Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-934-805/2025 pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams D. A., M. A., J. A., tretiesiems asmenims J. A., Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarei Rasuolei Sereikienei dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra (toliau – ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2024 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1253, patvirtintą Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės Rasuolės Sereikienės, kuria atsakovas J. A. perleido nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei D. A.; taikyti dvišalę restituciją, nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovui J. A., o atsakovą J. A. įpareigoti grąžinti atsakovei D. A. 15 000 Eur.

2. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje, susipažinus su 2024 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pranešime pateiktais ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06861-24 duomenimis, prokuroro tarnybiniu pranešimu pradėtas aplinkybių patikrinimas dėl pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones (toliau – ir VIGP). Asmuo, kuriam įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 3 dalį – J. A. po 2024 m. vasario 21 d., kuomet Alytaus AVPK pareigūnai Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) esančiame angare rado sunkvežimio priekabą ,,Krone“ su transporto priemonės identifikacijos numerio (VIN) klastojimo požymiais bei akcizais apmokestinamas prekes, 2024 m. vasario 27 d. pas notarą inicijavo jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), perleidimą, t. y. dovanojimą ir pardavimą artimiems giminaičiams. Abu sandoriai įvyko 2024 m. kovo 1 d. Gauti duomenys davė pagrindo manyti, kad, inicijuodamas ir atlikdamas šiuos sandorius, J. A. siekė formaliai perrašyti savo turtą kitiems patikimiems asmenims tam, kad išvengtų galimos nusikalstama veika padarytos žalos valstybės biudžetui išieškojimo iš šio turto. Ikiteisminiame tyrime Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškė 206 024 Eur civilinį ieškinį dėl nesumokėto į valstybės biudžetą akcizo mokesčio priteisimo. Po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovų santykis su perleistu turtu iš esmės nepasikeitė, buto nuoma tęsiama J. A. su nuomininku aptartomis sąlygomis. Nuomos pinigai mokami J. A., atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarka nesikeitė, D. A. neturi buto raktų, nežino, kiek bute dar gyvens nuomininkas, butu ir toliau rūpinasi, tęsia draudimo sutartis J. A.. Nors sandoris sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų, ieškinyje jo neteisėtumas siejamas su aplinkybe, kad atsakovas J. A., sudarydamas ginčijamą sandorį, siekė išvengti išieškojimo nukreipimo į nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, kurį sąlygotų civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime patenkinimas. Atsakovas J. A. yra įtariamas ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamos veikos, kuria padaryta turtinė žala valstybei, padarymo, todėl ieškinio reikalavimu siekiama apginti viešąjį interesą, susijusį su valstybei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu, patenkinus VMI baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, kurio suma viršija šiuo metu ikiteisminiame tyrime nustatyto turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, vertę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalimi, prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Ieškovė ginčo sandorį prašo pripažinti negaliojančiu dviem pagrindais, t. y. kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir kaip tik dėl akių sudarytą sandorį (tariamą sandorį) (CK 1.86 straipsnis).

3. Atsakovai D. A. ir M. A., J. A., atstovaujami advokatės Justinos Jušinskės, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra paremtas subjektyviu ir netiksliu faktinių aplinkybių vertinimu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo J. A. Alytaus m. 2-ajame notarų biure 2024 m. vasario 27 d. inicijuotas sandoris – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimas atsakovams D. A. ir M. A. yra teisėtas ir tikras sandoris, sudarytas notarinės formos, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Minėtas butas pardavimo metu neturėjo teisinių jo apyvartos ribojimų. 2024 m. kovo 1 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta ir registruota notarine forma kelių dienų bėgyje po to, kai 2024 m. vasario 21 d. Alytaus AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame tuo metu nebuvo nustatytų įtariamųjų, pateiktų kaltinimų ar priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių. Pažymėjo, kad bendroji ieškovės procesinė kompetencija ginti viešąjį interesą yra ribojama procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principais. Vien tik viešasis interesas be konkretaus teisės akto pažeidimo nesuteikia teisės pareikšti ieškinio. Atsakovai įsitikinę, jog ieškovės pareikštas ieškinys dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nesant konstatuotų pažeidimų, viršija ieškovės kompetencijos ribas. Iš į bylą pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų (liudytojų, notarės, atsakovės D. A. apklausų, draudimo bendrovės atsakymo, DNSB (duomenys neskelbti) atsakymo) matyti, jog buto nuosavybės pokyčiai buvo realūs, išviešinti. Atsakovė nesiėmė aiškintis ar nuomininkas paliks jos nupirktą butą, nes tikėjosi, kad nuomininkas ir toliau liks šiame bute gyventi, kadangi butas pirktas kaip finansinė investicija iš atsakovams D. ir M. A. gerai pažįstamo asmens, kuriuo jie pasitiki, todėl keisti nusistovėjusią tvarką dėl nuomos pinigų priėmimo, komunalinių mokesčių mokėjimo buvo netikslinga. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė netiksliai teikia kai kuriuos faktus dėl sudarytų elektros energijos tiekimo sutarties, draudimo sutarties ir kt. Atsakovo J. A. vardu sudaryta elektros tiekimo sutartis, net ir pasikeitus nekilnojamojo turto objekto savininkui, galės būti tęsiama jo vardu iki tol, kol naujas buto savininkas sudarys kitą elektros tiekimo sutartį pagal jam imponuojančias sąlygas. Faktas, jog butui, esančiam (duomenys neskelbti), iki šiol yra tiekiama elektros energija pagal sutartį, sudarytą atsakovo J. A. vardu, niekaip nepatvirtina, jog atsakovai sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, norėdami apsaugoti J. A. turtą nuo galimo išieškojimo. Iš UADBB „Benefita draudimas“ 2024 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo turinio matyti, kad UADBB „Benefita draudimas“ darbuotojai N. M., susisiekus dėl draudimo sutarties atnaujinimo su J. A., jis informavo, kad yra pasikeitęs minėto nekilnojamojo turto savininkas, sudarant naują sutartį draudėjas, jo sutikimu, nebuvo keistas, kad nebūtų prarasta lojalaus kliento atnaujinimo kainodara, toks sutarties sudarymas neprieštarauja Draudimo sutarties įstatymui bei ,,Compensa Vienna Insurance Groupe“ draudimo taisyklėms. Pažymėjo, kad atsakovė D. A. dar ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad kartu su sutuoktiniu atsakovu M. turėjo santaupų, norėjo jas investuoti į nekilnojamąjį turtą, jų dukra pasiūlė jiems pirkti butą iš atsakovo J. A.. Apie tai, kad jis galėtų turėti problemų su teisėsauga, ar kad būtų įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, atsakovams nebuvo žinoma nei prieš sutinkant pirkti butą, nei buto pirkimo–pardavimo metu. Buto kaina, kuri buvo mažesnė nei rinkos kainos, nekėlė abejonių, nes butas yra prastos būklės ir reikalauja remonto. Mano, jog restitucijos taikymas šiame ginče būtų neproporcingas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ginčija buto pirkimo–pardavimo sutartį trimis pagrindais: CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį sandorį, ir CK 1.86 straipsnio pagrindu, kaip tariamą sandorį, sudarytą dėl akių. Buto pirkimo–pardavimo sutartis negali būti pripažinta prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, kai tokios normos nėra, negali būti pripažinta prieštaraujanti viešajai tvarkai ar gerai moralei, kai visų šalių tikslas nebuvo nukreiptas į tikslą – priešingą viešajai tvarkai ar gerai moralei, negali būti pripažinta kaip tariamas sandoris, nes realybėje sandoris sukūrė šalims naujas teises ir pareigas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės Kauno apygardos prokuratūros atsakovo J. A. naudai 720,00 Eur išlaidas už advokato darbą, priteisė iš ieškovės Kauno apygardos prokuratūros atsakovės D. A. naudai 720,00 Eur išlaidas už advokato darbą.

5. Teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 27 d. J. A. inicijavo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbti), unikalus Nr. (duomenys neskelbti), pardavimo sandorį, kreipdamasis į Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarę Rasuolę Sereikienę, prašydamas užsakyti nekilnojamojo turto duomenų tikslinimą VĮ Registrų centras. Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės Rasuolės Sereikienės kontoroje 2024 m. kovo 1 d. patvirtinta Pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro numeris 1253, kuria J. A. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbti), unikalus Nr. (duomenys neskelbti), D. A. už 15 000 Eur sumą, ir kuris, 2024 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, registruotas D. A. ir M. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise aukščiau nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Nurodyti duomenys patvirtina, kad ginčijama buto 2024 m. kovo 1 d. pirkimo– pardavimo sutartis yra sudaryta notarinės formos ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbti), pardavimo metu neturėjo teisinių jo apyvartos ribojimų, ką patvirtina 2024 m. kovo 1 d. VĮ Registrų centras Turto arešto aktų registro išrašas. Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės Rasuolės Sereikienės byloje pateiktas pareiškimas taip pat patvirtina, kad 2024 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis šalių buvo sudaryta laisva valia, sutarties sudarymui buvo surinkti ir patikrinti visi reikiami dokumentai, padaryti visi reikalingi įrašai, atliktos patikros, kaip tai numato įstatymai. Prieš sudarant minėto būsto 2024 m. kovo 1 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, 2024 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymu D. A. J. A. pervedė 14 600 Eur, o sandorio sudarymo dieną – 2024 m. kovo 1 d. ji mokėjimo nurodymu pervedė likusią 400 Eur sumą už perkamą būstą, kas tik patvirtina, kad sandorio sudarymo dieną pirkėjo su pardavėju buvo pilnai atsiskaityta. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad šalių sudarytas sandoris imperatyvioms įstatymų normoms neprieštarauja.

6. Teismas nustatė, kad pardavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbti), J. A. savo sūnui M. A. pervedė 17 000 Eur sumą sūnaus namo statybai (2024 m. kovo 1 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 50), kas taip pat patvirtina atsakovo J. A. nurodytas aplinkybes, jog jis iš anksčiau buvo žadėjęs sūnui M. A. paskolinti pinigų gyvenamojo namo statybai, dėl ko, pardavęs minėtą būstą, gautus pinigus pervedė sūnui, kas irgi atitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Ginčo bute kaip ir iki sandorio sudarymo, taip ir po jo, gyveno ir gyvena nuomininkas P. K.. Atsakovės D. A. teigimu, ji tikėjosi, kad nuomininkas ir toliau liks šiame bute gyventi, kadangi butas buvo pirktas ne asmeninių poreikių tenkinimui, bet kaip finansinė investicija tikslu išvengti piniginių lėšų nuvertėjimo ar jų praradimo bankrutavus bankams, ką rodo ankstesnė gyvenimiška patirtis, be to, butas buvo pirktas iš atsakovams D. A. ir M. A. gerai pažįstamo asmens – atsakovo J. A., kuriuo jie pasitiki, dėl ko keisti nusistovėjusią tvarką dėl nuomos, pinigų priėmimo, komunalinių mokesčių mokėjimo buvo netikslinga. Tokias aplinkybes nurodė apklausiama ir ikiteisminio tyrimo metu D. A., prieš parodymų bei neatitikimų duotuose paaiškinimuose nėra nustatyta. Tuo tarpu ieškovės atstovas neįrodinėjo aplinkybių ir nepateikė jokių oficialių įrodymų, kad D. A. ir/ar jos sutuoktinis buvo finansiškai nepajėgi/-ūs įsigyti minėtos vertės ginčo turtą, kad ji būtų neturėjusi tam santaupų, dėl ko sandorio realios galimybės sudaryti nebūtų turėjusi ir pan. Teismas padarė išvadą, kad sandorio šalys veikė sąžiningai, todėl pagal bylos įrodymus bei jų paaiškinimus abejoti tikraisiais šalių ketinimais bei jų sąžiningumu pagrindo nėra. Ieškovės atstovas įvardijamo nuomininko neprašė apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu, o išimtinai vadovavosi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie nepatvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl, teismo vertinimu, laikyti tokius duomenis, kaip išimtinai patvirtinančius ieškinio pagrįstumą bei įrodytinumą vien šiuo aspektu, teisinio pagrindo nėra, kadangi jie neatitinka pilnai patikimumo reikalavimų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio pagrindu.

7. Teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 21 d. Alytaus AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06861-24 pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 3 dalį, kuriame tuo metu nebuvo nustatytų įtariamųjų, pateiktų įtarimų, tą pačią dieną apžiūrėta įvykio vieta – UAB ,, (duomenys neskelbti)“ lentpjūvės teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbti), kurioje apžiūros metu rasta sunkvežimio priekaba ,,Krone“ su transporto priemonės identifikacijos numerio (VIN) klastojimo požymiais bei akcizais apmokestinamos prekės – septynios paletės su kroviniu apvyniotu juoda pakavimo plėvele, už kurios rastos supakuotos įvairių dydžių kartoninės dėžės, kuriose rastas nenustatytas kiekis rūkomojo (vyniojamo-sukamo) tabako ,,GOLDEN VIRGINIA“ pakeliai po 50 g. 2024 m. kovo 28 d. J. A. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su S. D., M. A. ir K. N., būdamas organizatoriumi, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL. 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. gegužės 21 d. J. A. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06861-24 buvo apklaustas kaip įtariamasis. 2024 m. birželio 11 d. J. A. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje bendrininkų grupėje su S. D., M. A. ir K. N., t. y. dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL ir jis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06861-24 buvo apklaustas kaip įtariamasis.

8. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad 2024 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro numeris 1253, kuria J. A. pardavė D. A. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbti), unikalus Nr. (duomenys neskelbti), sudaryta iki pirmųjų įtarimų, kurie atsakovui J. A. buvo pareikšti tik 2024 m. kovo 28 d. Nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2024 m. vasario 21 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad iki 2024 m. kovo 1 d., kuomet buvo sudaryta ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis, J. A. būtų žinomos faktinės aplinkybės, kad jis yra įtariamasis nurodytame ikiteisminiame tyrime, todėl ir šios aplinkybės neduoda pagrindo imti domėn kaip pagrįstą ir įrodytą, kad sandoris tarp šalių buvo sudarytas neturint tikslo sukurti teisinių pasekmių. Be to, ikiteisminis tyrimas, pradėtas 2024 m. vasario 21 d., kaip patvirtino teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, vis dar nėra baigtas, jis yra tęsiamas, jo baigtis nėra aiški, todėl ir šiuo aspektu, teismo vertinimu, pagrindo ieškinio tenkinimui nėra, juolab, kad ieškovė, inicijuodama tokio pobūdžio bylą, turi galimybę savarankiškai nuspręsti nutarimu dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo taikymo, užtikrinant civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ir pan. (BPK 151 straipsnis). Notarė, tvirtinusi sandorį, taip pat nurodė jo teisėtumą, jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad sandoris buvo sudarytas ne įprastine, o skubos tvarka, byloje nėra pateikta, be to nėra pateikta ir jokių kitų duomenų, patvirtinančių priešingai nei nurodė notarė, kad sandoris buvo sudarytas nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, būtinų tokio pobūdžio sandoriams įforminti, ką liudija faktiniai bylos duomenys.

9. Teismas sutiko su atsakovų atstovės argumentu, jog pradėto ikiteisminio tyrimo faktas, kuriame atsakovui J. A. yra pareikšti įtarimai dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, kai tuo tarpu nėra baigtas ikiteisminis tyrimas, byla nėra perduota teismui su kaltinamuoju aktu ar priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis J. A. atžvilgu, negali būti pakankamu teisiniu pagrindu konstatuoti esant visuomenės interesą į išieškojimą pagal VMI pareikštą civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime.

10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų 2024 m. kovo 1 d. sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį kaip prieštaraujančią imperatyviai įstatymo normai, kadangi buto pirkimo–pardavimo sutartis jos sudarymo metu atitiko visus įstatymo keliamus reikalavimus. Tokias aplinkybes bylos duomenimis patvirtino ir notarė, sudariusi sandorį, kas atitiko ir atsakovų paaiškinimams teisminio bylos nagrinėjimo metu, neatitikimų bei prieštaravimų vienų kitiems faktiniams bylos duomenims teismas nenustatė.

11. Teismas sprendė, kad byloje pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys – notarės Rasuolės Sereikienės, atsakovės D. A. apklausų duomenys, draudimo bendrovės atsakymas, DNSB (duomenys neskelbti) atsakymas, patvirtina, kad buto nuosavybės perėjimas kitam asmeniui buvo nukreiptas į konkrečius tikslus, vienu atveju padėti sūnui finansiškai, kitu atveju – investuoti turimas lėšas, realus, išviešintas tretiesiems asmenims. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė Kauno apygardos prokuratūra prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti pilnai, priimti naujus įrodymus: 1) 2024 m. vasario 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Tarnybinį pranešimą dėl įvykio, 2) 2025 m. sausio 22 d. įtariamojo J. A. apklausos protokolą, 3) pokalbio tarp M. A. ir J. A. suvestinės išrašą; 4) Nekilnojamo turto registro išrašą bei asmenų registro pažymas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas teisingai nustatė, kad 2024 m. kovo 1 d. sandoris buvo sudarytas anksčiau, nei J. A. oficialiai buvo pripažintas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime. Tačiau apie tai, kad 2024 m. vasario 21 d. teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbti), kuri priklauso J. A., ir kuri panaudos sutarties pagrindu perduota naudotis UAB „(duomenys neskelbti)“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra jis pats, policija aptiko puspriekabę „Krone“ su galimai suklastotu VIN numeriu, o jos viduje rado 7 paletes su akcizais apmokestinamomis prekėmis (rūkomuoju tabaku), dėl ko pradėtinas ikiteisminis tyrimas, tiek J. A., tiek jo sūnui M. A. buvo žinoma dar prieš sandorio sudarymą. Tą patvirtina Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. vasario 21 d. tarnybinis pranešimas dėl įvykio, įtariamojo J. A. 2025 m. sausio 22 d. papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06861-24 protokolas, 2024 m. vasario 21 d. vykusio pokalbio tarp M. A. ir J. A. suvestinės išrašas. Taigi, būtent baudžiamojo proceso pradėjimas dėl rastų akcizais apmokestinamų prekių ir numanoma jo baigtis (galimas nubaudimas, valstybei padarytos žalos dėl nesumokėto akcizų mokesčio išieškojimas ir pan.) ir sąlygojo fiktyvaus sandorio sudarymą. Tai, kad J. A. galėjo žinoti apie galimas tokio ikiteisminio tyrimo pasekmes, apribojimus turtui, galimus civilinius ieškinius, įrodo jo paaiškinimai, duoti 2025 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio civilinėje byloje metu (jų metu jis parodė, kad neduoti parodymų ikiteisminiame tyrime jam patarė advokatas, vadinasi, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis buvo konsultuojamas profesionalaus teisininko).

