Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui V. B.,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams I. D., D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 18 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus Nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), priimtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

Pareiškėja skunde nurodė, teismo posėdžio metu jos atstovas paaiškino, kad pareiškėjai skundžiamu Nutarimu buvo skirta 850,00 Eur dydžio ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 61 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnio 2 dalį ir 63 straipsnio 3 dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas) 6 ir 9 punktų bei AAĮ 9 ir 23¹ straipsnių pažeidimo, kadangi, anot atsakovo, (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) gaisro gesinimo metu su nuotekomis į aplinką, į (duomenys neskelbtini) upelį neteisėtai buvo išleista 569,18 kg BDS7, 41,16 kg angliavandenilių, 325,55 kg SM, 1,69 kg cinko, 1,17 kg aliuminio, 0,44 kg nikelio teršalų, ir taip padaryta 32 949,90 Eur dydžio žala aplinkai. Mano, kad pareiškėja neteisėtai buvo patraukta atsakomybėn bei jai skirta ekonominė sankcija. Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, pareiškėja nubausta už trečiųjų asmenų veiksmus. Pažymėjo, kad siekiant pagrįstai ir teisingai patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn ir paskirti jai ekonominę sankciją, turėjo būti nustatyta, kad į vandenį buvo išmesti teršalai; teršalai į vandenį buvo išmesti neteisėtai; būtent pareiškėja neteisėtai išmetė teršalus į vandenį; pareiškėja yra kalta dėl teršalų išmetimo į vandenį. Teigė, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą, duomenis vertino neobjektyviai ir vienpusiškai, nesuteikdamas jokios įrodomosios reikšmės pareiškėjos pozicijai, paaiškinimams, tačiau suteikdamas išskirtinę įrodomąją reikšmę paties atsakovo pareigūnų duotiems paaiškinimams. Mano, kad atsakovas Nutarimą grindė prielaidomis, tikimybėmis bei spėjimais, o ne objektyviai byloje nustatytomis, įrodymais pagrįstomis ir abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis. Nutarime iš esmės yra tik surašyti byloje surinkti duomenys ir išvardytos teisės normos, kurios nesusietos su konkrečiais pareiškėjos veiksmais, kaip būtent pasireiškė Nutarime nurodytų normų pažeidimas. Nutarime taip pat nėra išsamiai, aiškiai ir motyvuotai nurodyta pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimų objektyvioji pusė - neteisėti veiksmai, ir subjektyvioji pusė - kaltė. Ginčo atveju atsakovas neteisėtus veiksmus iš esmės tiesiog sutapatino su pasekmėmis - teršalų patekimu į (duomenys neskelbtini) upelį, tačiau toks įvertinimas neatitinka teisinio aiškumo ir objektyvumo principo ir negali būti pripažįstamas tinkamu pažeidimo motyvavimu. Pabrėžė, kad pareiškėja visada laikėsi pozicijos, kad teršalai į (duomenys neskelbtini) upelį pateko ne per pareiškėjos nuotekų sistemą, o kitais būdais, be kita ko, tekėdami žemės paviršiumi per statybvietę ir atvirą griovį ir tokia pareiškėjos pozicija nėra paneigta, nors kaltę turi įrodyti nuobaudą skirianti institucija. Akcentavo, jog visos abejonės, neaiškumai byloje buvo išaiškinti pareiškėjos nenaudai ir šių abejonių bei neaiškumų pagrindu buvo priimtas Nutarimas, kuriuo paskirta ekonominė sankcija. Pareiškėjos atstovo nuomone, būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą užtikrinti, kad teršalai gaisro gesinimo metu iš gaisravietės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos bei infrastruktūros nepatektų tiek į pareiškėjos nuotekų tinklus, tiek į aplinką, taip pat imtis ir visų kitų priemonių bei veiksmų, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o tokiai žalai jau atsiradus, kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, tačiau tai nebuvo įgyvendinta. Pastebėjo, kad ginčo atveju Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos ir reikalavimai negalėjo būti taikomi, kadangi byloje kilęs ginčas dėl paviršinių nuotekų su teršalais išmetimo į aplinką. Pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį yra susitarta tik dėl lietaus nuotekų ir drenažo vandenų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne užterštų nuotekų priėmimo. Mano, jog pareiškėja nėra pažeidusi jokių Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų, jeigu kokie nors Reglamento pažeidimai ir būtų nustatyti, juos galėjo padaryti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Paaiškino, kad ginčas byloje yra kilęs dėl paviršinių nuotekų, todėl yra aktualus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtintas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas (toliau – ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas), nustatantis aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos (1 punktas), ir taikomas visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą (3 punktas). Mano, kad Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos taikomos tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios nuostatos numato aiškias taisykles, draudžiančias į paviršinių nuotekų nuotakyną išleisti teršalus, o ginčo nuotekų / teršalų išleidimas i pareiškėjos nuotekų tinklus yra draudžiamas. Pareiškėjos atstovo vertinimu, teisės aktus galėjo pažeisti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai išleisdamas gaisro metu susidariusias nuotekas su teršalais į gamtinę aplinką ir kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, o ne pareiškėja. Nurodė, kad pareiškėja, kuomet kilo ir buvo pradėtas gesinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaisras, sąžiningai ir atsakingai vykdė visus jai duodamus tiek atsakovo pareigūnų, tiek ir kitų asmenų nurodymus, aktyviai dalyvavo procese ir dėjo visas nuo jos valios ir galimybių priklausančias pastangas, kad padėtų išvengti žalos aplinkai. Teigė, kad pareiškėjai nepagrįstai ir neteisėtai taikoma atsakomybė už trečiųjų asmenų veikas, nesant jos kaltės ir neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad savo atsakomybę ir kaltę dėl teršalų patekimo į (duomenys neskelbtini) upelį ir žalos aplinkai padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino ir atlygino dėl jų veiksmų aplinkai padarytą 32 949,90 Eur dydžio žalą, tačiau dėl visiškai nesuprantamų, nepagrįstų ir neteisėtų priežasčių atsakovas Nutarimu atsakomybėn patraukė ir pareiškėją, o ne savo kaltę ir atsakomybę pripažinusią UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Atsiliepime į skundą nurodė bei jo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta bauda už tai, kad atliekant tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaisro gesinimo metu su nuotekomis į aplinką išleistų teršalų buvo nustatyta, kad nuotekos tekėjo iš paviršinių nuotekų šalinimo tinklų, nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateko į gamtinę aplinką. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją, gesinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilusį gaisrą buvo sunaudota 1 320 m³ vandens, kuris kartu su pavojingomis medžiagomis pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančią paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, o iš jos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius paviršinių nuotekų šalinimo tinklus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš nuotekų tinklų surinko 392,5 m³ gaisro metu susidariusių nuotekų prieš joms patenkant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius paviršinių nuotekų šalinimo tinklus, todėl išskaičiavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinktas nuotekas (1320 m3 - 392,5 m3 = 927,5 m3) nustatyta, kad į gamtinę aplinką buvo išleista 927,5 m³ nuotekų neleistinu būdu neleistinoje vietoje ir tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą, 9 punktą. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis, nes yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir eksploatuojami įrenginiai susiję su didesniu pavojumi aplinkiniams, nagrinėjamu atveju su pavojumi aplinkai ir gamtai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ absoliučiai atsakinga už jos eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Pabrėžė, jog įvykęs faktas, dėl kurio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vieną kartą teikė raštus, o kartu su jais savo eksploatuojamų tinklų schemas, kuriuose pati pareiškėja nurodė faktines aplinkybes, tai yra kiek gaisro gesinimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sunaudota vandens (1320 m³), pridėtose tinklų schemose pareiškėjos atsakingi darbuotojai nurodę faktines aplinkybes, kaip užterštas vanduo pateko į gamtinę aplinką, tai yra nuo išleidėjo Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į (duomenys neskelbtini) upelį. Akcentavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartinius įsipareigojimus administruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ paviršinių nuotekų tinklus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ po gaisro padarinių likvidavimo kreipėsi dėl sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atnaujinimo, nes tinklai buvo uždaryti, o tai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė pareigą užtikrinti nuotekų vamzdyno priežiūrą, dėl ko įvykus gaisui UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaisro gesinimui skirtas vanduo pateko į aplinką, į pareiškėjos administruojamus paviršinių nuotekų tinklus. Mano, jog Nutarime pagrįstai, vadovaujantis objektyviais rašytiniais įrodymais nustatyta ir priimtos teisėtos ir pagrįstos išvados dėl pareiškėjai inkriminuotų AAĮ 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 2 dalyje, 63 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, todėl nesutiktina su pareiškėjos atstovo teiginiais, kad šioje ekonominės sankcijos skyrimo byloje nėra patikimų, objektyvių ir pakankamų duomenų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančias, teisingas ir pagrįstas išvadas dėl pareiškėjos kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus pagal atitinkamus AAĮ straipsnius.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Nutarime buvo įvertinti ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir posėdžių metu apklaustų asmenų paaiškinimai, taip pat buvo išleistų nevalytų nuotekų kiekis, kuris nustatytas paėmus mėginius ir vadovaujantis byloje esančiais tyrimų protokolais, kurių pagrindu buvo apskaičiuota padaryta žala aplinkai. Gaisro gesinimo metu vietoje dirbę atsakovo pareigūnai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams telefonu nurodė imtis veiksmų, kad gaisro gesinimo metu susidarančios, galimai pavojingomis medžiagomis užterštos nuotekos nepatektų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias paviršinių ir buitinių nuotekų surinkimo sistemas bei per jas nepatektų į gamtinę aplinką. Nesutiko su skunde nurodomais argumentais, kad pareiškėjas nuo pat (duomenys neskelbtini), kuomet kilo ir buvo pradėtas gesinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilęs gaisras, sąžiningai ir atsakingai vykdė visus jam duotus tiek atsakovo pareigūnų, tiek ir kitų asmenų nurodymus, nes šiuos skundo argumentus visgi paneigia K. Š. duoti paaiškinimai, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl Nutarime būtent nurodyta, kad nėra pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų objektyvumu, nes duoti parodymai yra nuoseklūs, detalūs, atitinka surinktą bylos medžiagą.

