Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. S. ir atsakovės I. S. priešieškinį dėl motinos atskyrimo nuo vaiko taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė I. S. laikinai apriboti motinos valdžią dukros E. M. atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu nustatė nepilnametei E. M. nuolatinę globą ir paskyrė nepilnametės nuolatine globėja bei vaiko gaunamų lėšų administratore A. S., nustatė nepilnametės E. M. gyvenamąją vietą globėjos A. S. gyvenamojoje vietoje. Tuo pačiu sprendimu priteisė iš I. S. išlaikymą nepilnametei E. M. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. neterminuotai apribojo tėvo valdžią dukros E. M. atžvilgiu.

Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus (toliau - Skyrius) specialistai nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. teikė socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas I. S..

Socialiniai darbuotojai Tarnybą informavo, kad I. S. šeimoje teigiamų pokyčių neįvyko. Nuo darbo su šeima pradžios įvyko 8 atvejo vadybos posėdžiai ((duomenys neskelbtini)). Atsakovė visuose posėdžiuose dalyvavo.

2023 m. birželio 15 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu socialinė darbuotoja nurodė, jog I. S. su socialine darbuotoja bendrauja nenuosekliai, kartais nenoriai. Moteris nėra motyvuota vykdyti pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. Atsakovė turi nuolatinį darbą, tačiau nėra pasirengusi spręsti priklausomybės problemos su specialistų pagalba.

2023 m. liepos 5 d. globos peržiūros metu buvo išklausyta vaiko E. M. nuomonė. Mergaitė patenkinta, kad gali visą laisvą laiką leisti su močiute, kuri ją (anūkę) labai myli, prižiūri ir labai rūpinasi. Bet sako, kad yra patenkinta ir tuo, kad visai šalia gyvena jos mama, todėl ji gali matytis ir bendrauti su mama. Nepilnametė kartą savo tėvą yra mačiusi apytiksliai (duomenys neskelbtini) metais, bet realiai tėvo savo gyvenime ji neprisimena. Iš tėvo jokio finansinio palaikymo neturi, be to sako, kad iš tiesų su tėvu ir nenori bendrauti, nes iš pasąmonės prisimena, kad būdama darželinukė pradėjo jo bijoti, bet kodėl, atsakyti negali, nežino ir neprisimena, kas tą galėjo nulemti. O apie mamą gali pasakyti, kad jai žinoma mamos alkoholio vartojimo problema. Mergaitei žinoma, kad mama turi ir kažkokių psichinių sutrikimų, žino, kad mama dėl kažkokių priežasčių būna uždara, su niekuo nebendraujanti, nieko nenorinti matyti, tik sėdi užsidariusi savo bute ir viskas.

Tarnyboje 2023 m. birželio 28 d. gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad I. S. diagnozuota: 1) (duomenys neskelbtini) sutrikimas, mišrus tipas; 2) (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, (duomenys neskelbtini). I. S. registruota (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų. Ambulatoriškai reguliariai nesilanko, remisija nepasiekiama, dažni atkryčiai, gydymas stacionaruose, keičia darbo vietas, nėra nuoseklumo socialinėje ir darbinėje sferoje. Paskutinis apsilankymas pas psichiatrą vyko (duomenys neskelbtini).

Tarnyboje 2023 m. birželio 28 d. gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad I. S. į (duomenys neskelbtini) pirmą kartą kreipėsi 2010 m. gegužės 11 d. dėl alkoholio vartojimo. (Duomenys neskelbtini) pacientė buvo gydoma Alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymo skyriuje. Pakartotinai kreipėsi (duomenys neskelbtini) metais. (Duomenys neskelbtini) pacientė buvo gydoma Alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymo skyriuje. (Duomenys neskelbtini) gydymą tęsė Stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyriuje. Paskutinį kartą dėl gydymo kreipėsi (duomenys neskelbtini). Lankėsi gydytojo psichiatro konsultacijoje. Daugiau dėl paslaugų nesikreipė. Diagnozė - (duomenys neskelbtini).

Nustatyti laikino motinos valdžios ribojimo pagrindai neišnyko: atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti dukrą. Atsakovė nesirūpina vaiku, motinos valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina, atsisakė priimti siūlomą specialistų pagalbą, vyrauja jos nenoras suvokti pagalbos svarbos ir ją priimti. Tokia padėtis tęsiasi nuo (duomenys neskelbtini), kai vaikui buvo nustatyta nuolatinė globa. Taip pat nėra duomenų, kad ši padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę. Atsakovės kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. vaiko nepriežiūra, nesirūpinimu ir nesidomėjimu juo, tinkamų vaiko sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu.