12.2. 2024 m. birželio 19 d. D. A. apklausos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06861-24 metu parodė, kad apie tai, jog jos žentas M. ir jo tėvas turi kažkokių reikalų su teisėsauga, ji žinojo tik tiek, kad jie buvo kviečiami į apklausas pas tyrėją. Kažkada, neprisimena kada, kai ji buvo darbe, dukra jai skambino ir sakė, kad pas juos į kiemą, į lentpjūvės teritoriją, buvo atvykę policijos pareigūnai su automatais, vaikščiojo. Ką jie ten darė ir dėl ko buvo atvykę, nežino, nes nesigilino ir niekas jai nepasakojo. Įvertinus šiuos jos parodymus, taip pat jos 2025 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje duotus paaiškinimus, iš kurių matyti, kad jos ir jos dukters šeimos palaikė glaudžius ryšius ir kad D. A. padeda savo dukros šeimai kuo gali, darytina išvada, kad apie tai, jog jos dukters vyras M. A. ir šio tėvas turi problemų su teisėsaugos institucijomis, jai buvo žinoma, todėl ji sąmoningai padėjo J. A. sudaryti fiktyvų buto pirkimo-pardavimo sandorį.

12.3. Tai, kad šalys, sudarydamos sandorį, veikė nesąžiningai ir realiai nesiekė įgyti atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, patvirtina visuma šių aplinkybių: 1) ginčo sandorio sudarymo laikas - po 6 dienų nuo puspriekabės su akcizais apmokestinamomis prekėmis J. A. priklausančioje teritorijoje radimo. Tą pačią dieną J. A. inicijavo ir kito jam priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbti), neatlygintinį perleidimą (padovanojimą) savo dukteriai N. A.; 2) Sandorio šalys. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp tarpusavyje susijusių asmenų – J. A. ir jo marčios G. A. tėvų. Ir kitus jam priklausančius nekilnojamojo turto objektus J. A. perleido su juo susijusiems asmenims – savo artimiems giminaičiams – dukrai N. A. ir seseriai L. K., taip išlaikydamas turtą savo šeimos kontrolėje ir užkirsdamas galimybę valstybei iš jo išieškoti; 3) Sandorio kaina. Butas parduotas už 15 000 Eur, t. y. už beveik 2 kartus mažesnę nei vidutinę rinkos kainą; 4) Šalių elgesys po sandorio sudarymo. Po sandorio sudarymo J. A. tęsė buto nuomos santykius (apie tai, kad pasikeitė buto savininkas, nuomininko neinformavo, toliau iš jo ėmė nuompinigius, o pastarasis skaitiklių parodymus siuntė J. A. žmonai), rūpinosi buto draudimu, t. y. ir toliau su butu elgėsi kaip su savo nuosavybe. Naujieji buto savininkai su Daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbti) sutarties dėl aptarnavimo ir paslaugų teikimo savo vardu nesudarė, 2024 m. kovo 1 d. sutarties dėl elektros energijos tiekimo, kuri buvo sudaryta J. A. vardu, taip pat nepakeitė; 5) J. A. atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06861-24, kuriame surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog jis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, t. y. tuo pačiu rūkomuoju tabaku, kuris buvo rastas 2024 m. vasario 21 d. jam priklausančioje teritorijoje; 6) J. A. elgesys ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06861-24 metu (iki pat 2025 m. sausio 22 d. atsisakė duoti parodymus ir paaiškinti bylos aplinkybes); 7) Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 206 024 Eur dydžio civilinis ieškinys J. A. ir kt. dėl nesumokėto į valstybės biudžetą akcizo mokesčio priteisimo.

12.4. Nesutiktina su teismo argumentais, kad parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo 01-1-06861-24 metu, kurie nepatvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjo, nėra teisinio pagrindo vadovautis ir laikyti kaip patvirtinančiais ieškinio pagrįstumą bei įrodytinumą, kadangi jie neatitinka patikimumo reikalavimų pagal BPK 20 straipsnį. Visų pirma, šioje civilinėje byloje sprendžiamas ne J. A. kaltės/nekaltumo dėl jam inkriminuoto nusikaltimo klausimas, o tik vertinama, ar yra pakankamas teisinis pagrindas, siekiant apginti viešąjį interesą, prokuroro ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti dvišalę restituciją. Antra, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turi vadovautis ne BPK, o CPK nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, kurios suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose. CPK nėra numatyta ribojimų, draudžiančių remtis rašytiniais įrodymais (nagrinėjamu atveju – apklausų protokolais), gautais iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, vien tuo pagrindu, kad apklausos atliktos ne ikiteisminio tyrimo teisėjo. Kiekvieno faktinio duomens įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Todėl teismas apklausų protokolus, gautus iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06861-24 medžiagos, pripažindamas nepatikimais, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, taip pat jų aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą ir išplėtotą daugelyje kasacinio teismo nutarčių.

12.5. Nors J. A. atžvilgiu ir nėra priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (byla vis dar yra ikiteisminio tyrimo stadijoje), tai situacijos teisinio vertinimo nekeičia, kadangi nagrinėjamu atveju pakanka to, jog jam yra pareikšti įtarimai. Be to, nors baudžiamojoje byloje ir yra pareikštas civilinis ieškinys, jis pagal savo pobūdį yra visiškai skirtingas nuo šioje byloje pareikšto ieškinio. Šioje byloje pareikštu ieškiniu siekiama ne tik užtikrinti civiliniu ieškiniu nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimą, bet ir apginti viešąjį interesą. Toks situacijos vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (pavyzdžiui, žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį Nr. e2A-443-302/2020).

12.6. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus: 2024 m. vasario 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Tarnybinį pranešimą dėl įvykio, 2025 m. sausio 22 d. įtariamojo J. A. apklausos protokolą, 2024 m. vasario 21 d. pokalbio tarp M. A. ir J. A. suvestinės išrašą ir jo išslaptinimo protokolą, nekilnojamo turto registro išrašą bei asmenų registro pažymas, kuriuos prašo teismo priimti. 2025 m. sausio 22 d. apklausos protokolas negalėjo būti pateiktas teismui anksčiau su ieškiniu, nes apklausa įvyko po ieškinio pateikimo, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir apie ją tapo žinoma po skundžiamo sprendimo priėmimo. Tarnybinis pranešimas bei pokalbio suvestinės nebuvo pateiktos teismui anksčiau siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei. O nekilnojamo turto registro išrašas bei asmenų registro pažymos nebuvo pateikti teismui anksčiau, nes jų pateikimui tuo metu nebuvo būtinybės. Šios ieškinio aplinkybės dėl J. A. siekio sudaryti neteisėtus sandorius buvo įrodinėjamos kitais teismui pateiktais įrodymais.

