- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 1S-857-498/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro H. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje R. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 straipsnio 1 dalį, J. K. kaltinamas pagal LR BK 198 straipsnio l dalį ir UAB " (duomenys neskelbtini) " kaltinama pagal LR BK 198 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, perduoti Kauno apygardos prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-03-17 Kauno apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla Nr. 20-9-00216-14, kurioje R. Ž. ir J. K. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 198 straipsnio l dalyje, bei UAB „(duomenys neskelbtini)" kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 198 straipsnio l dalyje, 3 dalyje.
R. Ž. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2006-09-12 iki 2010-03-26 dirbdamas pagal neterminuotą darbo sutartį UAB "(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pirkimų vadovu, 2004-06-07 pasirašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus D. J. patvirtintas vidaus darbo tvarkos taisykles, kurių 5 skyriuje „Pagrindinės darbuotojų pareigos" 5.1.4 punkte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbantieji privalo „saugoti įmonės ūkinės-komercines paslaptis; įmonės ūkine-komercine paslaptimi laikoma buvusių, esamų įmonės klientų ir asmenų teikusių įmonei komercinius pasiūlymus duomenys, įskaitant jų adresus ir kontaktinius duomenis, įmonės teikiamų ir anksčiau tiektų kitiems asmenims prekių specifikacijos, kiekiai ir jų kainos, mūsų įmonei parduodamų prekių tiekėjų ir buvusių tiekėjų pavadinimai įskaitant jų kontaktinius duomenis, prekių tiekimo sąlygos, mūsų įmonei pervežimo paslaugas teikiančių ir tiekusių praeityje įmonių pavadinimai, jų atliekamų paslaugų įkainiai, taip pat, visi gauti iš kitų asmenų ir mūsų bendrovės paruošti komerciniai pasiūlymai, gautos ir mūsų pačių, paruoštos sutartys, jų šablonai, skaičiavimo programos, brėžiniai bei kita su tuo susijusi informacija", įsipareigojo neatskleisti ūkine komercine paslaptimi laikomą informaciją ir šios informacijos pagrindu neviešus įmonės elektroninius duomenis bendraudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojais elektronine ryšio priemone -bendrovei priklausančiu kompiuteriu ir iš jo siųsdamas įmonės neviešus elektroninius duomenis per savo naudojamą pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojams t.y.: 2009-03-11 elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylą "(duomenys neskelbtini)", kurioje prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklė;
2009-11-23 elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylą "(duomenys neskelbtini), kurioje chemijos pramonės palečių specifikacija; 2009-12-07 ir 2009-12-08 elektroniniais pranešimais į pašto dėžutę į (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylas "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini)", kuriose palečių brėžiniai; 2009-12-11 elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylą "(duomenys neskelbtini)", kurioje paletės brėžiniai;
2009-12-17 elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylą "pirkejai.xls", kurioje įmonės klientų kontaktiniai duomenys;
2010-01-20 elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylas " (duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)", kuriose palečių brėžiniai, tokiu būdu neteisėtai paskleidė neviešus UAB „(duomenys neskelbtini)" elektroninius duomenis.
J. K. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai perėmė, laikė bei paskleidė neviešus elektroninius duomenis, o būtent: nuo 2002 m. sausio 10 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo naudotis neviešais UAB (duomenys neskelbtini)" duomenimis, perėmė iš UAB (duomenys neskelbtini)" įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pirkimų vadovo R. Ž., kuris pasirašė 2004-06-07 UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus D. J. patvirtintas vidaus darbo tvarkos taisykles, kurių 5 skyriuje „Pagrindinės darbuotojų pareigos" 5.1.4 punkte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbantieji privalo „saugoti įmonės ūkinės-komercines paslaptis; įmonės ūkine-komercine paslaptimi laikoma buvusių, esamų įmonės klientų ir asmenų teikusių įmonei komercinius pasiūlymus duomenys, įskaitant jų adresus ir kontaktinius duomenis, įmonės teikiamų ir anksčiau tiektų kitiems asmenims prekių specifikacijos, kiekiai ir jų kainos, mūsų įmonei parduodamų prekių tiekėjų ir buvusių tiekėjų pavadinimai įskaitant jų kontaktinius duomenis, prekių tiekimo sąlygos, mūsų įmonei pervežimo paslaugas teikiančių ir tiekusių praeityje įmonių pavadinimai, jų atliekamų paslaugų įkainiai, taip pat, visi gauti iš kitų asmenų ir mūsų bendrovės paruošti komerciniai pasiūlymai, gautos ir mūsų pačių, paruoštos sutartys, jų šablonai, skaičiavimo programos, brėžiniai bei kita su tuo susijusi informacija", neviešus UAB (duomenys neskelbtini)" elektroninius duomenis, kuriuos R. Ž. per savo naudojamą pašto dėžutę (duomenys neskelbtini).com neteisėtai paskleidė į jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" elektroninio pašto dėžutes (duomenys neskelbtini).com, (duomenys neskelbtini), t.y.:
