Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltrada“ skundą atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai dėl turto arešto aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltrada“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. sausio 9 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)492-50, identifikavimo kodas 2023001287 bei 2023 m. sausio 25 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)492-193, identifikavimo kodas 2023002792 (toliau – ir Turto arešto aktai).

Nurodo, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 8 d. iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) gavo pranešimą apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą. Pareiškėja reaguodama į pranešimą pateikė visus pagal teikiamų dokumentų sąrašo priedą reikalingus dokumentus laiku, taip pat pateikė atsakymus į gautus klausimus. 2022 m. gruodžio 14 d. Bendrovė iš Panevėžio AVMI gavo pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, kuriame buvo siūlyta nustatytus trūkumus ir/ar prieštaravimus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą įteikimo dienos pašalinti arba pateikti prieštaravimus. Pareiškėja nesutiko su pranešime padarytomis išvadomis, todėl išsiuntė prieštaravimus. 2022 m. gruodžio 28 d. pareiškėja iš Panevėžio AVMI gavo naują pranešimą apie mokestinį patikrinimą. 2023 m. sausio 13 d. Bendrovė iš Panevėžio AVMI gavo 2022 m. gruodžio 28 d. Nr. (42.59 Mr) FR0773-1831 pranešimą apie pavedimą tikrinti. Po to Bendrovė iš Panevėžio AVMI ar kitų VMI skyrių negavo jokių prašymų, pranešimų, aktų, sprendimų. Pareiškėja tik 2023 m. vasario mėn. pradžioje pasitikrinus VMI elektroninę sistemą sužinojo, kad jos atžvilgiu yra priimti ginčijami Turto arešto aktai.

Teigia, jog nesutinka su Turto arešto aktais, nes pareiškėja nėra gavusi iš Panevėžio AVMI mokestinio tyrimo patikrinimo akto su nustatytais pažeidimais. Pareiškėja nurodo, kad nėra gavusi iš VMI jokio pranešimo ar akto dėl turto arešto taikymo. Pažymi, kad Bendrovė yra pelningai dirbanti, kiekvieną mėnesį sukaupia VMI balanse PVM permoką, kuri pastoviai didėja. Dėl šios priežasties nėra pagrindo manyti, kad Bendrovė jai priklausantį turtą slėps, parduos, ar kitu būdu jo neteks.

Atsakovė VMI atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog mokesčių administratoriaus pritaikyti Turto arešto aktai, kuriais buvo areštuota transporto priemonė VOLVO V70XC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5617,27 Eur Bendrovės permoka, yra tinkama, būtina ir proporcinga mokesčių administratoriaus priemonė, siekiant užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, ji atitinka protingumo, teisingumo ir gero administravimo principus.

Nors pareiškėja skunde nurodo, jog nėra gavusi Turto arešto aktų, tačiau informacija apie 2023 m. sausio 11 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08) 492-50 buvo pareiškėjai išsiųsta 2023 m. sausio 24 d. raštu Nr. RNA-2324 registruotu laišku VMI žinomu Bendrovės adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi registruotas laiškas grįžo siuntėjui, todėl 2023 m. kovo 3 d. informacija buvo paskelbta www.vmi.lt svetainės rinkmenoje „Raginimai atvykti“. Informacija apie 2023 m. sausio 25 d. turto arešto aktą Nr.(23.31-08)-492-193 Bendrovei buvo išsiųsta 2023 m. vasario 2 d. raštu Nr. RNA-3400 registruotu laišku VMI žinomu Bendrovės adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi registruotas laiškas grįžo siuntėjui, todėl 2023 m. kovo 14 d. informacija buvo paskelbta www.vmi.lt svetainės rinkmenoje „Raginimai atvykti“. Pažymi, kad Bendrovė pati buvo nurodžiusi tokį adresą korespondencijai ir tik pati Bendrovė yra atsakinga už teisingų kontaktinių duomenų pateikimą.

Mano, jog mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai taikė mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę - turto areštą, todėl naikinti VMI Turto arešto aktų nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio 9 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)492-50 bei 2023 m. sausio 25 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)492-193 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad VMI pareiškėjos turtą areštavo gavusi Panevėžio AVMI raštą, kuriame nurodyta, kad vykdant 2022 m. gruodžio 28 d. pavedimą tikrinti Nr.(42.59 Mr) FR0773-1831, Panevėžio AVMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyrius atlieka UAB „Baltrada“ mokestinį patikrinimą.

