- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-07
- Bylos Nr.
- I1-5415-257/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00926-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjo R. B. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 148). Skunde (b. l. 2) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. spalio 1 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad esant dideliam suimtųjų skaičiui, jam teko valgyti atšalusį maistą (jam skirtas vegetariškas maistas), nes tokio valgio į Šiaulių tardymo izoliatorių atveža mažiau. Didžiąją laiko dalį jis praleido tolimesnėse kamerose, todėl maistas per tą laiką, kol būdavo jam patiekiamas, atvėsdavo. Be to, kamerose nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl pareigūnus tekdavo kviestis beldžiant į duris. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langus, kamerose buvo drėgna, pelėsis, žiemą šalta, o vasarą karšta. Dauguma kamerų nebuvo remontuotos, jose lubos ir sienos padengtos pelėsiu, dažai atsilupę. Kamerose sanitariniai mazgai atskirti mūrine sienele, tačiau ne iki lubų, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos, todėl tvyrojo smarvė, keliose kamerose nebuvo klozeto, įrengta tupykla, iš kurios sklido nemalonus kvapas. Dėl to jis patyrė dvasinus išgyvenimus, nepatogumus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 148).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 138-145) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Nurodo, kad Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Pagal 201807-13 sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 47/08-46, pasirašytą, pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VšĮ ,,Bruneros“. Tokios sutarties sąlygos numatytos ir 2019-07-24 sudarytoje maitinimo paslaugos pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. 47/08-75, pasirašytoje, pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, kad pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VšĮ ,,Bruneros“.
VšĮ „Bruneros“ įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), jie atitinka Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtųjų (nuteistųjų) valgiaraščiai yra diferencijuojami: dirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims, nėščioms moterims, nepilnamečiams, dirbantiems vegetarams vyrams, nedirbantiems vegetarams vyrams, nedirbančioms vegetarėms moterims, veganams, dietinio maitinimo valgiaraščiai.
Sutartyse numatyta pareiga paslaugos teikėjui teikti paslaugą kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias.
Už maitinimo paslaugos suteikimo kontrolę Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra atsakingi Turto valdymo skyriaus inspektorius (anksčiau Ūkio skyriaus inspektorius), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti ir kontroliuoti suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo procesą ir Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už budinčią pamainą (anksčiau Apsaugos ir priežiūros skyrius, budintis direktoriaus padėjėjas), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti tinkamą maisto suimtiesiems (nuteistiesiems) kiekio užsakymą ir savalaikį išdavimą. Pastebėję paslaugos teikimo pažeidimus, inspektorius ar vyriausias specialistas nedelsiant informuoja paslaugos teikėją.
Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, atsakingi už kalinčių asmenų maitinimo organizavimą, sugriežtino pristatomo maisto kontrolę, nuolat matuoja atvežto maisto temperatūrą ir tikrina svorį. Nustačius pažeidimus, nedelsiant informuojamas paslaugos teikėjas. Pažymime, jei pristatyto karšto maisto temperatūra žemesnė nei 68°C, maistas pašildomas.
Atkreipia dėmesį, kad maitinimo procesą tiria bei kontroliuoja už maitinimo kokybės kontrolę atsakingos valstybinės institucijos.
Iš ginčui aktualiu laikotarpiu pridedamų Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų Nr. 57VMĮP-414, Nr. 57VMĮP-3, Nr. 57VMĮP-20, Nr. 57VMĮP-116, Nr. 57VMĮP- 231, Nr. 63VMĮP-185, 57VMĮP-397, matyti, kad buvo užtikrinama patiekalų terminio apdorojimo bei pateikimo temperatūra. Nors ir viename patikrinimo akte Nr. 57VMĮP-277 buvo nustatyta atvežto maisto patiekalo temperatūra žemesnė nei 68 C, tačiau atsižvelgiant į visus sekančius patikrinimo aktus, matyti, jog tai buvo vienkartinis atvejis. O teisės aktų reikalavimų (temperatūros) neatitinkantis maistas prireikus pašildomas pagal asmens prašymą, jokių kitų esminių pažeidimų nenustatyta.
Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus dėl šaltesnio vegetarinio maisto nurodo, kad tai nėra objektyviai pagrįsti įrodymai, maistas būna pristatomas specialiuose jam laikyti termosuose, kad būtent vegetarinį maistą pristatytų ne tam skirtose talpose, Šiaulių TI duomenų neturi.
Kaip matyti iš pridėtų Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento veterinarijos patikrinimo aktų, jokių esminių pažeidimų nenustatyta.
Papildomai nurodome, kad Šiaulių tardymo izoliatorius imasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas: Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 sudarė Sutarties vykdymo kontrolės komisiją, kuri ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrina patiekto maisto kokybę ir tai įformina aktu. Apie galimai nekokybišką maistą nedelsiant informuojama Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba, o esant poreikiui - kreipiamasi ir tiesiogiai į tiekėją.
Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir pan., imasi visų reikiamų veiksmų (nuo pretenzijos teikimo iki baudos skyrimo), jog sutartis būtų vykdoma tinkamai.
Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.
Dėl san. mazgo įrengimo
Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas, tualetas įrengtas kameros viduje, o ne atskiroje patalpoje.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymime, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių (tai patvirtina pridedamos nuotraukos). Iš 2019-06-13 San mazgų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 matyti, sanitarinių mazgų išmatavimai ir įrengimas gyvenamosiose kamerose.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-06-11 pažymos Nr. 60-15809 dėl R. B., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-0806 iki 2019-10-01 periodiškai buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 5, Nr. 51, Nr. 98, Nr. 91, Nr. 89, Nr. 57, Nr. 1, Nr. 62.
Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, san. mazgo įėjimai kamerose Nr. 1 ir Nr. 94, atskirti durimis, o kameros Nr. 62, Nr. 57, Nr. 89, Nr. 91, Nr. 98, Nr. 51 ir Nr. 5 - užuolaidomis, kurios yra iki pat grindų. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, bendros kameros erdvės atskyrimas nuo san. m. ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu (LVAT2018- 05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.) Iš nuotraukų matyti, kad san. mazgo užuolaidos yra tvarkingos, iki pat žemės. Kadangi jos iš sunkaus pluošto, nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jų judėjimo neįtakoja.
Pažymi, kad iš pridedamų nuotraukų matyti, kad pareiškėjo stebėjimas besinaudojant sanitariniu mazgu neįmanomas nei kitų suimtųjų (nuteistųjų) nuo kameroje esančių gultų, nei pro duryse esančius stebėjimo langelius (stebėjimo akutes) pareigūnų ar kitų darbuotojų.
Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu - nėra.
Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad per stebėjimo langelį pareiškėjo stebėjimas būnant san. mazge - neįmanomas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad san. mazgas yra įrengtas kameros viduje, o ne atskiroje patalpoje, taip pat nurodo, kad san. mazgo patalpoje nėra atskiros vėdinimo sistemos, todėl buvo nemalonus kvapas, ypač nemalonus kvapas sklido iš tupiamų san. mazgų (klozetai buvo įrengti tik keliose kamerose).
Sanitarinio mazgo patalpos reglamentavimas numatytas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje, kuriame nurodoma, kad ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, taip pat esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, o kameroje įrengiamas praustuvas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, buities kambaryje turi būti prausykla ir tualetas, tačiau nėra nustatyta, kad tupiamo tualeto įrengimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Pareiškėjas nenurodo jokių sveikatos sutrikimų, kurie ribotų galimybę naudotis tupiamu tualetu. Tai pat pažymime, kad kameroje Nr. 57, Nr. 62, Nr. 98 buvo tupiamas tualetas, o kamerose Nr. 1, Nr. 5, Nr. 51, Nr. 89 ir Nr. 91 buvo klozetas. Atsižvelgiant į 2020-06-11 pažymos Nr. 60-15809 duomenis, pareiškėjas ilgesnį laiką buvo laikomas kamerose, kurių san. mazguose yra įrengti klozetai. Pareiškėjas į Šiaulių TI (2020-06-08 pažymos Nr. 61-1327 duomenimis) dėl tinkamų kalinimo sąlygų nesudarymo (taip pat ir dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo) į įstaigos administraciją nesikreipė.
Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo teiginiai apie neužtikrintą švaraus oro kiekį dienomis, kai pareiškėjas kamerose laikytas vienas, apskritai nepagrįsti - kamerų plotas pakankamai didelis, jog vienam asmeniui pasinaudojus san. mazgu nekiltų diskomfortas dėl kvapo. Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.
Dėl ventiliacijos, drėgmės, pelėsio, temperatūros
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama per langus, kurie atsidarydavo labai mažai dėl viduje esančių grotų. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo tinkama temperatūra, buvo pelėsis.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 16 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu - 0,150,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu - 0,05-0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomus argumentus dėl nepakankamos ventiliacijos nurodome, kad gyvenamųjų kamerų languose įmontuotos grotos netrukdo išvėdinti gyvenamąsias kameras (tai patvirtina ir pridedamos kamerų nuotraukos). Tarp grotų yra tokio dydžio tarpai, kurie netrukdo asmenims pasiekti langus ir nevaržomai juos atsidaryti.
Pažymi, kad asmenys tinkamai vėdindami ir prižiūrėdami gyvenamąsias kameras neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės.
Kartu nurodo tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl oro patekimo į gyvenamąsias kameras ir dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Iš 2018-07-24 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. PA-4881 matyti, kad kameroje Nr. 5 pelėsio nėra.
Iš 2019-06-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. PA-4768 matyti, kad kameroje Nr. 1 nustatyta oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, galimybė išvėdinti kamerą sudaryta.
Iš 2019-07-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. PA-5327 matyti, kad kameroje Nr. 1 patapos (sienos) tvarkingos.
Iš 2019-08-26 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. PA-6215 matyti, kad kameroje Nr. 1 oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Kitų veiksnių galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, tikrintose kamerose nėra.
Nors, kitos kameros dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrintos, nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.
LVAT tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normas (pvzLVAT2018-04-18 nutartis adm. byloje Nr. A-348/2018 ir kt.).
Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Iš pridedamos 201901-08 Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-12 matyti, kad (laikotarpiu nuo 2018-05-11 iki 2018-05-22) iki pareiškėjo apgyvendinimo remontuota kamera Nr. 91 ir iš 2020-01-22 Turto valdymo skyriaus pažymos Nr. 62-33 matyti, kad (laikotarpiu nuo 2019-02-18 iki 2019-02-22) remontuota kamera Nr. 98, (laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2019-01-04) iki pareiškėjo apgyvendinimo remontuota kamera Nr. 1. Kad kameros tvarkingos ir nekelia grėsmės pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, patvirtina ir pridedamos nuotraukos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.
Dėl aliarminio iškvietimo mygtuko
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo įrengti aliarminiai iškvietimo mygtukai ir dėl to norint išsikviesti pareigūnus reikėdavo belsti į duris.
Vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).
Aliarminio iškvietimo mygtuko nebuvimas yra abstraktus, pareiškėjas nedetalizuoja, kada konkrečiai buvo kilusi situacija, kai jis beldimu į duris kvietė pareigūnus, tačiau šie nepriėjo, nenurodo kas atsitiko dėl to, kad pareigūnai nepriėjo, ar priėjo ne iš karto, todėl šie argumentai negali būti pripažįstami kaip neteisėtas įstaigos veikimas.
Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Pareiškėjo R. B. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. spalio 1 d., tačiau iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-06-11 pažymos Nr. 60-15809 Dėl R. B. (b. l. 56-62) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2018-08-06 iki 2019-06-10, tai patvirtina asmens sveikatos istorija (b. l. 42).
