- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-1577-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14008-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- R. K., T. K.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 21-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Regina Kvalitienė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
- 2.6.15Dovanojimas
- 3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal l ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms R. K., T. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaras Vytenis Lideikis, advokatė Regina Kvalitienė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį 2013 m. rugsėjo 6 d. (notarinio registro Nr. VL_3097) nuo sudarymo momento.
2. Nurodė, kad atsakovė R. K. yra jo sutuoktinė, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d. Kauno m. civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje (duomenys neskelbtini) d. gimė duktė A. K.. Ieškovas su sutuoktine santuokos nėra nutraukęs, tačiau nuo 2004 metų kartu negyvena. Ieškovas 2006 m. rugsėjo 1 d. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Ieškovo 2012 m. kovo 28 d. įgaliojimu, patvirtintu Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro Vytenio Lideikio, ieškovo motina T. K. buvo įgaliota valdyti, tvarkyti bei pilnai disponuoti ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu, (duomenys neskelbtini). T. K. 2012 m. balandžio mėnesį ieškovo butą išnuomojo. Iš už nuomą gautų pajamų motina, ieškovo prašymu, mokėjo 125 Lt mėnesinį išlaikymą ieškovo nepilnametei dukrai A. K..
3. R. K. 2013 m. sausio 22 d. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dukrai padidinimo.. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi tenkino R. K. prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo paliko nenagrinėtą. Apie minėtą civilinę bylą ieškovui nebuvo žinoma. Iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą jis grįžo 2017 metų vasarą. Atsakovė T. K. ieškovui nurodė, kad jo butas yra išnuomotas. Motina vengė jam grąžinti buto raktus, nuosavybės dokumentus, pateikti nuomos sutartis, sudarytas su buto nuomininkais, o 2017 metų spalio mėnesį ji ieškovui paaiškino, kad jo butą padovanojo ieškovo sutuoktinei R. K..
4. Atsakovė T. K. nenurodė, kokiu tikslu ji padovanojo ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdytą butą atsakovei R. K.. Įgaliojime buvo nurodytas pirmas ir pagrindinis veiksmas, kurį turėjo atlikti įgaliotinė – valdyti, tvarkyti bei pilnai disponuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas įgaliotinei nesuteikė įgaliojimų neatlygintinai jo butą perleisti tretiesiems asmenims).
5. Atsakovė R. K. prisiteisti didesnį išlaikymą iš ieškovo nerealizavo, tik inicijavo ieškovo nekilnojamojo daikto perėmimą. R. K. buvo piktavališkai susitarusi su ieškovo motina T. K., kuri teikė informaciją ir duomenis apie A. K., ieškovui apie minėtą civilinę bylą nepranešė, nederino su juo veiksmų minėtoje byloje. Advokatė Regina Kvalitienė negalėjo atstovauti ieškovo, nes ieškovo įgaliotinė neturėjo teisės perįgalioti advokatės Reginos Kvalitienės atlikti teisinius atstovavimo veiksmus. Advokatė Regina Kvalitienė neteisėtai ėmėsi jo atstovavimo ir jo atžvilgiu atliko netinkamus, priešingus atstovo pareigoms, darančius ieškovui didelę žalą teisinius veiksmus.
Šalies argumentai
6. Atsakovė T. K. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo buvo įgaliota disponuoti butu, todėl butą padovanojo R. K., nes ji išlaikė nepilnametę dukrą.
