- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- I-5656-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05252-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. (S. Z.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. Z. prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 40 000 Lt (11 584,8 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad buvo suimtas laikomas Lukiškių TI-K, po nuosprendžio įsiteisėjimo daug kartų atvežtas į šią įstaigą iš Marijampolės pataisos namų. Nuo 2010 m. sausio mėnesio iki skundo padavimo dienos S. Z. buvo kalinamas neužtikrinant minimalaus 3,6 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui. Nurodė, kad kalėdamas perpildytose kamerose, Lukiškių TI-K administracijai nuolat keldavo pretenzijas, prašydavo užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, tačiau jam būdavo paaiškinta, kad laisvų vietų nėra, todėl nėra galimybės suteikti teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo skirti kameros ploto. Argumentas, kad atsakovo Lukiškių TI-K negali daryti įtakos atvykstančių ir įstaigoje esančių asmenų skaičiui, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, užtikrinančiomis, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo, kad ypač mažas plotas ir gana ilgas kalinimo laikas savaime yra pagrindai pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) prasme. Kalėjimų perpildymas, visų pirma, lemia sveikatos aplinkos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkto pažeidimą. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose.
Atkreipė dėmesį, kad į vienam kalinčiam asmeniui priklausantį 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą įskaičiuojami baldai, todėl visiškai nelieka vietos. Asmenys yra priversti nuolat gulėti lovoje, o mažas fizinis aktyvumas neigiamai veikia organizmą, sutrinka širdies veikla, kraujotaka, virškinimas. Vienos valandos per parą pasivaikščiojimas lauke minėtos situacijos nekeičia. Kalint perpildytose kamerose, sumažėja judėjimo laisvė ir kubinė oro talpa. Vykdant vėdinimą per langus, susidaro skersvėjai, o žiemą būna labai šalta. Dėl tokio patalpų vėdinimo S. Z. turėjo sveikatos problemų. Kalinant perpildytose kamerose, visiems asmenims vienu metu neužtekdavo vietos pavalgyti prie stalo, o laukiant maistas atvėsdavo. Norint pavalgyti karšto maisto, tekdavo tai daryti atsisėdus ant grindų. Tokios sąlygos žemina žmogaus orumą. Dėl buitinių sąlygų tarp kalinių kildavo konfliktai.
Kalint Lukiškių TI-K buvo pažeidžiamas asmens privatumas. Gamtinius reikalus tekdavo atlikti kitiems kalintiems asmenims matant, kadangi tualetas nėra tinkamai atskirtas. Tik nedaugelyje kamerų pertvara siekdavo 150 cm aukštį. Unitazas įrengtas prie pat durų ir nuo jų nėra jokios pertvaros, duryse įrengtas stebėjimo langelis, todėl pareigūnams atidarius duris ar pažiūrėjus pro langelį, asmenys dažnai buvo užtinkami besinaudojantys tualetu. Pareiškėjas dėl to jautė didelę gėdą, pradėjo kompleksuoti, negalėdavo kada reikia atlikti gamtinių reikalų, būdavo priverstas laukti, kol užmigs kameroje esantys asmenys. Tokios sąlygos žemina žmogaus orumą.
Sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės ir tai sudarė nepatogumų. Lukiškių TI-K administracija nepagrįstai pasiteisindavo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte nustatyta išimtimi.
