to, pasak apeliantės, CK 4.84 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams, todėl net tų trijų gyvenamųjų patalpų, kurių bendras plotas kv. m. 158,41, esančių pastate (adresu: duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus veiklos terminas suėjo 2007 m. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

25. Tai, kad ieškovė buvo teisėta daugiabučio namo su kitos paskirties patalpomis, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė patvirtina tiek 1998 m. lapkričio 10 d. sudaryta daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros Šiaulių savivaldybės sudaryta sutartis su UAB „Ūkvedys“ (patvirtinta Šiaulių miesto valdybos 1998 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 449) tiek Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 141 „Dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo“. UAB „Ūkvedys“ (kuris 2010 m. spalio 18 d. sprendimu buvo reorganizuotas jungiant prijungimo būdu prijungiant prie UAB „Atidumas“, UAB „Atidumas“ pakeistas pavadinimas į UAB „Saulės valda“, o iš UAB „Saulės valda“ pakeistas į UAB „Šiaulių būstas“ (ginčo skolos laikotarpiu - UAB „Šiaulių būstas“, dabar UAB „Mano Būstas Šiauliai“)) nuo 1998 m. lapkričio 10 d. eksploatavo ir aptarnavo gyvenamuosius namus (sutarties 1 priede nebuvo išskirti ir nurodyti konkretūs atskiri butai ar administracinės patalpos, tik nurodyta (adresu: duomenys neskelbtini)). Nors apeliantė teigia, kad, kad Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 141, 3 punktu UAB „Ūkvedys“ paskirta daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratore pagal 2 priedą, kuriame nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini) yra trys, bendras plotas 158,41 kv. m., todėl ieškovė negalėjo būti viso pastato bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratorė, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Ūkvedys“ jau iki 2002 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 141 priėmimo vykdė viso pastato, o ne išskirtinai kelių butų, priežiūrą, todėl nei priėmimo – perdavimo aktai, nei atskiros sutartys, detalizuojantys ieškovės administravimo apimtį, sudaryti nebuvo. Byloje esantis 2002-04-12 protokolas Nr. 110 patvirtina, kad daugiabučio gyventojai pasirinko administruojančia įmone UAB „Ūkvedys“. Toks gyventojų pasirinkimas ir tuo pagrindu vėliau priimtas 2002 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 141 (kuris turėjo dar ir tęstinumą nuo 1998 m. lapkričio 10 d.), teisėjų kolegijos vertinimu, nereiškia ir niekaip negali būti aiškinamas taip, kad ieškovė buvo tik dalies namo teisėta administratorė, o tame pačiame bendro 1045,23 kv. m. ploto daugiabučio gyvenamojo namo pastate, 763 kv. m. nuosavybės teise turinčiai administracines patalpas atsakovei, t. y. kitos dalies pastatui nei 1998 m. lapkričio 10 d. sutartis, nei 2002-04-12 protokolas Nr. 110, nei 2002 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 141 neturėjo jokios teisinės reikšmės ir atsakovės atžvilgiu negaliojo. Iš esmės, toks atsakovės 2002 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 141 2 priedo interpretavimas, prieštarauja ne tik elementariai logikai, bet ir teisės aktams, todėl tuo pagrindu nurodyti argumentai dėl pastato administravimo neteisėtumo, atmestini kaip nepagrįsti.

26. Kitą atsakovės argumentą, kad bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus veiklos terminas suėjo 2007 m., nes anot apeliantės, tokį terminą numato CK 4.84 straipsnio 4 dalis, teisėjų kolegija vertina kaip neteisingą atsakovės vienos sakinio, išdėstyto minimoje dalyje interpretavimą, atsietai ne tik nuo visoje CK 4.84 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, bet ir bendro CK 4.84 straipsnio konteksto aplamai. Iš tiesų, CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Tačiau, toje pačioje dalyje taip pat numatyta, kad likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui.

