Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2018-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-491/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
1A-181-491/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57332-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
R. D., ir M
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-491/2018Proceso Nr. 1-01-1-57332-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant :prokurorui Aurelijui Navickui,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų platinimas D. S.) laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas narkotinėmis medžiagomis tikslu jas platinti) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios jam paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams, jį atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. D., bet jis nuosprendžio neskundžia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. D. buvo nuteistas už tai, kad :

- 2016 m. gruodžio 9 d. apie 13.40 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai už 30 eurų pardavė D. S. nedidelį kiekį – 0,145 gramų narkotinės medžiagos – metadono, kurią ji įgijusi laikė prie savęs rankinėje ir gabeno automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. gruodžio 9 d. 14 val., kuomet, Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) pastato, buvo sulaikyta ir asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai;

- disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, čigonų tabore, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 36,457 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 9,3 iki 38,1 proc., ir 9,829 gramus narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias neteisėtai laikė bute, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir jo pagalbinėse patalpose (rūsyje) iki 2017 m. sausio 18 d. bei nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017 m. sausio 18 d., bute, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir jo pagalbinėse patalpose (rūsyje) neteisėtai laikė 0,848 gramus narkotinės medžiagos – metadono, kuomet 2017 m. sausio 18 d. apie 14 val. paėmęs bute laikytą dalį – 0,569 gramus narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,6 proc., gabeno automobilyje „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 14.15 val., kuomet Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., buvo sulaikytas ir šią narkotinę medžiagą automobilio apžiūros metu rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o likusią dalį – 35,888 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 9,3 iki 38,1 proc., 9,829 gramus narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ir 0,848 gramus narkotinės medžiagos – metadono, laikė bute, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bei jo pagalbinėse patalpose (rūsyje) iki 2017 m. sausio 18 d. 15.30 val., kuomet kratos metu ši narkotinė medžiaga buvo paimta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo : pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – jo nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį arba į BK 260 straipsnio 1 dalį kaip vieną nusikalstamą veiką; sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę; taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai pripažino juos įrodymais, neteisingai kvalifikavo jo veiką bei paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę ir nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio 1 dalies.

2.2. Dėl nuteisimo už narkotinių medžiagų platinimą D. S. jis savo kaltę pripažino, tačiau pažymi, kad narkotinių medžiagų realizavimas savaime yra jų platinimas. Todėl mano, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos dvi alternatyvios aplinkybės – tai „turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti“ bei „pardavė“, yra perteklinės ir daro nuosprendį nesuprantamą.

2.3. Jis skunde nesutinka su jo nuteisimu už disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodo, kad tik prielaidomis ir spėjimais apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas. Tvirtina, kad kanapes ir jų dervą įgijo bei laikė savo asmeninių poreikių tenkinimui. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie narkotinių medžiagų platinimą kitiems asmenims, jo sekimas taip pat nedavė jokių objektyvių duomenų apie tai, išskyrus D. S. sulaikymą su metadonu. Pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog jis vartoja narkotines medžiagas, jo disponuotų šių medžiagų kiekis atitinka galimus asmens poreikius ir/ar galimą priklausomybę. Todėl teigia, kad jo veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas narkotinėmis medžiagomis tikslu jas platinti) turi būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį ir kaip asmeniui, teisiamam pirmą kartą, jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

2.4. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu duomenys buvo renkami tendencingai, siekiant bet kokiu būdu jį nuteisti. Nurodo, kad pagal liudytojos J. B. parodymus iš jo ji įsigijo amfetaminą, tačiau jis šios narkotinės medžiagos neturėjo, jos nebuvo rastos ir kratos metu bei taikant kitas procesines prievartos priemones. Nuteistojo manymu, tokiais tyrimo veiksmais, išgaunant iš priklausomybes turinčių asmenų, dėl kurių atliekami ikiteisminiai tyrimai ir jiems gresia laisvės atėmimo bausmės, parodymus, policijos pareigūnai siekė pagrįsti prieš jį taikytas procesines prievartos priemones (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, sekimą ar kt.).

2.5. Pasak nuteistojo, jo veika – narkotinių medžiagų įgijimas, jų laikymas namuose bei dalies jų platinimas D. S., atitinka BK 260 straipsnio 1 dalį ir turi būti kvalifikuojama kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Teigia, kad jo veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį siekta dirbtinai pabloginti jo teisinę padėtį.

