- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- 1-146-972/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00290-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Nukentėjusysis
- P. B.
- Kaltinamasis
- A. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) verslo vystymo vadovu, turintis aukštąjį išsilavinimą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. U. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų bei pažeidė viešąją tvarką: jis 2015-07-23 apie 12.45 val. viešoje vietoje – prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, Taikos pr. 61, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, t. y. P. B. automobiliu „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandant apvažiuoti A. U. vairuojamą automobilį „Citroen C1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis vairuojamu automobiliu užkirto jam kelią. Po to, P. B. išlipus iš automobilio, A. U., sėdėdamas automobilyje, keikėsi necenzūriniais žodžiais bei, išlipęs iš automobilio, sugriebė P. B. viena ranka už marškinių, taip juos suplėšydamas, o kitos rankos kumščiu tyčia smogė ne mažiau kaip 4 kartus nukentėjusiajam P. B. į galvos sritį, taip jam padarydamas kraujosruvą žando gleivinėje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. U. sutrikdė visuomenės rimtį ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo P. B..
Kaltinamasis A. U. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, parodė, kad jo draugas S. S. paprašė jo pavežti jį iki bankomato, esančio prekybos centre „Akropolis“. Atvažiavus į minėto prekybos centro automobilių aikštelę, pamatė, kad ji pilna automobilių, važiuojančios transporto priemonės vos judėjo. Pamatęs aikštelėje tokią sudėtingą situaciją, jis savo draugui pasakė, kad šis nelauktų, kol jis pasistatys automobilį, o iškart eitų į bankomatą. Draugas taip ir padarė, o jis toliau stovėjo automobilių eilėje. Jam iš galo pradėjo signalizuoti automobilio „Jeep Grand Cherokee“ vairuotojas. Jis atsidarė savo automobilio langą ir iškišęs galvą pasakė, ko jis ten tiek signalizuoja. Tada iš minėto automobilio pasigirdo burbuliavimas, keiksmai, o vėliau pamatė, kaip automobilis „Jeep Grand Cherokee“ bandė iš kairės pusės apvažiuoti jo automobilį, nors vietos šiam manevrui atlikti nebuvo, todėl kai tik minėto automobilio vairuotojas pasuko į kairę pusę, jis pasuko savo automobilio vairą taip pat į tą pačią pusę, taip bandydamas užkirsti šiam kelią. Tada automobilio „Jeep Grand Cherokee“ vairuotojas iššoko iš savo automobilio. Jis pats išlipti iš savo automobilio negalėjo, nes nukentėjusiojo automobilis sustojo visai ties jo automobilio vairuotojo durelėmis, tačiau jokio automobilių kontakto nebuvo. Taip jam sėdint savo automobilyje tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu priekyje buvę automobiliai jau buvo prasiskirstę, todėl jis savo automobilį pavarė į priekį, pastatė jį lygiagrečiai prekybos centrui „Akropolis“ ir išlipo lauk. Jam tik išlipus iš savo automobilio, prie jo priėjo nukentėjusysis ir pradėjo jį pulti, gestikuliavo rankomis, keikėsi necenzūriniais žodžiais. P. B. pirmas sudavė jam 1 ar 2 smūgius ranka į dešinįjį skruostą ir ausį (ji visa buvo raudona). Po patirto smūgio į skruostą jis iškart sugriebė nukentėjusįjį už marškinių ir smūgiavo šiam atgal. Negali pasakyti, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, jų neskaičiavo, bet tikrai smūgiavo ne vieną kartą. Kai nukentėjusysis apsiramino ir nuo jo atšoko, pradėjo fotografuoti ir grasinti, kad iškvies policiją. Jis išvažiavo iš įvykio vietos, nes tuo metu buvo labai susinervinęs. Pasitaręs su savo advokatu, jis nusprendė viską išsiaiškinti ir parašyti pareiškimą dėl šio įvykio. Apsisuko atgal ir sugrįžo į įvykio vietą, ten jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Pareigūnai jį nukreipė į policijos komisariatą, todėl jis nuvyko į „Žardės“ policijos komisariatą, kur jau buvo atvykęs P. B.. Jie abu parašė pareiškimus. Dėl jo pareiškimo buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jis jo neskundė. Į medicinos ekspertą jis nesikreipė, nes jam šis įvykis atrodė mažareikšmis, jis neturėjo tikslo aiškintis su nukentėjusiuoju. Ant nukentėjusiojo veido jis nematė jokių sužalojimų. Užgriebdamas už nukentėjusiojo marškinių, jis nepastebėjo, kad būtų ištrūkusi jų saga. Iki šios dienos mano, kad įvykio dieną jis nieko blogo nepadarė, jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, kuris pats jį užpuolė. Todėl mano, kad civiliniai ieškiniai šioje byloje yra nepagrįsti.
