- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- 2KT-55-943/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42844-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-22505-905/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-22505-905/2016, pradėta pagal ieškovų K. K., R. M. ir A. G. M. ieškinį atsakovei UAB „Start Vilnius“, tretieji asmenys biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir A. Z..
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovai nagrinėjant byloje kilusį ginčą prašo apklausti liudytoją V. M. (poreikis apklausti liudytojus konstatuotas ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartyje, kuria byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi apklaustina liudytoja V. M. yra Vilniaus apygardos teismo teisėja, todėl siekiant išvengti abejonių dėl teismo nešališkumo vertinant šios liudytojos parodymus (įskaitant šių parodymų vertinimą apeliacinės instancijos teisme), byla perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismo teritorijoje veikiančiam teismui Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3, 5 dalyse nurodytu pagrindu.
Byla neperduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.
Šalies argumentai
Teismas, priimtą savo žinion bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Tai reiškia, kad civilinę bylą iškėlęs teismas, į kurį su ieškiniu kreipėsi ieškovas, paprastai turi iš esmės išnagrinėti prisiimtą bylą. Kartu civilinio proceso teisės normos nustato atvejus, kai byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui. Tokia situacija galima ir tuomet, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas ar jo artimasis giminaitis, o byla teisminga teismui, kuriame šis teisėjas dirba, arba, kai nušalinus teisėjus, jų pakeisti tame teisme negalima (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 34 straipsnio 3 dalis, 34 straipsnio 5 dalis). Taigi CPK 34 straipsnio trečioje dalyje nurodyti teisės subjektai turi teisę perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, tačiau tik esant konkretiems faktiniams duomenims, patvirtinantiems bylos perdavimo pagrindo buvimą. Šiais atvejais dėl bylos perdavimo iš apylinkės teismo, kuriam ji teisminga, kitam apylinkės teismui, sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o dėl bylos perdavimo iš apylinkės teismo kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).
Vilniaus miesto apylinkės teismas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti civilinės bylos perdavimo kitos apygardos apylinkės teismui klausimą, tuo pagrindu, kad ruošiantis civilinės bylos Nr. 2-22505-905/2016 nagrinėjimui buvo nustatyta, kad egzistuoja poreikis apklausti liudytoją V. M., kuri yra Vilniaus apygardos teismo, t. y. teismo, kuris apeliacine tvarka vertina Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, teisėja.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia Vilniaus miesto apylinkės teismo dėmesį, kad šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėja nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu, kuriam būdingas teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 34 straipsnio 5 dalies norma byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais saugomų vertybių kontekste (CPK 7 straipsnis), taikytina tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais arba įstatyminis atstovas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-75/2012). Liudytojas priskirtinas kitų proceso dalyvių kategorijai, kurie nėra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 61 straipsnis), todėl CPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos jam nėra taikytinos.
Vilniaus miesto teismas mano, jog tai, kad Vilniaus apylinkės teismas patenka į procesinės ir administracinės veiklos kontrolę atliekančio Vilniaus apygardos teismo veiklos teritoriją, kuriame teisėju dirba liudytoju nagrinėjamoje byloje kviestinas asmuo, o tai sudaro pagrindą taikyti CPK 34 straipsnio 5 dalį ir perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse buvo formuojama praktika (civilinės bylos: Nr. 2KT 54/2011, Nr. 2KT-8/2010 ir Nr. 2KT-16/2010), jog byla iš apylinkės teismo gali būti perduota nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui tik tuomet, kai byloje dalyvaujančiu asmeniu yra aukštesnės instancijos (vykdančio apylinkės teismo, turinčio nagrinėti bylą, procesinės veiklos kontrolę ir (ar) administracinės veiklos priežiūrą) teismo teisėjas. Ši išimtis buvo nustatyta tam, kad bylos, kurios šalimi yra teisėjas, dalyviams būtų pašalinamos abejonės dėl galimo bylą nagrinėjančio teismo patiriamo spaudimo iš aukštesnės instancijos teismo teisėjo, siekiama išvengti nepasitikėjimo teismais ir jų priimamais procesiniais sprendimais. Tačiau nėra pagrindo spręsti, kad šiose nutartyse būtų išaiškinta, jog bylos iš vieno apylinkės teismo turėtų būti perduodamos ir tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo (šiuo atveju teisėjas) neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau dirba apylinkės teismo veiklą kontroliuojančio ir prižiūrinčio apygardos teismo teisėju. Toks šios normos aiškinimas ir taikymas iškreiptų CPK 34 straipsnio 5 dalies prasmę, pažeistų kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisę į bylos nagrinėjimą pagal nustatytą teismingumą.
Nurodytas CPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos aiškinimas ir taikymas jokiais atvejais neturi prieštarauti teisingumo interesams ir asmens teisės į teisingą ir nešališką teismo procesą įgyvendinimui, todėl teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo subjektyvaus teisėjo vertinimo, vertinant ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
Nagrinėjamu atveju nesant realių faktų, kurie keltų abejonių dėl visų Vilniaus miesto apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-22505-905/2016, darytina išvada, kad civilinę bylą nagrinėjant Vilniaus apylinkės teisme bylos šalims bus suteiktos pakankamos teisės į nešališką teismą garantijos, todėl nėra pagrindo perduoti civilinę bylą Nr. 2-22505-905/2016 nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 34 straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prašymo perduoti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo kitam tos pačios pakopos teismui nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-22505-905/2016 netenkinti.