- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-428-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07730-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Trečiasis asmuo
- D. S., L. R., Š. M.
- Ieškovas
- P. P., P. Š.
- Atsakovas
- AB „Autotrolis“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-11376-285/2013 pagal ieškovų P. P. ir P. Š. patikslintą ieškinį atsakovei AB „Autotrolis“, tretiesiems asmenims L. R., D. S., Š. M. dėl juridinių asmenų organų sprendimo teisėtumo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai P. P. ir P. Š. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiais AB „Autrolis“ valdybos 2013-04-15 posėdžio metu priimtus nutarimus dėl valdybos pirmininko parinkimo; bendrovės generalinio direktoriaus išrinkimo; vadovo ataskaitos, metinės finansinės atskaitomybės bei pelno (nuostolių) paskirstymo projekto svarstymo; bendrovės 2012 metų vadovo ataskaitos svarstymo; vidinio tyrimo rezultatų dėl pavėluoto bendrovės metinės finansinės atskaitomybės už 2012 m. audito atlikimo pristatymo; bendrovės vadovų mėnesinio darbo užmokesčio priedų dydžio nustatymo nuo nutarimų priėmimo momento; 2) pripažinti negaliojančia AB „Autrolis“ ir L. R. 2013-04-30 sudarytą darbo sutartį Nr. 3096 nuo sutarties sudarymo momento (T.1, b.l. 21-25).
2013 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje šalys pateikė jų sudarytą taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir bylą nutraukti (T.3, b.l. 128-131).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi prašymą patenkino, patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį ir bylą nutraukė (T.3, b.l. 132-133). Taikos sutartis buvo patvirtinta tokiomis sąlygomis:
„1. Ieškovai pareiškia, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11376-285/2013 (buv. Nr.2-11376-894/2013) atsisako savo ieškinio/patikslinto ieškinio visų reikalavimų atsakovui AB „Autrolis“ ir patvirtinus taikos sutartį prašo civilinę bylą nutraukti.
2. Atsakovas sutinka, jog Ieškovai Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11376-285/2013 atsisakytų savo ieškinio/patikslinto ieškinio reikalavimų ir patvirtinus taikos sutartį prašo civilinę bylą nutraukti.
3. Taikiai sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą Atsakovas pripažįsta, jog AB „Autrolis“ valdybos posėdyje, vykusiame 2013-04-15 dieną, patvirtinus valdybos posėdžio darbotvarkę, dėl kurios papildomų klausimų įtraukimo posėdžio metu Ieškovai balsavo „prieš“, tęsiant valdybos posėdį bei svarstant darbotvarkės klausimus, Ieškovai iš valdybos posėdžio išėjo ir toliau valdybos posėdyje nedalyvavo.
4. Ieškovai pareiškia, jog teismui patvirtinus šią taikos sutartį jie ateityje atsisako teisės reikšti reikalavimus ieškinyje/patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu ir/ar dėl jų Atsakovui, įskaitant reikalavimus dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo.
5. Nei viena iš Šalių neatlygina kitos Šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant honorarą už advokato/advokato padėjėjo darbą.
6. Pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įsipareigoja Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėti Atsakovas.“
Teismas konstatavo, kad CPK 140 str. 3 d. numato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi ir sprendė, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia šalių, o taip pat kitų suinteresuotų asmenų, teisių, jų interesų, todėl taikos sutartį patvirtino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo D. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui (T.3, b.l. 142-145). Apeliantas nurodo, kad teismas, patvirtindamas ieškovų ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir netinkamai atliko pareigą patikrinti, ar taikos sutartis nepažeidžia viešojo intereso bei imperatyviųjų įstatymo normų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Sudaryta taikos sutartis pažeidžia apelianto, kaip valdybos pirmininko teises. Sutarties nuostatos iš esmės rodo, kad apelianto išrinkimas valdybos pirmininku buvo neteisėtas, o tokia išvada aiškiai pažeidžia apelianto teises. Taikos sutartis privalėjo būti pasirašoma, dalyvaujant ir tretiesiems asmenims, kurių interesai šia sutartimi galimai buvo pažeisti.