Nukentėjusysis P. B. parodė, kad jis su savo kolega įvykio dieną važiavo iš prekybos centro „Akropolis“, tuo metu buvo pietų metas, aplinkui buvo daug žmonių. Dėl praėjusio laiko tikslių įvykio aplinkybių nebeprisimena, jas tiksliau nurodė apklausos pas tyrėją metu. Jam važiuojant automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąja dalimi, buvo susidariusi automobilių spūstis, automobiliai lėtai judėjo, nes vienas automobilis toliau priekyje ilgai neišvažiavo, stovėjo, todėl jis vieną kartą pyptelėjo. Priekyje jo stovėjusio automobilio „Citroen“ vairuotojas iškišo ranką pro langą ir parodė nepadorų gestą, tai yra vidurinio piršto kombinaciją. Jis, norėdamas pažiūrėti, kas vykta priekyje, pasuko savo automobilio vairą į šoną, tačiau automobilio „Citroen“ vairuotojas jam neleido pravažiuoti, užblokavo kelią, pasukdamas savo automobilį į tą pačią pusę. Po tokio kaltinamojo manevro jis išgirdo, kaip suveikė jo automobilyje įrengta saugos sistema (ji praneša apie artėjančią kliūtį), pagalvojo, kad automobiliai susilietė, todėl išlipo apžiūrėti savo automobilio, pakvietė išlipti ir kaltinamąjį. Tačiau jis nelipo lauk, o sėdėdamas savo automobilyje iškoneveikė jį visais įmanomais necenzūriniais žodžiais, o paskui paklausė, ar jis tikrai nori, kad jis išliptų iš savo automobilio. Jam nespėjus nieko atsakyti, kaltinamasis staiga iššoko iš savo automobilio, griebė jam kaire ranka už krūtinės, o su kitos rankos kumščiu smūgiavo į galvą. Nuo kaltinamojo suduotų smūgių jis sąmonės neprarado, tačiau jam temo akyse. Kaltinamajam jis nesudavė nei vieno smūgio. Visas incidentas truko apie 5 minutes, nes juos išskyrė praeiviai. Tvirtina, kad kaltinamasis automobilyje tuo metu buvo vienas. Tada kaltinamasis bandė išvažiuoti iš įvykio vietos, tačiau jis neleido, nufotografavo įvykio vietą ir išsikvietė policiją. Jam nufotografavus, kaltinamasis jo nepaklausė, vis tiek išvažiavo, nesulaukęs policijos pareigūnų. Su kaltinamuoju išvyko ir dar vienas asmuo. Kadangi buvo kilusi sumaištis, todėl negali pasakyti, iš kur šis asmuo atsirado. Atvykus policijai (ji atvyko maždaug už 15 min.), jis pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes, o nuvykęs į policijos komisariatą parašė pareiškimą. Baigus rašyti pareiškimą, į komisariatą atvyko kaltinamasis, pastarasis jį ir toliau koneveikė prie policijos pareigūnų. Išėjęs iš komisariato, jis kreipėsi ir į ligoninės priimamąjį. Jis buvo nukreiptas į Kauną pas savo šeimos gydytoją. Kreipėsi ir į medicinos ekspertą, sakė, kad jam buvo suduoti ne mažiau kaip 4 smūgiai, matėsi likusios 3-4 smūgių žymės. Dėl patirtų sužalojimų jis dvi savaites turėjo nedarbingumą. Jam buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas. Jis negalėjo ilgą laiką vairuoti, nes svaigo galva, jautėsi labai negerai, patyrė pažeminimą viešoje vietoje, buvo suplėšyti jo marškiniai. Jautė nepatogumus prieš kolegas, draugus, pažįstamus. Jis yra pareiškęs byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jį palaiko.