27. Taigi, nesant duomenų, kad bent 1/5 (adresu: duomenys neskelbtini), daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu reiškė pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo ar savivaldybės vykdomoji institucija gavo šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus, administratoriaus paskyrimas, teisėjų kolegijos nuomone, teisėtai ir pagrįstai prasitęsė ir tęsėsi iki perdavimo – priėmimo akto tarp šalių pasirašymo (2017 m. gegužės 15 d.), o ne truko tik iki 2007 metų, kaip teigia atsakovė.

28. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad administravimo pabaigą išsamiai reglamentuoja ne CK 4.84 straipsnio 4 dalis, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 8312015-08-31 patvirtinti „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai“ (toliau – nuostatai), kurių 17 punktas numato, jog administravimas baigiasi, atsiradus CK 4.250 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms. Tai reiškia, kad minimas nutarimas kreipia į CK 4.250 - 4.252 straipsnius. Būtent CK 4.252 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasibaigus administravimui, administratorius turi pateikti ataskaitą jį paskyrusiam asmeniui (institucijai), naudos gavėjui, taip pat kitiems administratoriams, perduoti turtą jo buvimo vietoje bei grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą, taigi, administravimas baigiamas turto perdavimo – priėmimo faktu. Aiškinant sistemiškai teisės normas, akivaizdu, kad jei neatsirado aplinkybių, numatytų CK 4.84 straipsnio 4 dalyje - bent 1/5 (adresu: duomenys neskelbtini), daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu neišreiškė pageidavimo spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo (ar savivaldybės vykdomoji institucija negavo šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus), administravimas tęsėsi, o baigtis galėjo tik remiantis 2015 m. rugpjūčio 5 d. nuostatų 17 punkto bei CK 4.250 - 4.252 straipsnių pagrindais, kuom vadovaujantis ir pasibaigė.

29. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovės, pastato (adresu: duomenys neskelbtini), administravimo teisėtumu ir juos teisingai aiškino, nuosekliai ir išsamiai išdėstė tuo metu galiojusių ir dabar galiojančių teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu ieškovė vykdė ir turėjo teisę vykdyti pastato administravimą. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo skolos laikotarpiu (nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. balandžio 31 d.) ieškovės administravimo faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir ieškovė veikė administracinio akto pagrindu, kuris nebuvo ir nėra teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu, ar būtų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu panaikintas ar skirta kita pastato administratorė. Šiame kontekste, teisėjų kolegija pritaria tiek teismo, tiek ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad atsakovė jau savo veiksmais yra išreiškusi, jog supranta, kad būtent ieškovė pastato (adresu: duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas teikia teisėtai, nes buvo pateikusi ieškinį teismui, kuriuo prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir pripažinti negaliojančiu nuo jos sudarymo momento 1998 m. lapkričio 10 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutarties Priedo Nr. 1 134 punktą, pasirašytos Šiaulių m. savivaldybės ir UAB „Ūkvedys“, kuriuo UAB „Ūkvedys“ buvo perduotas eksploatuoti ir aptarnauti daugiabutis gyvenamasis pastatas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini). Ieškinys Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (civ. b. Nr. 2-1500-1028/2018) buvo atmestas, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Dėl skolos iš atsakovės tik už kitą laikotarpį priteisimo, Šiaulių apylinkės teisme analogiškai buvo nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, kurioje taip pat buvo keliamas ieškovės pastato administravimo teisėtumo klausimas (civ. b. Nr. 2-2000-776/2014). Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą dėl ieškovės pastato administravimo teisėtumo, teisingai pažymėjo, kad atsakovė dar kartą kelia šį klausimą, kuris analizuotas ankstesnėse civilinėse bylose (Nr. 2-2000-776/2014, 2-1500-1028/2018) ir teismų sprendimais jau nustatyti prejudiciniai faktai, kurie iš naujo neįrodinėjami (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Vertinti šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados priešingai, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Dėl kaupiamųjų lėšų priteisimo

30. Apeliantė nesutinka dėl kaupiamųjų lėšų už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2017-04-31 ieškovei priteisimo. Nurodo, jog remiantis butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390, 12, 13, 14, 16 punktais, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831, 18 punktu bei 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija raštu Nr. SG-999-(6.30), akivaizdu, jog kaupiamosios lėšos nuosavybės teise niekuomet administratorei nepriklausė, o ieškovė ieškinio teikimo metu net nebuvo administratorė, todėl ieškovės reikalavimas šiai priteisti kaupiamąsias lėšas už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2017-04-31 yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

