Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei E. S. nuotoliniu būdu (prisijungus per Zoom programą),

nedalyvaujant ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jonavos paslaugos“ atstovei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei L. J. dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė E. S. ieškinį atsakovei L. J. palaikė, prašė nutraukti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , 1990 m. vasario 1 d. sudarytą savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį bei iškeldinti L. J. iš buto adresu (duomenys neskelbtini) , nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, kadangi atsakovė nemokėjo mokesčių. Nors skola yra mažėjanti, tačiau išlieka didelė galimybė, kad skolos nemokės atsakovė. Kiek yra žinoma atsakovė šiuo metu yra ligoninėje dėl koronaviruso.

Atsakovė L. J. apie teismo posėdį informuota viešo paskelbimo būdu. Atsakovė prašymo atidėti teismo posėdį negauta, gauta žodinė informacija, kad atsakovė gydoma dėl rimto susirgimo ligoninėje, apie teismo posėdį informuota viešo paskelbimo būdu, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnis). Atsakovė pateiktuose atsiliepimuose skolos neginčijo, prašė neiškeldinti iš nuomojamo buto. Nurodė, kad yra pensininkė, pensijos dydis yra 291 Eur, kitokių pajamų neturi. Prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis po 150 Eur kas mėnesį (b. l. 15). Teismo posėdžio metu 2020 m. rugpjūčio 6 d. skolos neginčijo, nurodė galinti mokėti skolą dalimis po 150 Eur, kad gyvena viena, vaikai suaugę, pateikė informaciją, kad daug lėšų sumokėjo už odontologo paslaugas, prašė neiškeldinti iš nuomojamo buto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos patvirtina, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei, kurį, remiantis Jonavos m. LDT VK gyvenamosios patalpos orderiu bei 1990 m. vasario 1 d. socialinio būsto nuomos (gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos) sutartimi ieškovė išnuomojo atsakovei L. J.. Iš Gyventojų registro tarnybos išrašo nustatyta, kad atsakovė gyvenamąją vietą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 1990 m. vasario 22 d.

Pateikta detalizuota skolos pažyma patvirtina, jog atsakovės skola už savivaldybės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomą ir komunalinius mokesčius 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigoje buvo 1 665,90 Eur, tame skaičiuje 688,63 Eur už buto nuomą, 886,14 Eur už komunalines paslaugas ir 91,13 Eur delspinigiai. Prašoma priteisti skola susidarė nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.

2018 m. birželio 12 d. įspėjimas dėl skolos sumokėjimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo bei 2019 m. spalio 28 d. raginimas dėl skolos sumokėjimo patvirtina, jog atsakovė L. J. buvo įspėta dėl nuomos bei komunalinių mokesčių nemokėjimo.

Dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas

Ieškovės prašo priteisti iš atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ naudai 1 574,77 Eur įsiskolinimą už buto nuomą ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. ir 91,13 Eur delspinigius. Reikalavimą grindžia el. būdu pateiktų dokumentų kopijomis: pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos, Jonavos m. LDT VK gyvenamosios patalpos orderiu, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, gyventojų registro išrašu, įspėjimais, Lietuvos pašto korespondencijos sąrašu, detalizuotu skolų ir delspinigių paskaičiavimu, Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais 2016 m. gruodžio 15 d. Nr. 13B-1979, 2011 m. lapkričio 24 d. Nr. lTS-386, 2017 m. lapkričio 30 d. Nr. lTS-266, Nr.lTS-267, Nr. 1TS-268, vartotojų skolų administravimo ir išieškojimo paslaugų sutartimi.

Skolos susidarymo faktą ieškovė grindžia nuomos mokesčio paskaičiavimo, gautų įmokų ir įsiskolinimo suvestine, UAB „Jonavos paslaugos“ raginimu ir įspėjimu dėl įsiskolinimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas. Atsakovė pateiktuose atsiliepimuose skolos neginčijo. Nurodė, kad yra pensininkė, pensijos dydis yra 291 Eur, kitokių pajamų neturi. Prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis po 150 Eur kas mėnesį.

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnio nuostatos imperatyviai draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovės paaiškinimai patvirtina, jog visas nuomos mokestis už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą periodiškai kiekvieną mėnesį pagal sudarytos nuomos sutarties sąlygas nebuvo mokamas.

CK 6.584 straipsnio 1 dalis numato, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Šiame CK straipsnyje taip pat pateikiamas sąrašas paslaugų, kurias, įstatymo leidėjas priskiria komunalinėms. Tai - paslaugos už šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitos, tame tarpe ir mokestis už bendro naudojimo objektų priežiūrą.