Daugelio Lukiškių TI-K kamerų būklė buvo avarinė: nuo sienų ir lubų luposi dažai, byrėjo smėlis ir tinkas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko pareiškėjo visavertis gyvenimas, atsirado uždarų patalpų baimė, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis pasidarė irzlus, dirglus, sunkiai valdo emocijas, sutriko miegas, prasidėjo depresija, tačiau S. Z. negali gydytis, kadangi yra alergiškas šią ligą gydantiems vaistams. Aptartos kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė labai didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, jis jautėsi emociškai prislėgtas. Lukiškių TI-K darbuotojai suprato savo veiksmų neteisėtumą, tačiau ir toliau taip elgėsi. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų S. Z. susirgo odos liga. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 11 584,8 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad S. Z. į teismą kreipėsi dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už nuo 2010-01-01 iki 2014-12-03. Skundą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas surašė 2014-12-03. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo atstovas prašė S. Z. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad 2010-10-07 ryte, 2010-11-10, 2010-11-11 ryte, 2010-11-23 ryte, 2010-12-03 ryte. 2011-01-04 ryte, 2011-02-17 ryte, 2011-03-08 ryte, nuo 2011-07-28 iki 2011-08-01, nuo 2011-10-26 iki 2011-11-01, nuo 2012-01-11 iki 2012-01-13, 2012-01-14 ryte, 2013-02-18 vakare, 2012-02-19, 2012-03-01 ryte, 2012-04-24 ryte, 2012-04-25 ryte, 2012-09-28 ryte, 2012-10-31 vakare, 2012-11-01, 2012-11-07 ryte, 2013-01-15 ryte, 2013-01-17 ryte, nuo 2013-05-03 iki 2013-05-08, nuo 2013-05-17 iki 2013-05-29, 2013-08-22, 2013-09-03, nuo 2013-09-12 iki 2013-09-19, 2013-11-07, 2013-11-22, 2013-12-05, nuo 2014-01-23 iki 2014-01-24, nuo 2014-02-20 iki 2014-02-21, 2014-03-13, 2014-03-15, nuo 2014-03-18 iki 2014-03-19, 2014-06-26, 2014-07-01, nuo 2014-09-20 iki 2014-09-27, nuo 2014-09-29 iki 2014-10-01, 2014-10-17 ir 2014-10-21 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2010-10-18 iki 2010-11-09, nuo 2011-04-05 iki 2011-04-26, nuo 2011-05-17 iki 2011-07-19, nuo 2011-07-20 iki 2011-07-27, nuo 2011-08-02 iki 2011-10-11, nuo 2011-10-12 iki 2011-10-25, nuo 2011-11-02 iki 2011-12-20, nuo 2011-12-21 iki 2012-01-10, nuo 2012-01-17 iki 2012-02-07, nuo 2012-02-08 iki 2012-02-15, nuo 2012-03-05 iki 2012-04-17, nuo 2012-05-03 iki 2012-05-09, nuo 2012-05-10 iki 2012-09-27, nuo 2012-10-11 iki 2012-10-31, nuo 2012-11-08 iki 2012-12-06, nuo 2012-12-20 iki 2013-01-10, nuo 2013-02-21 iki 2013-03-14, nuo 2013-03-21 iki 2013-05-02, nuo 2013-05-09 iki 2013-05-16, nuo 2013-05-30 iki 2013-08-22, nuo 2013-09-05 iki 2013-09-12, nuo 2013-10-03 iki 2013-11-07, nuo 2013-12-12 iki 2014-01-23, nuo 2014-01-30 iki 2014-02-20, nuo 2014-03-20 iki 2014-06-26, nuo 2014-07-03 iki 2014-09-18 ir nuo 2014-10-02 iki 2014-10-16 S. Z. buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K.
Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Pažymėjo, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio Lukiškių TI-K leistinas laikyti asmenų skaičius nėra viršijamas.
Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
Nurodė, kad visose kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Pažymėjo, kad teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ skirsnyje „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ yra nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti kamerose. Šiame įsakymo skirsnyje nėra nurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis ar tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).
Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė bet ne pareiga.
Nurodė, kad S. Z. skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietą. S. Z. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Pareiškėjas ir atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta S. Z. ir Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K atstovui nedalyvaujant.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje S. Z. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 11 584,8 Eur.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad S. Z. skundą teismui surašė tik 2014-12-03, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.
