Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-541-891/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-30
Bylos Nr.: 1A-541-891/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-08594-2022-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis: A. T., R. B.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-541-891/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08594-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.3.2.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Monikai Linkutei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,nuteistojo A. T. (A. T.) gynėjui advokatui Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski),nuteistojo R. B. gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. T. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir į bausmės laiką A. T. įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra iki 2022 m. birželio 14 d.;

R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Solidariai iš A. T. ir R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 6,65 Eur už padarytą turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. T. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, nešaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą turtą, o būtent už tai, kad jis 2022 m. kovo 13 d., apie 13.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su R. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal išankstinį jų susitarimą R. B. stovint prie parduotuvės įėjimo durų ir laikant jas atidarytas, kad durys nebūtų užblokuotos ir kad netrukdomi po pagrobto svetimo turto – alkoholio galėtų pasišalinti iš parduotuvės, jis (A. T.), įėjęs į parduotuvės prekybos salę įsidėjo į kuprinę 5 butelius 1 litro talpos alaus „Tauras Tradicinis“, kurio vieneto kaina – 1,33 Eur, o tuo metu parduotuvės darbuotojai M. P. pastebėjus ir pareikalavus grąžinti prekes, jis (A. T.), siekdamas išlaikyti pagrobtą svetimą turtą, peržengdamas susitarimo su R. B. įvykdyti vagystę ribas, panaudojo nešaunamąjį ginklą – dujų balionėlį, papurkšdamas juo nukentėjusiajai M. P. į akis, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai pasipriešinti, po ko su R. B. pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, nešaunamąjį ginklą – dujų balionėlį, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė – 6,65 Eur.

2. R. B. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent už tai, kad jis 2022 m. kovo 13 d., apie 13.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal išankstinį susitarimą su A. T., stovėjo prie parduotuvės įėjimo durų ir laikė jas atidarytas, kad durys nebūtų užblokuotos ir kad netrukdomi po pagrobto svetimo turto – alkoholio, galėtų pasišalinti iš parduotuvės, o A. T. įėjus į parduotuvės prekybos salę, įsidėjus į kuprinę 5 butelius 1 litro talpos alaus „Tauras Tradicinis“, kurio vieneto vertė – 1,33 Eur, o tuo metu parduotuvės darbuotojai M. P. pastebėjus ir pareikalavus grąžinti prekes, A. T., siekdamas išlaikyti pagrobtą svetimą turtą, peržengdamas susitarimo su juo (R. B.) ribas įvykdyti vagystę, panaudojo nešaunamąjį ginklą – dujų balionėlį, papurkšdamas juo nukentėjusiajai M. P. į akis, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai pasipriešinti, po ko su A. T. pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė – 6,65 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį ir taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas – iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, tai yra nedelsiant paskirti atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams; skirti baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas, kurias teismas laikys reikalingas taikyti.

4. Apeliantas nurodo, kad motyvuodamas bausmės skyrimą ir parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino duomenis apie jo asmenybę bei neatsižvelgė į antrą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesvarstė galimybės taikyti jam BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Anot nuteistojo, teismas teisingai nurodė, kad jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau be pagrindo teigė, jog jis anksčiau buvo daug kartų teistas, nes jis teistas tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 30 parų arešto bausme. Iki minėto nuosprendžio dar buvo teistas 2010 m. rugsėjo 15 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu, tačiau šis teistumas yra išnykęs, teismas į jį nebegali atsižvelgti, todėl laikytina, kad 2021 metais jis buvo teisiamas pirmą kartą. Apeliantas taip pat pažymi, kad 2022 m. balandžio 28 d. jis atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą, todėl teismas be pagrindo nepripažino šios antros jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pasak apelianto, dėl išgąsčio bei išsilavinimo stokos nesugebėjo teismui pranešti, kad žala atlyginta, o teismas žalos atlyginimo klausimo netikrino. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. T. pripažįsta, kad yra priklausomas nuo alkoholio, pažeidinėja viešąją tvarką, oficialiai nedirb, tačiau pabrėžia, kad pirmą kartą neteko laisvės, izoliacijoje apsvarstė savo ankstesnį gyvenimą, suvokė, jog toliau taip gyventi negalima, sutinka gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, mano, kad toks gydymas jam yra būtinas. Taip pat nurodo, kad vykdant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis ilgam bus atskirtas nuo šeimos, o kuo ilgiau truks kalinimas, tuo sunkiau po bausmės atlikimo jam bus vėl integruotis į visuomenę.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti, tyrimui papildyti.

6. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo jis buvo nuteistas neteisingai, šališkai, nepagrįstai, per griežtai. Anot nuteistojo R. B., teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tai įtakojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis nurodo, kad darant nusikalstamą veiką jo vaidmuo buvo antraeilis, ką pripažįsta ir pats apylinkės teismas, veika vyko ne pagal susitarimą, buvo tartasi pagrobti svetimą mažos vertės turtą, tai yra alaus, kurio vertė 7 Eur, o tai atitinka BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apelianto teigimu, nusikaltimo eigoje buvo panaudotas dujų balionėlis, dėl ko nebuvo tartasi, todėl jis negali atsakyti už kito asmens veiksmus. Be to, nebuvo įsibrauta ir į patalpą. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto vertinimu, teismas netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. T. gynėjas palaikė savo ginamojo skundą ir prašė atsižvelgti į tai, kad A. T. nėra daug kartų teistas, neneigia, kad įvykdė plėšimą, gailisi, pripažįsta turįs priklausomybę ir sutinka gydytis nuo alkoholizmo, yra dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas (jis 2022 m. balandžio 28 d. atlygino žalą), bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tai yra rasti galimybę paskirti A. T. 9 mėnesius laisvės atėmimo bausmę atliekant realiai, o likusiai daliai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistojo R. B. gynėjas su savo ginamojo skundu sutiko iš dalies, tai yra nepalaikė R. B. prašymo perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 4 dalį, nurodydamas, kad toks prašymas yra nepagrįstas, nes veika kvalifikuota teisingai, taip pat prašymo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti, tačiau sutiko su R. B. prašymu sušvelninti jam bausmę, nes, gynėjo manymu, ji buvo individualizuota ne visiškai teisingai. Gynėjo teigimu, R. B. dalyvavimas nusikaltimo padaryme yra labai nežymus, be to, jo bendrininkui, kuris įvykdė sunkų nusikaltimą, buvo paskirta labai panaši bausmė, nors dalyvavimas nusikaltime ryškiai skiriasi, todėl, gynėjo manymu, būtų teisinga ir proporcinga peržiūrėti klausimą dėl bausmės dydžio ir skirti R. B. mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo R. B. – atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 2 dalis). Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nei nuteistasis A. T., nei nuteistasis R. B. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės pagrobus svetimą turtą iš esmės neginčija. A. T. kelia bausmės individualizavimo ir BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimus, o R. B. nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta bausme, prašo ją švelninti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose, atskirai įvertindama kiekvieno nuteistojo apeliaciniame skunde keliamus klausimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2, 4 punktai.

Dėl nuteistojo A. T. apeliacinio skundo

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. nesutinka su jam nuosprendžiu paskirta realia 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš esmės neginčydamas bausmės rūšies ir jos dydžio (nors skunde nurodo, kad parinkdamas bausmės dydį apylinkės teismas įvertino ne visas reikšmingas aplinkybes), tačiau prašydamas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau nebuvo daug kartų teistas, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, pirmą kartą neteko laisvės, taip pat, kad atlygino visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą, kas turėjo būti pripažinta dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sutinka gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog dalis apeliacinio skundo argumentų yra pagrįsti.

10. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. T. paskirtos bausmės pagrįstumo pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

12. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę A. T., teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal bylos duomenis, kaip A. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisingai buvo pripažinta tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę A. T. taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus tik vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas bausmės rūšį, bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

13. Apelianto skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija vertina visas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jau išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau kartu atkreipia dėmesį ir į tai, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. T. bausmę (parinkdamas jos rūšį ir dydį) už jo padarytą nusikalstamą veiką, įvertino ne visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir dalį jų įvertino netinkamai. Pirmiausia, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog jis anksčiau daug kartų teistas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (1 t., b. l. 155–156) matyti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu A. T. buvo teistas tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 30 parų arešto bausme. Pažymėtina, kad minėtas išrašas patvirtina, jog A. T. dar buvo teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, tačiau, kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, šis teistumas yra išnykęs žymiai anksčiau nei A. T. padarė naują nusikalstamą veiką, todėl teismas, kaip į dar vieną nuteistojo turimą teistumą, nebegalėjo į jį atsižvelgti. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nusikalstama veika padarytos žalos, tai yra, kad pagrobto svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio, turto vertė nedidelė – 6,65 Eur, nukentėjusioji M. P. jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų nuteistiesiems neturėjo ir civilinio ieškinio nepareiškė, taip pat nepatikrino žalos atlyginimo klausimo – kad A. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą atlygino dar iki teisiamojo posėdžio, kuris vyko 2022 m. gegužės 10 d., pradžios.

14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą (tai yra tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-211/2014, 2K-272-976/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl pagrobto turto (alaus butelių), kurio vertė 6,65 Eur (1 t., b. l. 23). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad visą padarytą turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino dar 2022 m. balandžio 28 d., todėl teismas be pagrindo nepripažino šios antros jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Minėtą aplinkybę patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. pažyma (2 t., b. l. 85), kurioje nurodyta, kad A. T. atlygino 6,65 Eur žalą, padarytą įmonei „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. balandžio 28 d., pretenzijų neturi. Taigi, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki teisiamojo posėdžio pradžios (teisiamasis posėdis vyko 2022 m. gegužės 10 d.) A. T. atlygino visą nusikaltimu padarytą žalą civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pirmosios instancijos teismui buvo teisinis pagrindas pripažinti šią aplinkybę A. T. atsakomybę lengvinančia, tačiau bylos nagrinėjimo metu A. T. pats nenurodė, kad žalą atlygino, o teismas tinkamai nepatikrino žalos atlyginimo klausimo ir priimdamas nuosprendį nepasisakė dėl šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, be to, dėl to nepagrįstai tenkino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 6,65 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuris jau buvo atlygintas. Įvertinusi tai, kad nuteistasis A. T. iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo noru atlygino visą dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusią turtinę žalą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas šią aplinkybę pripažinti nuteistojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurią, kaip ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes, būtina įvertinti sprendžiant nuteistajam A. T. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, taip pat nutraukti procesą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio. Dėl to, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visų bausmės paskyrimui reikšmingų bylos aplinkybių visumą, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti sutrumpinus A. T. skirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų 6 mėnesių. Tokios trukmės laisvės atėmimo bausmė labiau atitiks nuteistojo A. T. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, bus labiau individualizuota, bus įvertintos ne tik pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, bet ir apeliacinės instancijos teismo nustatyta dar viena nuteistojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatyta aplinkybė dėl A. T. ankstesnių teistumų. Atsižvelgiant į tai, keičiama nuosprendžio dalis dėl nuteistajam A. T. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiant nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo, A. T. iš naujo taikytinos ir pirmosios instancijos teismo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos bei nauja bausmė taip pat mažintina vienu trečdaliu.

16. Apeliaciniu skundu, prašant švelninti bausmę, siekiama, kad skirta bausmė būtų tik iš dalies susijusi su realiu bausmės atlikimu, tai yra prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti, kad, nors A. T. atitinka BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytas formalias sąlygas, kurioms esant teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, vis tik BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas galimas tik tais atvejais, kai be šioje dalyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo gi atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių neįžvelgia. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. T. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai atliko ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą arešto bausmę, yra daug kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą už 2022 m. sausio 5 d. įvykdytą smulkią vagystę (1 t., b. l. 152–153), kas jį charakterizuoja neigiamai ir leidžia teigti, jog anksčiau nuteistajam skirtos bausmės (tarp jų ir trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmė) bei nuobaudos neįtakojo jo elgesio teigiama linkme. A. T. vėl nusikalto, įvykdė sunkų nusikaltimą, veikdamas kartu su kitu asmeniu, panaudojo nešaunamąjį ginklą – dujų balionėlį, prieš asmenį. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad A. T. nusikalstamą veiką iš esmės padarė dėl savo turimos priklausomybės alkoholiui (pagrobė penkis butelius alaus), kurią pats pripažįsta, be to, jis niekur nedirba. Įvertinusi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos pavojingumą bei nuteistojo A. T. asmenybę, teisėjų kolegija nenustatė pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti A. T. atlikus tik dalį bausmės, todėl pripažįsta, jog taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo

17. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 4 dalį. Tokį savo prašymą motyvuoja tuo, kad darant nusikalstamą veiką buvo tartasi pagrobti svetimą mažos vertės turtą (alaus), nusikaltimo eigoje buvo panaudotas dujų balionėlis, dėl ko nebuvo tartasi, todėl jis negali atsakyti už kito asmens veiksmus, be to, nebuvo įsibrauta ir į patalpą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas.

18. Visų pirma, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu R. B. nebuvo nuteistas už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, jis nuteistas už atvirą svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio, turto pagrobimą veikiant kartu su kitu nuteistuoju A. T.. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. B. nebuvo inkriminuotas dujų balionėlio panaudojimas. Už nešaunamojo ginklo (dujų balionėlio) panaudojimą vykdant minėto svetimo turto pagrobimą, kaip peržengiantį susitarimo su R. B. įvykdyti vagystę ribas, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas tik A. T., tai yra tik jo veiksmai kvalifikuoti pagal sunkesnį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

19. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. B., veikdamas kartu su A. T. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 6,65 Eur. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaip padaręs baudžiamąjį nusižengimą, atsako asmuo, pagrobęs nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra turtą, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL, o už mažesnės vertės turto vagystę numatyta administracinė atsakomybė, todėl pagal šioje byloje nustatytą turto vertę R. B. galėtų būti patrauktas tik administracinėn atsakomybėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, į kurią prašo perkvalifikuoti jo padarytą veiką. Kita vertus, pagrobto turto vertė yra svarbi tik tuomet, kai nėra jokių kitų padarytą veiką kvalifikuojančių aplinkybių.

20. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas už atvirą svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio, turto pagrobimą veikiant kartu su kitu nuteistuoju A. T.. Asmuo, atvirai pagrobęs svetimą turtą, atsako pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir tokiu atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Minėtame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (LAT 2013 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013).

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B. padarė atvirą vagystę. Šiuo atveju byloje pačių nuteistųjų R. B. (pažymėtina, kad apklaustas teisiamajame posėdyje, R. B. neginčijo jam inkriminuotų nusikalstamos veikos aplinkybių ir savo kaltę pripažino visiškai) bei A. T., nukentėjusiosios M. P. parodymais nustatyta, kad nuteistojo R. B., kaip ir kito nuteistojo A. T., veiksmai padaryti nukentėjusiajai M. P. suvokiant, kad yra grobiamas svetimas turtas ir jį kartu grobia būtent šie du asmenys (vienas paima alų, kitas laiko atidarytas parduotuvės duris), o R. B. ir A. T. suprantant, kad tokie jų veiksmai buvo pastebėti (ėmė šalintis nuo pardavėjos, A. T. panaudojo prieš nukentėjusiąją dujų balionėlį), tačiau to nepaisant ir tęsiant veiksmus, stengiantis išlaikyti pavogtą turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. T. susitarimo ribose, svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą, kurio vertė 6,65 Eur, pagrobė atvirai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo R. B. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo kaip atvirąją vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

22. Iš apeliacinio skundo matyti, kad R. B. nesutinka ir su jam paskirta bausme, kadangi prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nors tokį savo prašymą R. B. sieja su veikos perkvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, o toks perkvalifikavimas, kaip konstatuota anksčiau, nagrinėjamu atveju nėra galimas, vis tik teisėjų kolegija, atsižvelgusi ir į R. B. gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytą prašymą peržiūrėti klausimą dėl bausmės dydžio bei sumažinti R. B. skirtą laisvės atėmimo bausmę, patikrina skundžiamu nuosprendžiu R. B. paskirtos bausmės teisėtumą ir pagrįstumą.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas iš esmės bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

24. R. B. nuteistas už vieno tyčinio turtinio pobūdžio nusikaltimo, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Taip pat nuteistajam R. B. pagrįstai nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kadangi jam inkriminuotą nusikaltimą jis įvykdė būdamas recidyvistas, tai yra būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą.

25. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, R. B. anksčiau ne kartą teistas už įvairių rūšių nusikalstamas veikas, taip pat nemažai kartų baustas administracine tvarka, skirtų baudų nemoka (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra), dirba. Nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. B. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, po to, kai teismas netgi 1 mėnesiui 15 dienų atidėjo ankstesnio nuosprendžio vykdymą dėl nuteistojo pooperacinės būklės. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad R. B. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, taip pat administracinių nusižengimų, teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės (tarp jų ir laisvės atėmimo bausmė) ir nuobaudos nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas R. B. bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju švelnesnės minėto straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas – nepaveiks nuteistojo taip, kad jis vėl pakartotinai nenusikalstų.

26. Pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. B. už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios bausmės vidurkis – 3 metai ir 1,5 mėnesio, o pirmosios instancijos teismas paskyrė žymiai mažesnę nei vidurkis bausmę, artimesnę minimaliam bausmės dydžiui, nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik R. B. atsakomybę lengvinanti, bet taip pat ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės ir apeliantas charakterizuojamas neigiamai. Be to, skirta bausmė, remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. B. dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 1 metų). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta galutinė bausmė yra pakankamai švelni. Atsižvelgus į tai ir įvertinus ankstesnių R. B. taikytų poveikio priemonių akivaizdų neefektyvumą, teigti, kad paskirta bausmė yra per griežta ar aiškiai neteisinga bei dar labiau mažinti jos dydį apelianto ir jo gynėjo nurodomais motyvais nėra pagrindo. Dėl gynėjo pastebėjimų, kad apylinkės teismas kitam nuteistajam (A. T.), kuris veikė kartu, paskyrė labai panašią (nedaug ilgesnę) laisvės atėmimo bausmę, nors jis įvykdė sunkų nusikaltimą ir jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo žymiai didesnis nei R. B., pažymėtina, kad kiekvienam nuteistajam bausmė yra individualizuojama įvertinus konkrečias su tuo asmeniu susijusias aplinkybes. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas už sunkesnio nusikaltimo padarymą paskyrė kitam nuteistajam panašią bausmę, nereiškia, kad bausmė apeliantui buvo individualizuota netinkamai.

27. Apeliaciniu skundu R. B. reiškia ir alternatyvų prašymą – panaikinti skundžiamą nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti, tyrimui papildyti. Pažymėtina, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui: a) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; b) jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; c) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; d) kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Nors apeliaciniu skundu reiškiamas minėtas prašymas, tačiau jis yra visiškai nemotyvuotas, neparemtas jokiais duomenimis. Pačiame apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių aplinkybių, argumentų, susijusių su tokiu prašymu, taip pat nenurodomas nė vienas iš BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a)–d) papunkčiuose ar BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų pagrindų, kuriam esant apeliacinės instancijos teismas galėtų panaikinti nuosprendį ir, atitinkamai, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui ar perduoti bylą prokurorui. Jokių su tokiu prašymu susijusių aplinkybių nuteistojo gynėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Priešingai, R. B. gynėjas pabrėžė, kad nėra pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti. Esant tokioms aplinkybėms, minėtas alternatyvus apeliacinio skundo prašymas yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.

Dėl proceso išlaidų

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje iš nuteistojo R. B. valstybės naudai prašo priteisti 186,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 162). BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą, kuris atmestas. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Bylos duomenimis, R. B. dirba, tačiau jo turtinė padėtis nėra gera. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai iš R. B. nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. T. (A. T.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį.

Pripažinti nuteistojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

A. T., nuteistam pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Procesą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto 6,65 Eur civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos nutraukti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo R. B. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėNijolė Žimkienė