1990 m. vasario 1 d. su atsakove buvo pasirašyta socialinio būsto nuomos (gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė) sutartis, pagal kurią atsakovei neterminuotai buvo išnuomotas 29 kv. m. butas, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius nustatyta tvarka pagal patvirtintus tarifus (sutarties 2b punktas). Atsakovė nustatyta tvarka mokesčių nemokėjo, todėl per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. susidarė 688,63 Eur skola už buto nuomą ir 886,14 Eur už komunalines paslaugas. Paslaugų kainos paskaičiuotos vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2016 m. gruodžio 15 d. Nr. 13B-1979, 2011 m. lapkričio 24 d. Nr. lTS-386, 2017 m. lapkričio 30 d. Nr. lTS-266, Nr.lTS-267, Nr. 1TS-268 patvirtintomis kainomis. Nuomos mokestis paskaičiuotas vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1TS-58 patvirtinta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Pagal ieškovės pateiktą detalizuotą skolos pažymą atsakovė yra skolinga už buto nuomą, administravimą, šildymą, kaupiamąją įmoką, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, teritorijos tvarkymą, priskaitytą priklausomai nuo buto ploto ir komunalinių atliekų tvarkymą, paskaičiuotą priklausomai nuo deklaruotų asmenų skaičiaus.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė sumažino skolą, ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ pateikė pranešimą, kad pagal ieškinį liko nesumokėta 728,15 Eur, iš jų – 332,06 Eur UAB „Jonavos šilumos tinklai”, 396,09 Eur už buto nuomą, kiti atlikti mokėjimai yra už einamus mėnesius, paskutinis mokėjimas buvo gautas 2020 m. gruodžio 19 d.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie nuomos ir komunalinių mokesčių skolos susidarymą, į nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad atsakovė proceso metu padengė beveik pusę prašomos priteisti skolos, ieškinio reikalavimai dėl nuomos ir komunalinių mokesčių skolos priteisimo tenkinami likusios skolos dalyje (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576, 6.577, 6.583, 6.584 straipsniai).

Dėl delspinigių priteisimo

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 d. numatyta, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei eksploatavimo išlaidų, už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną moka 0,02 procentus delspinigių, todėl iš atsakovės priteistini ieškovės paskaičiuoti delspinigiai – 91,13 Eur.

Dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis

Ieškovė skolos mokėjimą prašo išdėstyti mokėti dalimis po 150,00 Eur kas mėnesį. Šį reikalavimą grindžia mažomis pajamomis – 291 Eur gaunamu senatvės pensijos dydžiu. Atsakovės šiuo klausimu nepasisakė.

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu. Bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes).

Atsakovė nurodė, kad jos gaunamų mėnesio pajamų dydis yra 291 Eur pensija, kitų pajamų neturi. Nors atsakovė nepateikė teismui jos turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, tačiau teismo išreikalautais duomenimis iš VSDFV patvirtinta, kad atsakovės gaunamos pajamos yra 292 Eur senatvės pensija. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė yra pensinio amžiaus (67 metų), jos gaunama mėnesio pensija yra 292 Eur, kitų pajamų neturi.

Teismas atsižvelgia į tai, kad įsiskolinimas susidarė atsakovei nemokant nuomos ir privalomų mokesčių nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, duomenų, kad skolos susidarymo laikotarpiu jos pajamos ženkliai keitėsi (didėjo) nėra, neskaitant oficialaus pensijos didėjimo. Teismas atsižvelgia į skolininkės turtinę ir socialinę padėtį bei šalių interesų pusiausvyrą, kad kreditorė yra daugiabučius administruojantis ir mokesčius surenkantis juridinis asmuo, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus bei siekiant apsaugoti socialiai pažeidžiamo asmens interesus, atsakovės L. J. prašymas tenkintinas, kadangi kitu būdu atsakovė sumokėti įsiskolinimą galimybės neturi, 819,28 Eur skolos (kurią sudaro 728,15 Eur skola ir 91,13 Eur delspinigiai) mokėjimas išdėstytinas 6 (šešiems) mėnesiams, sumokant ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ kas mėnesį po 150,00 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 69,28 Eur ir ieškovės paskaičiuotas 5 proc. dydžio palūkanas, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo

Ieškovės prašo nutraukti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1990 m. vasario 1 d. sudarytą savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį bei iškeldinti L. J. iš buto adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

Šį ieškinio reikalavimą ieškovės motyvuoja tuo, jog atsakovė nemoka nuomos mokesčio už gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), ir komunalinių mokesčių, tokie veiksmai sąlygojo skolos susidarymą, kuri iki 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigos buvo 1 574,77 Eur, kurią sudarė 688,63 Eur skola už buto nuomą ir 886,14 Eur už komunalines paslaugas.