2009-03-11 elektroniniu pranešimu iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) perėmė duomenų bylą "(duomenys neskelbtini).xls", kurioje prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklė;
2009-11-23 elektroniniu pranešimu iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) perėmė duomenų bylą "(duomenys neskelbtini), kurioje chemijos pramonės palečių specifikacija;
2009-12-07 ir 2009-12-08 elektroniniais pranešimais iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į pašto dėžutę į (duomenys neskelbtini) perėmė duomenų bylas "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini)", kuriose palečių brėžiniai;
2009-12-11 elektroniniu pranešimu iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)@gmail.com į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) perėmė duomenų bylą "(duomenys neskelbtini)", kurioje paletės brėžiniai;
2009-12-17 elektroniniu pranešimu iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)@gmail.com į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) perėmė duomenų bylą "pirkejai.xls", kurioje įmonės klientų kontaktiniai duomenys;
2010-01-20 elektroniniu pranešimu iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) gavo duomenų bylas ir šiuos neteisėtai gautus elektroninius duomenis, turėdamas realią galimybę jais naudotis kaip nuosavais laikė darbo kompiuteryje bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku paskleidė neviešą UAB „(duomenys neskelbtini)" duomenų bylą "(duomenys neskelbtini)", kurioje buvo prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklė, persiusdamas minėtus duomenis iš savo naudojamos pašto dėžutės (duomenys neskelbtini).lt į UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojo S. F. elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini).lt, darbuotojos I. N. Paulauskienės elektroninę pašto dezute (duomenys neskelbtini).lt, darbuotojos R. J. elektroninę pašto dėžutę ((duomenys neskelbtini).lt, darbuotojos L. P. elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini).lt, tokių būdu jis neteisėtai perėmė, laikė bei paskleidė neviešus UAB „F. B." elektroninius duomenis.
UAB „(duomenys neskelbtini)" kaltinama tuo, kad direktoriui J. K., nuo 2002 m. sausio 10 d. turėjusiam teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)" ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu ir interesais, UAB „(duomenys neskelbtini)" neturėdama leidimo naudotis neviešais UAB (duomenys neskelbtini)" duomenimis, perėmė iš UAB (duomenys neskelbtini)" įmonės kodas (duomenys nedskelbtini), reg( duomenys neskelbtini), pirkimų vadovo R. Ž., kuris pasirašė 2004-06-07 UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus D. J. patvirtintas vidaus darbo tvarkos taisykles, kurių 5 skyriuje „Pagrindinės darbuotojų pareigos" 5.1.4 punkte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbantieji privalo „saugoti įmonės ūkinės-komercines paslaptis; įmonės ūkine-komercine paslaptimi laikoma buvusių, esamų įmonės klientų ir asmenų teikusių įmonei komercinius pasiūlymus duomenys, įskaitant jų adresus ir kontaktinius duomenis, įmonės teikiamų ir anksčiau tiektų kitiems asmenims prekių specifikacijos, kiekiai ir jų kainos, mūsų įmonei parduodamų prekių tiekėjų ir buvusių tiekėjų pavadinimai įskaitant jų kontaktinius duomenis, prekių tiekimo sąlygos, mūsų įmonei pervežimo paslaugas teikiančių ir tiekusių praeityje įmonių pavadinimai, jų atliekamų paslaugų įkainiai, taip pat, visi gauti iš kitų asmenų ir mūsų bendrovės paruošti komerciniai pasiūlymai, gautos ir mūsų pačių, paruoštos sutartys, jų šablonai, skaičiavimo programos, brėžiniai bei kita su tuo susijusi informacija", neviešus UAB „(duomenys neskelbtini)" elektroninius duomenis, kuriuos R. Ž. per savo naudojamą pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) neteisėtai paskleidė į UAB „(duomenys neskelbtini)" elektroninio pašto dėžutes (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), t.y.2009-03-11 elektroniniu pranešimu iš pašto dėžutės(duomenys neskelbtini) j pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) perėmė duomenų bylą "(duomenys neskelbtini)", kurioje prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklė;
2009-11-23 elektroniniu pranešimu iš pašto dėžutės ramunas.(duomenys neskelbtini)@gmail.com į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) perėmė duomenų bylą "(duomenys neskelbtini), kurioje chemijos pramonės palečių specifikacija;