7. Atsakovė R. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
8. Nurodė, kad 2004 m. jai išsiskyrus su ieškovu jis visiškai nesirūpino dukra, neteikė jai išlaikymo, todėl 2006 m. lapkričio 27 d. teismo įsakymu dukros A. K. išlaikymui iš ieškovo buvo priteista po 125 Lt mėnesinių periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Ieškovo mama T. K. už ieškovą prisidėdavo prie A. išlaikymo ne didesne, nei 125 Lt mėnesinių piniginių lėšų suma. Atsakovė 2013 metais iškeltoje civilinėje byloje siekė padidinti iš ieškovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį. Ieškovui apie šios civilinės bylos iškėlimą buvo žinoma, nors Lietuvoje negyveno. Ieškovas ne kartą siūlė dovanoti butą, kad ji neprašytų jokio išlaikymo dukrai, nurodė, kad yra davęs visus įgaliojimus savo motinai T. K.. Atsakovė suprato, kad, net jei būtų padidintas išlaikymo dydis, ieškovas jo ir toliau nemokės, todėl sutiko su jo pasiūlymu teikti dukrai išlaikymą turtu. Sudaryta taikos sutartis nebuvo patvirtina, kadangi paaiškėjo, jog dalis buto buvo areštuota dėl ieškovo neteikto išlaikymo kitam vaikui iš pirmos santuokos. Ieškovas, kurį pagal įgaliojimą atstovavo jo motina T. K., ir atsakovė R. K. 2013 m. rugsėjo 6 d. sudarė dovanojimo sutartį, kuria atsakovei buvo padovanotas ieškovui nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini). Sudarius šią sutartį atsakovė 2013 m. rugsėjo 9 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo civilinėje byloje. Po ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo ieškovas neteikė dukrai visiškai jokio išlaikymo. Jeigu, kaip teigia, ieškovas apie ginčijamo sandorio sudarymą sužinojo 2017 m. spalio mėn., kažkodėl nesikreipė į teismą, prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu, o laukė eilę metų, ir toliau nemokėdamas dukrai išlaikymo. Tokie nelogiški ieškovo veiksmai patvirtina, jog ieškovui apie ginčijamą dovanojimo sandorį buvo žinoma jo sudarymo metu, jis su tuo sutiko. Šiuo metu, kai dukra jau yra pilnametė ir nėra galimybės kreiptis dėl jos išlaikymo padidinimo ar priteisimo už eilę metų, ieškovas siekia nesąžiningai atsiimti padovanotą butą. Aplinkybė, kad, padalinus buto vertę į mėnesių skaičių iki dukros pilnametystės, gaunasi didesnė išlaikymo suma, nei 550 Lt/mėn., nedaro dovanojimo sandorio negaliojančiu. Įgaliotinė T. K. neviršijo 2012 m. kovo 28 d. įgaliojimu jai suteiktų teisių sudarydama ginčijamą dovanojimo sandorį, todėl nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ar kitais CK nustatytais pagrindas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. K. ir valstybei.
10. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti pakankamas pagrindas šalių piktavališkam susitarimui konstatuoti. Byloje nėra jokių įrodymu, kad toks šalių atstovų piktavališkas susitarimas egzistavo, buvo ginčijamo sandorio sudarymo pagrindu bei kad sandoris buvo nenaudingas ieškovui. Priešingai, atsakovė R. K. savo atsiliepimu į ieškinį pakankami išsamiai nurodė aplinkybes, kad ieškovas žinojo, jog jam priklausantis butas yra atsakovei R. K. padovanotas, tokiu būdu prisidedant prie dukros išlaikymo. Butas buvo apleistas, atsakovė butą remontavo, keitė langus duris, santechniką, mokėjo mokesčius. Ieškovas po dovanojimo sandorio sudarymo neteikė nepilnametei dukrai visiškai jokio išlaikymo, butu nesirūpino, nemokėjo mokesčių.
Atsiliepimas
11. Atsakovės nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino apklausti liudytojai. A. K. nurodė, kad ieškovas neteikė išlaikymo, ja nesirūpino. Žino, kad butas yra padovanotas jos motinai, nes tėvas nemokėjo išlaikymo, butas yra išnuomotas ir ji gauna nuompinigius. Liudytojas R. G. nurodė, kad nuo 2013 m. gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jam išnuomojo T. K.. Butas buvo apleistas. Nuo 2016 m. pavasario nuomos sutartį sudarė su R. K.. Bute pakeisti langai, durys, santechnika. Jis atliko remonto darbus, atliktų darbų kaina buvo išskaičiuota iš nuomos mokesčio. Netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad ieškovas nepilnametei dukrai išlaikymą mokėjo iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, kad po dovanojimo sandorio sudarymo neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo. Tai, kad nepateikti išlaikymo įsiskolinimo sumą patvirtinantys dokumentai, nebuvo pakeistas priteisto išlaikymo dydis, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus piktavališkų ieškovo atstovės T. K. ir atsakovės R. K. susitarimų. Neįrodžius vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės tyčios forma, reikalavimas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu atmestinas.
