Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-605-737/2014 pagal antstolės R. M. prašymą suinteresuotiems asmenims išieškotojai UAB „Jonavos paslaugos“ ir valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje vykdoma byla pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-02-15 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-696-814/2012 dėl 1 160,61 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko L. Š., išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Skolininkas L. Š. 2012-04-07 mirė. Antstolė skolininko nekilnojamąjį turtą areštavo 2012 m. spalio 8 d., t. y. turto arešto aktas buvo išviešintas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditoriaus reikalavimui pareikšti numatytą terminą, tačiau nesuėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytam trejų metų naikinamajam terminui (vykdomoji byla b. l. 19). Pagal 2014-01-21 Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą mirusio skolininko L. Š. palikimą priėmė Lietuvos Respublika (vykdomoji byla b. l. 23–24). Remdamasi LR CPK 596 str., antstolė prašo vykdymo procese pakeisti skolininką jo palikimą priėmusiu asmeniu.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė CK 5.63 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias skolininko pakeitimą vykdymo procese.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011.

Apeliantė teigia, kad tinkamu įpėdinio informavimu apie skolą yra laikomas turto arešto akto išviešinimas ir pažymi kad 2012 m. spalio 8 d. išviešinus turto arešto aktą ir tokiu būdu informavus skolininką yra pasiektas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslas. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su apeliantės argumentacija pažymi, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. Nagrinėdami bylas teismai laikėsi praktikos jeigu, kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos (nagrinėjamu atveju turto arešto akto išviešinimas), reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis teismai laikėsi praktikos, kad nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismo Išplėstinė civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 sprendė, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija, suvienodindama praktiką, 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą. Išplėstinė teisėjų kolegija tai pat pažymėjo, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014).

Nagrinėjamoje byloje išieškotojas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pareiškimo terminą, todėl skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimas gali būti sprendžiamas tik esant įrodymams, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas yra teismo pratęstas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad nei vienas iš vykdymo proceso dalyvių nesikreipė į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pratęsimo, neprašė jo atnaujinti ir nenurodė termino praleidimo priežasčių (CK 5.63 str.4 d.), todėl Kauno apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad išieškotojas pažeidė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto ir konstatuoja, kad teismas, taikydamas CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisingai vadovavosi tuo metu nagrinėjamu klausimu formuojama nauja praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-123/2014).

Įvertinęs visas nagrinėjamu klausimu reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos nutartį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, atskirasis skundas atmetamas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.