- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- A-1861-822/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02599-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Audrius Bakaveckas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujam Kauno tardymo izoliatorius
- Pareiškėjas
- A. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. liepos 9 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. buvo etapuojamas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Kauno TI. Atvykimo į Kauno TI dieną nebuvo išvedamas pasivaikščioti, todėl Kauno TI pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad po kelionės etapu trūkdavo gryno oro, jausdavo išsekimą ir nuovargį, diskomfortą, todėl jis prašydavo pareigūnų suteikti jam galimybę pabūti gryname ore, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama, todėl buvo pažeistos jo teisės, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 800 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Kauno TI nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dešimt kartų buvo etapuotas į Kauno TI iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir 1 kartą – iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Tvirtino, kad dėl Kauno TI dienotvarkės ypatumų suimtieji / nuteistieji negali būti išvesti pasivaikščioti gryname ore, jeigu jie atvyko arba buvo patalpinti į kameras po 18.00 val. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore yra reglamentuota, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta, kuri laisvės atėmimo įstaiga (įstaiga, į kurią asmuo atvežamas, ar įstaiga, iš kurios išvežamas) turi pareigą šią teisę užtikrinti.
5. Pravieniškių PN–AK pateiktų darbotvarkių matyti, kad šio sektoriaus visuose būriuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems nuo 8.00 – 9.00 val. iki 17.30 – 18.30 val. numatyta „Socialinės reabilitacijos priemonės arba laisvalaikis“. Kauno TI vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Pravieniškių PN-AK nuteistieji galėjo laisvai judėti gryname ore, pareiškėjas šioje įstaigoje galėjo judėti gryname ore nuo 9.00 iki 17.00 val. arba ilgiau, todėl akivaizdu, kad minėtu laiku pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore. Iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo konvojavimas į Kauno TI truko apie valandą, tačiau konvojavimo pradžia netrukdė jam pasinaudoti savo teise pasivaikščioti gryname ore Pravieniškių PN-AK nuo 9.00 val. iki 13.15 val. – 15.10 val., priklausomai nuo konvojavimo dienos. Kauno TI įsitikinimu, pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore buvo užtikrinta, tačiau ją užtikrino ne Kauno TI, o Pravieniškių PN-AK.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.
7. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, nustatė, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Kauno tardymo izoliatorių buvo etapuotas 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 12 d., 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. spalio 6 d., 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. gegužės 15 d., 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. lapkričio 17 d.
8. Teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 str. 1 d., SVĮ 29 str. 1 d.), konstatavo, kad kalinimo įstaigas įpareigotos užtikrinti kalinamųjų asmenų teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atvykimo iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus į Kauno TI dienomis Kauno TI pareigūnų nebuvo išvestas pasivaikščioti gryname ore.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad atvykimo į Kauno TI dienomis pareiškėjas pasinaudojo teise pasivaikščioti gryname ore Pravieniškių PN-AK, nes akivaizdu, kad šia teise pareiškėjas galėjo nepasinaudoti dėl objektyvių priežasčių – pasirengimo išvykimui, blogų oro sąlygų, dalyvavimo socialinės reabilitacijos programos priemonėse ir pan.
11. Teismas konstatavo, kad Kauno TI turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, ar į Kauno TI atvykęs asmuo atvykimo dieną pasinaudojo minėta teise pasivaikščioti gryname ore.
12. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atsiradimo, pažymėjo, kad į bylą nepateikta duomenų apie nustatyto pažeidimo (nesuteiktų pasivaikščiojimų gryname ore) įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant byloje nustatyto pažeidimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekilo abejonių, kad po etapavimo bei gana ilgai užtrunkančios patalpinimo į kameras procedūros atvykimo dieną negalėdamas pabūti lauke, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
13. Teismas, vertindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir konstatavo, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga suma yra 100 Eur ir šią sumą priteisė pareiškėjui iš atsakovo.
III.
14. Atsakovo atstovas Kauno TI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
15. Kauno TI apeliaciniame skunde pažymi, kad nuteistųjų teisė pasivaikščioti, kaip ir dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose yra dispozityvios teisės. Pareiškėjas turėjo teisę pasivaikščioti gryname ore arba dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Pareiškėjo pasirengimas išvykimui taip pat negalėjo trukdyti realizuoti savo teisę pasivaikščioti gryname ore. Kauno TI atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos sprendime išdėstyta, kad pareiškėjas galėjo nepasinaudoti savo teise pasivaikščioti gryname ore dėl blogų oro sąlygų, tačiau nenurodyta, kad SVĮ 29 straipsnyje numatyta, kad pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė trumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis.