Mokestinio patikrinimo metu Panevėžio AVMI nustatė, kad UAB „Baltrada“ nepagrįstai pritaikė 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą prekių tiekimui Estijos įmonei Vipcorp Trade OÜ, nes patikrinimo metu pagal Bendrovės pateiktus dokumentus nustatyta, kad Estijos įmonė Vipcorp Trade OÜ iš Bendrovės įsigytas prekes pardavė Baltarusijos įmonei UniStore Group LLC Lietuvos teritorijoje. Kadangi UAB „Baltrada“ pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi, numatoma Bendrovei papildomai priskaičiuoti 38 484 Eur PVM. Šiuo raštu taip pat buvo prašoma taikyti išieškojimą užtikrinančias priemones – areštuoti Bendrovės turtą.

VMI 2023 m. sausio 9 d. pareiškėjos atžvilgiu priėmė turto arešto aktą Nr. (23.31-08)492-50 bei 2023 m. sausio 25 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)492-193.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus nustato, taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl VMI pritaikyto mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, įtvirtinto MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – turto arešto, kuris pritaikytas MAĮ 101 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. atliekant mokestinį patikrinimą, kai dar nėra administracinio sprendimo dėl mokestinės nepriemokos.

MAĮ 33 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas turto areštas.

MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 4 dalį, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius tam, kad užtikrintų mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (pvz.: 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-438-249/2011, 2011 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-442-1497/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-442-985/2013, 2014 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-442-711/2014 ir kt.). Taigi, darytina išvada, jog būtent šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą.

Pažymėtina, jog pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti patenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (LVAT 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Antroji paminėtoje normoje nustatyta sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-602/2018).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu (LVAT 2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-454-442/2018).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Bendrovė yra pelningai dirbanti, kiekvieną mėnesį sukaupia VMI balanse PVM permoką. Dėl šios priežasties nėra pagrindo manyti, kad Bendrovė jai priklausantį turtą slėps, parduos, ar kitu būdu jo neteks.

Bylos medžiaga patvirtina, kad mokestinio patikrinimo metu VMI nustatė, jog UAB „Baltrada“ nepagrįstai pritaikė 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą prekių tiekimui Estijos įmonei Vipcorp Trade OÜ, nes patikrinimo metu pagal Bendrovės pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad Estijos įmonė Vipcorp Trade OÜ iš Bendrovės įsigytas prekes pardavė Baltarusijos įmonei UniStore Group LLC Lietuvos teritorijoje. Kadangi UAB „Baltrada“ pažeidė PVMĮ 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl, vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi, VMI numatė papildomai priskaičiuoti 38 484 Eur PVM. Taigi, nagrinėjamu atveju nurodytų papildomų mokesčių sumų apskaičiavimas yra susijęs su pareiškėjos galimai padarytais mokesčių įstatymų pažeidimais, todėl VMI galėjo taikyti turto areštą būsimai mokestinei prievolei užtikrinti. Taigi, teismas konstatuoja, kad pirmoji sąlyga, numatyta MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje, kurios pagrindu atsiranda teisė taikyti turto areštą pareiškėjai, yra nustatyta.

Vertinant antrosios sąlygos taikyti turto areštą egzistavimą paminėta, kad pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, gali būti nustatomas remiantis tikėtino pobūdžio aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į apskaičiuotos mokestinės prievolės dydį. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjai gali būti priskaičiuota nemaža mokestinės prievolės suma (38 484 Eur), todėl būtina užtikrinti, kad pareiškėja turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Pažymėtina, kad mokestinio patikrinimo metu apskaičiuota suma (38 484 Eur) nėra mažareikšmė, o nustatyti PVMĮ pažeidimai yra susiję su mokesčių vengimu, todėl teismas konstatuoja, kad ir antroji sąlyga, numatyta MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje, kurios pagrindu atsiranda teisė taikyti turto areštą pareiškėjai, yra nustatyta.

Šių aplinkybių visuma leidžia teismui konstatuoti, jog mokesčių administratoriaus pritaikyti mokestinės prievolės užtikrinimo būdai - turto areštai, kuriais buvo areštuota transporto priemonė VOLVO V70XC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5617,27 Eur Bendrovės permoka, yra tinkama, būtina ir proporcinga mokesčių administratoriaus priemonė, siekiant užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, ji atitinka protingumo, teisingumo ir gero administravimo principus.

Pareiškėja skunde nurodo, jog nėra gavusi Turto arešto aktų.

MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant.

MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius, siekdamas įteikti dokumentus, centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje paskelbia pranešimą (pranešime nurodomas juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens identifikacinis kodas, fizinio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos vykdymo patvirtinimo dokumento (individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo) numeris, kvietimo atvykti priežastis; kai mokesčių mokėtojas yra investicinis fondas ir (ar) pensijų fondas, šios nuostatos mutatis mutandis taikomos tiems investicinių fondų ir (ar) pensijų fondų atsakingiems asmenims ar kitiems asmenims, kurie pagal specialiuosius mokesčių įstatymus privalo vykdyti atitinkamas šio mokesčio mokėtojo mokestines prievoles), kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos ir ne ilgesnį kaip 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje dieną. Šioje dalyje nurodytų procedūrų mokesčių administratorius neprivalo taikyti, jeigu mokesčių mokėtojui įteiktinas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo. Pranešime nurodytų duomenų skelbimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip pranešime nurodytas laikotarpis mokesčių mokėtojui atvykti pas mokesčių administratorių.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Turto arešto aktų įteikimas pareiškėjai buvo tinkamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai Turto arešto aktai buvo siunčiami registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu pareiškėjos buveinės ir veiklos vykdymo adresu, t. y. informacija apie 2023 m. sausio 11 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08) 492-50 buvo išsiųsta 2023 m. sausio 24 d. raštu Nr. RNA-2324 registruotu laišku VMI žinomu Bendrovės adresu (duomenys neskelbtini), pašto siuntos Nr. RS240490095LT, tačiau registruotas laiškas grįžo siuntėjui; informacija apie 2023 m. sausio 25 d. turto arešto aktą Nr.(23.31-08)-492-193 Bendrovei buvo išsiųsta 2023 m. vasario 2 d. raštu Nr. RNA-3400 registruotu laišku VMI žinomu Bendrovės adresu (duomenys neskelbtini), pašto siuntos Nr. RS241669435LT, tačiau registruotas laiškas grįžo siuntėjui. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš MAĮ 164 straipsnio 3 dalies, jau pats dokumentų registruotu laišku išsiuntimo juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės ir veiklos vykdymo adresu faktas paprastai suponuoja, kad dokumentas gali būti laikomas mokesčių mokėtojui įteiktu tinkamai (įteikimo diena laikoma penkta darbo diena po siuntos perdavimo paštui). Tačiau MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas numato, kad tuo atveju, jei dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius, siekdamas įteikti dokumentus, centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje paskelbia pranešimą, t. y., tinkamam dokumento įteikimui pagrįsti turi būti atliekami papildomi veiksmai: mokesčių administratorius VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos ir ne ilgesnį kaip 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nepavykus įteikti 2023 m. sausio 11 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08) 492-50 (pašto siunta Nr. RS240490095LT 2023 m. kovo 1 d. grįžo siuntėjui), VMI šį dokumentą 2023 m. kovo 3 d. paskelbė www.vmi.lt svetainės rinkmenoje „Raginimai atvykti“; nepavykus įteikti 2023 m. sausio 25 d. turto arešto akto Nr.(23.31-08)-492-193 (pašto siunta Nr. RS241669435LT 2023 m. kovo 10 d. grįžo siuntėjui), VMI šį dokumentą 2023 m. kovo 14 d. paskelbė www.vmi.lt svetainės rinkmenoje „Raginimai atvykti“. Taigi, teismo įsitikinimu, mokesčių administratorius atliko šią procedūrą tinkamai, taip kaip numatyta MAĮ 164 straipsnyje, todėl atmestini pareiškėjos skundo argumentai, jog ji nėra gavusi Turto arešto aktų. Šiuo atveju pareiškėjos skundžiami Turto arešto aktai buvo tinkamai įteikti pareiškėjai juos viešai paskelbus VMI interneto svetainėje 2023 m. kovo 3 d. ir 2023 m. kovo 4 d. pranešimais.

Atsižvelgus į ginčo pobūdį, pareiškėjai taip pat išaiškintina, kad turėdama objektyvių įrodymų, pagrindžiančių naujas aplinkybes, kurios neegzistavo Turto arešto aktų priėmimo metu ir kurios galėtų daryti realią įtaką iš naujo sprendžiant klausimą dėl turto arešto panaikinimo (pakeitimo), ji turi teisę kreiptis į VMI dėl turto areštų panaikinimo (pakeitimo) pasikeitus turto arešto aktų priėmimo metu egzistavusioms aplinkybėms (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-726-438/2015, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1143-189/2018).

Taigi, teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes prieina prie išvados, kad atsakovė pagrįstai pasinaudojo savo diskrecijos teise areštuoti pareiškėjai priklausančio turto dalį (transporto priemonę VOLVO V70XC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 5617,27 Eur Bendrovės permoką ir taip užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio 9 d. turto arešto aktas Nr. (23.31-08)492-50 bei 2023 m. sausio 25 d. turto arešto aktas Nr. (23.31-08)492-193 yra pagrįsti bei teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijai taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl teismas neturi pagrindo jų naikinti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltrada“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.