Akcentavo, kad Nutarime nustatyti būtinieji pažeidimo sudėties požymiai, išsamiai aptartas ir pažeidimo sudėties būtinasis požymis - kaltė. Nutarime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė pareigą užtikrinti nuotekų vamzdyno tinkamą eksploataciją ir priežiūrą. Pareigūnas K. Š. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojami nuotekų tinklai nebuvo tvarkingi, pagal pateiktus dokumentus - schemas neatitiko esamos faktinės situacijos. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą privalo vykdyti ypatingai rūpestingai ir atidžiai, pareiškėja neužtikrino nuotekų tinklų trasos tinkamos eksploatacijos ir priežiūros, kad atsitikus tokiai situacijai kaip šiuo atveju, gaisro gesinimo padarinius likvidavo nesavalaikiai, pažeisdami teisės aktus, dėl ko nevalytos nuotekos pateko į gamtinę aplinką neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu. Mano, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra absoliučiai atsakinga už jos eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Šios bylos ginčo dalykas yra nevalytų nuotekų (teršalų) išbėgimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaisro gesinimo pasekmės. Teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip administratorius administruoja paviršinių nuotekų tinklus. Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartis Nr. 21990, pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini), patvirtina, kad nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos surenkamos paviršinės nuotekos pagal sudarytus sutartinius įsipareigojimus yra išleidžiamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, todėl nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad pagal Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį yra susitarta tik dėl lietaus nuotekų ir drenažo vandenų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne užterštų nuotekų priėmimo. Atsakovo atstovų įsitikinimu, Nutarimas priimtas tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančius įrodymu, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą vertinti teismo nuožiūra.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kaltinama 569,18 kg BDS7, 41,16 kg naftos angliavandenilių 325,55 kg SM, 1,69 kg cinko, 1,17 kg aliuminio, 0,44 kg nikelio teršalų išmetimu į (duomenys neskelbtini) upelį per išleistuvą Nr. 150 (ties (duomenys neskelbtini) koordinatės: (duomenys neskelbtini)). Minėti teršalai, anot Nutarimo, į išleistuvą Nr. 150, pateko su 927,5 m³ gaisro gesinimui naudoto vandens, kurio nepavyko pilnai surinkti UAB „(duomenys neskelbtini)" Kauno padalinyje, gesinant gaisrą ir po gaisro užgesinimo. Kitaip tariant, pagal Nutarimą pažeidimą dėl kurio kilo šis ginčas, sąlygojo tai, kad: per pareiškėjai priklausantį išleistuvą Nr. 150 (ties (duomenys neskelbtini) koordinatės: (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) upelį pateko gaisro gesinimo vanduo (927,5 m³) ir šiame gaisro gesinimo buvo 569,18 kg BDS7, 41,16 kg naftos angliavandenilių 325,55 kg SM, 1,69 kg cinko, 1,17 kg aliuminio, 0,44 kg nikelio teršalų. Pastebėjo, tam, kad būtų nustatytos aukščiau paminėtos dvi sąlygos, būtinos AAĮ 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 2 dalyje ir 63 straipsnio 3 dalyje numatytiems pažeidimams konstatuoti, turėjo būti: įrodyta, kad visas gaisro gesinimo metu naudoto ir nesurinkto vandens kiekis (927,5 m³) nutekėjo į išleistuvą Nr. 150, t. y. jis negaravo aukštoje temperatūroje, gesinant ugnį, nesusigėrė į žemės paviršių ir kt. bei visas jo kiekis (927,5 m3) pasiekė (duomenys neskelbtini) upelį; įrodyta, kad būtent gaisro gesinimo vanduo, o ne kokios nors kitos nuotekos / teršalai pateko į (duomenys neskelbtini) upelį; paimti nuotekų, išbėgančių iš pareiškėjai priklausančio išleistuvo Nr. 150, mėginiai ir atlikus paimtų mėginių laboratorinius tyrimus, nustatyti išmetami būtent tokie teršalai, kurių neteisėtu išleidimu kaltinama pareiškėja. Pažymėjo, kad nei viena iš minėtų sąlygų nebuvo įrodyta, priimant Nutarimą. Mano, kad į paviršinį žemės sluoksnį susigėrusio gaisro gesinimui naudoto vandens kiekis niekaip negalėjo (duomenys neskelbtini) (t. y. dieną kuomet buvo imti teršalų ėminiai (duomenys neskelbtini) upelyje) nutekėti iki (duomenys neskelbtini) upelio ir Nutarime nurodomo išleistuvo Nr. 150, esančio apie 1,5 km atstumu nuo gaisro vietos. Kas reiškia, jog į (duomenys neskelbtini) upelį vien dėl susigėrimo į žemės paviršių negalėjo nutekėti visas kiekis (927,5 m³) gaisro gesinimo vandens, dėl ko, atitinkamai, į upelį galėjo patekti ir mažiau teršalų, nei nurodyta Nutarime. Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)" nukasus paviršinį žemės sluoksnį, į kurį gėrėsi gaisro gesinimo vanduo, buvo surinkta ir dalis teršalų, kurių išmetimu į (duomenys neskelbtini) upelį kaltinama pareiškėja, ir tai turėjo būti įvertinta, priimant Nutarimą. Akcentavo, jog gesinant gaisrą naudotas vanduo, ne tik kad gėrėsi į paviršinį žemės sluoksnį, kuris vėliau buvo nukastas, bet akivaizdu, kad ir garavo dėl didelės kaitros gaisravietėje. Netgi teoriškai yra neįmanoma situacija, jog užgesinus gaisrą galima būtų surinkti lygiai tokį patį kiekį vandens, koks buvo panaudotas itin aukštos kaitros gaisro gesinimui ir garavo gaisro metu. Mano, kad net, jei gaisro gesinimo vanduo išvis nebūtų susigėręs į žemės paviršių, kuris kaip minėta, nagrinėjamoje situacijoje buvo nukastas, vis tiek, į išleistuvą Nr. 150 ir (duomenys neskelbtini) upelį negalėjo nutekėti visas likusio nesurinkto gaisro gesinimui skirto vandens kiekis - 927,5 m³, nurodytas Nutarime. UAB „(duomenys neskelbtini) vertinimu, neįvertinus vandens nugaravimo ir susigėrimo į žemės sluoksnį, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)" nukasė, Nutarime nurodyti išmestų teršalų kiekiai (569,18 kg BDS7, 41,16 kg naftos angliavandenilių 325,55 kg SM, 1,69 kg cinko, 1,17 kg aliuminio, 0,44 kg nikelio teršalų), kurių nustatymo (apskaičiavimo) vienas iš esminių rodiklių yra nesurinkto gaisro gesinimui skirto vandens kiekis - 927,5 m³, negali būti laikomi pakankamai pagrįstais ir teisingais.

Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko viską kas priklausė nuo jos valios (veiklavietėje esančių sklendžių uždarymą, gaisro gesinimo vandens išsiurbimą ir kt.), prašė konkrečių instrukcijų tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)", tiek iš kitų atsakingų institucijų, asmenų dėl papildomų priemonių, kurios galėtų sumažinti ir suvaldyti potencialią taršą bei buvo pasiruošusi jas vykdyti ir vykdė. Paminėjo ir tai, kad šiuo metu nėra jokių išvadų ar bet kokių kitų duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kalta dėl kilusio gaisro. Taip pat kaip ir nėra visiškai jokio objektyvaus pagrindo prielaidoms, jog bendrovės veiklai naudojamų vietinių nuotekų valymo įrenginių trūkumai, kuriuos nustatė atsakovas, galėjo kažkaip prisidėti prie (duomenys neskelbtini) upelio teršimo. Prašė pareiškėjos skundą bei juo skundžiamą Nutarimą vertinti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)” teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą įsakymą, pareiškėja prašo bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutraukti.

Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas, vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius D. M. 2023 m. vasario 21 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J20-1153/2023 (toliau – ir Protokolas) pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 ir 9 punktų bei AAĮ 9 ir 23¹ straipsnių pažeidimo, o atsakomybė už jų padarymą numatyta AAĮ 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 2 dalyje ir 63 straipsnio 3 dalyje.

Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė I. D., išnagrinėjusi ekonominės sankcijos skyrimo bylą Nr. J20- 1153/2023/J02, priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo skyrė pareiškėjai 850,00 Eur dydžio galutinę ekonominę sankciją pagal AAĮ 61 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 3 dalį už Nuotekų tvarkymo reglamento 6 ir 9 punktų, AAĮ 9 ir 23¹ straipsnių pažeidimą, kadangi, anot atsakovo, atliekant tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaisro gesinimo, nustatyta (apžiūros aktai: 2022 m. rugsėjo 12 d. Nr. TVR-6275, 2022 m. rugsėjo 20 d. Nr. TVR-6474, 2022 m. spalio 3 d. Nr. TVR-6843, tarnybinis pranešimas Nr. BDR-4212), kad gaisro gesinimo metu nuotekos tekėjo iš paviršinių nuotekų šalinimo tinklų, nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pateko į gamtinę aplinką ((duomenys neskelbtini) upelį). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte pateiktą informaciją, gesinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilusį gaisrą buvo sunaudota 1320 m³ vandens, kuris kartu su pavojingomis medžiagomis pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančią paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, o iš jos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius paviršinių nuotekų šalinimo tinklus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio patikrinimo aktu (2022 m. spalio 20 d. patikrinimo aktas Nr. PA-561) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš nuotekų tinklų surinko 392,5 m³ gaisro metu susidariusių nuotekų prieš joms patenkant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius paviršinių nuotekų šalinimo tinklus, todėl išskaičiavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinktas nuotekas (1320 m³ - 392,5 m³ = 927,5 m³) nustatyta, kad į gamtinę aplinką - (duomenys neskelbtini) upelį buvo išleista 927,5 m³ nuotekų. Paėmus mėginius ir atlikus tyrimus nustatyta, kad neteisėtai į (duomenys neskelbtini) upelį buvo išleista 569,18 kg BDS7 (daugiau nei 500 kilogramų, bet mažiau kaip 2500 kilogramų BDS7), 41,16 kg naftos angliavandenilių (daugiau nei 10 kilogramų, bet mažiau kaip 100 kilogramų naftos angliavandenilių), 325,55 kg SM (daugiau nei 20 kilogramų, bet mažiau kaip 500 kilogramų SM), 1,69 kg cinko (daugiau nei 1 kilogramas, bet mažiau kaip 10 kilogramų cinko), 1,17 kg aliuminio (daugiau nei 1 kilogramas, bet mažiau kaip 10 kilogramų aliuminio), 0,44 kg nikelio (iki 1 kilogramo nikelio) teršalų, padarant 32 949,90 Eur dydžio žalą aplinkai, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtina ekonominė sankcija, numatyta AAĮ 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 2 dalyje ir 63 straipsnio 3 dalyje.

Pareiškėja prašo panaikinti Nutarimą, nes yra įsitikinusi, kad atsakovas Nutarimu nepagrįstai ir neteisėtai patraukė pareiškėją atsakomybėn, nes nagrinėjamu atveju byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti nutraukta (AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punktas):

pareiškėja nėra padariusi jai inkriminuotų AAĮ 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 2 dalyje, 63 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų ir nėra neteisėtai išmetusi teršalų į (duomenys neskelbtini) upelį, taip pat atitinkamai ir (ar) pažeidusi Nuotekų tvarkymo reglamento 6 ir 9 punktų, AAĮ 9 ir 23¹ straipsnių reikalavimų; pareiškėjos veikose nėra ir negali būti konstatuotas inkriminuotų AAĮ 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 2 dalyje, 63 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymių visetas (AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas); pareiškėja yra baudžiama už trečiųjų asmenų veiksmus (AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atsakovė teigia priešingai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą, jos veikla ir eksploatuojami įrenginiai susiję su didesniu pavojumi aplinkiniams, nagrinėjamu atveju su pavojumi aplinkai ir gamtai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra absoliučiai atsakinga už jos eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama ir saugi nuotekų trasos eksploatacija ir kad nevalytos nuotekos nebūtų neteisėtai išmestos į gamtinę aplinką. Šios bylos ginčo dalykas yra nevalytų nuotekų (teršalų) išleidimas neleistinoje vietoje neleistinu būdu, o ne avarijos priežastys.

AAĮ 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Šio įstatymo 23¹ straipsnis nustato, kad teršalai gali būti išmetami į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką išmetami nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir normų.

Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktas numato, jog prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose.

Pagal Nuotekų tvarkymo reglamento 9 punktą, veiklos vykdytojai privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų tvarkymo sistemas ir turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu. Išvalytos nuotekos, jei tik įmanoma, turi būti panaudojamos pakartotinai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkos apsaugos politika yra grindžiama atsargumo ir prevencinių veiksmų principais, kuriais siekiama, kad neigiamas poveikis ar žala aplinkai apskritai neatsirastų, o imantis prevencinių priemonių turi būti siekiama užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar žalai, o ne laukti, kol jie atsiras, ir tada šalinti. Pakanka to, kad žala ar pavojus apskritai yra galimi ir kad pasirinkta apsaugos priemonė yra tinkama keliui tam užkirsti. Jei yra nors mažiausia rizika, kad gali kilti pavojus aplinkai, veiksmai, kuriais turi būti užkirstas tam kelias, bus pateisinami. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad pagal minėtus principus Bendrijai ir valstybėms narėms kyla pareiga imtis tinkamų priemonių, kurios leistų išvengti rizikos, užkirstų kelią žalai atsirasti ten, kur yra jos šaltinis, leistų sumažinti galimą pavojų arba kiek įmanoma jį iš viso pašalinti (žr. 1999 m. spalio 5 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-175/98 ir 177/98) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1197-815/2024).

AAĮ 61 straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

AAĮ 62 straipsnio 2 dalis numato, kad neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

AAĮ 63 straipsnio 3 dalis numato, kad neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas nagrinėjamose bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo, yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami“ („užtraukia baudą“) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (žr. 2006 m. sausio 16 d. nutarimą). Teisė būti išklausytam yra vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį byloje Nr. A-2714-602/2020). Taigi turi būti laikomasi principo asmeniui būti išklausytam prieš priimant administracinį sprendimą, kuris gali būti ir turi būti priimtas įvertinus visas reikšmingas klausimo nagrinėjimui aplinkybes, be kita ko, įvertinus asmens paaiškinimus ir pateiktus dokumentus. Prieš asmeniui taikant ekonominę sankciją, turi būti aišku dėl kokių pažeidimų padarymo yra nagrinėjama ekonominės sankcijos byla, taigi šie duomenys dėl nagrinėjamų pažeidimų turi būti aiškiai apibrėžti patikrinimo akte ir protokole (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2178-602/2020).

AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju pareigūnui išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priimant nutarimą turi būti nurodyta, be kita ko, pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. Tai reiškia, kad nutarimo priėmimo motyvuose turi būti įvertinti padaryto pažeidimo sudėties elementai, taip pat pareiškėjo kaltę patvirtinantys ar ją paneigiantys duomenys (AAĮ 50 straipsnio 2 dalis).

Taigi pagal Nutarimą, pažeidimą, dėl kurio kilo ginčas, sąlygojo tai, kad (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietėje įvykusio gaisro gesinimo per pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį išleistuvą Nr. 150 (ties (duomenys neskelbtini), koordinatės: (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) upelį pateko gaisro gesinimo vanduo (927,5 m³) ir šiame gaisro gesinimo vandenyje buvo 569,18 kg BDS7, 41,16 kg naftos angliavandenilių 325,55 kg SM, 1,69 kg cinko, 1,17 kg aliuminio, 0,44 kg nikelio teršalų, ir taip buvo pažeisti AAĮ 9 ir 23¹ straipsniai bei Nuotekų tvarkymo reglamento 6 ir 9 punktai.

Nuotekų tvarkymo reglamentas (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 05 01 iki 2024 04 04) numato, kad nuotekų tvarkymo reglamentas nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos (Nuotekų tvarkymo reglamento 1 punktas) ir šio reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, išduodančioms sąlygas objektų, susijusių su nuotekų išleidimu, projektavimui, išduodančioms leidimus nuotekų išleidimui, vertinančioms planuojamų išleisti arba išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai ir kitaip reguliuojančioms nuotekų išleidimą (Nuotekų tvarkymo reglamento 2 punktas). Šis reglamentas netaikomas atskirai renkamoms ir tvarkomoms paviršinėms nuotekoms, jeigu kitais teisės aktais nenustatyta kitaip (Nuotekų tvarkymo reglamento 3 punktas).

Nuotekų tvarkymo reglamento 5.21 papunktis numato, kad veiklos vykdytojas – asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (taršos/nuotekų šaltinį) ir pagal teisės aktus turintis teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus bei atsakantis už objekto daromą poveikį aplinkai (pvz., už iš objekto išleidžiamą taršą).

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2023 06 21 iki 2024 05 01) nustato aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos (Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 1 punktas) ir šio reglamento nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą.

Pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4.3 papunktį paviršinių nuotekų tvarkymo sistema – paviršinių nuotekų tvarkymui skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių, statinių sistema, kurią priklausomai nuo nuotekų savybių, nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir kitų aplinkybių gali sudaryti paviršinių nuotekų nuotakynas, valymo įrenginiai, nuotekų dumblo (šlamo) tvarkymo įrenginiai, nuotekų išleidimo į aplinką įrenginiai, srauto uždarymo (valdymo) įrenginiai (priemonės), nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės.

Pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 5 punktą paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotekų tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas išduotas) iki šio Reglamento įsigaliojimo. Mišriųjų nuotekų tvarkymo sistemoms taikomi visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai nuotekų, kurios patenka į mišriųjų nuotekų sistemą, tvarkymui.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus Atliekų kontrolės skyriaus specialistai atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kauno skyriaus, adresu (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaisro gesinimo metu su nuotekomis į aplinką išleistų teršalų. 2022 m. spalio 20 d. surašytame patikrinimo akte Nr. PA-5617 konstatuotos šios faktinės aplinkybės:

(duomenys neskelbtini) kilusio gaisro metu UAB (duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriaus veiklavietėje sudegė ar apdegė:

Zona Nr. 1 - filtrų (tepalų, degalų, oro) laikymo bei filtrų apdorojimo ir po apdorojimo gautų sudėtinių dalių laikymo zona ir joje buvę įrenginiai bei atliekos;

Zona Nr. 4 - alyvų laikymo zona (sandėlis) ir joje buvusios atliekos;

Zona Nr. 5 - filtrų (tepalų, degalų, oro) ir kitų automobilinių atliekų laikymo zona ir joje buvusios atliekos;

Zona Nr. 6 - kitų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų laikymo zona ir joje buvusios atliekos;

Zona Nr. 7 - užterštos pakuotės (stiklinės, metalinės, plastikinės, medinės) laikymo bei apdorojimo zona, presų laikymo vieta bei joje buvę įrenginiai ir atliekos;

Zona Nr. 8 - švino akumuliatorių laikymo zona; spalvotųjų metalų laikymo zona;

Zona Nr. 10 - autotransporto priemonių amortizatorių laikymo ir apdorojimo zona, autotransporto priemonių amortizatorių apdorojimo įrenginio vieta;

Zona Nr. 11 - kabelių ir laidų laikymo bei apdorojimo, po filtrų apdorojimo gautų sudėtinių dalių laikymo zona bei joje buvusios atliekos.

2022 m. spalio 20 d. patikrinimo akto Nr. PA-5617 dalyje dėl „Paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkymo, gaisro metu susidariusių nuotekų išleidimo“ konstatuotos šios faktinės aplinkybės:

pagal 2022 m. rugsėjo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (39-9.31 Mr) 08-2967-2022 pateiktą informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriuje gaisro gesinimui buvo sunaudota 1320 m³ vandens;

(duomenys neskelbtini) kilus gaisrui UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) užalkino vamzdį paviršinių nuotekų sistemoje šulinyje Nr. 52, esančiame už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriaus teritorijos ribų;

(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ užkimšo išleidimą iš nuotekų šulinio Nr. 131 ir visas susirenkančias nuotekas siurbė iš šulinio į plastikines kubines talpas;

(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ užaklino vamzdį buitinių nuotekų sistemoje šulinyje Nr. 26. Prie akto pateikiama nuotekų schema su pažymėtais užaklintais nuotekų išleidimo šuliniais (priedas Nr. 1);

(duomenys neskelbtini) už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriaus teritorijos esančioje statybvietėje pastebėtos galimai išbėgusios nuotekos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiurbė išbėgusias nuotekas ir surinko nuotekomis užterštą gruntą. Iš šalia esančios statybvietės buvo susiurbta 15 plastikinių kubinių talpų nuotekų (vienos talpos tūris 1 m³), tai yra susiurbta 15 kubinių metrų nuotekų ir iškasta apie 8 m³ nuotekomis užteršto grunto.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriaus veiklavietė priskiriama prie galimai teršiamos teritorijos ir jai yra taikomi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 5, 13, 14, 15 ir 16 punktų reikalavimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai naudojamą teritoriją bei pastatus nuomoja iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (paskutinis sutarties pakeitimas 2022 m. gegužės 2 d.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ prižiūri paviršinių nuotekų sistemą bei nuotekų valymo įrenginius. Patikrinimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė nuotekų tinklų schemą, tačiau nustatyta, kad esama situacija neatitinka tinklų schemoje pateiktos informacijos, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriuje surenkamos paviršinės nuotekos yra valomos nuotekų valymo įrenginyje, po valymo išteka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomus paviršinių nuotekų tinklus, tačiau ne į tuos nuotekų šulinius, kurie nurodyti nuotekų tinklų schemoje. Kai kurių tinklų schemoje pažymėtų šulinių faktiškai nėra, taip pat yra šulinių, kurie schemoje nepažymėti. Patikrinimo metu fiksuota, kad dvejose vietose paviršinių ir buitinių nuotekų tinklai yra sujungti, taip pat nustatytas trasos pažeidimas.

Nustačius, kad paviršinių ir buitinių nuotekų tinklai yra sujungti ir pažeisti, kai kurie pažeidimai buvo pašalinti patikrinimo metu, tačiau po atliktų pakeitimų UAB „(duomenys neskelbtini)" Departamentui pateikta nuotekų tinklų schema faktiškai neatitinka realios situacijos. Taip pat nėra aišku kaip užtikrinami Paviršinių nuotekų tvarkymo reikalavimai dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)" Kauno skyriaus veiklai naudojamos teritorijos, kuri priskiriama galimai teršiamai teritorijai.

Atliekant tyrimą dėl (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaisro gesinimo metu su nuotekomis į aplinką išleistų teršalų, Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės skyriaus 2022 m. spalio 20 d. neplaninio patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. PA-5617) buvo konstatuota, kad gaisro gesinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriaus teritorijoje susidariusios nuotekos ištekėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius nuotekų tinklus, ir atsakovo įsitikinamu, tai patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 9 d. pateiktas raštas Nr. (39-9.31 Mr) 08 „Dėl užteršto vandens patekimo į upelį“ su prie rašto pridėtomis tinklų schemomis, kur nurodyta kaip užterštas vanduo nuo išleidėjo Nr. 150, (duomenys neskelbtini), pateko į gamtinę aplinką ((duomenys neskelbtini) upelį), nustatyta, kad tai yra ties (duomenys neskelbtini) (nustatytos koordinatės: (duomenys neskelbtini)).

Tyrimo metu konstatuota, kad įvertinus tris patikrinimus dėl (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaisro gesinimo metu su nuotekomis į aplinką išleistų teršalų, dėl kurių padaryta žala gamtinei aplinkai, Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistai D. M. ir I. S. 2022 m. gruodžio 20 d. „Tarnybiniu pranešimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaisro gesinimo metu į aplinką išleistos taršos“ (Nr. BDR-4212) konstatavo, kad atlikus apžiūras ir įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas nuotekų tinklų schemas nustatyta, kad nuotekos tekėjo iš paviršinių nuotekų šalinimo tinklų, nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei nepaisant to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ užkimšo jiems priklausančias nuotekų trasas, tačiau paviršinių nuotekų trasa buvo užsandarinta per vėlai, dėl ko pagrindinis gaisro gesinimo metu susidariusių nuotekų kiekis - 927,5 m³ nuotekų (išskaičiavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinktas nuotekas: 1320 m³ - 392,5 m³ = 927,5 m³) per UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią paviršinių nuotekų trasą pateko į gamtinę aplinką.

Byloje nėra ginčo dėl anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau pareiškėja, teigia, jog pagal Nuotekų tvarkymo reglamento 3 punktą šio reglamento nuostatos vertinant pareiškėjos veiksmus minėto įvykio metu negalėjo būti taikomos, nes pareiškėja nėra veiklos vykdytoja Nuotekų tvarkymo reglamento 5.21 punkto prasme, kadangi byloje ginčas kilo dėl paviršinių nuotekų su teršalais išmetimo į aplinką ir pareiškėja negali atsakyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus / neveikimą, t. y. neteisėtą užteršto vandens su teršalais išleidimą į pareiškėjos paviršinių nuotekų šalinimo tinklus.

Minėta, kad Nuotekų tvarkymo reglamentas nustato tik pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. Šis reglamentas netaikomas atskirai renkamoms ir tvarkomoms paviršinėms nuotekoms, jeigu kitais teisės aktais nenustatyta kitaip. Šio Reglamento 5 punkte pateikti vartojamų sąvokų apibrėžimai, tame tarpe ir veiklos vykdytojo (tai asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (taršos / nuotekų šaltinį) ir pagal teisės aktus turintis teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus bei atsakantis už objekto daromą poveikį aplinkai ((pvz., už iš objekto išleidžiamą taršą) (Nuotekų tvarkymo reglamento 5.21 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju vertintina, ar pareiškėja atitinka Nuotekų tvarkymo reglamente apibrėžtą veiklos vykdytojo sąvoką.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Tiekėjas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Abonentas) 2006 m. spalio 1 d. sudarė Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Tiekėjas įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų tinklus lietaus nuotekų ir drenažo vandenis nuo objekto teritorijos, kuri sudaro 0,788 ha, danga – 0,591 ha, žali plotai – 0,197 ha (Sutarties 1.1 punktas). Teršiančių medžiagų koncentracija nutekamajame vandenyje išleidžiant į miesto nuotekų tinklus neturi viršyti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakyme Nr. 687 "Dėl aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti patvirtinimo‘ nustatytų normų (Sutarties 1.2 punktas). Pagal Sutarties 1.3 punktą Abonentas įsipareigojo:

- prižiūrėti ir reguliariai remontuoti savo teritorijoje esančius lietaus nuotekų ir drenažo nuvedimo tinklus;

- nuolat tikrinti savo teritorijoje paviršinio nuotekų vandens užterštumą, sekti, kad į išledėjus nepatektų vanduo, užterštas labiau nei leidžia Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytos normos;

- įrengti ir prižiūrėti šulinius vandens mėginių paėmimui;

- sudaryti sąlygas eksploatuojančios organizacijos atsakingiems asmeninis įeiti į Abonento teritoriją ir atlikti lietaus nuotekų įrengimų apžiūrą.

Abonentui išleidus į nuotekų tinklų sistemą kenksmingas medžiagas arba neleistinai užterštus nutekamuosius vandenis atsakomybę neša (taip nurodyta Sutartyje) Abonentas (Sutarties 1.4 punktas). Abonentui draudžiama be Tiekėjo suderinimo pajungti drenažo ir paviršinio lietaus nuotekų tinklus prie miesto vandens nuotekų tinklo (Sutarties 1.5 punktas).

Sutartyje taip pat numatyta, kad Abonentas privalo Tiekėjo atstovui perduoti lietaus nuotekų tinklus, įrengtus pagal suderintą projektą iki 2006 m. gruodžio 1 d.

Minėta 2006 m. spalio 1 d. Lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsipareigojęs atlikti jos teritorijoje esančių lietaus nuotekų ir drenažo nuvedimo tinklų techninę priežiūrą pagal suderintą tinklų projektą, o išleidus į nuotekų tinklų sistemą kenksmingas medžiagas arba neleistinai užterštus nutekamuosius vandenis už tai atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Nuotekų tvarkymo reglamento 5.21 punkte pateiktos veiklos vykdytojo sąvokoje nurodytų požymių, t. y. tai asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (taršos/nuotekų šaltinį) (1), pagal teisės aktus turintis teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus (2) ir atsakantis už objekto daromą poveikį aplinkai (3), nes Nutarime nėra nurodyta šiuos požymius patvirtinančių įrodymų ir aplinkybių.

Pagal Nuotekų tvarkymo reglamento 5.21 papunktį UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra veiklos vykdytojas – asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (taršos/nuotekų šaltinį), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyrius, adresu (duomenys neskelbtini) turi Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. sausio 26 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir TIPK leidimas), kuris pakeistas 2020 m. spalio 8 d. Agentūros sprendimu Nr. (30.1)-A4E-8886 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriaus TIPK leidimo pakeitimo“ ir 2022 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (30.1)-A4E-1602 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno sk. TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo ir patikrinimo“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančią teisę tvarkyti pavojingas atliekas; UAB „(duomenys neskelbtini) registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR kodas - (duomenys neskelbtini)); UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota ATVR šiems atliekų tvarkymo būdams: SI - surinkimas, S2 - vežimas, S3 - įvežimas (importas), S4 - išvežimas (eksportas), S5 - atliekų paruošimas naudoti ar šalinti, S6 - prekyba, S7 - tarpininkavimas, R12 - Atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1- R11 veiklų, R13 – R1-RI2 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas ir D15 - D1-D14 veiklomis šalinti skirtų atliekų laikymas.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai naudojamą teritoriją bei pastatus nuomoja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prižiūri paviršinių nuotekų sistemą bei nuotekų valymo įrenginius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė nuotekų tinklų schemą, tačiau nustatyta, kad esama situacija neatitinka tinklų schemoje pateiktos informacijos, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriuje surenkamos paviršinės nuotekos yra valomos nuotekų valymo įrenginyje, po valymo išteka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomus paviršinių nuotekų tinklus, tačiau ne į tuos nuotekų šulinius, kurie nurodyti nuotekų tinklų schemoje.

Iš Nutarimo turinio matyti, jog atsakovas šių aplinkybių netyrė ir motyvuotai nevertino, t. y. ar šie faktai turėjo įtakos veiklos vykdytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančių paviršinių nuotekų surinkimo sistemai kaip ji apibrėžta Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4.3 papunktyje; ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal teisės aktus turėjo teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus, ir kas paviršinių nuotekų surinkimo sistemą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje eksploatavo iki gaisro įvykio, ar sistema buvo techniniu požiūriu tvarkinga ir užtikrino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietėje įvykusio gaisro gesinimui sunaudotas 1320 m³ vanduo kartu su pavojingomis medžiagomis patekęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančią paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, nepatektų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius paviršinių nuotekų šalinimo tinklus kaip tai numato Sutarties 1.3 punktas, nes 2022 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu atlikus veiklavietės teritorijoje iki nuotekų išbėgimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklus vamzdynų tyrimą ir valymą (išplauti visi lietaus nuotekų tinklai ir šuliniai ir nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriaus teritorijoje gedimai (ties 48 ir 89 šuliniais), po valymo paviršinės nuotekos išteka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomus paviršinių nuotekų tinklus, tačiau ne į tuos nuotekų šulinius, kurie nurodyti nuotekų tinklų schemoje: kai kurių šulinių tinklų schemoje pažymėtų faktiškai nėra, taip pat yra šulinių, kurie schemoje nepažymėti; dviejose vietose paviršinių ir buitinių nuotekų tinklai yra sujungti, taip pat nustatytas trasos pažeidimas). Tačiau atsakovas šių faktų nevertino AAĮ 49 straipsnio, reglamentuojančio atvejus, kai byla dėl ekonominės sankcijos tampa negalima, kontekste. Šio straipsnio 1 dalies 6 punktas numato aplinkybes, šalinančias teiseną – kai pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos arba trečiųjų asmenų veiksmų. Ginčijamame Nutarime nėra jokių argumentų, kuriais būtų kaip nors pagrindžiami taršos / nuotekų šaltinio naudotojo arba valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai, remiamasi tik nuotekų patekimo į aplinką faktu.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą užtikrinti, kad teršalai gaisro gesinimo metu iš gaisravietės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos bei infrastruktūros nepatektų tiek į pareiškėjos paviršinių nuotekų tinklus, tiek ir į aplinką, tačiau byloje nėra surinkta patikimų ir išsamių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstas išvadas apie tai, kad teršalai į (duomenys neskelbtini) upelį pateko dėl neteisėtų pareiškėjos konkrečių teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, nes pagal Nuotekų tvarkymo reglamento 9 punktą būtent veiklos vykdytojai privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų tvarkymo sistemas ir turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu. Ar veiklos vykdytoja (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tinkamai eksploatavo ir prižiūrėjo nuotekų tvarkymo sistemą ir siekė, kad jos turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės buvo naudojamos aplinkai palankiausiu būdu, byloje įrodymų ir motyvuoto vertinimo nėra. Tik įvertinus šias aplinkybes galėtų būti vertinami pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 3 punkto, 4.3 papunkčio požiūriu.

Nutarime konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriuje surenkamos paviršinės nuotekos yra valomos nuotekų valymo įrenginyje, po valymo išteka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomus paviršinių nuotekų tinklus, tačiau ne į tuos nuotekų šulinius, kurie nurodyti nuotekų tinklų schemoje, tačiau pagal byloje surinktų paviršinių nuotekų schemų visumą ir teismui pateiktą įvykio tinklų schemą (2024 m. sausio 16 d. Nr.: DOK-3017) nėra galimybės nustatyti tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos – paviršinių nuotekų tvarkymui skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių, statinių sistemos, kurią priklausomai nuo nuotekų savybių, nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir kitų aplinkybių gali sudaryti paviršinių nuotekų nuotakynas, valymo įrenginiai, nuotekų dumblo (šlamo) tvarkymo įrenginiai, nuotekų išleidimo į aplinką įrenginiai, srauto uždarymo (valdymo) įrenginiai (priemonės), nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės (Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 4.3 papunktis). Tik nustačius paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas galima įvertinti ar paviršinės nuotekos buvo tvarkomos atskirai nuo buitinių, gamybinių nuotekų, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijose esančios paviršinių nuotekų surinkimo sistemos buvo techniškai tvarkingai eksploatuojamos, ir nuotekos buvo tvarkomos reikalavimus atitinkančiose atskirosiose nuotekų tvarkymo sistemose, tik tuomet galima nustatyti taikytinus reglamentus, iš jų kylančias pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigas bei jų atsakomybes už objekto daromą poveikį aplinkai (nuotekų išleidimą gamtinę aplinką). Duomenų, ar prieš išleidžiant į gamtinę aplinką ginčo nuotekos buvo tvarkomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus atitinkančiose atskirosiose nuotekų tvarkymo sistemose, nei Nutarime, nei byloje nėra (Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktas).

Nagrinėjamu atveju padaryta išvada, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagrįstai atliekant tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaisro gesinimo nustatyta (apžiūros aktai: (duomenys neskelbtini)), nuotekos tekėjo iš paviršinių nuotekų šalinimo tinklų, nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pateko į gamtinę aplinką ((duomenys neskelbtini) upelį). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte pateiktą informaciją, kad gesinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilusį gaisrą buvo sunaudota 1320 m³ vandens, kuris kartu su pavojingomis medžiagomis pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančią paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, o iš jos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius paviršinių nuotekų šalinimo tinklus: nuo išleidėjo Nr. (duomenys neskelbtini), vanduo pateko į gamtinę aplinką ((duomenys neskelbtini) upelį), t. y. ties (duomenys neskelbtini) (nustatytos koordinatės: (duomenys neskelbtini)).

Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padaryti AAĮ 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 2 dalyje ir 63 straipsnio 3 dalyje numatyti pažeidimai, t. y. pažeidimai nurodyti Nutarime, visų pirma, turėtų būti nustatytas neteisėto teršalų išmetimo į vandenį konkrečioje vietoje faktas, o tinkamai kvalifikuojant pažeidimą - ir išmestų teršalų rūšis bei jų kiekis. Tačiau šie faktai nagrinėjant juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyti. Tik įvertinus gaisro gesinimo vandens įsigėrimą į žemės paviršių, kuris buvo nukastas UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip surenkant dalį teršalų, kurių išmetimu kaltinama pareiškėja; vandens nugaravimą dėl kaitros, gesinant gaisrą; aplinkybes, kad atkarpoje, kurioje vertinta padidėjusi tarša (t. y. tarp ėminių, skirtų įvertinti galimai į (duomenys neskelbtini) upelį su gaisro gesinimo vandeniu išmestus teršalus ir jų kiekius, ėmimo vietų) yra ne tik išleistuvas Nr. 150, bet ir kiti išleistuvai bei vietos, besiribojančios su pramoniniu rajonu, per kurias į (duomenys neskelbtini) upelį galėjo patekti teršalai, o teršalų ėminiai iš išleistuvo Nr. 150 išvis nebuvo imti ir kt., nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog buvo padarytas Nutarime nurodytas pažeidimas, t. y. į (duomenys neskelbtini) upelį per išleistuvą Nr. 150 (ties (duomenys neskelbtini) koordinatės: (duomenys neskelbtini)), išleista 927,5 m3 gaisro gesinimo vandens, neteisėtai išmesta 569,18 kg BDS7, 41,16 kg naftos angliavandenilių 325,55 kg SM,69 kg cinko, 1,17 kg aliuminio, 0,44 kg nikelio teršalų.

Pažymėtina, kad kaltu dėl juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti ekonominė sankciją. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama ekonominė sankcija. Pažymėtina, kad šiose bylose patrauktojo atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Taigi, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-216/2011; N444-619/2011).

Atsižvelgiant į teismo argumentus, kad ekonominės sankcijos taikymas galimas tik nustačius visus atitinkamą teisės pažeidimo sudėtį patvirtinančius elementus bei kitas konkrečiu atveju administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad Nutarimas buvo priimtas neįvertinus esminių aplinkybių – ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą užtikrinti, kad gaisro gesinimo vanduo su teršalais gaisro gesinimo metu iš gaisravietės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos bei infrastruktūros nepatektų tiek į pareiškėjos paviršinių nuotekų tinklus, tiek ir į aplinką, ir ar tai gali būti laikoma aplinkybe, darančia bylos dėl ekonominės sankcijos teiseną negalima, kaip tai numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 6 punkte (pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų); neteisėto teršalų išmetimo į vandenį konkrečioje vietoje fakto, išmestų teršalų rūšių bei jų kiekių. Jei būtų padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekos buvo tvarkomos reikalavimus atitinkančioje nuotekų tvarkymo sistemoje, atsakovas turi įvardyti konkrečius pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tvarkymo sistemos neatitikimus teisės aktų reikalavimams, už kurių įgyvendinimą atsakinga pareiškėja. Ekonominės sankcijos kaip administracinės teisinės atsakomybės taikymui nepakanka nustatyti vien tik faktą, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tvarkymo sistemos (paviršinių nuotekų šalinimo tinklų) vanduo pateko į gamtinę aplinką ((duomenys neskelbtini) upelį).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neturėtų papildomai tirti ir vertinti byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo atsakovo kompetencijai priskirtų klausimų ir tokiu būdu išplėsti bylos teisenos ribas teisme. Nustačius, kad atsakovas neištyrė ir neįvertino esminių aplinkybių, reikšmingų ekonominės sankcijos taikymui, toks Nutarimas, kaip neatitinkantis teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo grąžintina atsakovui iš naujo nagrinėti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011, 2021 m. vasario 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-206-624/2021). Visgi aktyvus administracinio teismo vaidmuo procese neturėtų būti suprantamas kaip pakeičiantis kompetentingos institucijos funkcijas; tik tais atvejais, kai kompetentingos institucijos tyrimas dėl pažeidimo nustatymo yra atliktas visapusiškai, o teismas nesutinka su jo kvalifikacija ar taikomos atsakomybės mastu, priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas teismo gali būti pakeičiamas ar panaikinamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra atlikęs jo kompetencijai įstatymu pavestų veiksmų, nėra įvertinęs AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo sąlygų egzistavimo, neteisėto teršalų išmetimo į vandenį konkrečioje vietoje, išmestų teršalų rūšių bei jų kiekių aplinkybių, taigi negalima daryti išvadų apie pažeidėjo padarytus neteisėtus veiksmus bei jo kaltę, kas yra reikšminga taikant ekonominę sankciją.

Teismas, atsižvelgdamas į sprendime išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundą tenkina iš dalies ir, panaikinęs Nutarimą, bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo perduoda atsakovui nagrinėti iš naujo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-358-492/2021).

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 4 356,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teiktas teisines paslaugas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais prašė priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėją atstovavo Advokatų profesinės bendrijos „P.& Č.“ advokatas V. B.. Pateiktuose prašymuose (reg. Nr. DOK-34740, Nr. DOK-10832) nurodoma, jog prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro: 1 452,00,00 Eur už skundo parengimą teismui, konsultacijų teikimą, 726,00 Eur už rašytinių paaiškinimų teikimą, 1 016, 40 Eur už dalyvavimą ir pasirengimą 2023 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžiui, 1 161, 60 Eur už dalyvavimą ir pasirengimą 2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžiui, 871,20 Eur už dalyvavimą ir pasirengimą 2024 m. birželio 10 d. teismo posėdžiui.

PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, kad pareiškėja turėjo apmokėti pagal 2023 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą-faktūrą Nr. COPE-2023-09-30-021 pinigų sumą 1 452,00 Eur, 2023 m. gruodžio 13 d. sąskaitą-faktūrą Nr. COPE-2023-12-13-001 pinigų sumą 726,00 Eur, 2023 m. gruodžio 13 d. sąskaitą-faktūrą Nr. COPE-2023-12-13-021 pinigų sumą 1 016,40 Eur, 2024 m. vasario 22 d. sąskaitą-faktūrą Nr. COPE-2024-02-22-001 pinigų sumą 1 161,60 Eur, 2024 m. birželio 5 d. sąskaitą-faktūrą Nr. COPE-2024-06-05-001 pinigų sumą 871,20 Eur. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja atliko banko pavedimus, t. y. banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą Nr. RO1236853960, Nr. RO1303384308, Nr. RO1303384308, Nr. RO1377368865, Nr. RO1487342762.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundas teismui buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 15 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjos atstovės darbo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjos atstovui rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1 959,90 Eur Vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1 959,90 Eur Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 4 899,75 Eur suma (1959,90 x 2,5 = 4899,75). Kadangi prašoma priteisti 1 452,00 Eur suma skundo teismui parengimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista pareiškėjai iš atsakovo.

Pareiškėja prašo priteisti už atsakovo pateiktų dokumentų analizę, rašytinių paaiškinimų rengimą.

Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai numatytas koeficientas – 0,4, kuris taikytinas pareiškėjos atstovės darbo užmokesčio apskaičiavimui (Rekomendacijų 8.16 p.). Pareiškėjos atstovas advokatas rengė ir teikė teismui 2023 m. gruodžio 15 d. rašytinius paaiškinimus, kurie yra priimti į bylą, todėl išlaidos yra pagrįstos, už minėtų rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui gali būti priteisiama iš atsakovės 800,04 Eur (2000,10 x 0,4). Kadangi prašoma priteisti 726,00 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina.

Taip pat prašoma atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose.

Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą maksimaliai priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kita vertus, nurodyta laiko apvalinimo tvarka yra aktuali, kai teisinės paslaugos teikiamos ilgiau nei pusę valandos, tačiau ja negali būti paneigiama suinteresuoto asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai teisinės paslaugos trukmė mažiau nei 30 min., kadangi atstovas advokatas atvykdavo ir dalyvaudavo posėdžiuose. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atstovas advokatas V. B. 2023 m. gruodžio 18 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 51 min., 2024 m. vasario 26 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 52 min. ir 2024 m. birželio 10 d. teismo posėdyje, kuris truko 58 min. Iš viso teismo posėdžiai truko 3 val. 41 min.

Posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais, todėl, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 metų II ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (2000,10 Eur), 2023 metų III ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (2018,20 Eur) ir 2023 metų IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (2110,30 Eur) vidurkis, t. y. 2042,86 Eur. Todėl už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose galima priteisti suma yra 817,14 Eur (0,1 x 2042,86 x 4 = 817,15).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti (5 227,20 Eur) bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą (1 452,00 Eur + 726,00 Eur + 817,15 Eur), į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą bei į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėja patyrė 2 995,15 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir bylą dėl sankcijos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2 995,15 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.