Atsakovė I. S. per 6 mėnesius nuo laikino motinos valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodo realių pastangų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, vaikas ir toliau auga globėjos šeimoje. Atsakovė nebando pilnai išspęsti pagal specialistų rekomendacijas ir siūlymus alkoholio vartojimo problemos, neleidžia specialistams per stebėseną iki galo įsitikinti, jog visos atsakovės problemos išspręstos.

2023 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas I. S. atsiliepimas į ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir kartu priešieškinys dėl motinos atskyrimo nuo vaiko taikymo. Atsakovė I. S. pateiktame atsiliepime - priešieškinyje, teismo prašė: atmesti ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. S., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo nepilnametės dukters E. M. atžvilgiu; panaikinti atsakovei I. S. 2023 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pritaikytą laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnametės dukters E. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; taikyti atsakovei I. S. atskyrimą ir atskirti nepilnametę E. M. nuo motinos I. S..

Ieškinyje nurodyta, kad iš 2023 m. kovo 15 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) p. užfiksuota, kad mergaitė labai myli savo motiną (atsakovę), dėl jos pergyvena, jos matosi kiekvieną dieną, kadangi gyvena tame pačiame name ir aukšte, tačiau skirtinguose butuose. Trečiojo asmens - vaiko globėjos teigimu, ji negali pasakyti, kada paskutinį kartą matė savo dukrą išgėrusią, kadangi dukra visada atrodo susitvarkiusi ir pasitempusi, tačiau dukrai užeina pasikartojantys depresijos priepuoliai, kurių ji pati, globėjos nuomone, negali valdyti, o depresijoje būna praktiškai visuomet, t.y. nuolatos.

Nors (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. birželio 8 d. pagalbos plane nurodyta, kad atsakovė su socialine darbuotoja bendrauja nenuosekliai, kartais nenoriai, nėra motyvuota vykdyti pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, tačiau atsakovė norėtų paprieštarauti tokioms socialines paslaugas teikiančios institucijos išvadoms. Neteisinga, kad atsakovės šeimoje situacija nesikeičia, atsakovė sprendžia alkoholio vartojimo problemas, kadangi turi nuolatinį darbą, kuriame dirba jau (duomenys neskelbtini) mėnesius. Šiuo metu atsakovė neturi galimybių dažnai lankytis pas specialistus, kadangi yra užimta darbe, kuriame dirba nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Visus sunkumus atsakovė stengiasi išspręsti pati, kadangi labai myli savo dukterį E. ir siekia, kad mergaitė būtų jai grąžinta. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad intensyvi darbinė veikla padeda jai įveikti žalingo alkoholio vartojimo problemą. Atsižvelgiat į esminius pokyčius atsakovės gyvenime turi būti panaikintas jai taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas dukters E. M. atžvilgiu.

Kaip matyti iš 2023 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) rašto, atsakovė tam tikrų sutrikimų, tačiau dėl aukščiau įvardintų priežasčių ji neturi galimybės ambulatoriškai reguliariai lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl nesutinka su medikų išvadomis, kad remisija nepasiekiama, dažni atkryčiai, gydymas stacionaruose, keičia darbo vietas, nėra nuoseklumo socialinėje ir darbinėje sferoje.

Atsakovė turi stiprų siekį susigrąžinti dukrą į šeimą, todėl šis vidinis motyvas ją skatina keisti savo senąjį gyvenimo būdą ir motyvuoja siekti kitų tikslų - išlaikyti turimą darbą, kuo daugiau bendrauti su dukra. Atsakovės darbo laikas darbo dienomis yra nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val. Kada atsakovė nedirba, daug laiko praleidžia su dukra E..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo jos dukters E. M. atžvilgiu bei laikosi pozicijos, kad turi būti panaikintas ir jai taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas dukters E. M. atžvilgiu, reikšdama priešieškinio reikalavimą ieškovui taikyti švelnesnę priemonę – motinos atskyrimą nuo vaiko.