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langus, kamerose buvo drėgna, pelėsis, žiemą šalta, o vasarą karšta. Dauguma kamerų nebuvo remontuotos, jose lubos ir sienos padengtos pelėsiu, dažai atsilupę.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-4881 (patikrinimas atliktas 2018 m. liepos 16 d., b. l. 95-96) konstatuota, kad įvertinus kameros Nr. 5 patalpas (sanitarinius mazgus) ir jose esančius įrenginius (šviestuvus) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nėra. Kameroje Nr. 5 ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 21 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-4768 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 18 d., b. l. 97-98) konstatuota, kad kameroje Nr. 1 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, bendra dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti gyvenamosios kameros Nr. 1 patalpas per langus sudaryta. Ant gyvenamosios kameros Nr. 1 patalpų sienų, lubų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5327 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 4 d., b. l. 99-100) konstatuota, kad įvertinus kameros Nr. 1 patalpas (sienas) ir jose esančius įrenginius (įrangą) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojant pagal paskirtį, nenustatyta. Galimybė išvėdinti gyvenamosios kameros Nr. 1 patalpas per langus sudaryta.
Pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais gindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinami. Valikliai išduodami esant poreikiui. Patikrinimo metu kameroje Nr. 1 valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras) buvo.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6215 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 23 d., b. l. 101-102) konstatuota, kad kameroje Nr. 1 oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastabėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (ŠTI nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Operatyviosios kontrolės metu kameroje Nr. 1 nariuotakojų ar kitų kenkėjų buvimo pėdsakų neaptikta. ŠTI Turto valdymo skyriaus duomenimis, nusiskundimų dėl gyvenamojoje kameroje Nr. 1 galimai besiveisiančių nariuotakojų ir (ar) graužikų nebuvo registruota. Galimybė vėdinti gyvenamosios kameros Nr. 1 patalpas per langus sudaryta.
Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta, tai savo skunde patvirtino ir pats pareiškėjas.
Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Tikrintose kamerose oro temperatūra, bendra dirbtinė apšvieta, oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, dėl drėgmės, pelėsio, netinkamos temperatūros, atmestini kaip nepagrįsti. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. liepos 24 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-4881 (patikrinimas atliktas 2018 m. liepos 16 d., b. l. 95-96) matyti, kad įvertinus kameros Nr. 5 patalpas (sanitarinius mazgus) ir jose esančius įrenginius (šviestuvus) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nėra. Kameroje Nr. 5 ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 21 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-4768 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 18 d., b. l. 97-98) ir iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 12 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-5327 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 4 d., b. l. 99-100) matyti, kad kameroje Nr. 1 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, bendra dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti gyvenamosios kameros Nr. 1 patalpas per langus sudaryta. Ant gyvenamosios kameros Nr. 1 patalpų sienų, lubų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta. Įvertinus kameros Nr. 1 patalpas (sienas) ir jose esančius įrenginius (įrangą) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojant pagal paskirtį, nenustatyta, patikrinimo metu kameroje Nr. 1 valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras) buvo.