Liudytojas L. D. parodė, kad įvykio dieną jis su kolega P. nutarė papietauti prekybos centre „Akropolis“. Atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, joje automobilių judėjimas vyko labai lėtai, buvo susidariusi spūstis. Kai jo kolega panaudojo garsinį signalą, tai yra pyptelėjo vieną kartą, priešais stovinčio automobilio „Citroen“ vairuotojas pro langą parodė nepadorų gestą, tai yra vidurinio piršto kombinaciją. Tada jo kolega bandė atsitraukti ar į priekį pavažiuoti, tačiau buvo užblokuotas. Įvyko automobilių kontaktas (bent taip pasirodė). Tada P. išlipo iš savo automobilio, norėdamas apžiūrėti savo automobilio apgadinimus. Tarp jo kolegos ir automobilio „Citroen“ vairuotojo įvyko konfliktas, pro automobilio langą pamatė, kaip minėto automobilio vairuotojas viena ranka laikė jo kolegai už marškinių, o kita ranka (dešine) smūgiavo į galvą. Smūgių buvo kokie 5 ar daugiau, jie visi buvo suduoti į galvos sritį. Negirdėjo jokių kolegos keiksmų ar kitokių konflikto dalyvių žodžių, matė tik smūgius. Matė, kaip jo kolega dengėsi veidą, kaltinamajam atgal nesmūgiavo. Negali pasakyti, kas iššaukė tokią kaltinamojo agresiją. Jam išpuolus iš automobilio, praeiviai jau buvo jo kolegą ir kaltinamąjį išskyrę. Tada automobilio „Citroen“ vairuotojas bandė išvažiuoti iš įvykio vietos, P. mėgino sutrukdyti kaltinamajam pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jis vis tiek išvažiavo. Jis su P. sulaukė policijos pareigūnų, po to nuvyko į policijos komisariatą parašyti pareiškimo, o vėliau ir į ligoninę. Policijos komisariate P. rašant pareiškimą, ten atvyko ir automobilio „Citroen“ vairuotojas. Jis su jo kolega vėl apsižodžiavo. Šis įvykis labai jį šokiravo, nes toks elgesys viešoje vietoje, esant daug žmonių, jam nepriimtinas. Matė, kad jo kolegos apranga buvo apdraskyta, jis skundėsi, kad jį pykina, svaigsta galva. P. po įvykio tam tikrą laikotarpį nebuvo darbe, nes jam svaigo galva.
Liudytojas S. S. parodė, kad įvykio dieną paprašė savo gero pažįstamo A. U. pavežti jį iki prekybos centro „Akropolis“, nes jam reikėjo į bankomatą. Jiems įvažiavus į prekybos centro „Akropolis“ aikštelę, ten buvo susidariusi automobilių spūstis, todėl A. pasakė, kad jis nueitų iki bankomato, kol jis lauks šioje spūstyje. Jam grįžtant iš bankomato, pamatė, kad prie automobilių yra kilęs kažkoks konfliktas. Iškart pagalvojo, kad kažkas susimušė, tačiau nepagalvojo, kad vienas iš konflikto dalyvių galėtų būti A.. Eidamas nuo prekybos centro nelabai matė, kas vyko tarp vyriškių, nes atstumas nuo prekybos centro iki jų buvo apie 80 m. Tuo metu automobilių spūsties jau nebebuvo, aikštelėje daugiau žmonių nebuvo. A. automobilis „Citroen“ buvo jau kitoje vietoje nei jam išlipus, stovėjo ties centriniu įėjimu. Įstrižai A. automobilio šono 15 m atstumu stovėjo juodas džipas. Priėjęs arčiau pamatė, kad tiek jo draugas, tiek ir kitas vyriškis buvo įraudę, jie stovėjo vienas nuo kito apie 5 m atstumu. Akivaizdžių sumušimo žymių nei pas draugą, nei pas nukentėjusįjį nematė. Matė, kad nukentėjusiojo marškinių viršutinėje dalyje kelios sagos buvo išplėštos. Šalia minėto vyriškio stovėjo dar vienas žmogus. Daugiau žmonių šalia jis nematė. Priėjęs prie A., paklausė, kas nutiko, ir jis atsakė, kad susimušė, o jau važiuojant lauk iš prekybos centro aikštelės, A. automobilyje paaiškino, kad prie jo automobilio priėjęs vyriškis liepė jam