Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. A. skundą dėl notarės Loretos Stankevičienės veiksmų, suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono notarų biuro notarei Loretai Stankevičienei, uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio agrochemija“, antstolei Irenai Bakšienei ir A. A. dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo ir išieškojimo sustabdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pareiškėjos R. A., kreditorės UAB „Joniškio agrochemija“ ir įkaito davėjo A. A. 2016 m. vasario 19 d. sudarytas sutartinės paprastosios hipotekos sandoris, patvirtintas Biržų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Juditos Pronckienės (notarinio registro Nr. BJP-709), pareiškėjos įsipareigojimams pagal 2016 m. vasario 8 d. susitarimą prie 2015 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20151231-8 užtikrinti, įkeičiant A. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prievolės dydis 28 410,89 Eur, įvykdymo terminas – 2016 m. rugsėjo 1 d. Joniškio rajono notarų biure 2018 m. gegužės 9 d. gautas hipotekos kreditoriaus UAB „Joniškio agrochemija“ prašymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio sutartine hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, palūkanų, kreditoriaus išlaidų, skirtų notaro atlyginimui už vykdomojo įrašo išdavimą ir su tuo susijusius veiksmus, iš viso 28 410,89 Eur išieškojimo iš skolininkės R. A. bei įkaito davėjo A. A.. 2018 m. gegužės 30 d. Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 1-2392) dėl 28 410,89 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už visą skolinio įsipareigojimo sumą nuo 2018 m. gegužės 9 d. (pašymo įregistravimo diena) iki visiško prievolės įvykdymo priverstinio išieškojimo solidariai iš skolininkės R. A. ir įkaito davėjo A. A. hipotekos kreditoriaus UAB „Joniškio agrochemija“ naudai pagal minėtą sutartinės paprastosios hipotekos sandorį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartyje Nr. 3K-3-328/2014 išaiškino, kad remiantis nauju teisiniu reglamentavimu, notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 49¹ straipsniu, Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 (toliau – Aprašas), nustatyta tvarka ir forma. Teisės aktuose gana detaliai reglamentuoti tiek kreditoriaus, tiek notaro veiksmai notarinio įrašo išdavimo procedūroje. Aprašo 5 punkte numatyta, kad notaras atlieka vykdomuosius įrašus gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus rašytinį prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 3 dalimi, Aprašo 5-6 punktais, hipotekos kreditorius prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo privalo pateikti duomenis apie kreditorių, skolininką ir įkaito davėją; hipotekos (įkeitimo) kodą Hipotekos registre; negrąžintos skolos dydį; tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, nurodyti tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Kartu su prašymu turi būti pateikiamas hipotekos (įkeitimo) sandoris. Vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 4 dalimi, Notariato įstatymo 49¹ straipsniu, Aprašo 7 punktu, notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti duomenis, ar prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; ar šiame prašyme nurodyti duomenys atitinka nurodytus Hipotekos registre; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje. Notaras nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis). Atlikdamas vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus rašytinį prašymą, notaras privalo vadovautis Aprašo 4 punktu, kuriame nustatyta, kad vykdomuosius įrašus notaras atlieka naudodamas vykdomojo įrašo formą (Aprašo priedas). Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima (Aprašo 15 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nepaneigta, kad hipotekos kreditorius pateikė visus CK 4.192 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 6 punkte nustatytus dokumentus ir duomenis, ir notarė veikė nesilaikydama teisės aktuose nustatytos procedūros. Pažymėtina, jog pagal teisinį reglamentavimą notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3-4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų.

Teikdama skundą dėl notaro veiksmų, pareiškėja nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. L2-7317-1079/2018 pagal UAB „Joniškio agrochemija“ reikalavimą priteisti iš pareiškėjos skolą, kurios užtikrinimui buvo įregistruota minėta hipoteka, tačiau galutinis teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje dar nėra priimtas, todėl notarė neturėjo pagrindo išduoti 2018 m. gegužės 30 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus UAB „Joniškio agrochemija“ prašymą.