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6215 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 23 d., b. l. 101-102 ) nurodyta, kad kameroje Nr. 1 lango rėmas turi aštrias briaunas, o tai galimai didina nelaimingų atsitikimų riziką (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas. Tačiau pareiškėjas kameroje Nr. 1 buvo labai trumpą laiką nuo 2019-06-05 iki 2019-06-06, o paminėto patikrinimo metu pareiškėjas jau buvo kitoje kameroje. Be to, praėjus mėnesiui po pareiškėjo buvimo kameroje Nr. 1, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5327 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 4 d., b. l. 99-100) konstatuota, kad įvertinus kameros Nr. 1 patalpas (sienas) ir jose esančius įrenginius (įrangą) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 Apie 2018 metais atliktus remonto darbus (b. l. 65–75) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 Apie 2019 metais atliktus remonto darbus (b. l. 76-84) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2018-2019 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 1 – sumontuota WC pertvara, perglaistytos ir perdažytos sienos, lubos, pakabintos naujos spintelės, rūbų pakabos, įrengtas sėdimas WC, sumontuota nauja kriauklė, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 62 - suremontuotos sienos, lubos: nuvalytos nuo pelėsių sienos ir lubos, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos: Nr. Nr. 89 – suremontuotos sienos, lubos: nuvalytos sienos ir lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perklijuotos sienų ir grindų plytelės, perdažytos lubos ir sienos, įrengti nauji gultai, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 91 – nugrandytas lubų ir sienų tinkas, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, nuvalytos sienos ir lubos nuo pelėsių, pertinkuotos ir perdažytos lubos ir sienos, demontuotos perteklinės lovos – gultai; Nr. 98 – sumontuota WC pertavara, perglaistytos ir perdažytos lubos ir sienos, pakabintos naujos spintelės, rūbų pakabos, sutvarkytas apšvietimas: sudėtos naujos dieninės lempos, perdažytos grotos, stalas, kėdės. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad dauguma kamerų nebuvo remontuotos, jose lubos ir sienos padengtos pelėsiu, dažai atsilupę, atmestinas kaip nepagrįstas. Kad kameros tvarkingos, o dažai neatsilupę, matyti iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 85-92).
Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, todėl, teismo nuomone, pareiškėjo laikymo sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus atitiko Lietuvos higienos norm os HN 134:2015 reikalavimus.
Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl pareigūnus tekdavo kviestis beldžiant į duris.
Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl minėtų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentas dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose sanitariniai mazgai atskirti mūrine sienele, tačiau ne iki lubų, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos, todėl tvyrojo smarvė, keliose kamerose nebuvo klozeto, įrengta tupykla, iš kurios sklido nemalonus kvapas.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti iš visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atitverti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 63-64) matyti, kad kamerose Nr. 51, 91, 57,1 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis yra nuo 1,81 m iki 2,40 m, kamerose Nr. 98, 89, 62 atitvarinė kontrukcija yra mūrinė, kurių aukštis nuo 2,12 m iki 2,25 m, kameroje Nr. 5 atitvarinė konstrukcija yra plastikinė d., kurios aukštis yra 1,92 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).
Pareiškėjas skunde nenurodė ir nesiskundė dėl privatumo pažeidimo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose durimis ar neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta, tą pripažino pats pareiškėjas savo skunde, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-4881 (patikrinimas atliktas 2018 m. liepos 16 d., b. l. 95-96) nurodyta, kad įvertinus kameros Nr. 5 patalpas (sanitarinius mazgus) ir jose esančius įrenginius (šviestuvus) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nėra. Taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5327 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 4 d., b. l. 99-100) konstatuota, kad įvertinus kameros Nr. 1 patalpas (sienas) ir jose esančius įrenginius (įrangą) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojant pagal paskirtį, nenustatyta. Galimybė išvėdinti gyvenamosios kameros Nr. 1 patalpas per langus sudaryta.
Pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais gindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinami. Valikliai išduodami esant poreikiui. Patikrinimo metu kameroje Nr. 1valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras) buvo.
Be to, iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 85-92).
Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, nenustatyti.
Pareiškėjo argumentas, kad keliose kamerose nebuvo klozeto, įrengta tupykla, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020). Nei pareiškėjo skunde, nei asmens sveikatos istorijos nuoraše nėra užfiksuota pareiškėjo nusiskundimų dėl negalėjimo naudotis tupiama tualeto konstrukcija.