2009-12-07 ir 2009-12-08 elektroniniais pranešimais iš pašto dėžutės ramunas.(duomenys neskelbtini)@gmail.com į pašto dėžutę į (duomenys neskelbtini).com perėmė duomenų bylas "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini)", kuriose palečių brėžiniai;
2009-12-11 elektroniniu pranešimu iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) perėmė duomenų bylą "(duomenys neskelbtini)", kurioje paletės brėžiniai;
2009-12-17 elektroniniu pranešimu iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) perėmė duomenų bylą "(duomenys neskelbtini)", kurioje įmonės klientų kontaktiniai duomenys;
2010-01-20 elektroniniu pranešimu iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) gavo duomenų bylas ir šiuos neteisėtai gautus elektroninius duomenis, įmonė turėdama realią galimybę jais naudotis kaip nuosavais laikė įmonės kompiuteryje bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku paskleidė neviešą UAB „(duomenys neskelbtini)" duomenų bylą "(duomenys neskelbtini)", kurioje buvo prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklė, persiunčiant minėtus duomenis iš įmonės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojo S. F. elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini)t, darbuotojos I. N. Paulauskienės elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini).lt, darbuotojos R. J. elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini).lt, darbuotojos L. P. elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini).lt, tokių būdu UAB „(duomenys neskelbtini)" neteisėtai perėmė, laikė bei paskleidė neviešus UAB „F. B." elektroninius duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teisme 2015-04-02 buvo gautas kaltinamųjų J. K. ir UAB "(duomenys neskelbtini)" advokato T. B. prašymas bylą perduoti prokurorui, kuriame nurodoma, kad pabaigus šioje byloje ikiteisminį tyrimą buvo pareikšti prašymai sukonkretinti jo ginamiesiems kaltinimą, o taip pat nurodoma, kad kaltinimas yra nekonkretus, neaiškus ir nesuprantamas.
2015-04-07 Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė priėmė nutartį baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž. kaltinamas pagal LR BK 198 straipsnio 1 dalį, J. K. kaltinamas pagal LR BK 198 straipsnio l dalį ir UAB "(duomenys neskelbtini)" kaltinama pagal LR BK 198 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, perduoti Kauno apygardos prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras (toliau – ir Prokuroras) skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-04-07 nutartį.
Prokuroras skunde prašo panaikinti 2015-04-07 Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Prokuroras skunde nurodo, kad LR BPK 219 str. komentare dėl kaltinamojo akto turinio yra nurodyta, kad kaltinamasis aktas reikšmingas tik dėl to, kad jame nurodoma prokuroro užimama procese pozicija ir paaiškinama, kodėl ji būtent tokia. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spęsti tik priimant nuosprendį. Perrašinėti apklausų protokolus, smulkiai atpasakoti kitų surinktų duomenų turinį nereikia. Ydinga kaltinamajame akte kartoti tuos pačius teiginius, pavyzdžiui, aptariant atskirų kaltinamųjų vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Smulkiai aptarti surinktus duomenis beprasmiška dėl dviejų priežasčių: 1) svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui (BPK 220 straipsnio 2 dalis) ir teismas bei bylos nagrinėjimo teisme dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą; 2) šie duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi, neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde teigia, kad aprašant nusikalstamą veiką turi būti aptarti visi 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto paminėti požymiai, duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, tačiau tai turi būti daroma trumpai paminint esmines aplinkybes, neapkraunant aprašymo ne itin reikšmingomis detalėmis. Skunde rašoma, kad tai atitinka ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-47 (2007 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1-179 redakcija) patvirtintų „Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui" 10 p. reikalavimą.
Taip pat skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius. Skunde teigiama, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas taikomas tik esant jame nurodytų jau minėtų sąlygų visumai: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) kaltinamojo akto trūkumai tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; 3) tokie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Konstatavus, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, būtina nustatyti ir nutartyje nurodyti, kokių konkrečių BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, bei argumentuoti, kad šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2015-04-07 nutartyje nurodė tik tai, kad surašant kaltinamąjį aktą buvo iš esmės pažeisti BPK 219 straipsnio reikalavimai.
