- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- I-1143-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04136-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Jolanta Malijauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Donato Vansevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto arešto akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. sausio 13 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-67 (toliau – ir Turto arešto aktas).
Pareiškėjas nesutinka su atsakovės priimtu Turto arešto aktu. Argumentai, kuriais VMI grindžia turto areštą yra šališki ir nepagrįsti. Nėra pagrindo taikyti turto areštą pareiškėjo teisėtai įgytam turtui, kuris nesusijęs su atliekamu mokestiniu patikrinimu. Neegzistuoja nė viena sąlyga, pagrindžianti Turto arešto akto teisėtumą ir pagrįstumą. Pirma, pareiškėjo atžvilgiu mokestinis patikrinimas dar vis vyksta, nėra nustatyti jokie mokesčių įstatymų pažeidimai. Nesant nustatytų konkrečių mokesčių įstatymų pažeidimų, nepagrįstai priimtas Turto arešto aktas, varžoma pareiškėjo nuosavybės teisė. Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu aktyviai, operatyviai ir nepertraukiamai bendradarbiauja su VMI atstovais, tai įrodo pareiškėjo sąžiningumą ir norą operatyviai atlikti tyrimą. Vien tik aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas mokestinis patikrinimas, nėra pakankamas pagrindas priimti skundžiamą Turto arešto aktą.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime (b. l. 30–33) sus skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Turto arešto akte aiškiai nurodyta, kad pagal tuo metu turimą informaciją pareiškėjui preliminariai numatoma apskaičiuoti 41 349,64 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nuo 2012 m. gegužės 19 d. Lietuvoje nedirba, gyventojų registro duomenis jis buvo du kartus deklaravęs išvykimą į Ukrainą, padaryta išvada, kad yra pagrįsta rizika, jog pareiškėjas, sužinojęs apie numatomas apskaičiuoti mokesčių sumas, perleis Lietuvoje esantį turtą ir dėl to bus sunkiau arba neįmanoma apskaičiuotų sumų išieškoti. Įvertinus visa tai priimtas teisėtas ir pagrįstas Turto arešto aktas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su mokestinio patikrinimo metu nustatytais mokesčių įstatymų pažeidimais, nepaneigia VMI teisės areštuoti pareiškėjo turtą atliekamo mokestinio patikrinimo metu. Turto arešto surašymas leidžiamas ne tik tais atvejais, kai jau padarytas pirminis konstatavimas, bet ir tada, kai pagrįsta preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, susiję su antrosios sąlygos nebuvimu. Turto areštui pritaikyti užtenka faktų ir mokesčių administratoriaus turimos informacijos apie mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių įvykdymą, turtinę padėtį, kurios pagrįstų prielaidą, kad tikėtina, jog mokesčių mokėtojas gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių ir išieškojimo veiksmų taikymas bus apsunkintas ar visai neįmanomas. Turto arešto akre aiškiai nuodyta, kuo remiantis konstatuotas pagrindas, leidžiantis areštuoti pareiškėjo turto, mokestinio patikrinimo metu numatoma apskaičiuoti suma nėra mažareikšmė, nustatytini mokesčių įstatymų pažeidimai. Pareiškėjas skunde nepateikė argumentų, paneigiančių VMI padarytas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Turto arešto akto, kuriuo areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI Kontrolės departamento II Gyventojų patikrinimų skyrius 2017 m. sausio 3 d. raštu Nr. (21.166) 143-13 „Dėl N. M. turto arešto“ (b. l. 40–41) siūlė VMI Nepriemokų administravimo departamentui Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriui, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, areštuoti pareiškėjo turtą. Šis skyriaus vedėja, įvertinusi pateiktą informaciją (atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas, jo metu numatoma apskaičiuoti 41 349,64 Eur suma, ji nėra mažareikšmė, nustatytini mokesčių įstatymo pažeidimai, pareiškėjas Lietuvoje nuo 2012 m. gegužės 9 d. nebedirba, deklaravęs išvykimą į Ukrainą) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi (patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymo pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, surašė Turto arešto aktą (b. l. 6–7), kuriuo areštavo pareiškėjo turto už 41 349,64 Eur sumą.
Pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių, kuriomis rėmėsi VMI, priimdama skundžiamą Turto arešto aktą. Taip pat nėra ginčo dėl turto arešto masto. Pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, kad jo atveju neegzistavo nė viena turto arešto taikymo sąlyga. Vadinasi, nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl VMI pritaikyto mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, įtvirtinto MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte – turto arešto, kuris pritaikytas MAĮ 101 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. atliekant mokestinį patikrinimą, kai dar nėra administracinio sprendimo dėl mokestinės nepriemokos.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija). MAĮ 33 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje, kurio 2 punkte nurodytas turto areštas. MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Administracinių teismų praktikoje išaiškintas aptariamos teisės normos turinys, pagal kurį pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti patenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-249/2011 ir kt.). Taigi, MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-850/2008). Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad nėra priimtas galutinis sprendimas, nepaneigia VMI teisės, nustačius kitas būtinas aplinkybes, pritaikyti turto areštą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundo argumentas, kad Turto arešto aktas negalėjo būti priimtas vien dėl to, kad dar tuo metu nebuvo priimtas galutinis administracinis sprendimas dėl mokestinės nepriemokos, kuriuo būtų konstatuoti mokesčių įstatymo pažeidimai, atmestinas kaip nepagrįstas.
Antroji sąlyga, kuriai esant mokesčių administratorius turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes. Todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Turto arešto akte aiškiai nurodyta, dėl ko areštuojamas pareiškėjo turtas – pareiškėjas Lietuvoje nedirba, yra deklaruotas jo išvykimas į Ukrainą. Pažymėtina, kad pareiškėja skundu nepaneigė šių aplinkybių. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su jo tuo, kad pareiškėjas aktyviai, operatyviai ir nepertraukiamai bendradarbiavo su VMI atstovais, iš esmės neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl turto arešto teisėtumo ir pagrįstumo. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo išvykęs į Ukrainą tik 2 mėnesius nepatvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais, byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas turto arešto pritaikymo metu gyveno Lietuvoje. Todėl nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad VMI nurodytų aplinkybių visetas nepatvirtina sąlygų, leidžiančių priimti skundžiamą Turto arešto aktą. Iš esmės pagrindą taikyti turto areštą pateisina ir šiuo atveju numatomas skolos dydis. Visa tai leidžia teigti, jog VMI Turto arešto akto priėmimo metu turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų pareiškėjo veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuoto GPM ir su juo susijusias sumas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju VMI turėjo faktinį pagrindą preliminariai spręsti, kad pareiškėjui administraciniu sprendimu gali būti nustatyta mokestinė nepriemoka, Turto arešto akte tinkamai nurodė aptartą faktinį pagrindą, taip pat nurodė teisinį pagrindą, kuriems esant gali būti taikomas areštas. Ginčijamas Turto arešto aktas yra teisėtas, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jis yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenis ir teisės aktų normomis bei iš skundžiamo akto turinio galima suvokti remiantis kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu jis yra priimtas. Esant nustatytų faktinių aplinkybių visetui, darytina išvada, kad mokesčių administratorius turėjo pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – turto areštą. Vadinasi, iš aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad VMI teisėtai ir pagrįstai areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl Turto arešto akto panaikinti pareiškėjo skundo argumentais nėra pagrindo.
Atsižvelgus į ginčo pobūdį, pareiškėjui išaiškintina, kad turėdamas objektyvių įrodymų, pagrindžiančių naujas aplinkybes, kurios neegzistavo turto arešto akto priėmimo metu ir kurios galėtų daryti realią įtaką iš naujo sprendžiant klausimą dėl turto arešto panaikinimo (pakeitimo), turi teisę kreiptis į VMI dėl turto arešto panaikinimo (pakeitimo) pasikeitus turto arešto akto priėmimo metu egzistavusioms aplinkybėms.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 straipsniais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.