13. Atsakovė T. K., sudarydama ginčijamą dovanojimo sandorį, neviršijo ieškovo išduotame įgaliojime nustatytų teisių. Atsakovė T. K. buvo įgaliota savo nuožiūra disponuoti ginčo butu, jį perleisti kitiems asmenims, sudarant savo nuožiūra bet kokias buto perleidimo sutartis. Pasirašydama dovanojimo sutartį, ieškovo įgaliotinė T. K. aiškiai suvokė, kokį sandorį sudaro, jo esmė buvo aiški ir suprantama, išreiškė tikrąją valią ir dėl to nebuvo apgauta. 2013 m. rugsėjo 6 d. dovanojimo sandoris buvo sudarytas, laikantis teisės aktų, t. y. dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notaro, tikėtina, kad notaras šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jos sudarymo pasekmes, išsiaiškino šalių valią dėl sutarties, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad buto dovanojimo sutartį atsakovės sudarė, piktavališkai tarpusavyje susitarusios, atmestinos kaip neįrodytos, sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Kadangi buvo šalių valia sudaryti 2013 m. rugsėjo 6 d. dovanojimo sutartį, atmestinas ieškovo reikalavimas šį sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.
14. Atmetęs ieškinį, teismas visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl ieškovo išduoto įgaliojimo jo motinai T. K. suteiktų teisių turinio, plečiamai aiškino įgaliojimo dalį dėl disponavimo, sudarant neatlygintinus sandorius; nevertino įgaliojimo T. K. išdavimo tikslo, įgaliojimo turinio, neatliko jo lingvistinės – loginės prasmės analizės, nevertino suteiktų įgaliojimų atlikti teisinius veiksmus pobūdžio. Teismas, pažeidęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apskritai nenustatinėjo vidinių atstovavimo santykių tarp atstovo ir atstovaujamojo, taip pat aplinkybės, kad ieškovas neturėjo tikslo perleisti butą, be to, jį perleisti dar ir neatlygintinai. Įgaliojimą atsakovei ieškovas išdavė, kad jo motina rūpintųsi jo butu (duomenys neskelbtini), jam išvykus dirbti į užsienį. Teismas, pažeidęs CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, iš esmės nevertino įgaliojimo teksto sandaros ir nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kad atsakovė T. K. piktavališkai elgėsi jai suteiktų įgaliojimų atžvilgiu, viršijo įgaliojimu suteiktus įgalinimus.