13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai J. A., D. A. ir M. A., atstovaujami advokatės Justinos Jušinskės, prašo atmesti ieškovės Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-934-805/2025, ir palikti sprendimą galioti, priteisti iš ieškovės atsakovų J. A., D. A. ir M. A. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Atsakovai prašo atsisakyti priimti naujai teikiamus įrodymus, priešingu atveju būtų pažeistas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnyje numatytas siekiamas tikslas - panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškovės teikiamas 2024 m. vasario 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Tarnybinis pranešimas dėl įvykio, kuris ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, dokumento turinys nebuvo riboto naudojimo, todėl nėra aišku kas trukdė ieškovei šį įrodymą pateikti dar parengiamojoje stadijoje. Ieškovė teikia 2025 m. sausio 22 d. įtariamojo J. A. papildomos apklausos protokolą, tačiau taip pat nepagrindžia, kokios objektyvios kliūtys trukdė ieškovei šiuos įrodymus pateikti iki numatyto posėdžio, vykusio 2025 m. balandžio 24 d. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, šalys apsikeitė dubliku ir tripliku. Ieškovės dublikas teismui pateiktas 2025 m. kovo 4 d., tuo tarpu įtariamojo J. A. apklausa atlikta 2025 m. sausio 22 d. Ieškovė turėjo objektyvią galimybę pateikti šį įrodymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau šios teisės neišnaudojo. Ieškovė prašo priimti 2024 m. liepos 26 d. įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktą su pokalbių stenogramomis, kurios, ieškovės teigimu, anksčiau nebuvo pateiktos siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei. Ieškovė, teikdama ieškinį, ieškinio dalyką grindė pakankamomis ieškinio faktinį pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, bei jas patvirtinančiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė yra profesionalus teisininkas, todėl apie įrodymų pakankamumą galėjo spręsti dar ruošiant ieškinį ir/ar bylos parengiamojoje stadijoje. Be to, naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai menka ir nekeičia esminių aplinkybių. Ieškovės teismui teikiami 2025 m. birželio 18 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pažyma apie žemės sklypą adresu (duomenys neskelbti) ir asmenų registro pažyma nėra niekaip susijusios su nagrinėjamu ginču, todėl tokių pažymų teikimas yra betikslis.

13.2. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai J. A., D. A. ir M. A., sudarydami pirkimo-pardavimo sandorį, turėjo tikslą priešingą viešajai tvarkai ir gerai moralei ar sudaryti sandorį dėl akių. Ieškovei teko pareiga, ginčijant prikimo-pardavimo sandorį dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, įrodyti, jog atsakovai J. A., D. ir M. A. turėjo tikslą sukurti fiktyvų sandorį tikslu apsaugoti atsakovo J. A. turimą turtą nuo tikėtino išieškojimo pagal VMI ieškinį ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri net ir apeliacinio skundo teikimo metu vis dar yra tyrimo stadijoje. Ieškovei taip pat teko pareiga įrodyti, kad sandorio šalys turėjo paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą - išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tačiau ieškovė, net neleistinai civilinio proceso metu naudodama baudžiamojo proceso priemonėmis gautus įrodymus, kas atsakovų vertinimu pažeidė šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus, potencialiai neįrodė ir nepatvirtino savo pateiktų abejonių dėl atsakovų sandorio tikslo priešingo viešajai tvarkai ir gerai moralei ir/ar sandorio sudaryto dėl akių.

13.3. Byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tarp kurių AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakymas Nr. 50301 Dėl informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06861-24, neginčytinai įrodė, jog 1) nepriklausomas elektros energijos tiekėjas UAB Electrum Lietuva objektui, esančiam (duomenys neskelbti) atsakovo J. A. vardu parinktas 2023 m. gegužės 1 d. sudarius elektros energijos tiekimo sutartį, t. y. faktiškai metams laiko iki buto pardavimo; 2) pagal teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą (CK 6.384 str.), Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu sutarties šalys nesusitaria kitaip. Jei sudaryta terminuota sutartis ir nė viena sutarties šalis iki termino pabaigos nepareiškė apie sutarties nutraukimą, pakeitimą arba apie naujos sutarties sudarymą, ši sutartis kiekvieną kartą laikoma pratęsta tokiam pat terminui ir tomis pat sąlygomis, jeigu sutartyje nėra nustatyta kitaip; 3) objektui, esančiam (duomenys neskelbti) iki 2022 m. birželio 30 d. sutartis su visuomeniniu elektros energijos tiekėju UAB „Ignitis“ buvo sudaryta, o laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. garantinis elektros energijos tiekimas buvo taikomas N. R. vardu, kuri remiantis byloje turimu 2011 m. vasario 11 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu yra mirusi nuo (duomenys neskelbti). Aukščiau nurodyti faktiniai duomenys neabejotinai patvirtino, jog atsakovo J. A. vardu sudaryta elektros tiekimo sutartis, net ir pasikeitus nekilnojamojo turto objekto savininkui (ar jam mirus), gali būti tęsiama jo vardu iki tol, kol naujas buto savininkas sudarys kitą elektros tiekimo sutartį pagal jam imponuojančias sąlygas. Nėra jokio būtinumo ar įpareigojimo naujam buto savininkui keisti sudarytos elektros tiekimo sutarties. Todėl tas faktas, jog butui (duomenys neskelbti) iki šiol yra tiekiama elektros energija pagal sutartį, sudarytą atsakovo J. A. vardu, niekaip nepatvirtino ieškovės iškeltos abejonės, jog atsakovai sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį norėdami apsaugoti atsakovo J. A. turtą nuo galimo išieškojimo. Byloje ištirtas rašytinis įrodymas UADBB „Benefita draudimas“ 2024 m. rugpjūčio 26 d. pranešimas Nr. SD 05/24 įrodė, kad 1) UADBB „Benefita draudimas“ darbuotojai N. M., susisiekus dėl draudimo sutarties atnaujinimo su J. A., pastarasis informavo ją, kad yra pasikeitęs minėto nekilnojamojo turto savininkas, 2) sudarant naują sutartį draudėjas, jo sutikimu, nebuvo keistas, kad nebūtų prarasta lojalaus kliento atnaujinimo kainodara, 3) toks sutarties sudarymas neprieštarauja Draudimo sutarties įstatymui, bei Compensa Vienna Insurance Groupe draudimo taisyklėms. Į bylą ieškovės pateiktas ir ištirtas rašytinis įrodymas daugiabučių namų savininkų DNSB (duomenys neskelbti) atsakymas ikiteisminio tyrimo tyrėjui įrodė, kad 1) bendrija su gyventojais dėl aptarnavimo ir paslaugų teikimo sutarčių nesudaro, 2) pagal turimą VĮ Registro centro nekilnojamojo turto išrašą bendrijai yra žinoma, jog buto (duomenys neskelbti) savininkais yra atsakovai D. ir M. A..