2.6. Skunde nuteistasis nesutinka su jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų platinimas D. S.) paskirta bausme, nurodydamas, kad ji yra per griežta. Pažymi, kad jis yra neteistas, jo teistumas yra išnykęs, todėl ši aplinkybė negali turėti teismui išankstinės reikšmės vertinant jo asmenybę, pavojingumą visuomenei ir valstybei, kadangi dėl šios aplinkybės gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Akcentuoja, kad jis savo kaltę pripažįsta, gailisi, D. S. jį išprovokavo padaryti nusikaltimą – ji atvyko nekviesta ir prašė jai duoti metadono, jos parodymai visumoje taip pat nėra teisingi, kadangi ji neigia aplinkybes, jog jie anksčiau buvo sugyventiniai, kad tą dieną ji kartu su kitomis merginomis vyko į užsienį dirbti prostitutėmis. Nuteistasis pažymi ir tai, kad metadonas yra legalus valstybės įgaliotų institucijų platinamas vaistas asmenims, besigydantiems nuo narkotinių medžiagų priklausomybės, todėl dėl savo veiksmingumo yra mažiau pavojingas nei kitos rūšies narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Jo teigimu, atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, jam už nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pagal BK 75 straipsnio 1 dalį.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis R. D. Jis skunde kelia klausimą dėl kai kurių bylos duomenų pripažinimo įrodymais, jo veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės individualizavimo bei BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) taikymo jam galimybės. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto motyvuotas išvadas dėl šio skundo esmės.

Dėl R. D. veikos kvalifikavimo

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. D. iš esmės neginčija to, kad 2016 m. gruodžio 9 d. jis pardavė narkotinę medžiagą – metadoną, D. S.. Taip pat jis neginčija to, kad disponavo skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išvardintomis narkotinėmis medžiagomis – įgijo, laikė ir gabeno kanapes (antžemines dalis), kanapių dervą, metadoną, kurios buvo rastos automobilio „Volkswagen Touran“ apžiūros bei kratos jo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), metu. Todėl kolegija išsamiau dėl šių faktinių bylos aplinkybių toliau nepasisako ir laiko jas neginčijamai nustatytomis.

7. Apeliantas R. D. nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu grindžia šiais esminiais argumentais: 1) jis teigia, kad teismas nepagrįstai liudytojų D. S., J. B. parodymus ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautus duomenis pripažino įrodymais; 2) nurodo, kad disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jų platinti, o savo asmeniniam naudojimui. Remdamasis tuo, nuteistasis R. D. skunde pateikia du alternatyvius reikalavimus: 1) jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip dviejų pavienių nusikalstamų veikų sutaptį, perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį; arba 2) šią jo veiką perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

8. Kolegija atmeta nuteistojo argumentus apie pirmosios instancijos teismo netinkamą liudytojų D. S. ir J. B. parodymų vertinimą ir pripažįsta, kad šiuos bylos duomenis teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir jais rėmėsi nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei kvalifikuodamas nuteistojo veiką. Visų pirma, kolegija atkreipia dėmesį, kad R. D. buvo inkriminuojamas tik vienas narkotinių medžiagų platinimo epizodas, kai jis 2016 m. gruodžio 9 d. apie 13.40 val. D. S. pardavė metadoną, už ką jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Kitaip tariant, jis nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už daugkartinį narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą D. S., juolab J. B. ar kitiems asmenims. Pastarieji byloje net nebuvo nustatyti ir apklausti, tad apie jų parodymus nėra jokios prasmės bei galimybės kalbėti ir juos vertinti. Tačiau, kita vertus, šie bylos duomenys rodo tam tikrą sistemingą apelianto veikimą, t. y. tai, kad R. D. narkotines medžiagas pardavė ne tik D. S., tačiau platino ir kitiems asmenims. Todėl šiuo konkrečiu atveju J. B. parodymai yra pakankamai svarbūs sprendžiant klausimą dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto požymio – tikslo platinti narkotines medžiagas, nustatymo jo veikoje.