Prokuroras skunde teigia, kad kaltinamajame akte yra nurodyti subjektyvieji požymiai, kuriais grindžiamas kaltinimas t.y. liudytojo S. F. apklausa, taip pat liudytojos I. N. Paulauskienės apklausa. Taip pat kaltinamajame akte yra nurodyta, kad 2014-07-16 gautas Kauno apskr. VPK vyresniojo tyrėjo D. T. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2014-07-16 kratos metu apžiūrint darbuotojos Ingridos darbo vietos kompiuterį nustatyta, kad kompiuteryje yra naudojama elektroninio pašto dėžutė(duomenys neskelbtini).lt. Minėtos pašto dėžutės gautų elektroninių laiškų kataloge yra 2011-10-19 10:32 val. gautas laiškas iš elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini).lt su prisegta duomenų byla "(duomenys neskelbtini)".
Prokuroras nurodo, kad taip pat kaltinamajame akte yra ir Lietuvos Respublikos BK 198 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektyvieji nusikaltimo ar nusižengimo sudėties požymiai. Skunde akcentuojama, kad šio nusikaltimo objektas - neviešų elektroninių duomenų saugumo turinio vienas aspektas - jų konfidencialumas. Šio nusikaltimo dalykas yra nevieši elektroniniai duomenys. Nurodo, kad baudžiamosios teisės doktrinoje tokių neviešų duomenų įgijimas ir naudojimas siejamas su tam tikrais apribojimais, specialiais reikalavimais ar procedūromis, kurie gali būti nustatyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose, įmonių, įstaigų, organizacijų vidaus dokumentuose, taip pat tuo atveju, kai asmuo tikisi privataus jų perdavimo.
Taip pat Prokuroras skunde nurodo, kad kaltinamajame akte yra nurodytas nusikalstamų veikų laikas, būdas ir padariniai bei kitos svarbios aplinkybės, kurios detalizuotos baudžiamosios bylos medžiagoje, t.y. kaltinamajame akte yra inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nustačius kaltinamojo akto trūkumus, jie gali būti pašalinti nagrinėjant bylą teisme.
Be to skunde Prokuroras teigia, kad Kauno apylinkės teismas priimdamas 2015-04-07 nutartį baudžiamąją bylą, perduoti Kauno apygardos prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti pažeidžia ir LR BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimą, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, t.y. grąžindamas baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui atlikti kuomet visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai jau yra atlikti pažeidžia kaltinamųjų teisę į greitą procesą. Taip pat skunde pažymima, kad pagal LR BPK 256 straipsnio 1 dalį suteikia teisę prokurorui, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Skunde nurodo, kad minėto straipsnio 2 dalis prokurorui suteikia teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Taip pat LR BPK 288 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų tyrimo metu prokuroras gali prašyti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant proceso veiksmus.
Kaltinamieji J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsikirtimuose į Prokuroro skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2015-04-07 nutartį ir prokuroro skundą atmesti. Atsikirtimuose nurodo, kad kaltinamajame akte svarbu aprašyti nuskalstamą veiką , aiškiai nurodant kokios BK normos numato baudžiamąją atsakomybę už inkriminuojamą veiką. Taip pat atsikirtimuose nurodoma, kad įtariamasis tik gavęs kaltinamąjį aktą, galutinai sužino kuo yra kaltinamas ir tai suteikia kaltinamajam rengtis gynybai teisminio proceso metu. Atsikirtimuose teigiama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai priėmė nutartį bylą perduoti prokurorui ir tokie teismo veiksmai nepažeidžia operatyvumo principo.
Kaltinamasis R. Ž. atsiliepime į prokuroro skundą prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015-04-07 nutartį ir Prokuroro skundą atmesti. Taip pat prašo atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad 2015-04-07 nutartis, kurią skundžia prokuroras, jau yra įsiteisėjusi. Duomenų apie tai, jog terminas skundui paduoti būtų atnaujintas nėra, todėl jau vien dėl to Prokuroro H. M. skundas yra nenagrinėtinas.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas.
Įvertinus teismui pateiktą medžiagą ir skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015-04-07 nutartis, laikytina nepagrįsta, todėl naikintina, o baudžiamoji byla perduodama nagrinėti tam pačiam teismui (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pažymėtina, kad kai bylos parengimo nagrinėti teisme metu, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą, teismas ją perduoda prokurorui. BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.
Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2011, 2K-480/2012, 2K-254/2013, 2K-435/2013). BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas taikomas tik esant jame nurodytų jau minėtų sąlygų visumai: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) kaltinamojo akto trūkumai tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; 3) tokie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Konstatavus, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, būtina nustatyti ir nutartyje nurodyti, kokių konkrečių BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, bei argumentuoti, kad šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme.