išlipti iš automobilio, tačiau nesakė, kas kam siūlė muštis, o jie susimušė, nes A. neleido apvažiuoti automobilių spūsties. Jam sunku viską papasakoti, kas kaip vyko, bet apsižodžiavimus girdėjo iš abiejų pusių. Nukentėjusysis bandė užstoti kelią, kad jie niekur neišvažiuotų. A. jį iškart nuvežė į darbą ir pats kažkur išvažiavo. A. nesiskundė jokiais sumušimais, jokios kalbos tada nebuvo apie policiją ar pareiškimo rašymą. Maždaug po 2 val. jam paskambino A. ir paklausė, ar jis gali paliudyti, ką matė, tačiau su juo policija nesusisiekė, jis nebuvo kviečiamas į apklausą.
Liudytojas R. P. parodė, kad jis dirba Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Datos neatsimena, kai iš budėtojo buvo gautas pranešimas dėl tarp dviejų vairuotojų kilusio konflikto prie prekybos centro „Akropolis“. Atvykus į įvykio vietą, vienas iš vairuotojų jau buvo pasišalinęs. Likęs vienas iš konflikto dalyvių buvo su draugu, jis buvo labai susijaudinęs, blaivus, paaiškino, kad jam automobilių aikštelėje norint aplenkti važiuojantį automobilį, šio automobilio vairuotojas jo nepraleido, taip savo automobiliu kliudydamas jo transporto priemonę. Jiems abiem išlipus iš automobilių, minėtos transporto priemonės vairuotojas nukentėjusiajam sudavė smūgius, kur buvo suduoti smūgiai, nepamena. Nukentėjusysis buvo nukreiptas į policijos komisariatą parašyti pareiškimą. Jam išvykus, į įvykio vietą sugrįžo kitas vairuotojas, jis buvo vienas, paaiškino, kad nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą, nes bandė pravažiuoti be eilės, o jis to neleido, užtverdamas jam kelią. Aiškino, kad dar sėdint automobilyje įvyko apsižodžiavimas. Sakė, kad neleis būti mušamas, taip išreikšdamas, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, nepamena, ar jis ką nors sakė, kad jam buvo suduoti smūgiai. Šios aikštelės važiuojamojoje dalyje eismas galimas abiem kryptimis, viena eismo juosta yra išvažiavimui, kita įvažiavimui, reikia įvažiuoti į priešpriešinę juostą, norint apvažiuoti prieš tai stovinčius automobilius. Tarnybinio pranešimo nerašė, kadangi nematė paties įvykio. Šio įvykio vaizdo įrašo nėra, įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo kameromis.
Liudytojas D. Š. parodė, kad jis dirba Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės patruliu. Tikslių įvykio aplinkybių nepamena, tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pamena, jog įvykio dieną iš budėtojo buvo gautas pranešimas dėl sumušimo. Atvykus į įvykio vietą prie prekybos centro „Akropolis“, juos pasitiko nukentėjęs asmuo, kuris paaiškino, kad jį sumušė. Kiek pamena, jo rūbų viršutinė dalis buvo suplėšyta. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad tarp jo ir kito asmens įvyko konfliktas, nes jam neleido apvažiuoti. Kilus konfliktui, iš pradžių pranešėjui buvo rodomi gestai, o po to jį sumušė. Bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes pagal vaizdo įrašus iš prekybos centro, tačiau vaizdo įraše konfliktas nebuvo užfiksuotas. Nukentėjusiajam buvo pasakyta vykti į komisariatą, jam išvykus, prie jų priėjo kaltinamasis, kuris paaiškino, kad jam judant važiuojamąja dalimi, iš galo važiavęs automobilis pradėjo jam signalizuoti, o vėliau prie jo priėjęs nukentėjusysis parodė nepadorų gestą, dėl to įvyko konfliktas. Nematė, jog kaltinamasis būtų sumuštas. Nematė, kad būtų buvęs apgadintas nukentėjusiojo automobilis.