13.4. Ieškovė pateikia klaidingą vertinimą nurodydama, jog atsakovų nesąžiningumas buto pirkimo-pardavimo sandoryje yra preziumuojamas vien todėl, kad sandoris sudarytas tarp tarpusavyje susijusių asmenų - J. A. ir jo marčios G. A. tėvų – D. ir M. A., o būtinybė skubiai parduoti butą, esantį (duomenys neskelbti), bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta. Ikiteisminis tyrimas, net apeliacinio skundo teikimo teismui metu, vis dar yra tyrimo stadijoje, jo tikėtina baigtis nėra žinoma, ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra perduota teismui, atsakovui J. A. nėra įteiktas kaltinamasis aktas, byloje nėra priimto ir įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, taigi nėra visumos veiksnių, galinčių konstatuoti valstybę esant kreditore, o atsakovą J. A. esant skolininku valstybei. Šiam ginčui taikyti CK 6.67 straipsnio 1 punktą, numatantį, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, pagrindo nėra. Pirma dėl to, kad vis dar nėra jokios prievolės, kurios pagrindu atsakovas J. A. būtų laikomas skolininku, o valstybė kreditoriumi, antra atsakovus J. A. ir M, bei D. A. nesieja jokie artimi giminystės ryšiai. Atsakovai tarpusavyje susiję tik tiek, kad D, ir M. A. yra J. A. marčios G. A. tėvai, tačiau šie ryšiai nėra pripažįstami giminystės ryšiais. Atsakovas J. A. neturėjo būtinybės skubiai parduoti butą, esantį (duomenys neskelbti), ir tos aplinkybės neįrodinėjo. Byloje ištirti rašytiniai įrodymai nuosekliai patvirtino tiek atsakovo J. A., tiek ir atsakovės D. A. pateiktų faktų aplinkybes. Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus ieškovės objektyviai nepagrįstas prielaidas dėl atsakovų nesąžiningumo ir sandorio skubos.

13.5. Teismas pagrįstai atsisakė vadovautis parodymais, duotais atliekamo ikiteisminio ty­rimo Nr. 01-1-06861-24 metu, kurie nepatvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjo. BPK 20 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remiantis teismas, o ne prokuroras, nustato ar tam tikri duomenys laikytini įrodymais. Faktiniai duomenys civilinėje byloje nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų. Ieškovės aktyvus naudojimas ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų civilinėje byloje pažeidė šalių procesinį lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CPK 12, 17 straipsniai), todėl teismas pagrįstai atsisakė vertinti liudytojo buto nuomininko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui, kuris ieškovės galėjo būti kviečiamas liudyti civilinėje byloje, kaip tą numato civilinis procesas, nes tai suteiktų erdvę ieškovės padėties privilegijavimui, taigi ir viešojo intereso įgyvendinimui privataus intereso sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ginant viešąjį interesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

16. Alytaus AVPK 2024 m. vasario 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06861-24 pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 3 dalį. Atsakovui J. A. 2024 m. kovo 28 d. pateiktas įtarimas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, o 2024 m. birželio 11 d. įteiktas įtarimas pagal BK 199² straipsnio 3 dalį. VMI prie LR FM 2024 m. liepos 2 d. pareiškė 206 024 Eur civilinį ieškinį dėl nesumokėto į valstybės biudžetą akcizo mokesčio priteisimo.

17. Atsakovas J. A. 2024 m. vasario 27 d. inicijavo pas notarą jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - butų, esančių (duomenys neskelbti) ir (duomenys neskelbti) perleidimą, t. y. dovanojimą ir pardavimą.

18. Sudaryto ir Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės Rasuolės Sereikienės patvirtinto 2024 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu atsakovas J. A. pardavė atsakovams D. A. ir M. A. butą, esantį adresu (duomenys neskelbti). D. A. ir M. A. yra J. A. sūnaus M. A. sutuoktinės tėvai (uošviai).

19. Sudaryto ir Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės Rasuolės Sereikienės patvirtinto 2024 m. kovo 1 d. dovanojimo sandorio pagrindu atsakovas J. A. padovanojo jam su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbti) mieste savo dukrai N. A.. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-707-393/2025 ieškovės Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus ieškinys atsakovams J. A., J. A., N. A., su trečiuoju asmeniu Alytaus m. 2 -ojo notaro biuro notare Rasuole Sereikiene dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1971-603/2025 sprendimas paliktas nepakeistas.

20. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbti), parduotas už 15 000 Eur. Vadovaujantis VĮ Registrų centras 2024 m. vasario 27 d. masiniu vertinimu šio buto vidutinė rinkos vertė yra 27 200 Eur.

21. 2024 m. kovo 18 d. draudėjas J. A. sudaro gyventojų turto draudimo sutartį su draudimo kompanija, kuria apdraudžia butą, esantį adresu (duomenys neskelbti) (naudos gavėja – D. A.), draudimo (pastatų draudimo) suma 43 000 Eur.

22. Iš ESO 2024 m. birželio 20 d. rašto matyti, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki šiol (2024 m. birželio 20 d.) J. A. vardu esančio Objektui, esančiam (duomenys neskelbti) (objekto Nr. (duomenys neskelbti)) priskirtas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas UAB „Elektrum Lietuva“. 2024 m. kovo 1 d. Objekto sutartis dėl elektros energijos tiekimo nebuvo keičiama.

23. Iš DNSB (duomenys neskelbti) rašto į VSAT 2024 m. birželio 14 d. paklausimą matyti, kad pagal turimą 2023 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centro buto (patalpų) sąrašą pastate, (duomenys neskelbti) butas priklauso J. A.. Šis butas buvo nuomojamas, gyveno vyras. Pagal gautą 2024 m. birželio 12 d. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (2024 m. kovo 19 d.) šio buto savininkai yra D. A. ir M. A.. Su naujais savininkais dėl aptarnavimo ir paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta, sąskaitos siųstos M. A., apmokėtos.

Dėl sandorio (ne)pripažinimo tariamuoju

24. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

25. Kasacinio teismo praktika dėl šio sandorių negaliojimo pagrindo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių.

26. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018 41, 43 punktus).

29. Vertindamas, ar ginčo sandoris yra sudarytas tik dėl akių, apeliacinės instancijos teismas ištiria ar yra kasacinio teismo nustatyti tariamojo sandorio požymiai.

30. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Alytaus AVPK 2024 m. vasario 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06861-24 pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 3 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai 2024 m. vasario 21 d., 14:40 val. (duomenys neskelbti) apžiūros metu, čia esančiame angare rasta sunkvežimio priekaba „Krone“ su transporto priemonės identifikacijos numerio (VIN) klastojimo požymiais bei akcizais apmokestinamos prekės – septynios paletės su kroviniu apvyniotu juoda pakavimo plėvele, už kurios rastos supakuotos įvairių dydžių kartoninės dėžės, kuriose rastas nenustatytas kiekis rūkomojo (vyniojamo-sukamo) tabako ,,GOLDEN VIRGINIA“ pakeliai po 50 g. (ieškinio priedas Nr.6). Įvykio vietos adresu esantys žemės sklypas ir statiniai priklauso J. A., čia esančiu pastatu - karvide nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. panaudos sutarties pagrindu naudojasi UAB „(duomenys neskelbti)“ (įm. k. (duomenys neskelbti)), kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra J. A. (ieškinio priedai Nr.7, Nr.8 ir Nr.9).

31. Ieškovė teigia, kad atsakovas, žinodamas apie tokias aplinkybes, tikslingai sudarė tariamą sandorį tikslu paslėpti savo turtą, kad iš jo nebūtų galimybės išieškoti. Pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime VMI pareiškė 206 024,00 Eur civilinį ieškinį dėl nesumokėto į valstybės biudžetą akcizo mokesčio priteisimo.

32. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021 64 punktą).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad ikiteisminis tyrimas nėra pabaigtas, byloje esant duomenims, kad atsakovui priklausančiame objekte, valdomame atsakovui priklausančios įmonės, rasta sunkvežimio priekaba su transporto priemonės identifikacijos numerio (VIN) klastojimo požymiais bei akcizais apmokestinamos prekės, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas žinojo ir suprato apie galimas tokių įvykių pasekmes, t. y., kad jo turtas gali būti konfiskuotas, jam gali būti pareikštas civilinis ieškinys ir pan. Pažymėtina, kad nėra svarbu, ar atsakovas tiksliai suprato galimų pasekmių teisinį turinį, taip pat nėra svarbu, ar tokios pasekmės bus neišvengiamos (įvertinant tai, kad ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas, o bylos perdavimo teismui atveju – atsakovas gali būti išteisintas). Šiuo atveju svarbu, kad atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad jo turtui kilo grėsmė ir taip susiformavo atsakovo valia, jo elgesio motyvai ir tikslai sudaryti tariamą sandorį, imituojant turto pardavimą, bet realiai liekant jo savininku.

34. Be to, vertinant kitos sutarties šalies - D. A. ir M. A. valią, elgesio motyvus ir tikslus sudaryti tariamą sandorį, pažymėtina, kad šie asmenys yra susiję su atsakovu J. A., nes jie yra J. A. sūnaus sutuoktinės tėvai. Taigi, esant svainystės ryšiams, labiau tikėtina, kad tarp jų esant geriems santykiams jie siekė padėti J. A.. Nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad nėra jokių duomenų, jog jie žinojo apie J. A. problemas su teisėsauga, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra svarbu, ar atsakovai D. A. ir M. A. tiksliai žinojo, dėl kokių priežasčių J. A. siekė sudaryti tariamą sandorį, nes jų tikslas buvo padėti svainystės ryšiais susijusiam asmeniui. Kadangi tariamojo sandorio sudarymo atveju tariamas pirkėjas neįgyja nuosavybės teisių, o tik imituoja jų įgijimą, D. A. ir M. A. nebuvo suinteresuoti žiniomis apie tariamai įgytą turtą, jo valdymą, jo registravimą savo vardu registrų centre, draudimą, santykius su ten gyvenančiu nuomininku, ryšius su DNSB (duomenys neskelbti) ir pan., todėl ir neatliko jokių su tariamai įgytu turtu susijusių veiksmų.

35. Vertindama šalių elgesį po sandorio įgijimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad yra visas kompleksas požymių, leidžiančių daryti išvadą, kad tariami pirkėjai neįgijo nuosavybės teisių, o tariamas pardavėjas jų neperleido.

36. Visų pirma įvertintina, kad 2024 m. kovo 18 d., t. y. po tariamo turto pardavimo, draudėjas J. A. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį su draudimo kompanija, kuria apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbti) (naudos gavėja – D. A.). Taigi, jau po sandorio sudarymo tariamas pardavėjas sudaro turto, kuris jam nepriklauso, draudimo sandorį. Akivaizdu, kad tokio sandorio sąlygose jis privalėjo nurodyti, kad naudos gavėjas yra ne jis, nes draudimo kompanija matė informaciją VĮ Registrų centras duomenyse, jog turtas yra registruotas D. A. vardu. Atsakovų versija, kad tam pačiam draudėjui toliau draudžiant turtą, toks turto draudimas kainavo pigiau ir būtent todėl pats J. A., o ne tariama pirkėja, sudarė turto draudimo sutartį, neįtikima ir nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis. Nors draudimo kompanija rašte ir nurodė, kad sutartis su J. A. buvo sudaryta siekiant neprarasti lojalaus kliento draudimo programos, tačiau nėra jokio pagrindimo kiek turto draudimas pačiai D. A. būtų kainavęs brangiau, ypač įvertinant, kad turto draudimas metams kainavo tik 57 Eur, t. y. sutarties kaina nėra didelė. Be to, įvertintina ir tai, kad nėra duomenų, jog D. A. sumokėjo J. A. draudimo sumą. Todėl tokia atsakovų pateikta versija vertintina kaip deklaratyvi, o jos nepagrindus, ji atmestina.

37. Be to, kaip matyti iš ESO 2024 m. birželio 20 d. rašto, nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 20 d. J. A. vardu objektui, esančiam (duomenys neskelbti) (objekto Nr. (duomenys neskelbti)) priskirtas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas UAB „Elektrum Lietuva“. 2024 m. kovo 1 d. Objekto sutartis dėl elektros energijos tiekimo nebuvo keičiama. Taigi, nuo tariamojo sandorio sudarymo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. birželio 20 d. ESO nebuvo pateikta informacija apie objekto savininko pasikeitimą, nebuvo sudaryta sutartis su nauju savininku. Todėl spręstina, kad ESO sąskaitas už suvartotą elektros energiją siuntė J. A.. Sąskaitos yra apmokėtos, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad sąskaitas apmokėjo D. A. ar M. A.. Taip pat nėra jokių duomenų, kad J. A. būtų perdavęs sąskaitas D. A. ar M. A. ir šie būtų turėję informaciją kokias sumas reikia sumokėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju atsakovai negalėjo turėti jokio intereso, pasikeitus nuosavybei, nepabaigti santykių su ESO (pardavėjui) ir nepradėti santykių su ESO (pirkėjui).