Šios, pareiškėjos nurodytos, aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. L2-7317-1079/2018 matyti, kad 2018 m. gegužės 15 d. teismo įsakymu iš pareiškėjos buvo nutarta priteisti 50 648,52 Eur skolos, 17 929,58 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 68 578,10 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 468,00 Eur žyminio mokesčio. 2018 m. birželio 8 d. nutartimi teismui priėmus pareiškėjos R. A. prieštaravimus, UAB „Joniškio agrochemija“ per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio, todėl 2018 m. liepos 2 d. nutartimi 2018 m. gegužės 15 d. teismo įsakymas buvo panaikintas, kreditorės pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditorei UAB „Joniškio agrochemija“. Taigi, teisme nėra nagrinėjama civilinė byla dėl pareiškėjos skolos, kurios užtikrinimui, kaip teigia pareiškėja, buvo įregistruota minėta hipoteka. Be to, supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka (ne ginčo procedūrų visuma) įstatymų leidėjas siekė vieno iš svarbiausių tikslų – užtikrinti greitą ir koncentruotą privilegijuoto hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą tais atvejais, kai įkeitimu užtikrintas reikalavimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra skolininko tinkamai įvykdomas arba nėra apskritai įvykdomas, todėl vykdomajam įrašui atlikti teismo sprendimas nėra reikalingas. Iš vis to, kad išdėstyta, darytina išvada, kad aptartas pareiškėjos skunde nurodytas argumentas neturi jokios reikšmės, sprendžiant dėl notarės veiksmų teisėtumo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) tarpusavio ginčams dėl reikalavimo pagrįstumo taikytina CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis, nustatanti teisę kreditoriaus veiksmų teisėtumą ginčyti ieškinio teisenos tvarka, o notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Pareiškėja neginčijo pačios vykdomojo įrašo išdavimo tvarkos, hipotekos kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamas vykdomasis įrašas atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Teismas sprendžia, kad notarė pagrįstai atliko išimtinai formalų hipotekos kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir rėmėsi nenuginčytais registro duomenimis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais bei išsiuntusi skolininkei ir įkaito davėjui pranešimą apie hipotekos kreditoriaus reikalavimą ir negavusi iš jų jokių prieštaravimų, notarė pagrįstai 2018 m. gegužės 30 d. atliko vykdomąjį įrašą pagal Apraše nustatytą formą. Todėl naikinti notarės Loretos Stankevičienės 2018 m. gegužės 30 d. vykdomąjį įrašą bei stabdyti vykdomojo įrašo pagrindu pradėtą vykdomąją bylą teismas neturi teisinio pagrindo.

Suinteresuotas asmuo UAB „Joniškio agrochemija“ prašo skirti pareiškėjai 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos sumos skiriant UAB „Joniškio agrochemija“, motyvuodama tuo, kad pareiškėja pateikė skundą žinodama, kad civilinė byla Nr. L2-7317-1079/2018 baigta nepriėmus sprendimo.

Suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjai baudą netenkinamas.

Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes reglamentuoja CPK 95 straipsnis. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

Teismas, nesutikdamas skirti baudą pareiškėjai, nurodo, kad 2018 m. liepos 2 d. teismo nutartis, kuria 2018 m. gegužės 15 d. teismo įsakymas buvo panaikintas, pareiškėjai įteikta 2018 m. liepos 4 d., skundas dėl notaro veiksmų teisme gautas 2018 m. liepos 2 d., todėl, teismo vertinimu, pareiškėja, teikdama teismui skundą dėl notaro veiksmų, galėjo nežinoti, kad civilinė byla Nr. L2-7317-1079/2018 yra baigta nepriėmus galutinio sprendimo. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad vykdymo veiksmai pagal vykdomąjį įrašą nebuvo sustabdyti, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo vertinti, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai, tyčia ir sąmoningai vilkina priverstinį skolos išieškojimą, skunde dėl notaro veiksmų jos nurodyti argumentai vertintini kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Joniškio agrochemija“ prašo priteisti iš pareiškėjos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 400,00 Eur už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. UAB „Joniškio agrochemija“ yra hipotekos kreditorius, kurio iniciatyva buvo atliktas vykdomasis įrašas. Šį vykdomąjį įrašą, skųsdama notarės veiksmus, pareiškėja prašo panaikinti, todėl skirtingas teisinis šių šalių suinteresuotumas nagrinėjamoje civilinėje byloje yra akivaizdus. Atmetus skundą, atsirado pareiga spręsti ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančio suinteresuoto asmens UAB „Joniškio agrochemija“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo matyti, kad suinteresuotas asmuo patyrė išlaidų dėl konsultavimo (50 Eur) bei atsiliepimo į skundą surašymo ir pateikimo teismui (350,00 Eur). Suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateiktas laiku, bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos, protingos ir pagrįstos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintų rekomenduojamo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš pareiškėjos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 511, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

prie šios civilinės bylos prijungti civilinę bylą Nr. L2-7317-1079/2018.

Atmesti pareiškėjos R. A. skundą dėl notarės veiksmų.

Atmesti suinteresuoto asmens UAB „Joniškio agrochemija“ prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai R. A..

Priteisti iš pareiškėjos R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui UAB „Joniškio agrochemija“, j. a. k. 257501050, 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.