9. Šioje byloje pagal liudytojų D. S. ir J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nustatyta, kad jos nuolat įsigydavo narkotines medžiagas iš R. D. : D. S. – metadoną, J. B. – amfetaminą. Nors šiuos savo parodymus jos pakeitė teisiamajame posėdyje, kur D. S. parodė, kad ji metadoną iš R. D. pirko tik vienintelį kartą ir tai buvo 2016 m. gruodžio 9 d., o J. B. parodė, kad iš R. D. amfetamino niekada nepirko, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai teisingai ir motyvuotai rėmėsi būtent jų pirminiais parodymais. Su tokiu šių asmenų parodymų vertinimu kolegija sutinka. Aptarti liudytojų D. S. ir J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl esminių bylos aplinkybių ne tik buvo nuoseklūs, įtikinami, tačiau juos patvirtino ir kiti bylos įrodymai, kas šiuos pirminius jų parodymus daro patikimesnius. Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, turi pagrindą tikėti liudytojų D. S. ir J. B. parodymais apie tai, kad jos nuolat pirkdavo narkotines medžiagas iš R. D.. Byloje nustatyta, kad jos pažinojo nuteistąjį, turėjo jo mobiliojo ryšio telefono numerį. Po 2016 m. gruodžio 9 d. D. S. apsilankymo pas R. D. bute Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir susitikimo su juo bei narkotinės medžiagos – metadono, įsigijimo D. S. buvo sulaikyta ir minėta narkotinė medžiaga buvo iš jos paimta. Kratos protokolas, specialisto išvados patvirtina, kad pas ją surasta tos pačios rūšies narkotinė medžiaga, kokia buvo rasta ir bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bei jo rūsyje, kur įvairias narkotines medžiagas laikė nuteistasis R. D.. Nors kratos R. D. bute ir rūsyje metu nebuvo rasta amfetamino, kurį, liudytojos J. B. teigimu, ji įsigydavo iš R. D., tai nepaneigia, kad nuteistasis šios medžiagos neturėjo anksčiau. Tai matyti iš aplinkybės, jog ant elektroninių svarstyklių, paimtų iš R. D. buto kratos metu, paviršiaus buvo rasta amfetamino pėdsakų. Tai reiškia, kad amfetaminas šiomis svarstyklėmis buvo sveriamas. Be to, D. S. ir J. B. bendravimas su R. D. užfiksuotas ir kitais bylos duomenimis, o būtent D. S., R. D. mobiliojo ryšio telefonų bei jų išklotinių apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenimis, iš kurių matyti R. D. kontaktai su D. S., J. B., kitais asmenimis bei jų pokalbiai, SMS žinutės apie disponavimą narkotinėmis medžiagomis, susitikimus dėl jų įsigijimo. Nors, nuteistojo teigimu, iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų negalima daryti išvados, jog su juo buvo tariamasi dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimo, kolegija su tuo nesutinka. Iš bylos matyti, kad sankcionavus BPK 155 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymą, buvo gautos tyrimui aktualaus laikotarpio R. D. naudotų mobiliojo ryšio telefonų abonentų skambučių ir SMS žinučių išklotinės. Iš jų turinio matyti, kad nors bendraudami tarpusavyje R. D. ir kiti asmenys naudojo tam tikrus užšifruotus, trumpus, lakoniškus teiginius, kaip antai, „ar galima užeiti į svečius“, „ar išeina susitikti“, „prireikė biški trijų. Būsi namie dabar?“ ir pan. Akivaizdu, jog iš esmės juos siejo vienintelė narkotinių medžiagų pirkimo – pardavimo tema. Tokias aplinkybes patvirtina liudytoju apklausto tyrėjo A. R. parodymai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą prieš R. D. ir pradėjus taikyti prieš jį procesines prievartos priemones, pas jį lankydavosi asmenys, turintys priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Be to, liudytoja J. B., apklausus ją apie pokalbius su R. D., parodė, kad norėdama įsigyti narkotinių medžiagų, ji R. D. pasakydavo, kad jo labai pasiilgo, kad jį myli ir pan., t. y. su juo jis turėjo bendrauti kaip su savo antra puse. Akivaizdu, jog visa tai buvo daroma tam, kad niekam nekiltų jokių įtarimų. Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad pagal aptartų įrodymų visumą, galima spręsti, jog R. D. ne tik platino narkotines medžiagas D. S. 2016 m. gruodžio 9 d., tačiau ir tai, jog tiek pastaroji, tiek J. B., kiti nenustatyti asmenys narkotinių medžiagų iš R. D. įsigydavo dažnai ir sistemingai. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad R. D. 2016 m. gruodžio 9 d. metadoną D. S. išplatino tik būdamas jos provokuojamas, kadangi apie tai jokių objektyvių duomenų byloje nėra, juo labiau, pagal pačios D. S. pirminius parodymus, ji metadoną įsigydavo tik iš R. D.