S. Z. skundą teismui dėl žalos atlyginimo surašė 2014-12-03, o paštu jį išsiuntė 2014-12-04, taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2011-12-03 praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų, nenurodo, laikoma, kad S. Z. teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2011-12-04. Taigi, laikotarpiui iki 2011-12-03 įskaitytinai jis praleido senaties terminą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2011-12-04.
Dėl kamerų ploto reikalavimų
Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose nuo 2011-12-20, 2012-01-10, 2012-01-14 vakare, 2012-01-15, 2012-02-07, nuo 2012-02-15 iki 2012-02-17, 2012-02-18 ryte, nuo 2012-02-20 iki 2012-02-29, nuo 2012-03-01 vakaro iki 2012-03-04, nuo 2012-04-17 iki 2012-04-23, 2012-04-24 vakare, 2012-04-25 vakare, nuo 2012-04-26 iki 2012-05-02, 2012-05-09, 2012-09-27, nuo 2012-09-28 vakaro iki 2012-10-10, nuo 2012-11-02 iki 2012-11-06, 2012-11-07 vakare, nuo 2012-12-06 iki 2012-12-19, nuo 2013-01-10 iki 2013-01-14, 2013-01-15 vakare, 2013-01-16, nuo 2013-01-17 vakaro iki 2013-02-20, nuo 2013-03-14 iki 2013-03-20, 2013-05-02, 2013-05-16, nuo 2013-08-23 iki 2013-09-02, 2013-09-04, nuo 2013-09-20 iki 2013-10-02, nuo 2013-11-08 iki 2013-11-21, nuo 2013-11-23 iki 2013-12-04, nuo 2013-12-06 iki 2013-12-11, nuo 2014-01-25 iki 2014-01-27, 2014-01-29, nuo 2014-02-22 iki 2014-03-12, 2014-03-14, nuo 2014-03-16 iki 2014-03-17, nuo 2014-06-27 iki 2014-06-30, 2014-07-02, nuo 2014-09-18 iki 2014-09-19, 2014-09-28, 2014-10-16, nuo 2014-10-18 iki 2014-10-20 ir 2014-10-22, buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.
S. Z. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 284 dienas (buvimas Lukiškių TI-K kamerose pusę dienos, skaičiuotas kaip visa diena, praleista šioje įkalinimo įstaigoje, atskirai neišskiriant, kad pavyzdžiui pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko vakare). Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, S. Z. buvo laikomas tik 63 dienas, 8 rytus ir 1 vakarą. Jeigu pusę dienos pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitą pusę – netrūkstant ploto, laikytina, kad visa tą dieną jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus. Taigi, S. Z. kalint Lukiškių TI-K, 221 dieną nebuvo skirta pakankamai ploto.
Dėl Lukiškių TI-K perpildymo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių.
Dėl baldų ir vietos kamerose
Kaip jau minėta, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-04-07 pažymoje Nr. 24-2259 nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200 ir nuo Nr. 262 iki Nr. 356 yra stalas, 4 lovos, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 4 viršutinių drabužių pakabos; kameroje Nr. 252 yra stalas, 14 lovų, 2 suolai, lentyna maisto produktams laikyti ir 14 viršutinių drabužių pakabų; kameroje Nr. 258 yra stalas, 12 lovų, 2 suolai, lentyna maisto produktams laikyti ir 12 viršutinių drabužių pakabų; kameroje Nr. 399 yra stalas, 10 lovų, 2 suolai, lentyna maisto produktams laikyti ir 10 viršutinių drabužių pakabų; kameroje Nr. 398 yra stalas,6 lovos, 2 suolai, lentyna maisto produktams laikyti ir 6 viršutinių drabužių pakabos; kameroje Nr. 400 yra stalas, 12 lovų, 2 suolai, lentyna maisto produktams laikyti ir 12 viršutinių drabužių pakabų. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m, stalo – apie 0,6 m x 0,5 m (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau nei 4 lovos), taburetė užima 0,07 kv. m plotą, o sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (t. 2, b. l. 16). Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais, kadangi daugiau ir didesnių baldų nebūtų galima laikyti kameroje. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad baldai labai nedideli ir prie jų vienu metu negali valgyti visi patalpoje kalinami asmenys, tačiau valgymas nėra ilgas procesas, todėl per tą laiką, kurį reikia palaukti, norint pavalgyti prie stalo, maistas itin neatšąla ir gali būti valgomas. Todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybė dėl netinkamų maitinimosi sąlygų nepripažįstama pažeidimu pagal Konvencijos 3 straipsnį, o kituose teisės aktuose, ši kalinamojo teisė nėra reglamentuojama ir negali lemti neteisėtų veiksmų.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje.