Iš Kauno apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismui neaiškus nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą ir patikrinęs šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą konstatuoja, kad jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaip teisingai nurodo Prokuroras savo skunde kaltinamajame akte yra nurodyta nusikalstamų veikų laikas (konkrečios datos, kada buvo siunčiamos UAB „(duomenys neskelbtini)" kompiuterinės programos ir kiti nevieši elektroniniai duomenys), būdas ir padariniai (nurodytos konkrečios elektroninio pašto, pašto dėžutės, iš kurių buvo siunčiami nevieši duomenys ir kompiuteriai kuriuose jie buvo rasti, liudytojo G. J. apklausa, kurioje jis nurodo, kad nuo 2009 metų pradžios pradėjo ženkliai kristi įmonės pajamos metu) bei kitos svarbios aplinkybės, kurios detalizuotos baudžiamosios bylos medžiagoje, t.y. kaltinamajame akte yra inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga.
Taip pat Kauno apylinkės teismas sprendimą perduoti prokurorui grindžia tuo, kad kaltinime nenurodyti LR BK 198 straipsnio nusikaltimo sudėties požymiai ir nurodo, kad nuteisiant pagal LR BK 198 straipsnį turi būti objektyviais įrodymais, o ne prielaidomis pagrįsta kaltė. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, būtent teismo užduotis yra ištirti bylos aplinkybes ir įrodymus, turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms, pašalinti kilusius prieštaravimus. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį BK straipsnį ji atitinka (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1N-79-396/2015). Taip pat pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
Be to dėl pirmos instancijos teismo argumento, kad kaltinamajame akte nenurodyti nusikaltimo numatyto BK 198 straipsnyje sudėties požymiai, aukštesnysis teismas pažymi, kad iš esmės nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamajame akte nurodyti. BK 198 straipsnyje numatyta formalioji su alternatyviais požymiais nukaltimo sudėtis – baudžiamoji atsakomybė kyla už neteisėtą neviešų elektroninių duomenų stebėjimą, fiksavimą, perėmimą įgijimą, laikymą, pasisavinimą, paskleidimą ar kitokį panaudojimą. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo būdai išvardinti BK 198 straipsnio dispozicijoje. Visi neviešų elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo būdai yra alternatyvūs - padarius bent vieną iš šių veiksmų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamajame akte aiškiai nurodyta kokiu būdu J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai perėmė, laikė bei paskleidė neviešus elektroninius duomenis, R. Ž. paskleidė neviešus elektroninius duomenis, iš esmės aprašyta inkriminuojama nusikalstama veika.
Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nepakanka duomenų kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms patikrinti, turi galimybę pasinaudoti BPK 287 straipsnyje numatytomis teisėmis. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį procesinį veiksmą. Jeigu tokių veiksmų atlikimas teisme dėl kokių nors priežasčių yra neįmanomas arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pašalinti arba bent neutralizuoti trūkumus byloje ir jei teismui nepasiseka to padaryti, priimdamas galutinius sprendimus jis atsižvelgia į bylos trūkumų pobūdį ir reikšmę.
Be to atsižvelgiantį aukščiau minėtas aplinkybes, siekiant nepažeisti kaltinamųjų teisės į greitą procesą ir kiekvieno asmens teisės į jo bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, apylinkės teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, siekiant pašalinti kilusias abejones. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismas šia teise nepasinaudojo ir nesiėmė priemonių pašalinti abejonių tokiomis priemonėmis, kurios užtikrintų greitesnį baudžiamosios bylos išnagrinėjimą.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Tai reiškia, kad šiuo atveju, nėra jokio pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdė jam išnagrinėti bylą iš esmės bei nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai buvo įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis nepagrįsta ir naikintina.
Kaltinamasis R. Ž. atsiliepime į Prokuroro apeliacinį skundą nurodo, kad skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą skundo padavimo terminą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teisme. Pastebėtina, kad 2015-04-07 teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant prokurorui. Lietuvos Respublikos BPK 440 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. Iš teismo procesinio dokumento įteikimo pažymos (54 b.l.) matyti, kad teismo nutartis Kauno apygardos prokuratūroje buvo gauta 2015-04-14, prokuroro skundas Kauno apygardos teisme buvo gautas 2015-04-20. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo sprendimas priimti prokuroro skundą vertintinas kaip teisingas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus Prokuroro skundą tenkinti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.