2. Taikos sutartį su ieškovais atsakovės vardu pasirašęs naujai išrinktas atsakovės vadovas N. S. neturėjo teisės atsakovės vardu vienvaldiškai priimti sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo. 2013-04-15 valdybos posėdyje buvo sprendžiami ne tik naujojo generalinio direktoriaus bei valdybos pirmininko klausimai, tačiau ir vadovo ataskaitos, metinės finansinės atskaitomybės bei pelno (nuostolių) paskirstymo projekto svarstymo, bendrovės 2012 m. vadovo ataskaitos svarstymo, vidinio tyrimo rezultatų dėl pavėluoto bendrovės metinės finansinės atskaitomybės už 2012 m. audito atlikimo pristatymo, bendrovės vadovų mėnesinio darbo užmokesčio priedų dydžio nustatymo nuo nutarimų priėmimo momento klausimai. Atsakovė turi veikiančią valdybą, todėl vadovas negali priimti sprendimų, susijusių su klausimais, kuriuos pagal kompetenciją turi teisę spręsti tik valdyba. Taikos sutarties patvirtinimas, kuriuo iš esmės yra paneigiama visa valdybos posėdžio procedūrinė tvarka ir jos kompetencijai priimti sprendimai, įtakoja ir valdybos darbą, todėl privalėjo būti derinami su ja. Trečiajam asmeniui Š. M. – buvusiam valdybos nariui apie tokios taikos sutarties sudarymą apskritai nebuvo žinoma. Ginčo taikos sutarties pasirašymui turėjo būti gautas valdybos pritarimas. Taikos sutarties nepasirašius kitiems valdybos nariams ar bent jau negavus valdybos pritarimo bei apskritai nesvarsčius tokios taikos sutarties sudarymo galimybių valdyboje, pasirašytoji taikos sutartis prieštarauja įstatyme numatytiems imperatyvams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai P. P. ir P. Š. bei atsakovė AB „Autrolis“ prašė skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą (T.4, b.l. 7-9). Nurodė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S. byloje veikė atsakovės AB “Autrolis“ pusėje. Jis, kaip ir atsakovė nepripažino ieškinio reikalavimų. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S. byloje negali veikti prieš šalies, kurios pusėje jis veikė bylos nagrinėjimo metu – atsakovės interesus. Nesutinka, kad jog pati sutartis prieštarauja įstatymui ir trečiojo asmens teisėms. Pateikdamas skundą, trečiasis asmuo D. S. piktnaudžiauja savo teisėmis, atstovauja ne atsakovo, o savo asmeninius interesus, kurie prieštarauja atsakovo interesams byloje. D. S. šioje civilinėje byloje neturėjo teisės sudaryti taikos sutarties, dalyvauti derybose dėl jos pasirašymo. Nesutinka, jog taikos sutartį bendrovės vardu galėjo sudaryti tik bendrovės valdyba. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo, AB “Autrolis” įstatus bei AB “Autrolis” valdybos darbo reglamento nuostatas nei taikos sutarties sudarymas, nei jos pasirašymas ar bendrovės atstovavimas, sudarant taikos sutartį, nėra nei akcininko, nei jo deleguotos bendrovės valdybos kompetencijoje.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Šios apeliacinės bylos dalykas – atskirojo skundo argumentų kontekste patikrinti, ar teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis.
Dėl N. S. teisės veikti atsakovės vardu ir interesais. CPK 55 straipsnyje nustatyta, jog bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas; šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.
Byloje nustatyta, kad N. S. – AB „Autrolis“ generalinis direktorius, duomenys apie tai 2013 m. rugsėjo 26 d. buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (T.4, b.l. 15-25). Šiame kontekste būtina pažymėti, jog viešųjų registrų duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, kuriems įstatymai suteikia didesnę įrodomąją galią, pasireiškiančią tuo, jog aplinkybės, nurodytos tokio pobūdžio įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Apeliantas neginčijo šių viešajame registre įregistruotų duomenų ir pastarųjų įregistravimo pagrindo.
Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jeigu bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 ir 11 dalyse. AB „Autrolis“ įstatų 55 punkte, kuriame inter alia nustatyta, jog bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (išskyrus įstatyme numatytas išimtis) (T.1, b.l. 43-55). Įstatų 58 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas atstovauja bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis. AB „Autrolis“ valdybos 2004 m. gruodžio 20 d. posėdžio protokolu Nr. 16 patvirtintų AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus nuostatų 2.2.10, 2.32, 2.3.3, 2.3.4 punktuose nustatyta, kad generalinis direktorius bendrovės įstatų ir kitų teisės aktų ribose sudaro bendrovės sandorius, vykdo operacijas su bendrovės turtu, atstovauja bendrovei teisme, valstybės institucijose (T.1, b.l. 97-99). Visos šios aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog N. S. atsakovės AB „Autrolis“ vardu pasirašęs šalių taikos sutartį ir pareiškęs teisme prašymą dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo, veikė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, todėl, konstatuotina, jog apelianto atskirojo skundo argumentas, kad N. S. neturėjo teisės veikti bendrovės vardu ir pasirašyti šalių taikos sutartį, o taikos sutartis turėjo būti derinama su valdyba, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl apelianto teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimo. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šios proceso įstatymo nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, jog teismas, iki priimdamas sprendimą tvirtinti ar netvirtinti šalių taikos sutartį, ex officio privalo patikrinti ir įvertinti, ar šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.
Šalys taikos sutartimi sulygo, jog, pirma, ieškovai atsisako savo ieškinio/patikslinto ieškinio visų reikalavimų atsakovui AB „Autrolis“ ir atsakovė su tuo sutinka; antra, atsakovas pripažįsta, jog AB „Autrolis“ valdybos posėdyje, vykusiame 2013-04-15 dieną, patvirtinus valdybos posėdžio darbotvarkę, dėl kurios papildomų klausimų įtraukimo posėdžio metu ieškovai balsavo „prieš", tęsiant valdybos posėdį bei svarstant darbotvarkės klausimus, ieškovai iš valdybos posėdžio išėjo ir toliau valdybos posėdyje nedalyvavo; trečia ieškovai pareiškia, jog teismui patvirtinus šią taikos sutartį jie ateityje nereikš atsakovei reikalavimų ieškinyje/patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to fakto, jog šalių taikos sutartis pažeidžia jo, kaip valdybos pirmininko, teises ir teisėtus interesus. Apeliantas nenurodo jokių savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktų, o samprotavimai apie tai, kad taikos sutarties sąlyga, jog ieškovai išėjo iš valdybos posėdžio ir jame toliau nedalyvavo, iš esmės parodo, kad jo išrinkimas valdybos pirmininku buvo neteisėtu, teismas pripažįsta nepagrįstais. Atsisakydami reikalavimo dėl valdybos priimtų nutarimų, tame tarpe ir valdybos pirmininko išrinkimo, ieškovai nepažeidė nei trečiojo asmens interesų, nei viešojo intereso. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog apelianto nurodomos teisės ir teisėti interesai, kuriuos, pasak D. S., pažeidžia šalių taikos sutartis, netrukdo jam, kaip išrinktam valdybos pirmininkui, ginti tiek savo, tiek bendrovės interesus įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs šios bylos faktinius duomenis, šalių taikos sutarties sąlygas ir atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju pagrįstai sprendė nesant materialiųjų ir procesinių kliūčių tvirtinti šalių taikos sutartį.
Apibendrinus nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino šiai bylai aktualias materialinės teisės ir procesinės teisės normas, teisingai išsprendė šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir pagrįstai patvirtino šalių taikos sutartį, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus aspektus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, jų neanalizuoja ir nevertina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Atsakovė AB „Autrolis“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., 339 str., teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.