38. Be to, kaip matyti iš DNSB (duomenys neskelbti) rašto į VSAT 2024 m. birželio 14 d. paklausimą, pagal turimą 2023 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centro buto (patalpų) sąrašą pastate, (duomenys neskelbti) butas priklauso J. A.. Šis butas buvo nuomojamas, gyveno vyras. Pagal gautą 2024 m. birželio 12 d. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (2024 m. kovo 19 d.) šio buto savininkai yra D. A. ir M. A.. Su naujais savininkais dėl aptarnavimo ir paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta, sąskaitos siųstos M. A., apmokėtos. Taigi, tariami naujieji buvo savininkai neinformavo DNSB apie nuosavybės įsigijimą. Įvertintina tai, kad DNSB tikslai paprastai yra padėti savininkams centralizuotai su kitais savininkais rūpintis bendra nuosavybe, todėl toks tariamų naujųjų savininkų pasyvumas leidžia daryti išvadą, kad jie buvo abejingi šiam turtui, jo būklei ir likimui, nes jie nebuvo tikrieji šio turto savininkai. Tuo pačiu įvertintina ir tai, kad, kaip ir santykių su ESO atveju, atsakovai negalėjo turėti jokio intereso, pasikeitus nuosavybei, nepabaigti santykių su DNSB (pardavėjui) ir nepradėti santykių su DNSB (pirkėjui).

39. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į sandorio kainą. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbti), parduotas už 15 000 Eur. Vadovaujantis VĮ Registrų centras 2024 m. vasario 27 d. masiniu vertinimu šio buto vidutinė rinkos vertė yra 27 200 Eur. Nors sandorio kaina ir nėra tiesioginis kriterijus, vertinant sandorio tariamumą, tačiau kitų įrodymų kontekste spręstina, kad nagrinėjamu atveju tokia sandorio kaina taip pat vertintina kaip sandorio tariamumo požymis. Neįtikima, kad atsakovas J. A., kaip jis teigia, nelabai domėjosi kokia tikroji turto rinkos vertė, kad kaina jam pasirodė priimtina, kad butas reikalauja remonto ir pan. Pažymėtina, kad vien nuo masinio vertinimo nurodomos rinkos kainos (27 200 Eur), sandorio kaina skyrėsi 45 proc. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad J. A., jau po sandorio sudarymo drausdamas turtą, jį draudė 43 000 Eur suma. Akivaizdu, kad esant realiai turto vertei 15 000 Eur, siekiant sutaupyti draudimo kainą, kaip tai deklaravo atsakovai nurodydami turto draudimo aplinkybes, nebuvo jokio tikslo turtą drausti 43 000 Eur suma. Akivaizdu, kad turto draudimas, jo vertę nurodant beveik tris kartus didesnę nei reali jo kaina, lemia didesnę draudimo kainą. Todėl labiau tikėtina, kad siekiant skubiai sudaryti tariamą sandorį, o tariamiems pirkėjams neturtint turto vertę atitinkančių lėšų, sandoris buvo sudarytas mažesne nei turto rinkos kaina.

40. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad 2024 m. kovo 1 d., t. y. tą pačią dieną po sandorio sudarymo, atsakovas J. A. 17 000 Eur pervedė savo sūnui M. A., patvirtina J. A. paaiškinimus apie siekį padėti sūnui namo statybose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitų įrodymų kontekste, toks atsakovo veiksmas tik patvirtina atsakovo siekį paslėpti turtą.

41. Visų šių požymių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo sandoris yra tariamas, sudarytas tik siekiant imituoti turto perleidimą siekiant išvengti galimos grėsmės turtui dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, todėl spręstina, kad ieškinys dėl sandorio pripažinimo tariamu (CK 1.86 straipsnio 1 dalis) yra pagrįstas.

Dėl sandorio (ne)pripažinimo prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei

42. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013 ir kt.).

43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris, kuriuo iš esmės siekiama tik išvengti prievolių kreditoriams, prieštarauja viešajai tvarkai, nes juo siekiama išvengti teisinio reguliavimo tikslo sutartines prievoles vykdyti sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-1120/2024, 39 punktas).

44. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Tai reiškia, kad ginčijant sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, kad visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

45. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog atsakovai D. A. ir M. A. tiksliai žinojo, dėl kokių priežasčių sudaromas tariamasis sandoris, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog yra nustatyti vienos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios aplinkybės lemia, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties ir sandorio negaliojimo teisinių pasekmių

46. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog sandoris yra tariamasis, t. y. niekinis, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys tenkinamas visiškai. Be to, teismas taiko niekinio sandorio negaliojimo pasekmes.

47. Todėl nuo sudarymo momento 2024 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1253, patvirtinta Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės Rasuolės Sereikienės, kuria atsakovas J. A. perleido nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbti), unikalus Nr. (duomenys neskelbti), atsakovei D. A., pripažintina negaliojančia.

48. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikomas tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančius arba ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

49. Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos status quo ante (buvusioji padėtis). Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015). Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją kiekviena sandorio šalis turi grąžinti kitai šaliai tai, ką pagal jį yra gavusi, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Tai reiškia, kad, kiek tai įmanoma konkrečiu atveju, turi būti siekiama tokios situacijos, tarsi sandorio niekuomet nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-363-421/2018).

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytina dvišalė restitucija, todėl butas, esantis (duomenys neskelbti), unikalus Nr. (duomenys neskelbti), grąžintinas J. A. nuosavybėn, o atsakovas J. A. įpareigotinas grąžinti D. A. 15 000 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

52. Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų turėtų būti priteistos ieškovės naudai, tačiau byloje duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Nuo sudarymo momento 2024 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1253, patvirtintą Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės Rasuolės Sereikienės, kuria atsakovas J. A. perleido nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbti), unikalus Nr. (duomenys neskelbti), atsakovei D. A., pripažinti negaliojančia.

Butą, esantį (duomenys neskelbti), unikalus Nr. (duomenys neskelbti), grąžinti J. A. nuosavybėn, o J. A. įpareigoti grąžinti D. A. 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.