Liudytojas policijos pareigūnas V. J. parodė, kad, kiek pamena, dėl šio įvykio pareiškimus vieną po kito parašė du asmenys. Jokių šio įvykio liudytojų nebuvo. Vienas iš šių asmenų tam tikrą laikotarpį turėjo nedarbingumą, todėl jis jo paprašė pateikti dokumentus dėl patirtų sužalojimų, tačiau jų tuo metu nepateikė, todėl esant nustatytiems terminams, jis surašė du nutarimus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, tai yra tiek vieno, tiek ir kito atžvilgiu. Vėliau pateikus reikiamus dokumentus, tyrimas dėl nukentėjusiojo pareiškimo buvo atnaujintas.
Iš 2015-07-23 P. B. skundo matyti, kad jis kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad jis 2015-07-23 12.45 val. bandė išvažiuoti automobiliu „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelės, šalia 4 tako, centrinio įėjimo, Klaipėdoje. Kadangi buvo susidariusi automobilių eilė, jis panaudojo garsinį signalą. Tada automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsidarė langą ir parodė necenzūrinį gestą viduriniu pirštu. Jis, pavažiavęs į priekį, atsistojo greta, norėdamas paklausti, kas jam nepatinka. Tada minėto automobilio vairuotojas, vartodamas necenzūrinius žodžius, užblokavo jo automobilį. Jis išlipo iš savo automobilio, norėdamas pasakyti automobilio „Citroen“ vairuotojui, kad šis jo neįžeidinėtų ir patrauktų savo automobilį, tačiau šis vairuotojas ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais ir staigiu manevru pajudėjo savo automobiliu į šoną, taip galimai kliudydamas jo automobilio priekinio bamperio dešinę pusę. Jam pradėjus šaukti, kad jis kliudė jo automobilį, automobilio „Citroen“ vairuotojas iššoko iš savo automobilio, griebdamas jam už marškinių, suplėšė juos ir pradėjo smūgiuoti dešine ranka jam į galvą, veidą. Iš viso jam buvo suduoti 6-7 smūgiai. Kadangi aikštelė vieša vieta ir buvo daug žmonių, jie užpuoliką sustabdė ir atskyrė nuo jo. Jis užpuolikui nesipriešino. Tada užpuolikas sėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti. Jis užtvėrė jam kelią ir pasakė, kad kviečia policijos pareigūnus, tačiau užpuolikas vis tiek išvažiavo. Šias aplinkybes gali paliudyti su juo važiavęs L. D., užpuolimo metu buvęs jo automobilyje. Po užpuolimo jis jaučiasi blogai, jį pykina, stipriai skauda galvą (b. l. 1-2).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015-07-23 19.10 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojas pranešė apie tai, kad 2015-07-23 apie 15.34 val. į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko P. B., kuris medikams paaiškino, jog 2015-07-23 apie 12.45 val. ties Taikos pr. 61, Klaipėdoje, jį sumušė nepažįstamas asmuo. Nustatyta diagnozė: galvos sumušimas, gydosi ambulatoriškai (b. l. 3).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015-07-23 12.51 val. nukentėjusysis pranešė apie tai, kad prekybos centro „Akropolis“ aikštelėje jį užpuolė ir sumušė, jis pats laiko įtariamąjį. Papildoma informacija apie patikrinimą: abi konfliktuojančios pusės atvyko į komisariatą ir parašė skundus (b. l. 4-5).
Specialisto išvadoje Nr. G2141/15(02) konstatuota, kad atlikus asmens apžiūrą ir medicininių dokumentų analizę, nustatyta, jog P. B. padaryta kraujosruva kairio žando gleivinėje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ranka, jie galėjo būti padaryti 2015-07-23. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo P. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 44-46).