10. Nuteistasis R. D. skunde neigia tai, kad rastos pas jį narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos platinti, tvirtina, kad jas jis naudojo pats. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nuo BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ši atribojama pagal objektyvųjį požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą, bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą. Šioje byloje, be kita ko, R. D. buvo nuteistas už tai, kad pardavė narkotinę medžiagą D. S. Ir jau vien tai prieštarauja paties apelianto parodymams, jog jis šias medžiagas laikė tik sau vartoti. Kolegija sprendžia, jog pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė R. D. veikoje tikslą platinti narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kanapių dervą ir metadoną, toks jo veikos kvalifikavimas pilnai atitinka teismų praktiką, todėl šioje dalyje nėra jokio pagrindo R. D. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.

11. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant ne tik paties kaltininko parodymus, bet ir objektyvius bylos duomenis. Iš jau susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, ar buvo susitarimas su vartotoju ir objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014). Tuo tarpu platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius.

12. Skundžiamame nuosprendyje tikslo platinti narkotines medžiagas buvimą, paneigdamas R. D. versiją dėl disponavimo šiomis medžiagomis asmeniniam suvartojimui, pirmosios instancijos teismas pagrindė byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų parodymais, daiktų apžiūros bei kratos protokolais, specialisto išvadomis bei kitais įrodymais, buvo pilnai atskleistas R. D. tikslas platinti narkotines medžiagas. Nors be D. S. byloje nenustatyti (nežinomi) kiti konkretūs asmenys, kurie įsigijo narkotines medžiagas iš R. D., bei ta aplinkybė, kad pats R. D. tokias medžiagas vartoja – jos buvo rastos jo šlapime (1 t., 194 b. l.), nėra tas momentas, kuris sudarytų pagrindą išvadai dėl nepagrįsto BK 260 straipsnio 1 dalies inkriminavimo nuteistajam. Skunde nuteistasis nepagrįstai akcentuoja rastų narkotinių medžiagų kiekį bei sąmoningai nutyli kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kolegija iš naujo nedėsto visų nuteistojo tikslą platinti narkotines medžiagas turėjimą pagrindžiančių įrodymų, kadangi juos pakankamai detaliai aptarė ir įvertino pirmosios instancijos teismas ir su šiuo vertinimu kolegija sutinka. Šiuo atveju svarbią reikšmę turi tai, kad kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nuteistasis R. D. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kanapių derva bei metadonu, kurių kiekis gerokai viršijo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (2003 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. V-239 redakcija), patvirtintose sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nurodytą nedidelį tokių medžiagų kiekį. Nustatyta, kad šios narkotinės medžiagos buvo padalintos į mažesnius kiekius, kanapės buvo laikomos plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose, skirtingais kiekiais. Dar daugiau, 2017 m. sausio 18 d. buto ir rūsio, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kratos metu be aukščiau išvardintų narkotinių medžiagų buvo rastos ir 2 elektroninės svarstyklės, ant kurių paviršiaus buvo rasta įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų – amfetamino, metamfetamino, kokaino, kanapių (antžeminių dalių), kanapių dervos – pėdsakų. Tai, kad nuteistasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, atskleidžia ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinkti duomenys, kas visumoje su kitais bylos įrodymais rodo nevienkartinį neleistinų sandorių pobūdį. Visų šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti visiškai pagrįstą išvadą, kad R. D. neteisėtai įgijo, laikė bei gabeno narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kanapių dervą, metadoną, turėdamas tikslą jas platinti. Nuteistasis pats ruošė šias medžiagas pardavimui, ką patvirtina naudojamos svarstyklės, dalį pardavė vartotojai D. S.. Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo R. D. veiksmai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veikoje nustatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti šias medžiagas.

13. Tačiau kolegija turi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad R. D. nusikalstami veiksmai, susiję su narkotinės medžiagos – metadono, pardavimu D. S. ir kitų pas jį rastų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kanapių dervos ir metadono, įgijimu, laikymu bei gabenimu, turint tikslą jas platinti, šiuo atveju buvo nepagrįstai kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kolegija čia sutinka su apeliantu, kad jis padarė vieną veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

14. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, R. D. narkotinę medžiagą – metadoną, D. S. pardavė 2016 m. gruodžio 9 d. Taip pat jis nuo 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliai nenustatyto laiko, įgijęs narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir kanapių dervą, bei nuo tiksliai nenustatyto laiko įgijęs narkotinę medžiagą – metadoną, šias medžiagas laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, bei jo pagalbinėse patalpose – rūsyje, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), bei dalį jų gabeno automobiliu „Volkswagen Touran“, kol visas šias medžiagas policijos pareigūnai rado ir paėmė 2017 m. sausio 18 d. minėto automobilio apžiūros ir buto su rūsiu kratos metu. Byloje nenustatyta, kada tiksliai nuteistasis įsigijo pas jį rastas visas narkotines medžiagas, nėra nustatyti kiti asmenys (išskyrus D. S.), kuriems jis pardavė ar kitaip platino šias medžiagas. Byloje nustatyta, kad R. D. narkotines medžiagas laikė tame pačiame name, tik skirtingose vietose – bute ir jo rūsyje, jas laikė iš esmės tuo pačiu metu ir tuo pačiu tikslu – jas parduoti, platinti, ir dalį jų toje pačioje vietoje (rūsyje) pardavė D. S.. Po to, kai D. S. įsigijo metadono iš R. D. ir buvo sulaikyta policijos pareigūnų, iš karto metadonas bute, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), bei jo rūsyje nebuvo rastas ir paimtas tik dėl to, kad po D. S. sulaikymo, buvo tęsiamas procesinių prievartos priemonių taikymas R. D. bei renkami ir tikrinami gauti duomenys. Visos R. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės buvo padarytos tuo pačiu metu, taip pat ir draudžiamos medžiagos buvo rastos tuo pačiu metu, tik skirtingose vietose, R. D. pardavė dalį tų pačių jo žinioje buvusių draudžiamų medžiagų toje pačioje vietoje. Taigi, nuteistasis R. D. nusikalstamai veikė vieninga tyčia, nukreipta disponuoti, turint tikslą parduoti, platinti, narkotinėmis medžiagomis bei jas platino. Šios bylos aplinkybės įrodo, kad atskiri nusikalstami veiksmai buvo jungiami R. D. vieningo sumanymo disponuoti, t. y. laikyti ir platinti narkotines medžiagas. Įvertinus visa tai, šie R. D.veiksmai, kolegijos požiūriu, turėjo būti kvalifikuojami kaip viena nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje.

15. Įvertinus aukščiau nurodytus motyvus, kolegija nustato, kad R. D. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, bei dalį šių medžiagų neteisėtai pardavė, o būtent : jis, 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, čigonų tabore, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 36,457 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 9,3 iki 38,1 proc., ir 9,829 gramus narkotinės medžiagos – kanapių dervos; nuo 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliai nenustatyto laiko, šias narkotines medžiagas bei nuo tiksliai nenustatyto laiko 0,848 gramus narkotinės medžiagos – metadono, neteisėtai laikė bute Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir jo pagalbinėse patalpose (rūsyje) iki 2017 m. sausio 18 d., kol dalis šių medžiagų – 35,888 gramai narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 9,3 iki 38,1 proc., 9,829 gramai narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ir 0,848 gramo narkotinės medžiagos – metadono, kratos metu buvo paimta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų; jis, 2016 m. gruodžio 9 d. apie 13.40 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, už 30 eurų neteisėtai pardavė D. S. nedidelį kiekį – 0,145 gramų narkotinės medžiagos – metadono; be to, jis 2017 m. sausio 18 d. apie 14 val. dalį – 0,569 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,6 proc., neteisėtai gabeno automobilyje „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 14.15 val., kol buvo sulaikytas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., ir ši narkotinė medžiaga automobilio apžiūros metu buvo paimta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Ši jo veika atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

16. Kadangi pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas R. D. nusikalstamą veiką padarė išvadas, neatitinkančias byloje surinktų įrodymų ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).

Dėl R. D. skirtinos bausmės

17. Perkvalifikavus R. D. veiką, iš naujo sprendžiamas bausmės jam skyrimo klausimas, atsižvelgus į skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus ir motyvus bei papildomai įvertinus naujas aplinkybes. Skirdamas bausmę R. D., apeliacinės instancijos teismas taip pat vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes.