31. Atsakant į šį apeliantės argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirma, ieškovė laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2017-04-31, buvo teisėta pastato administratorė. Antra, privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui skaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2015-04-15 Nr. 390 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – aprašas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantei tenkanti mokesčio už kaupiamąsias lėšas dalis - 877,45 Eur pagal suvestinį apyvartų žiniaraštį, apskaičiuota pagal minimą aprašą. Aprašo 16 punktas numato, jog už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi teisę pareikšti ieškinius dėl priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo priteisimo, patikėtųjų pripažinimo indėlininkais ir draudimo išmokų jiems išmokėjimo kredito įstaigos bankroto atveju. Pagal tokius ieškinius priteistos lėšos pervedamos į bendrojo naudojimo objektų valdytojo nurodytą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Ieškovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ nuo 2015-06-01 iki 2017-­04-31 (laikotarpiu už kurį atsakovui paskaičiuota privalomųjų kaupiamųjų lėšų skola) buvo pastato (adresu: duomenys neskelbtini) administratore, todėl jos prašomą priteisti kaupiamųjų lėšų įsiskolinimą, pirmosios instancijos teismas tenkino pagrįstai. Kaupiamąsias lėšas, ieškovė privalo perduoti teisėtam pastato administratoriui, o ne ketina jas pasisavinti, kaip teigia atsakovė, todėl atsakovė privalo sumokėti skolą dėl nemokėtų privalomųjų kaupiamųjų lėšų, nes jų nesumokėjus pažeidžiami kitų pastato patalpų (būtų) savininkų interesai. Dėl nurodyto, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl priteistų kaupiamųjų lėšų už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2017-04-31 ieškovei neteisėtumo.

Dėl bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros bei administravimo mokesčių priteisimo

32. Apeliantė nesutinka ir dėl techninės priežiūros, eksploatacijos bei administravimo mokesčių už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2017-04-31 ieškovei priteisimo. Nurodo, kad, ieškovė nevykdė nuolatinių stebėjimų ne rečiau kaip kartą per savaitę, remiantis Statybos techninio reglamento STR 01.07:2004 38 punkte numatytais reikalavimais, o kasmetinės apžiūros metu detaliai neapžiūrėjo ir netikrino pagrindinių statinio konstrukcijų, visos inžinerinės įrangos, nenustatė statybinių tyrinėjimų poreikio, neįvertino nuolatinių stebėjimų kokybės, ką patvirtina statinio techninės priežiūros žurnalas. Ieškovės paskaičiavimai, susiję su bendrojo naudojimo patalpų priežiūra yra nepakankamai pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų. Be to, apeliantei nėra aišku, kokius „administravimo“ darbus atliko ieškovė, sąskaitose nurodyta 62,57 Eur administravimo suma yra didelė ir viršija techninės priežiūros išlaidas. Šiuos apeliantės argumentus teisėjų kolegija vertina kritiškai.

33. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantei nuosavybės teise priklausančios patalpos nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės administruojami bendrojo naudojimo objektai ar jų dalis būtų apskaityti kaip tenkinantys tik dalies namo patalpų savininkų poreikius, todėl šių bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidos tenka visiems savininkams, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso namo bendrojo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė atsakovei tenkančią mokesčių už bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą ir eksploatavimą dalį apskaičiavo laikydamasi minėtos teisės normos reikalavimų, t. y. proporcingai atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingam plotui - 763 kv. m. (namo bendras plotas – 1045 kv. m.). Ieškovės apskaičiuoti mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų administravimą, už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) yra susiję su bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymu, atnaujinimu, bendrojo naudojimo objektų techninės būklės išsaugojimu bei kitų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais patvirtintose formose, techniniuose reglamentuose numatytų reikalavimų įgyvendinimu.

