Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-07-10 · Administracinė byla Nr. TA-68-822/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-07-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
TA-68-822/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05252-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Dalia Višinskienė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
S. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA-68-822/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05252-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Z. (S. Z.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 40 000 Lt (11 584,8 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo S. Z. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 27 d. (pagal spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

II.

Pareiškėjas 2015 m. gegužės 29 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė apeliacinį skundą ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pareiškėjas mano, kad sprendimo apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo jo įteikimo dienos. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimas pareiškėjui įteiktas 2015 m. balandžio 21 d., o apeliacinis skundas išsiųstas 2015 m. balandžio 27 d., t. y. nepraleidus 14 dienų termino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. balandžio 10 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. balandžio 24 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiųstas 2015 m. balandžio 27 d., t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, kad spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimas jam buvo įteiktas 2015 m. balandžio 21 d., todėl teismo sprendimo apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos. Pažymėtina, kad kitų objektyvių aplinkybių, sąlygojusių termino praleidimą, pareiškėjas nenurodė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra siejama ne su skundžiamo teismo sprendimo įteikimo proceso šaliai momentu, o su šio sprendimo paskelbimo momentu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas apie 2015 m. balandžio 9 d. vyksiantį Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, t. y. apie posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 73 str. 3 d.), tačiau jis nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje (II t., b. l. 6–9), taip pat nedalyvavo skelbiant teismo sprendimą. Pažymėtina, kad ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjui nedalyvaujant. Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2015 m. balandžio 10 d. ABTĮ nereikalauja, kad teismas praneštų apie sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką proceso šaliai, kuri nedalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą, todėl apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką pareiškėjui pranešta nebuvo. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų, t. y. 2015 m. balandžio 10 d. (II t., b. l. 190, 191) ir pareiškėjui įteiktas 2015 m. balandžio 21 d. (II t., b. l. 194, 195), t. y. dar nepasibaigus jo apskundimo terminui, be to, minėtame sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Apeliacinį skundą pareiškėjas paruošė ir išsiuntė 2015 m. balandžio 27 d., t. y. per 6 dienas nuo įteikimo, apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 4 dienomis. Priežasčių, dėl kurių apeliacinio skundo negalėjo surašyti ir pateikti anksčiau, pareiškėjas nenurodė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo kalinimo įstaigoje būtų ribojamos jo galimybės įgyvendinti procesines teises, paruošti skundą teismui.

Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomą termino praleidimo priežastį – vėlesnį sprendimo įteikimą, negalima pripažinti pakankamai svarbia, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, ir neveikė pakankami operatyviai.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. Z. (S. Z.) prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo S. Z. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasDalia VišinskienėSkirgailė Žalimienė