15.2. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai aiškino atsakovės R. K. ir atsakovės T. K. tarpusavio veiksmus, nevertino šių ginčo šalių motyvų ir tikslų, neteisėtai, nesikreipiant į teismą, sudarius piktavališką susitarimą, prisidengus išlaikymo nepilnametei ieškovo dukrai klausimo sprendimu. Dėl to teismas nepagrįstai nenustatė akivaizdaus dovanojimo sutarties negaliojimo CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl sandorio šalies (dovanotojo) atstovo susitarimo su kita sandorio šalimi (apdovanotąja R. K.) dėl ko ieškovas patyrė didelę žalą. Teismas nepagrįstai susiaurino ieškovo ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl T. K. ir R. K. piktavališko susitarimo buvo rengtasi be ieškovo žinios perleisti jo didelės vertės nekilnojamą daiktą – butą, juo iš karto apmokėti nepilnametės dukros išlaikymą už ateinančius penkis metus, nors ieškovės atstovas civilinėje byloje nurodė, kad A. K. siunčia pinigus dukrai per T. K.. Atsakovės pasisavinti ieškovo butą nuosekliai ir piktavališkai rengėsi nuo pat ieškinio civilinėje byloje pateikimo momento. Teismas netinkamai vertino liudytojo R. G. ir darė nepagrįstą išvadą, kad dovanojimo sandoris buvo naudingas ieškovui.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į ieškovo A. K. apeliacinį skundą atsakovas R. K. prašė skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
16.1. Teismas atliko nuoseklų įrodymų tyrimą, tinkamai vertino ir tyrė tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, bei teisingai konstatavo, jog atsakovė T. K., sudarydama ginčijamą dovanojimo sandorį, neviršijo ieškovo išduotame įgaliojime nustatytų teisių. Apeliantas netinkamai aiškina jo suteikto įgaliojimo atsakovei T. K. esmę ir prasmę, kadangi šis įgaliojimas ir buvo pasirašytas tam, kad atsakovė sudarytų minėto buto dovanojimo sandorį, taip įgyvendinant ieškovo pareigą mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai. Bylos duomenys, joje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas paties ieškovo valia, iniciatyva ir noru. Ieškovo nurodomas aplinkybes paneigia ir paties ieškovo veiksmai (neveikimas), t. y. ieškovas po ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo neteikė dukrai jokio išlaikymo, kas rodo, kad ieškovas laikė, jog įvykdė savo pareigą išlaikyti dukrą. T. K., sudarydama ginčijamą dovanojimo sandorį, neviršijo ieškovo išduotame įgaliojime nustatytų teisių.
16.1.1. Teismas, atlikęs išsamų įrodymų tyrimą, įvertinęs liudytojų parodymus, pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad toks šalių atstovų piktavališkas susitarimas egzistavo, buvo ginčijamo sandorio sudarymo pagrindu ir kad sandoris buvo nenaudingas ieškovui. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas žinojo apie jam priklausiusio buto padovanojimą R. K., kaip išlaikymo dukrai pareigos įvykdymą. Nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ar kitais CK nustatytais pagrindais. Atsižvelgus į įgaliojimo turinį, yra akivaizdu, jog T. K. neviršijo įgaliojimu jai suteiktų teisių, sudarant sutartį su advokate Regina Kvalitiene dėl ieškovo atstovavimo civilinėje byloje. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti buto dovanojimo sandorį negaliojančiu. Aplinkybė, kad, padalinus buto vertę į mėnesių skaičių iki dukros pilnametystės, gaunasi didesnė išlaikymo suma, nei 550 Lt/mėn., taip pat nedaro dovanojimo sandorio negaliojančiu. Teismas vertino liudytojo R. G. parodymus kitų įrodymų kontekste, lygino juos su kitais bylos duomenimis.
17. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
19. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, šalių apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
20. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl dovanojimo sandorio (buto dovanojimo sutarties), sudarytos per atstovą, pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Byloje nustatyta, kad santuoka tarp ieškovo A. K. ir atsakovė R. K. sudaryta (duomenys neskelbtini) d. (Kauno miesto CMS, įrašo Nr. 759). Santuokoje (duomenys neskelbtini) d. gimė dukra A. K.. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-15004-285/2006 nutarta iš A. K. išieškoti išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. po 125 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta R. K.. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
22. A. K., atstovaujamas T. K., 2013 m. rugsėjo 6 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro Vytenio Lideikio (notarinio registro Nr. VL-3097), padovanojo sutuoktinei R. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini).
23. Apeliantas A. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, materialines teisės normas, nustatančias įgaliotojo teises bei suformuotą kasacinio teismo praktiką.
24. Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Paprastai įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys (CK 2.137 str. 1 d.). Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais (CK 6.760 str. 1 d. ). Ši nuostata yra ypatingai reikšminga, nes atstovo sudarytas sandoris kito asmens – atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.). CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo (CK 2.136 str. 1 d., 2 d.). Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro, jei juo įgaliojama sudaryti sandorius (CK 2 str., 2.137 - 2.138 str.).
