Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiai (duomenys neskelbtini), išaiškinęs Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytas jos teises ir išnagrinėjęs administracinę bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 186 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 7 d. 15 val. 53 min. I. A., būdama neblaivi (nustatytas 1,77 prom. girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus.

I. A. kaltę pripažino visiškai, dėl pažeidimo gailisi. Nurodė kad tai pirmas jos padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, todėl teismo posėdžio protokolas nerašomas.

I. A. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., be jos paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 11), neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitu (b. l. 4), J. A. paaiškinimu (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. balandžio 7 d. 15 val. 53 min. I. A., būdama neblaivi (nustatytas 1,77 prom. girtumas), iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdama, jog šiuo metu prieš ją smurtauja vyras, jai reikalinga GMP pagalba, yra sutrenkta galva. I. A. suprato, jog kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdama, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl konstatuotina, jog ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. I. A. yra kalta dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustina administracine nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens asmenybę. I. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė– ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), gi atsakomybę sunkinanti aplinkybė- teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 8 p.). Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai kad ji praeityje administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui skirtina ATPK 186 str., sankcijoje numatyta švelnesnė administracinės nuobaudos rūšis- minimalaus dydžio bauda.

Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK pateikė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 16) ir turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (b. l. 13, 14, 15). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo I. A. iškvietimo policijai buvo padarytas 13,42 Eur turtinis nuostolis.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turtiniu nuostoliu laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.

Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo I. A. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kaip jie suprantami LR CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Atsižvelgus į šiuos teisnius argumentus teismas atsisako administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka nagrinėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo. Teismas pažymi, jog tai neatima Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK teisės kitais būdais reikalauti atlyginti nuostolius. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad su administracinio teisės pažeidimo padarymu susijusių turtinių nuostolių atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos ATPK 21 str., 24 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

I. A. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. ir ją už tai nubausti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui– Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK.

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 6030. Rekomenduotina baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nedelsiant pristatyti į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK (A. Mickevičiaus g. 23, Kėdainiai) 53 kabinetą.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, ji išieškoma priverstinai.