Dėl tualeto neatskyrimo nuo gyvenamųjų patalpų ir sanitarinio mazgo įrengimo
Pareiškėjas nurodė, kad tualetą nuo gyvenamųjų patalpų tik nedaugelyje kamerų skyrė 1,5 m. aukščio sienelė. Kalintys asmenys gamtinius reikalus turėdavo atlikti matant kitiems asmenims.
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-04-07 pažymoje Nr. 24-2259 nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa su klozetu nuo likusios kameros dalies atitverta 1,5 metro aukščio pertvara (t. 2, b. l. 16). Teismo nuomone, tokia tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad sanitariniuose mazguose nėra veidrodžių ir tualeto reikmenų spintelių (lentynėlių). Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Lukiškių TI-K teisingai nurodė, kad veidrodžių ir tualeto reikmenų spintelių įrengimo kamerose teisės aktai nereglamentuoja, tačiau S. Z. kelia ginčą dėl veidrodžių ir tualeto reikmenų spintelių nebuvimo sanitariniuose mazguose. Sanitariniuose mazguose nesant veidrodžių ir tualeto reikmenų spintelių (lentynėlių), konstatuotinas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto pažeidimas.
Dėl kitų kalinimo sąlygų
Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-04-07 pažymoje Nr. 24-2259 nurodė, kad visos kameros vėdinamos natūraliai per langą (t. 2, b. l. 16). Iš Lukiškių TI-K pateiktų 2011–2014 m. patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos kameros buvo vėdinamos natūraliai per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Iš atsakovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011–2014 m. patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Kamerų, kuriuose buvo laikomas S. Z., apšvietos, temperatūros, drėgnumo parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo pašalinti. Kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai. Vietomis buvo atsilupę sienų ir lubų dažai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja. Patikrinimų metu tikrintose kamerose buvo vizualiai švaru, patalpoms valyti ir sanitariniams įrenginiams dezinfekuoti naudojama kalcionuota soda, kamerose buvo valyti skirtas inventorius. Kamerose esanti patalynė buvo vizualiai švari, nesuplyšusi, su užvalkalais. Lukiškių TI-K minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje. Pelėsio požymių vizualiai nenustatyta.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (2012-05-18 pavadinimas pakeistas į UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba; b. l. t. 1, b. l. 188–91, 192). Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (t. 1, b. l. 194–196). Šiomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Vilniaus visuomenės sveikatos centrui atlikus patikrinimus, tarakonų ar kitų buitinių parazitų buvimo nenustatyta.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimų, tualeto tinkamo neatskyrimo bei sanitarinio mazgo tinkamo neįrengimo. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis kalinimo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kaltė nėra svarbi. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.
Pareiškėjas prašo priteisti 11 584,8 Eur neturtinės žalos atlyginimą. S. Z. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Asmens sveikatos istorijoje jokie sveikatos sutrikimai, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K, nebuvo užfiksuoti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas bei taip sukėlus jam nepatogumus ir emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, S. Z. subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 300 Eur. S. Z. reikalavimas priteisti 11 584,8 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. vasario mėnesį sudarė 251,49 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2015-01-01 sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti S. Z. (S. Z.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.