25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2018). Pavedimo teisiniai santykiai (vidiniai atstovavimo santykiai) gali būti ir nesant išorinių, nes tai sieja tik atstovaujamąjį ir jo atstovą, tačiau išoriniai atstovavimo santykiai be vidinių egzistuoti negali. Tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 str.).
27. Sprendžiant, ar sudarydamas ginčijamą buto dovanojimo sutartį, ieškovo vardu, atsakovė T. K. neperžengė jam suteikto įgaliojimo ribų ir ar veikė atstovaujamojo interesais, pirmiausia svarbu įvertinti išduoto įgaliojimo turinį. Šiuo atveju, yra reikšmingos ir sutarčių aiškinimo taisyklės, nustatytos CK 6.193 straipsnyje, t. y., kad sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; turi būti išaiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai; turi būti išaiškintas sudarytos sutarties tikslas.
28. Ieškovas A. K. 2012 m. kovo 28 d. pasirašė įgaliojimą, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro Vytenio Lideikio (notarinio registro Nr.VL-1041). Įgaliojimo tekstas ir atsakovei T. K. suteiktų įgalinimų pobūdis yra išskirstytas į kelias grupes: valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti ginčo butu; atstovauti ieškovo interesus visose įmonėse, įstaigose, organizacijose sudarant sutartis dėl minėto turto, gauti pažymas, apdrausti turtą, o taip pat už kainą ir sąlygas savo nuožiūra minėtą turtą parduoti, nuomoti, ar kitaip perleisti, notaro biure sudaryti preliminarias, nuomos, pirkimo – pardavimo ar kitas perleidimo sutartis, perdavimo – priėmimo aktus, savo nuožiūra gauti pinigus, perduoti juos ieškovui, rašyti pareiškimus apie atsiskaitymus, pateikti reikalingas pažymas ir dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto perleidimui; jo vardu pareikšti ieškinius bei priešieškinius, pasirašyti ir paduoti ieškininius, pareiškimus (įskaitant ir dublikus bei triplikus), prašymus bei skundus ir atstovauti jo interesams visose teismo įstaigose visose civilinėse ir administracinėse bylose, su visomis teisėmis, įstatymų suteiktomis pareiškėjui, ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui bei nukentėjusiajam su teise pilnai ar dalinai atsisakyti ieškininių (skundo, prašymo) reikalavimų, pripažinti ieškininius (skundo, prašymo) reikalavimus, keisti ieškinio (skundo, prašymo) pagrindą ar dalyką, sudaryti taikos sutartį, perduoti bylą trečiųjų teismui (arbitražui), taip pat apskųsti teismo sprendimą, nutartį ar nutarimą apeliacine, taip pat ir kasacine tvarka, gauti vykdomąjį raštą, jį pateikti vykdymui, gauti priteistą turtą, konkrečiai imant ir pinigus, pinigus gavus, už jį pasirašyti, apskųsti antstolių veiksmus, paduoti prašymus dėl proceso atnaujinimo, savo nuožiūra sudaryti sutartis su advokatais dėl atstovavimo visose teismo įstaigose bet kuriose aukščiau minėtose bylose; kt. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju įgaliojimo tekste buvo įtvirtinti konkretūs (realūs) įgaliojimai (tvarkyti, valdyti, disponuoti, parduoti ir kitaip ir perleisti turtą, pasirašyti dokumentus), likusi įgaliojimų, suteiktų įgaliotinei dalis, teismo nuomone, yra numanomi įgalinimai, kurie vertintini atsižvelgiant į pavedimo pobūdį.