Iš 2016-02-11 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vyriški marškiniai, kuriuos pateikė nukentėjusysis P. B., nustatyta, kad viršuje trūksta trijų sagų, viršutinė saga su audiniu išplėšta. Marškiniai pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajam (b. l. 70-76, 77).
Iš 2016-07-26 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos rašto matyti, kad pagal policijos informacinės sistemos, policijos registruojamų administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenis dėl 2015-07-23 pranešimo prie prekybos centro „Akropolis“ aikštelėje įvykusio eismo įvykio duomenų nėra (b. l. 165).
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. U. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė smūgius P. B., taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir sutrikdė visuomenės rimtį. Nors kaltinamasis A. U. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, tvirtino, kad pats nukentėjusysis išprovokavo jų konfliktą, elgėsi agresyviai, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu ir pirmasis sudavė jam 1 ar 2 smūgius, jis tik gynėsi, tokie jo parodymai prieštarauja aptartai įrodomajai bylos medžiagai, jos visumai, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltė dėl minėtų veikų padarymo įrodyta iš dalies ir jo paties parodymais, kuriais jis pripažino sudavęs smūgius P. B., iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo P. B., liudytojų L. D., S. S., policijos pareigūnų R. P., D. Š. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Visi šie įrodymai sudaro vieningą visumą, sistemą, patvirtindami, papildydami vieni kitus, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu patvirtinančios išvados. Nukentėjusysis P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis iš savo automobilio išlipo apsižiūrėti, nes suveikus automobilio saugos sistemai, pamanė, kad įvyko eismo įvykis, kartu pakvietė išlipti ir kaltinamąjį, tačiau šis, sėdėdamas savo automobilyje, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, o išlipęs iš automobilio, griebė jam kaire ranka už marškinių, taip juos suplėšydamas, o su kita ranka sudavė smūgius į galvos sritį, jis kaltinamajam nieko nespėjo pasakyti, jokių smūgių šiam nesudavė. Nors nukentėjusysis 2015-07-23 skunde policijai nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė apie 6-7 smūgius į galvą, apklausiamas teisme parodė, kad tiksliai nurodyti smūgių skaičiaus negali, tiek medicinos ekspertui, tiek apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jam buvo suduoti ne mažiau kaip 4 smūgiai, nes nuo smūgių išliko keturios žymės, patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina nuoseklūs kartu su nukentėjusiuoju buvusio ir įvykį betarpiškai stebėjusio liudytojo L. D. parodymai, kad jis matė, kaip kaltinamasis viena ranka laikė P. B. už marškinių, o kita ranka (dešine) smūgiavo jam į galvą, jokių smūgių P. B. kaltinamajam nesudavė. Liudytojas S. S. taip pat nepatvirtino kaltinamojo A. U. teiginio, kad nukentėjusysis pirmas jam smūgiavo, kaip tik nurodė, kad A. U. po įvykusio incidento nesiskundė buvęs sumuštas, apie kreipimąsi į policiją ir pareiškimo rašymą nekalbėjo, paminėjo pastebėjęs, kad buvo išplėštos kelios nukentėjusiojo marškinių sagos. Į įvykio vietą atvykę ir apklausti kaip liudytojai policijos pareigūnai taip pat patvirtino nematę, kad kaltinamasis būtų buvęs sumuštas, nurodė pastebėję, jog nukentėjusiojo rūbų viršutinė dalis buvo suplėšyta. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus patvirtina ir medicininiai dokumentai, specialisto išvada, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, būtent iš nukentėjusiojo telefono numerio 2015-07-23 12.51 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad prekybos centro „Akropolis“ aikštelėje jį užpuolė ir sumušė, jis pats laiko įtariamąjį. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis bandė sulaikyti kaltinamąjį, kad šis nepasišalintų iš įvykio vietos iki tol, kol atvyks policija, kad būtų išsiaiškintos įvykio aplinkybės, tačiau kaltinamasis iš įvykio vietos vis tiek išvažiavo. Kaltinamasis, nors ir tvirtina, kad jis jaučiasi nukentėjęs dėl šio įvykio, policijos nekvietė, pasišalino iš įvykio vietos, į medikus nesikreipė, o jo teigimu, tik pasitaręs su savo advokatu sugrįžo atgal ir pats kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl šio įvykio, tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neskundė.