Atsakovė stengiasi keisti savo elgesį, nebevartoja narkotinių medžiagų, alkoholio, nebendrauja su jai blogą įtaką darančiais asmenimis, dirba ir siekia išlaikyti pastovią darbo vietą, rūpinasi dukra, bendrauja su ja bei materialiai aprūpina dukrą, todėl ieškovo reikalavimas dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo yra ne tik, kad nepagrįstas, tačiau ir pažeidžiantis vaiko interesus ir teisę į šeimą.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovo atstovė Daiva Musneckaitė pateikė prašymą pakeisti ieškinio reikalavimą t. y. pakeičiant laikiną tėvų valdžios apribojimą į vaiko atskyrimą nuo motinos. Ieškovo atstovė atkreipė dėmesį, kad ieškinio reikalavimą keičia tuo pagrindu, jog sprendžiant iš 2023 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) pažymos, atsakovei yra nustatyti psichikos sutrikimai - (duomenys neskelbtini), pacientė reguliariai nesilanko, remisija nepasiekiama, dažni atkryčiai. Esant šioms atsakovės sveikatos problemoms, yra pagrindas keisti ieškinio reikalavimą. Ieškovo atstovė nurodė, kad yra pagrindas taikyti vaiko atskyrimą nuo motinos, remiantis nustatytomis diagnozėmis, pati atsakovė negali tinkamai pasirūpinti savo sveikata t. y. nevyksta į reabilitaciją, nesigydo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovės dukra patvirtina esantį ryšį tarp jos ir mamos. Nors mergaitė nori gyventi su savo močiute, tačiau nori ir bendrauti su savo mama. Mergaitė jaučiasi geriau, kai žino kur yra jos mama, ką ji veikia. Taip pat mergaitė žino, kad jos mama turi priklausomybių, kurių kol kas tinkamai nesprendžia. Todėl ieškovo atstovė prašė taikyti vaiko atskyrimą nuo motinos remiantis, kad mergaitė, reikšdama norą gyventi su savo močiute kartu nori nuolatos matytis ir bendrauti su mama, kuri nepaisant nustatytų sveikatos sutrikimų, siekia palaikyti nuolatinį ryšį su savo dukra.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovė I. S. pilnai palaikė savo prašymą vietoje neterminuoto motinos valdžio apribojimo taikyti vaiko atskyrimą nuo motinos, o ieškovo atstovė sutikimo su atsakovė prašymu dėl vaiko atskyrimą nuo motinos, t.y. pripažino atsakovės priešieškinio reikalavimą ir dėl to pakeitė ieškinio reikalavimą į tokį, ko prašė atsakovė. Susidarė procesinė situacija, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai sutapo, kai ieškovas, sutikęs su priešieškinio reikalavimu suformulavo tokį patį ieškinio reikalavimą, t.y. sutiko, kad byla būtų išspręsta pagal atsakovės išreikštą poziciją.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu trečiasis asmuo A. S. nurodė, kad sutinka su ieškovo atstovės išsakyta pozicija, kad būtų taikytas vaiko atskyrimas nuo motinos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio ir priešieškinio sutampantis reikalavimas tenkintinas.

Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų.

CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad VTK nustato galimybę riboti vaiko ir tėvų bendravimą valstybių dalyvių vidaus įstatymuose nustatyta tvarka, kai tai reikalinga vaiko interesams. Toks ribojimas atitinka tėvų teisių, susijusių su vaikais, įgyvendinimo sustabdymą, tačiau pati tėvystė išlieka, taip pat ir tam tikros įstatyme nustatytos teisės ir pareigos.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos (CK 3.179 straipsnio 2 dalis), pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.

Vaiko atskyrimas nuo vieno iš tėvų gali būti ir viena iš laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio. Dėl to, siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytą teisės normą, CK 3.179 straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai – tėvo ir vaiko ryšio praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 straipsnį.

Kaip jau minėta, CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo nėra nei gausi, nei labai išplėtota. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, yra pripažinęs tai, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003). Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje taip pat buvo spręsta dėl situacijos, kai vaikas po motinos žūties negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių (motinai esant gyvai tėvų gyvenimo skyrium) ir dėl to tarp vaiko ir tėvo neužsimezgė socialiniai dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai. Kasacinis teismas nepaneigė, kad tokios aplinkybės, byloje teismui visapusiškai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes, galėtų būti pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

Iš į bylą pateikto gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina yra atsakovė I. S., tėvas V. M., kuriam neterminuotai apribota tėvo valdžia dukros E. M. atžvilgiu.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) atsakovei yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, (duomenys neskelbtini); 2) 2023 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. S. buvo laikinai apribota motinos valdžia dukros E. M. atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu buvo nustatyta nepilnametei E. M. nuolatinė globa, paskiriant nepilnametės nuolatine globėja bei vaiko gaunamų lėšų administratore A. S., nustatant nepilnametės E. M. gyvenamąją vietą globėjos A. S. gyvenamojoje vietoje. Tuo pačiu sprendimu iš I. S. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei E. M. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 3) pagal ieškovo pirminę poziciją, nuo laikino tėvų valdžios atsakovei ribojimo situacija atsakovės šeimoje nesikeičia, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos kiek kitokios aplinkybės; 4) iš byloje pateiktos vaiko nuomonės, nustatyta, kad tarp vaiko ir atsakovės yra artimas emocinis ryšys; 5) nustatyta, kad atsakovė teista, už 1 metus yra bausta administracine tvarka už viešoje vietoje būnant neblaiviai. Sodros duomenų bazės išraše yra informacijos apie atsakovės gaunamas pajamas. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki pat dabar.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Nagrinėjamu atveju, remiantis atsakovei nustatytais sveikatos sutrikimais, esant pakankamai stipriam vaiko ir motinos emociniam ryšiui, atsakovei nustatytinas vaiko atskyrimas nuo motinos.

Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad vaiko atskyrimui nuo motinos atsakovės I. S. pakanka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Iš šių faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovei yra nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai, dėl kurių atsakovei yra sunkiau atsisakyti buvusių priklausomybių, sunkiau grįžti į įprasto gyvenimo rėmus. 2023 m. liepos 5 d. globos peržiūros metu buvo išklausyta vaiko E. M. nuomonė, pagal kurią mergaitė patenkinta padėtimi, kad ji kartu gyvena su ją mylinčia močiute, kuri ja visapusiškai rūpinasi. Kartu mergaitė patenkinta ir tuo, kad visai šalia gyvena jos mama, su kuria ji gali nuolatos matytis ir bendrauti. Mergaitės teigimu, jos buvimas šalia mamos, suteikia jai (mergaitei) daugiau ramybės, stiprybės, pasitikėjimo, nes savo buvimu šalia mamos ji jaučia, kad padeda mamai. Mergaitė gyvendama su savo močiute, o šalia ir su mama, jaučiasi gerai. Mergaitė džiaugiasi, kad būdama arti mamos (mama gyvena tame pačiame bendrabučio aukšte tik kitame bute) jaučiasi saugi, nes tuomet žino, kas vyksta su mama. Mergaitė supranta, kad mama turi ir kažkokių psichinių sutrikimų ir greičiausiai dėl to kartais būna uždara, su niekuo nebendrauja, nieko nenori matyti.

Teismas atsižvelgia į atsakovės paaiškinimus, jog ji sprendžia alkoholio vartojimo problemas, kadangi turi nuolatinį darbą, kuriame dirba jau (duomenys neskelbtini) mėnesius. Šiuo metu atsakovė neturi galimybių dažnai lankytis pas specialistus, kadangi yra užimta darbe, kuriame dirba nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Visus sunkumus atsakovė stengiasi išspręsti pati. Ji labai myli savo dukterį E. ir siekia, kad mergaitė būtų jai grąžinta. Atsakovė nurodė, kad intensyvi darbinė veikla bei stiprus ryšys su dukra padeda jai įveikti žalingo alkoholio vartojimo problemą. Atsakovė turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau dėl aukščiau įvardintų priežasčių ji neturi galimybės reguliariai lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Teismas pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atstovauti atsakovei buvo paskirta kvalifikuota teisininkė advokatė, su kuria atsakovė tinkamai bendradarbiavo, pateikė atsiliepimą į ieškinį, atvyko į teismo posėdį ir teikė savo paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Teismo nuomone, esant nenutrūkusiam atsakovės ryšiui su nepilnamete dukra ir atsakovei bylos nagrinėjimo metu įtaigiai teigiant apie savo pasiryžimą dirbti, atsisakyti priklausomybių ir pasiryžimą visiškai atkurti motinos ir dukros santykius, gali būti taikomas motinos atskyrimas nuo dukters vietoje neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Dėl nurodyto, ieškinio ir priešieškinio sutampantis reikalavimas tenkintinas (CK 3.180 straipsnis).

Teismas pažymi, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos2023 m. rugsėjo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) I. S. yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi ar su bylos nagrinėjimu susijusių bei proceso išlaidų mokėjimo, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad bylose dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju I. S. yra atleista nuo žyminio mokesčio, tačiau nėra atleista nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Byloje yra pateikti įrodymai apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtos atsakovei advokatės atstovavimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidų dydis – 161,67 Eur. Tačiau remiantis tuo, kad atsakovės I. S. advokatė Renata Narbutienė padėjo atsakovei parengti priešieškinį, kurio reikalavimai buvo patenkinti, taip pat tuo, kad atsakovei pareiškus priešieškinį, ieškovo atstovė, su juo sutikdama pakeitė ieškinio reikalavimą į tokį patį, koks pareikštas priešieškiniu, laikytina, kad ieškovas pripažino priešieškinio, sutampančio su ieškinio, reikalavimą. Dėl to pripažintina, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtos atsakovei advokatės išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263, 270, 405, 407, 408 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinio ir priešieškinio sutampantį reikalavimą tenkinti.

Panaikinti atsakovei I. S. 2023 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pritaikytą laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnametės dukters E. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Taikyti vaiko atskyrimą nuo motinos atsakovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.