Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-04 · Administracinė byla Nr. I-1551-422/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
I-1551-422/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02599-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1551-422/2018Proceso Nr. 3-62-3-02599-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2;37.3; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarkaišnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. s kundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus,dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI),800Eur neturtinėsžalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 9 d. iki 2017 m. gruodžio20 d. buvo etapuojamas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Kauno TI. Atvykimo į Kauno TI dieną nebuvo išvedamas pasivaikščioti, todėl Kauno TI buvo pažeistos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 29 straipsnio nuostatos.Po kelionės etapu trūkdavo gryno oro, jausdavo išsekimą ir nuovargį, diskomfortą, todėl prašydavo pareigūnų suteikti jam galimybę pabūti gryname ore, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama, todėl buvo pažeistos jo teisės, t.y. jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 800Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatoriussu pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 36–38)nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dešimt kartų buvo etapuotas į Kauno TI iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir 1 kartą – iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Tvirtino, kad dėl Kauno TI dienotvarkės ypatumų suimtieji/nuteistieji negali būti išvesti pasivaikščioti gryname ore, jeigu jie atvyko arba buvo patalpinti į kameras po 18.00 val. Teigė, kad nuteistųjųteisė pasivaikščioti gryname ore yra reglamentuota, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta, kuri laisvės atėmimo įstaiga (įstaiga, į kurią asmuo atvežamas, ar įstaiga, iš kurios išvežamas) turi pareigą šią teisę užtikrinti. Iš Pravieniškių PN–AK 1–ojo sektoriaus pateiktų darbotvarkių matyti, kad šio sektoriaus visuose būriuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems nuo 8.00 – 9.00 val. iki 17.30 - 18.30 val. numatyta „Socialinės reabilitacijos priemonės arba laisvalaikis“. Įvertinus tai, kad Pravieniškių PN-AK nuteistieji galėjo laisvai judėti gryname ore, manytina, kad pareiškėjasšioje įstaigoje galėjo judėti gryname ore nuo 9.00 iki 17.00 val. arba ilgiau, todėl akivaizdu, kad minėtu laiku pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore. Iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo konvojavimas į Kauno TI truko apie valandą, tačiau konvojavimo pradžia netrukdė jam pasinaudoti savo teise pasivaikščioti gryname ore Pravieniškių PN-AK nuo 9.00 iki 13.15-15.10, priklausomai nuo konvojavimo dienos. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia suklaidinti teismą, nes jo teisė pasivaikščioti gryname ore buvo užtikrinta, tačiau ją užtikrino ne Kauno TI, o Pravieniškių PN-AK.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kauno TI pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 9 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d.pareiškėjo atvykimo iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus į Kauno TI dienomisneužtikrinant jam teisės pasivaikščioti gryname ore.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Kauno tardymo izoliatorių buvo etapuotas 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 12 d., 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. spalio 6 d., 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. gegužės 15 d., 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. lapkričio 17 d. (b. l. 39–42, 45–66).

Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kadnuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Taigi, aukščiau nurodytos teisės normos įpareigoja kalinimo įstaigas užtikrinti kalinamųjų asmenų teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Kauno TI atsiliepime į skundą (b. l. 36–38) pripažino, kad dėl Kauno TI įstaigos dienotvarkės ypatumų negali išvesti suimtųjų/nuteistųjų pasivaikščioti gryname ore, jeigu šie atvyko arba buvo patalpinti į kameras po 18.00 val. Taip pat nurodė, jog Kauno TI ginčo dienomis neužtikrino pareiškėjui teisės pasivaikščioti gryname ore.

Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atvykimo iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus į Kauno TI dienomis Kauno TI pareigūnų nebuvo išvestas pasivaikščioti gryname ore. Atsakovės atstovas tvirtino, kad pareiškėjui ginčo dienomis teisė pasivaikščioti gryname buvo užtikrinta Pravieniškių PN-AK, kur pagal Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus dienotvarkę pareiškėjas galėjo vaikščioti nuo 9.00 val. iki 13.15 –15.10 val.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad atvykimo į Kauno TI dienomis pareiškėjas pasinaudojo teise pasivaikščioti gryname ore Pravieniškių PN-AK, nes akivaizdu, kad šia teise pareiškėjas galėjo nepasinaudoti dėl objektyvių priežasčių – pasirengimo išvykimui, blogų oro sąlygų, dalyvavimo socialinės reabilitacijos programos priemonėseir pan.

Teismo nuomone, už Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytos suimtųjų asmenų teisės pasivaikščioti gryname ore įgyvendinimą atsakinga atitinkama suėmimą vykdanti valstybės institucija. Todėl, teismo nuomone, Kauno TI, turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti, ar į Kauno TI atvykęs asmuo atvykimo dieną pasinaudojo minėta teise pasivaikščioti gryname ore.

Kadangi pagal teismo pareikalavimą gautos Pravieniškių PN-AK 1–ojo sektoriaus nuteistųjų dienotvarkės atsakovės atstovui buvo pateiktos 2018 m. sausio 25 d. (b. l.11-27, 35 ), todėl akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo atvykimo į Kauno TI dienomis Kauno TI pareigūnai nesiaiškino, ar atvykimo dieną pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti ir ar pasinaudojo jam suteikta teise būti gryname ore. Atsakovas byloje nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog teisė pasivaikščioti jo nurodytomis dienomis nebuvo realizuota.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad ginčo dienomis pareiškėjui atvykus į Kauno TI jo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore buvo pažeista, tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.

Į bylą nepateikta duomenų apie nustatyto pažeidimo (nesuteiktųpasivaikščiojimųgryname ore) įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant byloje nustatyto pažeidimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad po etapavimo bei gana ilgai užtrunkančios patalpinimo į kameras procedūros atvykimo dieną negalėdamas pabūti lauke,pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, t.y. A. V. patyrė neturtinę (moralinę) žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į nustatyto pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų, kad dėl neišvedimo pasivaikščioti gryname ore pareiškėjas skundėsi Kauno TI pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovės suma yra 100 Eur, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė