- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-51-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01454-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis, prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė bei 20 MGL (753,2 Eur) dydžio bauda; į paskirtą subendrintą bausmę įskaityta bausmė (bauda) iš dalies atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. baudžiamąjį įsakymą ir bausmė (areštas), visiškai atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant D. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. K. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: 2018 m. sausio 1 d., apie 02.40 val., bute (duomenys neskelbtini) , virtuvėje, apvyniojęs dujų vamzdį rankšluosčiu, tyčia jį padegė. Tokiu visuotinai pavojingu būdu bute sukėlė gaisrą, kurio metu galėjo nukentėti žmonės.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu nesutinka su jam priimtu nuosprendžiu, prašo peržiūrėti vaizdo bei garso įrašus, kaip renkama medžiaga. Su bylos medžiaga nesusipažinęs, išskyrus tai, ką išgirdo per teismą iš teisėjos. Nepasirašė dėl bylos perdavimo į teismą, o kai vyko domėtis dėl datos, jam buvo pasakyta, kad į teismą atvykti nereikės, nes byla rašytinė. Teigia, kad atvykę gaisrininkai sakė, kad gaisras įsiplieskė nuo paliktos viryklės. Neaišku, kodėl apklausta įvykio metu namuose nebuvusi mama. Apeliantas pastebi, kad nėra jokių liudininkų, kurie būtų matę, ar faktų įrodančių, kad būtent jis sukėlė gaisrą. Ankstesniuose posėdžiuose, kai jis buvo teisiamas kaip nepilnametis, nebuvo minimos jo sveikatos problemos.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo D. K. kaltės.
5. Nagrinėjamu atveju D. K. nuteistas dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, nustačius, kad jo motinos D. K. buto virtuvėje jis apvyniojo dujų vamzdį rankšluosčiu ir tyčia šį padegė. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nėra jo kaltę patvirtinančių duomenų. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. K. kaltu, ištirtus įrodymus išdėstė, išanalizavo, sugretino tarpusavyje, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą. Skundžiamame nuosprendyje argumentuotai aptarta, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, prieštaravimų nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija.
6. Nors, kaip teigia apeliantas, tiesiogiai niekas nematė, jog gaisrą virtuvėje sukėlė jis, tačiau įrodymų visuma leidžia daryti loginę išvadą, jog ne kas kitas, o būtent D. K., apvyniojęs dujų vamzdį degios medžiagos skiaute, šią padegė. Nors apeliantas teigia, kad į įvykio vietą atvykę gaisrininkai sakė, kad gaisras įsiplieskė nuo paliktos viryklės, tačiau tokie nuteistojo argumentai neatitinka bylos duomenų. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akte „Dėl kilusio gaisro“ pateikta išvada, kad kilusio gaisro, kurio metu apdegė dujų vamzdis, žarnelė, spintelė, aprūko puodai, sutrupėjo dujinės viryklės dangtis, sutrupėjo keptuvės dangtis, kilimo priežastis yra tyčinis padegimas. Abejoti išvada dėl gaisro kilmės priežasties nėra jokio objektyvaus pagrindo. Įvykio metu namuose buvo tik nuteistasis ir kambarį nuomojęs S. Č.. Kaip matyti iš bylos duomenų, jau kiek anksčiau tą patį vakarą tarp D. K. ir jo mamos D. K. buvo kilęs konfliktas, dėl kurio buvo iškviesti ir D. K. išsivežė policijos pareigūnai, tai pripažįsta ir pats apeliantas. Nuteistasis dėl gaisro aplinkybių nėra visiškai nuoseklus, teisiamajame posėdyje teigė, jog iš policijos įstaigos netrukus buvo paleistas, po vidurnakčio grįžo į namus ir nuėjo miegoti, atsibudo nuo dūmų. Teisėjai pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. K. pripažino, kad pirminiai jo parodymai yra teisingi, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas D. K. teigė, kad neprisimena nei kada tiksliai grįžo iš policijos komisariato, nei kitų detalių, nes vartojo alkoholio, tik pamena, kad atsibudęs nuo dūmų kvapo nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad nuomininkas S. Č. gesina gaisrą. Taigi, kitaip nei teisiamajame posėdyje, ikiteisminiame tyrime, praėjus ne ilgam laikui po įvykio, nuteistasis iš esmės teigė dėl girtumo neprisimenąs laiko tarpo nuo jo paleidimo iš policijos iki pat to momento, kai gaisras jau buvo įsiplieskęs, todėl kyla abejonių dėl to, ar apeliantas tikrai yra nuoširdus ir atviras pasakodamas reikšmingas aplinkybes. Pranešimas dėl kilusio bute gaisro buvo gautas 03.35 val. (b. l. 58-60). Teisiamajame posėdyje liudytoju taip pat buvo apklaustas D. K. bute kaip nuomininkas gyvenęs S. Č., kuris nuosekliai kaip ir ikiteisminiame tyrime parodė, kad įvykio naktį po kilusio konflikto, kai D. K. išsivežė policija, nuėjo miegoti ir atsibudo nuo dumų kvapo, įbėgęs į virtuvę, pamatė, jog ant dujų vamzdžio apvyniotas dega skuduras, tad šį nuėmė ir iškvietė gaisrinę, šalia viryklės buvo padėtas nudaužtas kvepalų buteliukas ir atidarytas medienos lako butelis. Netikėti šiais nuosekliais liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes juos atitinka Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nustatytos ir užfiksuotos aplinkybės, jog vienas iš gaisro židinių ir yra dujų vamzdis, be to, virtuvėje mėtėsi kvepalų flakonas nudaužtu kakliuku ir ant stalo buvo pradarytas medienos lako buteliukas (b. l. 4-7). Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta D. K. patvirtino, kad minėti daiktai buvo laikomi kitoje vietoje (lako butelis balkone, o kvepalų buteliukas jos kambaryje), kilus gaisrui ji buvo pas savo mamą. Nors apeliantas kelia klausimą, kodėl buvo apklausta įvykio metu bute nebuvusi D. K., tačiau natūralu, jog aiškinantis įvykio aplinkybes buvo apklausiami asmenys, kurie galėjo žinoti reikšmingų aplinkybių, be to, būtent D. K. bute ir kilo gaisras, todėl sprendimas ją apklausti abejonių nekelia.
7. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti vaizdo bei garso įrašus, kaip renkama medžiaga, pažymi, kad su byla nesusipažino, dėl jos perdavimo nepasirašė, buvo informuotas, kad byla rašytinė, taip pat atkreipia dėmesį, jog ankstesnėse bylose nebuvo minimos jo sveikatos problemos. Iš bylos duomenų matyti, kad iš esmės vaizdinė medžiaga byloje yra nuotraukos iš įvykio vietos (pateiktos ir kompaktiniame diske), kurios yra susijusios su tiriamu įvykiu, atitinka kitus duomenis, tad abejonių nekelia. Paskelbus D. K. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, jis nurodė, kad susipažinti su byla nepageidauja (b. l. 124). Kaltinamasis aktas apeliantui buvo įteiktas, kad dokumentą gavo elektroniniu paštu, bet taip ir neatsispausdino, D. K. patvirtino teisiamajame posėdyje. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, pats apeliantas nesistengė susipažinti su visa tyrimo medžiaga. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apelianto sveikatos sutrikimai paminėti jau aptariant bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir į tai atsižvelgta sprendžiant dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo.
8. Taigi, atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog D. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Todėl, dėl aptartų aplinkybių visumos, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.