18. R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis pilnametis, pakaltinamas. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), pagal savo pobūdį yra labai pavojinga visuomenei. Ši veika tyčinė, baigta. R. D. nusikaltimą padarė ne atsitiktinai, o siekdamas savanaudiškų tikslų – pasipelnyti. Jis anksčiau buvo ne kartą teistas, taip pat ir už su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu (neturint tikslo jų platinti) susijusią nusikalstamą veiką (2 t., 103-117 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 122-124 b. l.). Atsižvelgtina ir į tai, kad R. D. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruotas (2 t., 120, 121 b. l.). Jis vartoja narkotines medžiagas, tačiau priklausomybės ligų centre yra neregistruotas (2 t., 119 b. l.). Atsižvelgusi į visas šias aplinkybes, kolegija mano, jog jam pirmos instancijos teismo paskirta griežtesnė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, bausmė iš esmės yra teisinga.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. D. prašo laisvės atėmimo bausmę jam sumažinti iki minimalaus sankcijoje numatyto dydžio. Tam pagrindo nėra. Priešingai nuteistojo skundo teiginiams, skiriant jam bausmę, negalima nepaisyti to, kad jis anksčiau buvo teistas daug kartų, skirtos bausmės ir kitos taikytos poveikio priemonės jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jo veikų pavojingumas vis augo. Iš viso to matyti, kad nuteistasis savo nusikalstamo elgesio niekaip nekeičia. Tai, kad metadonas yra naudojamas kitos narkotinės medžiagos – heroino, priklausomybės gydymui, savaime nedaro šios narkotinės medžiagos mažiau pavojinga, kadangi jos poveikis yra labai panašus į heroino. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas ne atsitiktinai numatė griežtą baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis turint tikslą jas platinti ar jų platinimą, nes nusikaltimu, už kurio padarymą nuteistas R. D., kėsinamasi į šiuo metu ypač jautrią ir pažeidžiamą visuomenės raidos sritį, kas lemia narkomanijos plitimą. Narkomanijos pasekmės paliečia daugybę žmonių ir kelia didelį pavojų visuomenei. Dėl visų šių aplinkybių darytina išvada, kad R. D. skiriama laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, teisingumo principą ir viešąjį interesą.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. D. taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau ir tam kolegija nemato pagrindo.

21. Kaip galima suprasti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek paties nuteistojo R. D. asmenybę, tiek jo nusikalstamą veiką, pripažino, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik R. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliekant realiai. Kolegija su tuo sutinka.

22. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas R. D. atitinka – jis nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą bei jam šiuo nuosprendžiu skiriama 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Visgi būtina pažymėti, kad net ir esant minėtoms sąlygoms bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

23. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.).

24. Bylos duomenimis, nors nusikaltimo metu R. D. teistumas buvo išnykęs, tačiau anksčiau jis buvo teistas daug kartų. Kaip minėta, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės individualizavimo klausimą, į tai būtina atsižvelgti kaip į asmenį charakterizuojančius bylos duomenis. Didelę dalį iš jo nusikalstamų veikų sudaro nusikaltimai nuosavybei – vagystės, sukčiavimai. R. D. buvo baustas ir administracine tvarka – už medicininio patikrinimo vengimą, kai vairavo automobilį, įvažiavimą į sankryžą automobiliu degant raudonam šviesoforo signalui ir kt. R. D. iki suėmimo nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo. Iš šių duomenų akivaizdu, kad nuteistasis pelnosi iš savo neteisėtos veiklos ir tokių savo polinkių jis nesistengia keisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Pastebėtina, kad minėto R. D. elgesio modelio nepakeitė ir jam taikytos griežtos baudžiamojo poveikio priemonės. Pastarajam ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau po jų atlikimo jis ilgesnį laiką pozityvaus savo elgesio neišlaikydavo bei vėl nusikalsdavo. R. D. anksčiau buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, po kurio jis ir vėl nusikalsdavo, todėl ir šio instituto taikymas nuteistajam nebuvo sėkmingas jo reintegracijos į visuomenę procese bei bausmės tikslų pasiekimui. Kitaip tariant, R. D. valstybės suteikto pasitikėjimo nepateisino ne vieną kartą ir toliau veikė neteisėtu būdu, kas leidžia jį charakterizuoti kaip neigiamą asmenybę.

25. Tokiu būdu, kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje nustatytos veikos aplinkybės (padaryta itin pavojinga visuomenei veika, kuria siekiama pasipelnyti) ir šiame nuosprendyje nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik R. D. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo gi atveju nuteistasis R. D. ne vieną, o kelis kartus nepateisino jam suteikto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Todėl kolegijai nėra jokio pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl nuteistojo R. D. apeliacinio skundo reikalavimas taikyti jam BK 75 straipsnį negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti:

R. D. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų platinimas D. S.) ir BK 260 straipsnio 1 dalį (disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), perkvalifikuoti į vieną nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. D. paskirtos bausmės buvo subendrintos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Sigitas BagdonavičiusAlgirdas Gaputis