Kaltinamojo A. U. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis. Kaltinamojo elgesio paskatos laikomos chuliganiškomis, nes jis viešoje vietoje sukėlė muštynes, smūgius nukentėjusiajam sudavė dėl mažareikšmės dingsties, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. A. U. veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik P. B. nesunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir visuomenės rimties sutrikdymas. Kaltinamojo elgesys – fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį netikėtai, dėl mažareikšmės dingsties viešoje vietoje šokiravo aplinkinius (šiuo atveju įvykį stebėjusį L. D.), juo buvo pademonstruotas akivaizdus ir šiurkštus visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimas, pažemintas ne tik nukentėjusysis, bet parodyta nepagarba ir kitiems netoliese buvusiems asmenims, todėl pripažįstamas įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį. Duomenų, kad buvo sutrikdyta visuomenės tvarka (pvz., būtų buvusi nutraukta ar sutrikdyta kokių nors trečiųjų asmenų darbinė veikla ar poilsis), byloje nesurinkta, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Iš kaltinimo šalintina ir aplinkybė, kad kaltinamasis A. U. savo vairuojamu automobiliu užkirto kelią, taip sukeldamas eismo įvykį, kaip neįrodyta. Kaltinamasis, viešoje vietoje mušdamas nukentėjusįjį, suvokė, kad veikia nepriimtinai moralės požiūriu, tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. A. U. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių apysunkių (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta veika) ir nesunkių (BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), šiais nusikaltimais kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, padarytos žalos neatlygino, kritiškai savo veiksmų nevertino. Įvertinęs visa tai, taip pat atsižvelgęs į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bei BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, šių bausmių dydžius nustatant mažesnius nei apskaičiuoti šių bausmių vidurkiai. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punkte, 65 straipsnyje nustatyta tvarka ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. U., kaip minėta, padarė vieną tyčinį apysunkį ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, už kuriuos jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia ketverių metų. Teismas taip pat turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba. Todėl paskirtos bausmės vykdymas A. U. atidėtinas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, jam skirtinos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo nuomone, tokių pareigų paskyrimas padarys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Nukentėjusysis P. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1604,51 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 57-58). Nurodė, kad nusikalstamais kaltinamojo veiksmais jam padaryta turtinė žala, kurią sudaro 40 Eur išlaidos už med. konsultacijas klinikoje „Šeimos sveikata“, 46,81 Eur vaistų įsigijimo išlaidos, 23,16 Eur išlaidos už apžiūrą VTMT, 1494,54 Eur negautos pajamos. Nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas, negautas pajamas (b. l. 59-67). Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nukentėjusiojo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamojo atliktais nusikalstamais veiksmais, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 1604,51 Eur.
Kaip minėta, nukentėjusysis P. B. prašo iš kaltinamojo priteisti ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisme papildomai nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumus, emocinius išgyvenimus, negalėjo ilgą laiką vairuoti, nes svaigo galva, patyrė pažeminimą viešoje vietoje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tyčiniais smurtiniais kaltinamojo veiksmais, suduodant smūgius rankomis į galvos sritį, nukentėjusiajam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas neabejoja, kad viešoje vietoje netikėtai dėl mažareikšmės dingsties sumuštas nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais jo sveikatos pakenkimais, nukentėjusysis buvo gydomas ambulatoriškai, nedarbingumo laikotarpis tęsėsi dvylika dienų, duomenų apie liekamuosius sužalojimų reiškinius teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Byloje pareikštas ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo iš kaltinamojo prašoma priteisti 94,76 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam P. B. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 80-82). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 94,76 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. U. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
A. U. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę A. U. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą A. U. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nukentėjusiojo P. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. U. nukentėjusiojo P. B. naudai priteisti 1604,51 Eur turtinei bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. U. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 94,76 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.