Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui R. N. dėl teismo priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje ? Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje į bylą išvadoje nurodyta, jog teismui nustačius aplinkybes, pagrindžiančias nepilnamečių M. N. ir P. N. poreikių padidėjimą arba atsakovo esminį materialinės padėties pasikeitimą, yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui padidinti (b. l. 15-16).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai M. N., gimęs (duomenys neskelbtini), ir P. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnūs (b. l. 5, 6). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu iš atsakovo R. N. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. N. ir P. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200,00 Lt (57,92 Eur) dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2007-08-15 iki vaikų pilnametystės (b. l. 4).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį iki 150,00 Eur per mėnesį, kadangi atsakovo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, nepilnamečių sūnų M ir P poreikiai yra išaugę bei nuolat didėja.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų M. N. ir P. N. poreikiai per beveik dešimt metų, t. y. nuo 2007-08-15, kai jiems buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas, iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė – žymiai išaugo. Šalių vienuolikamečio sūnaus P. N. ir trylikamečio M. N. išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia žymiai didesnių lėšų nei 2007 metais. Be to, nuo 2007 metų žymiai išaugo būsto mokesčių, maisto produktų, įvairių paslaugų, drabužių, avalynės ir kitos kainos. Nepilnamečiams M. N. ir P. N. pagal jų amžių būtina sudaryti tinkamas sąlygas vystytis, socializuotis ir lavintis bei tenkinti jų protingus poreikius. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką, tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų tenkinami.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38,00 Eur[1]. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ? 380,00 Eur[2] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. ? prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – trijų kambarių namo dalį adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, kuriai įsigyti ieškovė yra paėmusi paskolą, paskola iki šiol neišmokėta, ieškovės paaiškinimais, šiai diena liko apie 5400 Eur. Minėtoje gyvenamojoje patalpoje ieškovė gyvena kartu su sugyventiniu ir nepilnamečiais vaikais P. N. ir M. N., moka šio būsto išlaikymo mokesčius (b. l. 49-53, 54-58). Ieškovė būsto apstatymo reikmėms prekių yra įsigijusi lizingo būdu, iki šiol už įsigytas prekes nėra pilnai išsimokėjusi (b. l. 75-77). Ieškovės vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 500 Eur (b. l. 34-35, 40).

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (toliau - Aktas) matyti, kad ieškovės D. V. keturių asmenų šeima gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su daliniais patogumais, kuriam įsigyti D. V. yra paėmusi paskolą. Vaikams skirtas atskiras kambarys. Pamokų ruošai, poilsiui buitinės sąlygos yra geros, buitinė aplinka tvarkinga, švari. Neigiamos informacijos apie D. V. šeimą seniūnijoje negauta.

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad būtina padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams sūnums iki 150,00 Eur, mokamų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-03-20) iki sūnų P. N. ir M. N. pilnametystės, motyvuodama tuo, kad vaikų poreikiai dėl jų amžiaus yra išaugę, be to, yra pasikeitusi ir ekonominė padėtis Lietuvoje – ženkliai išaugusios kainos. Ieškovė teigia, kad šiuo metu nepilnamečiams M ir P reikia daug papildomų lėšų jų maistui, naujų drabužių, avalinės, mokyklinių reikmenų įsigijimui, lavinimui, laisvalaikio užsiėmimams, jai vienai patenkinti pasikeitusius sūnų poreikius yra sunku, kadangi sūnų tėvas – atsakovas prisideda prie sūnų išlaikymo tik minimaliai (priteistą išlaikymą kartu su išlaikymo įsiskolinimu ieškovei perveda atsakovo darbdavys), jų neauklėja, nelanko, su jais nebendrauja, nesidomi jų gyvenimu, todėl jai vienai sunku išlaikyti būstą, kuriame gyvena kartu su nepilnamečiais sūnumis ir kuriam įsigyti yra paėmusi paskolą, bei tinkamai (geriau nei minimaliai) išmaitinti ir aprengti sūnus. Šiuo metu iš gaunamo darbo užmokesčio ji išlaiko būstą, moka paskolą, būsto išlaikymo mokesčius, lizingo įmokas, maitina, rengia ir auklėja bei tenkina kitus augančių sūnų poreikius. Nepilnamečiai M. N. ir P. N. yra Kaišiadorių (duomenys neskelbtini) moksleiviai, jiems reikalingos uniformos, pratybos ir kiti mokykliniai reikmenys, M. N. ir P. N. taip pat yra (duomenys neskelbtini) V. D. šaulių 2-osios rinktinės (duomenys neskelbtini) jaunieji šauliai, jie dalyvauja lauko pratybose bei jaunųjų šaulių stovyklose, kuriose reikalingos papildomos finansinės išlaidos. Ieškovė teigia, kad vidutiniškai nepilnamečių sūnų M. N. ir P. N. išlaikymui ji skiria daugiau kaip pusę savo atlyginimo, taip pat sūnų išlaikymui skiria ir iš atsakovo darbo užmokesčio pervedamas išlaikymui skirtas sumas. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, mano, kad atsakovas turi nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolėje dalyvauti lygiomis dalimis, tai yra padengti 1/2 nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų lėšų, t. y., kaip ir ji, skirti kiekvieno vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį.

