Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rasai Blažaitienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro atstovei L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei J. R. dėl laikino motinos valdžios apribojimo pakeitimo į neterminuotą motinos valdžios apribojimą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė J. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečio vaiko V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė J. R.. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6369-633/2020 J. R. laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko V. K. atžvilgiu, sustabdant asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, buvo priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-702-633/2021 V. K. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba, nepilnamečio nuolatiniu rūpintoju buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras, nepilnamečio gyvenamoji vieta buvo nustatyta pas nuolatinį rūpintoją. Nuo to laiko situacija atsakovės šeimoje nepagerėjo, nepasikeitė: atsakovė nei karto neaplankė sūnaus V. K., priteisto išlaikymo neteikė, su (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro darbuotojais nebendravo ir nebendradarbiavo, nesidomėjo sūnaus ugdymu, elgesiu, pasiekimais, sveikata. Atsakovė su sūnumi bendrauja tik telefonu ir per socialinius tinklus, kartais jam siunčia pinigų, bet priteisto išlaikymo neteikia.

Nustatyta, kad atsakovės šeima nuo 2004 m. vasario 1 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d. buvo įrašyta į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl vaikų nepriežiūros, šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Atsakovės šeima nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 2 d. buvo įrašyta į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo ir/arba psichotropinių medžiagų vartojimo, šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Atsakovės šeima nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. liepos 7 d. buvo įrašyta į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. atsakovės šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Nuo 2020 m. gegužės 18 d. atsakovei atvejo vadyba nėra taikoma, kadangi atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini).

Iš pateiktų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad nustačius laikinąjį motinos valdžios apribojimą, situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, atsakovė nededa pastangų susigrąžinti nepilnametį vaiką į šeimą. Nustatyta, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), vaiko nelanko, išlaikymo jam neteikia. Be to, atsakovė nebendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro darbuotojais ir nesidomėjo sūnaus V. K. elgesiu, ugdymu ir pasiekimais.

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

Įvertinus atsakovės elgesį, teismas sprendžia, kad ji vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką V. K. ir juo nesirūpina. Toks atsakovės elgesys atitinka CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nustatytus pagrindus. Atsakovė turėjo galimybę pakeisti savo elgesį ir įrodyti, kad gali pati auginti ir auklėti savo vaiką, tačiau to nedarė dėl savo pačios kaltės, dėl pasirinkto gyvenimo būdo, aplaidumo ir abejingumo savo pareigoms. Be to, ir viso šios civilinės bylos proceso metu stebimas jos pasyvumas: atsiliepimo į ieškinį neteikė, į posėdžius neatvyko, paaiškinimų, atsikirtimų į ieškinio argumentus neteikė. O tai sudaro prielaidas manyti, kad atsakovei jos vaiko likimas nerūpi. Spręstina, kad esama situacija nesikeis, nes nėra jokių duomenų apie realias atsakovės pastangas ar bent jau siekius vaiką susigrąžinti ir tinkamai įgyvendinti motinos valdžią.

Teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti ir atsakovė pradės tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti nepilnametį vaiką, todėl vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 3 dalimi, ieškovės prašymas neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko V. K. atžvilgiu pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo klausimai išspręsti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6369-633/2020 ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-702-633/2021.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo vykdytina skubiai.

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, sustabdant asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.