Dėl tiekiamo maisto
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esant dideliam suimtųjų skaičiui, jam teko valgyti atšalusį maistą (jam skirtas vegetariškas maistas), nes tokio valgio į Šiaulių tardymo izoliatorių atveža mažiau. Didžiąją laiko dalį jis praleido tolimesnėse kamerose, todėl maistas per tą laiką, kol būdavo jam patiekiamas, atvėsdavo.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimo matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, o pagal 2018-07-13 sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 47/08-46 pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VšĮ ,,Bruneros“.
Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.
Iš administracinėje byloje esančio Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. spalio 3 d. patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-277 (b. l. 103-107) matyti, kad maistas negaminamas, atvežamas paruoštas termosuose, patikrinimo metu matuota atvežto patiekalo „Virtos dešrelės“ laikymo temperatūra termosuose 44,1⁰C, o išvadose ir nurodymuose nurodyta užtikrinti karšto maisto laikymą ne žemesnėje nei 68⁰C temperatūroje. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-414 (b. l. 108-112) matyti, kad atvežtų „Paukštienos kukulių“ temperatūra termosuose 51⁰C. Patikrinimo metu paukštienos kukuliai įdėti į šilumą palaikantį įrenginį, pakartotonai matuota temperatūra sudėto patiekalo į maisto išdalijimui skirta indą 67,9⁰C nešant išdalinti. Matuota temperatūra maisto išdalijimo metu prie Nr. 97 kameros (baigiant išdalinti maistą) patiekalo „Kiaulienos guliašas“ 54,5⁰C. Patieklų pašildymui yra mikrobangų krosnelė, patikrinimo metu nebuvo naudojama. Nurodymuose nurodyta užtikrinti, kad patiekiamas karštas maistas būtų ne žemesnės kaip 68⁰C temperatūros visuose maisto išdalijimo etapuose. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-3 (b. l. 1113-117) matyti, kad patiekalo „Plovas su daržovėmis„ matuota temperatūra termose 63⁰C, o papildomoje informacijoje nurodyta, kad šis patiekalas sudėtas į mikrobangų krosnelę, patiekalo po pašildymo temperatūra 68⁰C. Iš Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo akto Nr. 63VMĮP-185 (b. l. 128-132) matyti, kad patiekalo „Paukštienos kukulis“ rasta temperatūra 62,3⁰C. Išvadose ir nurodymuose nurodyta, kad paukštienos kukulio temperatūra neatitinka teisės aktų reikalavimų. Iš kitų atsakovės atstovo pateiktų Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų (b. l. 118-127, 133-136) atvežtų patiekalų temperatūros neatitikties teisės aktų reikalavimams nenustatyta. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1/01-225 (b. l. 94) matyti, kad siekiant užtikrinti tinkamą 2019 m. liepos 24 d. Maitinimo paslaugų teikimo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 47/08-75 su VšĮ „Bruneros“ vykdyma, sudaryta Maitinimo paslaugų teikimo sutarties vykdymo užtikrinimo komisija, kuri įpareigota kontroliuoti Sutarties vykdyma, įgyvendinti Pirkėjo teises maisto kokybės kontrolės užtikrinimo srityje bei įpareigota fiksuoti galimus sutarties pažeidimus, informuoti apie juos paslaugų teikėją ir inicijuoti sutartinių sankcijų taikymą. Visgi, aukščiau nustatyti nevienkartiniai patikrinimo aktais nurodyti pažeidimai vertintini pareiškėjo naudai.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinus išgyvenimus, nepatogumus.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 43-54) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė traumas, operacijas, žalingą įprotį.
Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi su nesiskundimais, kurie nėra susiję su jo skunde nurodytais dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializicijos skyriaus 2020 m. birželio 8 d. pažymos Nr. 61-1327 (b. l. 137) matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ir skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog vertinant keletą atvejų, kai į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo pristatyti ir patiekti pareiškėjui atskiri maisto produktai žemesnės temperatūros, negu turi būti, įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1268-624/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-624/2020 ir kt.).
Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kitos skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nustatytas pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo R. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad R. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. birželio 10 d. buvo pažeista.
Pareiškėjo R. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.