Bylos duomenimis, atsakovas R. N. Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Atsakovas R. N. dirba, jo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis yra minimalus ir sudaro 380 Eur per mėnesį (b. l. 33, 63). Atsakovas, be jo ir atsakovės nepilnamečių vaikų, turi dar vieną išlaikytinį – sūnų J. N., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam moka 72,41 Eur išlaikymą per mėnesį (b. l. 71-73, 74). Remiantis atsakovo paaiškinimais, jis gyvena su sugyventine ir dviem jos paaugliais sūnumis nuomojamame name, R. N. dirba pas ūkininką, šeimoje dirba vienas, sugyventinė ir jos sūnus yra neįgalūs.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 150,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į šalių sūnų M. N. ir P. N. amžių, bendruosius poreikius bei jų interesus, į tai, kad praėjo beveik dešimt metų nuo teismo įsakymo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, priėmimo dienos ir per tą laiką nepilnamečių vaikų M. N. ir P. N. poreikiai akivaizdžiai išaugo. Teismas įvertina tai, kad atsakovas R. N. yra jaunas, darbingo amžiaus, dirba, taip pat atsižvelgia į ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, į tai, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai sūnūs gyvena su ieškove, t. y. jų nepilnamečių sūnų gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė sūnums teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas. Teismas sprendžia, kad tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis nuo to laiko, kai teismas priteisė iš atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams pasikeitusi iš esmės panašiai, t. y. per tą laiką atsakovui gimė dar vienas sūnus, kuriam išlaikyti reikalingos lėšos, tuo tarpu ieškovė prisiėmė papildomų finansinių įsipareigojimų apie 10000 eurų sumai tam, kad pagerintų savo ir sūnų buities ir gyvenimo sąlygas. Byloje nėra duomenų apie atsakovo nustatytą neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui dirbti ir stengtis gauti didesnes nei minimalios su darbo santykiais susijusias pajamas. Todėl atsakovas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2017-03-20) iki nepilnamečių P. N. ir M. N. pilnametystės privalo mokėti jiems išlaikymą 150,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis grynais pinigais arba pervedant pinigus į ieškovės nurodytą sąskaitą. Ieškovė paskiriama nepilnamečių vaikų išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesams (CK 3.203 str.).

Teismas sprendžia, kad nustačius, jog atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiams sūnums P. N. ir M. N. 150,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams turėtų mokėti 66,00 Eur ((150,00 Eur – 57,92 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 2 vaikai) dydžio žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 66,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str.1 d.).

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str., iš atsakovo priteistinos ieškovės byloje patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos – 120 eurų – ieškovės naudai (b. l. 32).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 5,32 euro (pažyma – b. l. 2). Kadangi bylinėjimosi išlaidos viršija 3 eurus, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 straipsnis, 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-925-548/2007, priteisto iš R. N. išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. N. ir P. N. dydį, ir priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2017-03-20) iki M. N. ir P. N. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę D. V. priteisto iš atsakovo R. N. nepilnamečiams M. N. ir P. N. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 5,32 Eur (penkis eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660, kvitai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.