29. Sprendžiant dėl suteiktų įgaliojimų apimties (turinio), būtina įvertinti, kaip tokius įgaliojimus būtų supratęs protingas asmuo. Tam tikri veiksmai, nors ir tiesiogiai nenumatyti įgaliojime, gali būti neatsiejami nuo tų įgaliojimų, kurie tiesiogiai išvardyti įgaliojime. Šiuo atveju, atsižvelgiant į pavedimo pobūdį (disponuoti, parduoti ar kitaip perleisti turtą), įgaliotinei, teismo nuomone, buvo suteikta ir teisė padovanoti ginčo butą, priešingu atveju labiau tikėtina, kad įgaliotojas, neketindamas suteikti tokio įgaliojimo įgaliotinei, būtų apribojęs jos teises disponuoti turtu
30. Nagrinėjamu atveju dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovo atsakovei T. K. išduoto įgaliojimo laikas nebuvo pasibaigęs, įgaliojimas buvo patvirtintas notaro ir nenuginčytas, įgaliojime įtvirtinta atsakovės teisė pilnai disponuoti butu, tame tarpe ir parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti. Ieškovas teigia, kad įgaliojimą motinai davė tam, kad ši butą išnuomotų, o gautus už nuomą pinigus skirtų nepilnametės dukters išlaikymui. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas būtų reikalavęs ataskaitų iš atsakovės ir po sutarties sudarymo iki pat bylos iškėlimo teisme būtų reiškęs pretenzijas dėl įgaliojimo viršijimo.
31. Sutarties aiškinimo tikslas yra nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo.
32. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymu (civilinė byla Nr. L2-15004-254/2006) buvo nutarta išieškoti išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. iš skolininko A. K., po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė 2013 m. sausio 22 d. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Nors ieškovas nepripažįsta atsakovės R. K. nurodytų aplinkybių, jog butas buvo padovanotas taip išsprendžiant ginčą dėl nepilnametės dukters išlaikymo padidinimo (priteisiant išlaikymą turtu) ir nurodo, kad mokėjo išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas nepilnametei dukrai išlaikymą mokėjo tik iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. Be to, teismo posėdyje atsakovė T. K. taip pat nurodė, kad po dovanojimo sutarties sudarymo nei ji, nei ieškovas nemokėjo išlaikymo nepilnametei dukrai.
33. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovė T. K. viršijo suteiktas teises, nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti, kad ji, kaip jo atstovė (įgaliotinė) neturėjo teisės veikti tokiu būdu, t. y. sudarydamas dovanojimo sutartį, nesilaikė įstatymo nuostatų, viršijo įgaliojimus ar veikė kitaip neteisėtai, kas šioje byloje nenustatyta (CPK 178 str., 185 str.). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog sudarydama 2013 m. rugsėjo 6 d. dovanojimo sutartį atsakovė T. K. veikė viršydama įgaliojimus, ne įgaliotojo interesais.
34. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai ginčo sandorį nepripažino negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytą dėl šalių piktavališko susitarimo.
35. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 str. 1 d.).
36. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).
37. Taigi šiuo atveju sandoriai CK 1.91 straipsnio pagrindu gali būti nuginčijami, jeigu būtų nustatyta, kad: pirma, ginčijamo sandorio sąlygos buvo nenaudingos atstovaujamajam; antra, nenaudingi sandoriai buvo sudaryti dėl tyčinio (piktavališko) atsakovės T. K. ir kitos sandorio šalies R. K. susitarimo.
38. Kaip jau konstatuota pirmiau, nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris pats savaime ieškovui nebuvo nenaudingas, kadangi po sandorio sudarymo, jis nebemokėjo išlaikymo nepilnametei dukrai. Butas iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo apleistas; po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė R. K. butą remontavo, keitė langus duris , santechniką, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertino kaip šalinančias galimybę nagrinėjamu atveju taikyti CK 1.91 straipsnio 1 dalį.
39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/208; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str.).
40. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo i valstybės biudžetą.
43. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistina 500 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį buvo atidėtas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
44. Atsakovė R. K. nurodė, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstų rašytiniais įrodymais (2021 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SZ0070; pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1110665).
45. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, jos apimtį bei apeliaciniu skundu ginčijamus klausimus, sprendžia, jog atsakovės R. K. patirtų 1 889 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šią sumą priteisia iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 500 Eur (penkis šimtus eurų) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi buvo atidėtas tas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Nurodyta suma valstybei turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.