Nustatyta, kad atsakovė ilgiau kaip 3 mėnesius nemokėjo buto nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., susidarė skola už butą 1 574,77 Eur, tame skaičiuje 688,63 Eur skola už buto nuomą, 886,14 Eur už komunalines paslaugas. Atsakovė iš esmės pažeidė buto nuomos sutarties 2 punkto b papunkčio sąlygas. Su atsakove 1990 m. vasario 1 d. buvo sudaryta tipinė socialinio būsto nuomos (gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos) sutartis, sutartis buvo neterminuota, ji iki šiol galioja, todėl ieškovių prašymas dėl nuomos sutarties nutraukimo yra pagrįstas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog už nuomininko pažeidimus griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas EŽTT (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje iš nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinės nustatyta, jog atsakovė L. J. už ieškovei nuosavybės teise priklausančio būsto nuomą pagal ieškovės nustatytą nuomos užmokesčio dydį nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas moka dalinai nuo 2017 m. gruodžio mėn. Ankstesnė atsakovės skolos sumą 2017 m. lapkričio 30 dienai nurodyta 1 485,15 Eur, už kurį buvo sumokėta 1 296,84 Eur; per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. apskaityta 1 835,16 Eur ir sumokėta 1 817,62 Eur, skola – 1 574,77 Eur. Pagal ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ bylos nagrinėjimo metu pateiktus pranešimus, atsakovė 2020 m. gruodžio mėnesį sumokėjo 250,63 Eur. Kaip matyti skola dalinai yra mokama, sumokėta ir už ankstesnį buvusį skolos likutį - 1 296,84 Eur.

Atsižvelgiant į CK 6.611 straipsnyje nustatytą ieškovės teisę nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį jeigu nuomininkas nuolat, tačiau ne mažiau nei 3 (tris) mėnesius nemoka nuomos mokesčio, teismas daro išvadą, jog atsakovė, tam tikrais laikotarpiais nemokėdama viso priskaičiuoto mokėti nuomos mokesčio, pažeidė 1990 m. vasario 1 d. sudarytos savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas (CK 6.576 straipsnis), ko pasekmėje ieškovė įgijo anksčiau nurodytą teisę -reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Nepaisant ieškovės įgytos teisės į reikalavimą nutraukti nuomos sutartį, byloje esantys duomenys – gyventojų registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovės gyvenamoji vieta šiuo adresu yra deklaruota nuo 1990 m. vasario 22 d. Ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuomos mokestis už atsakovei išnuomotą socialinį būstą bei komunalines paslaugas yra mokamas dalinai, tam tikrais laikotarpiais, tokiu būdu ženkliai sumažinant susikaupusias mokesčių skolas.

Remiantis teismų praktika, nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė socialiniame būste gyvena 31 metus, šiuo metu yra pensinio amžiaus ir tikėtina, kad skolos susidarė dėl sumažėjusių atsakovės pajamų bei sveikatos būklės. Atsakovė atitinka kriterijus gyventi socialiniame būste ir kito gyvenamojo būsto neturi. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė skolą sumažino beveik per pusę, be to buvo padengtas ankstesnis įsiskolinimas, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra pasirengusi skolą išmokėti dalimis. Teismo patikrintais VSDFV duomenimis atsakovė nuo 2015 metų gauna išmokas (senatvės pensiją), kurios dydis buvo 187,63 Eur ir didėjo iki 292 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas šios teisinės priemonės proporcingumą kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrindamas taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Nepakanka vien nurodyti teisinį pagrindą nuomininkui iškeldinti, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami; savivaldybė, reikšdama reikalavimą iškeldinti nuomininką, turi detalizuoti nuomininko iškeldinimu siekiamą tikslą, nurodyti galimą kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019 39–44 punktus).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų nuomininkės interesus, jos teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą, atsižvelgiant į tai jog atsakovė šiame bute gyvena jau 31 metus, yra pensinio amžiaus, gaunanti minimalias pajamas, atsakovė kitos nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos neturi. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog nuomos mokestis yra nemokamas tik dalinai, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitus nuomininkės pažeidimus, kurie sąlygotų savivaldybės gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimą, išskyrus komunalinių mokesčių nemokėjimą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su atsakove L. J. nutraukimas ir nuomininkės iškeldinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovės ieškinio reikalavimas nutraukti Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos atmetamas.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis – iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Savivaldybė bylose dėl savivaldybės interesų gynimo yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnis 1 dalis 5 punktas). Už ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai buvo atmesti, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis 3 dalis).

Iš esmės visiškai tenkinus ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, iš atsakovės ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ priteistinas 38,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis 1 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 14,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Bendras ieškinys buvo patenkintas 33,33 proc. Tokiu atveju atsakovės mokėtina valstybei suma būtų 4,78 Eur. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos, kadangi atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“, įmonės kodas 156916523, iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 728,15 Eur (septynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 15 ct) skolą už buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., 91,13 Eur (devyniasdešimt vieno euro 13 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (819,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 38,00 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 728,15 Eur (septynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 15 ct) sumos mokėjimas išdėstytinas 6 (šešiems) mėnesiams, sumokant ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ kas mėnesį po 150,00 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 69,28 Eur ir ieškovės paskaičiuotas 5 proc. dydžio palūkanas, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.

Likusioje dalyje ieškinį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , 1990 m. vasario 1 d. sudarytos savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo L. J. iš buto adresu (duomenys neskelbtini) , nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.