34. Minėta, kad šalių teisinius santykius reglamentavo papildomai ir poįstatyminiai teisės aktai (šios nutarties 23 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.5 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, jų techninę priežiūrą, komunalines ir kitas paslaugas turi sumokėti kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros mokestis skaičiuojamas vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2012-05-31 Nr. T-153 “Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo”, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2014-09-25 Nr. T-255 "Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012-05-31 sprendimo Nr. T-153 “Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo.

35. Administravimo mokestis skaičiuojamas vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-­01-31 spendimu Nr. T-6 “Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų ir jų skaičiavimo metodikos patvirtinimo” iki 2015-07-31, o nuo 2015-08-31 vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2015-06-25 Nr. T-185 “Dėl Šiaulių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.

36. Kaip teisingai nustatė ir sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad ieškovė vykdė namo (pastato) (adresu: duomenys neskelbtini), administravimą įrodo pateikti rašytiniai įrodymai: 1) Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas (I t., b. I. 173-180); 2) Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo kopija (I t., b. 1. 181); 3) Statinio techninės priežiūros žurnalai (I t., b. 1. 182-193, 194, 195-199). Ieškovės 2019 m. gegužės 9 d. ir 2019 m. birželio 6 d. raštai taip pat patvirtina, jog namo priežiūra buvo vykdoma vadovaujantis teisės aktais ir 2013 m. spalio 24 d. parengtu Daugiabučio gyvenamo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašu, kuris parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta forma bei bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra buvo vykdoma Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais), numatytais reikalavimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais bei kitais LR įstatymais ir teisės aktais.

37. Iš suvestinio apyvartų žiniaraščio (ieškinio Priedas Nr. 11) matyti, kad atsakovei kiekvieną mėnesį buvo apskaičiuojamas 62,57 ?ur administravimo mokestis, 47,92 Eur bendro naudojimo objektų techninės priežiūros mokestis, 38,15 Eur privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui. Kiekvieną mėnesį atsakovei buvo pateikiamos PVM sąskaitos - faktūros už suteiktas paslaugas, kurias atsakovė turėjo sumokėti iki mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Pastebėtina, kad atsakovė jokių pretenzijų ieškovei dėl netinkamai teikiamų paslaugų nereiškė, beveik dviejų metų laikotarpyje PVM sąskaitų – faktūrų neginčijo, į atsakovę, dėl to, kokiu principu, kuom remiantis ir kaip skaičiuojami namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir eksploatacijos mokesčiai už atsakovei tenkančią nuosavybės dalį, į ieškovę nesikreipė, tačiau prievolės atsiskaityti su ieškove tinkamai nevykdė ir už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. balandžio 31 d. liko skolinga 3914,56 Eur. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškovė skaičiavo administravimo, techninės priežiūros ir eksploatacijos mokesčius, nesilaikant poįstatyminių teisės aktų, nurodytų šios nutarties 34-35 punktuose, reikalavimų. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nepriteisti minėtos sumos iš atsakovės, todėl atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai šią sumą priteisė, ieškovės paskaičiavimai, susiję su bendrojo naudojimo patalpų priežiūra yra nepakankamai pagrįsti, o administravimo suma per didelė ir viršija techninės priežiūros išlaidas, yra atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

38. Apeliantė, be kita ko teigdama, kad kaupiamosios lėšos nuosavybės teise niekuomet administratorei nepriklausė, o ieškovė ieškinio teikimo metu net nebuvo administratorė, laiko, kad ieškovės reikalavimas jai priteisti kaupiamąsias lėšas už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2017-04-31 yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Prašo skirti ieškovei 5000 Eur baudą, pusę baudos sumos skiriant valstybei, kitą pusę atsakovei.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Byloje nenustatyta, kad ieškovė reikalavimus byloje būtų reiškusi ne siekdama apginti savo pažeistas teises, priešingai, ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo tenkintas visiškai. Vien tik apeliantės nesutikimas su galutiniu išnagrinėtos bylos rezultatu nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis buvimą. Nesant nustatytų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sąlygų, teisėjų kolegija apeliantės prašymą paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė tiek materialines teisės normas, tiek procesines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

41. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Talša“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) ieškovei UAB „Mano Būstas Šiauliai“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.