16. Pareiškėjui buvo užtikrinta, t. y. pareiškėjui būnant Pravieniškių PN-AK buvo sudarytos sąlygos, laikantis dienotvarkės realizuoti teisę pasivaikščioti gryname ore. Kauno TI manymu, pirmosios instancijos teismo sprendime preziumuojama Kauno TI pareiga įsitikinti, jog pareiškėjas pasinaudojo savo teise pasivaikščioti gryname ore kitoje institucijoje neturi teisinio pagrindo. Klaidingai nustatant, jog Kauno TI turi pareigą įsitikinti, kad pareiškėjas kitoje institucijoje realizavo savo teisę pasivaikščioti gryname ore yra neteisėtai konstatuojamas neteisėtas Kauno TI neveikimas dėl kurio pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
17. Kauno TI, remdamasis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno ir Šiaulių rūmų praktika, nurodo, kad teismų praktikoje nėra aiškiai nustatyta įstaigos, į kurią atvyksta asmuo, pareiga įsitikinti, ar asmuo realizavo savo teisę pasivaikščioti gryname ore. Kauno TI pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, susijusius su tuo, kad pareiškėjui teisė pasivaikščioti gryname ore buvo užtikrinta Pravieniškių PN-AK.
18. Kauno TI akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ar pareiškėjas iš tiesų negalėjo pabūti lauke prieš atvykstant į Kauno TI, nepaisant to, kad Kauno TI pateikė visus įmanomus duomenis arba nurodė, kur tokie įrodantys duomenys yra. Be to, suimtasis ar nuteistasis, kuris patiria diskomfortą, išgyvenimus ar kitaip pažeidžiamos jo teisės turi teisę skųstis įstaigos administracijai teisių pažeidimo momentu, tačiau tokių skundų Kauno TI registruota nebuvo. Kauno TI nuomone, neturtinės žalos egzistavimas abejotinas, tačiau teismo neištirtas. Be to, Kauno TI nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, pareiškėjui A. V. dėl nesuteiktų pasivaikščiojimų gryname ore Kauno TI nuo 2016 m. liepos 9 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjui 10 dienų nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl, atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. ABTĮ Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
21. Įvertinus šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 ir 86 straipsnių reikalavimų.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Kauno TI buvo etapuotas 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 12 d., 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. spalio 6 d., 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. gegužės 15 d., 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. lapkričio 17 d. (b. l. 39–42, 45–66). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, visų pirma pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais, pareiškėjui esant Kauno TI, jam nebuvo suteikti pasivaikščiojimai gryname ore. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad šį teisę pareiškėjui buvo užtikrinta Pravieniškių PN-AK, t. y. prieš pareiškėjui atvykstant į Kauno TI.
23. Teisėjų kolegija, vertindamas šiuos atsakovo atstovo argumentus, nurodo, kad pagal BVK 103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu šią savo teisę įgyvendino, būdamas Pravieniškių PN-AK. Be to, nors Kauno TI nurodo, kad dėl Kauno TI įstaigos dienotvarkės ypatumų negali išvesti suimtųjų/nuteistųjų pasivaikščioti gryname ore, jeigu šie atvyko arba buvo patalpinti į kameras po 18.00 val., tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, kada pareiškėjas buvo patalpintas į kameras, o pagal byloje esančius duomenis apie pareiškėjo atvykimo laiką pareiškėjas į Kauno TI atvykdavo nuo 14.10 val. iki 15.40 val., t. y. žymiai anksčiau nei 18.00 val. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno TI turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, ar į Kauno TI atvykęs asmuo atvykimo dieną pasinaudojo teise pasivaikščioti gryname ore. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno TI šios pareigos neįvykdė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad Kauno TI neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus.
24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos pareiškėjui priteisimo, nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
25. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad priteisdamas konkrečią neturtinę žalą teismas turi atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus. Šiuo atveju CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodyta, jog teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
26. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pažeidimo tąsa, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į išvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi subjektinės teisės pažeidimo mastą (neužtikrinta pareiškėjui galimybė pasivaikščioti gryname ore) ir trukmę (10 dienų), neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, minimalų mėnesinį darbo užmokestį ir pan.), į tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, ir administracinėje byloje nenustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikatos būklė, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, pripažįsta, kad pareiškėjui priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama ir nėra pagrindo jos mažinti.
29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.