Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dirija“ dėl servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Furnitūra marketingas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dirija“ (toliau – ir atsakovė), prašydama nustatyti neterminuotą ir neatlygintinį servitutą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išsidėsčiusiose pastato pirmame, antrame ir trečiame aukštuose ir pastato plane pažymėtoms I-1 ir I-2 bei avariniame išėjime pažymėtame numeriais I-44 ir I-45. Ieškovė prašo nustatyti servitutą viešpataujančiam daiktui – patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Servituto rūšis: teisė ieškovei ar kitam patalpų (viešpataujančio daikto) naudotojui eiti (vaikščioti) servitutine tarnaujančio daikto dalimi tam, kad patektų į viešpataujantį daiktą, išeitų ir jo ir kitaip naudotų viešpataujantį daiktą pagal paskirtį.

2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje leisti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančia pastato laiptine, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėsčiusia pastato pirmame, antrame ir trečiame aukštuose pastato plane pažymėta numeriais I-1 ir I-2 bei avariniu išėjimu, pastato plane pažymėtu numeriais I-44 bei I-45 bei nedaryti kliūčių naudotis šiomis patalpomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Teismas pažymėjo, kad pateiktas ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovės pareikštas prašymas naudoti laiptinę ir avarinį išėjimą sudarančiomis atsakovei nuosavybės teise priklausiančiomis patalpomis yra platesnis nei ginčo ribos - ieškovė nedetalizuoja, kokiu būdu, kiek laiko ir turint kokį tikslą šiomis patalpomis jai turėtų būti leista naudotis. Tokių plačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka bylos šalių interesų pusiausvyros principo ir potencialiai galėtų pažeisti ieškovės ieškiniu apibrėžtas ginčo ribas. Net ir tuo atveju, jei daryti prielaidą, kad iš prašymo turinio akivaizdu, jog ieškovė prašo leidimo naudotis atsakovės daiktu pagal paskirtį ir tik tokia apimtimi, kokia jai būtina įgyvendinant savo patalpų, esančių tame pačiame pastate, savininko teises – tai yra patekti į ieškovei priklausančias patalpas ir jomis naudotis, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad įvyko koks nors staigus pokytis, dėl kurių būtina staigiai užtikrinti esamą padėtį (status quo). Ieškovė ginčo patalpas įsigijo 2002 m. Ieškovė nenurodė kaip ji ginčo patalpomis naudojosi iki šiol taip pat nepaaiškino aplinkybių, dėl kurių atsakovė 2025 m. staiga uždraudė naudotis laiptine. Ieškovė numatė aplinkybes, susijusias su poreikiu nustatyti servitutą teismine tvarka, todėl negalima spręsti, jog kyla žalos, kuriai negalėjo būti pasiruošta, grėsmė. Ieškovė akcentavo, jog atsakovė apriboja ieškovės disponavimo savo patalpomis teisę, tačiau nenurodė, jog Nekilnojamojo turto registro išraše yra fiksuotas antstolio pritaikytas turto areštas ir apribojimas disponuoti ieškovės turtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilna apimtimi: įpareigoti atsakovą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo leisti patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančia pastato laiptine, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėsčiusia pastato pirmame, antrame ir trečiame aukštuose pastato plane pažymėta numeriais I-1 ir I-2 ir avariniu išėjimu, pastato plane pažymėtu numeriais I-44 bei I-45 bei nedaryti kliūčių naudotis šiomis patalpomis (tikslu patekti į ir pasišalinti iš patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastato trečiame aukšte).

6. Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad vienintelis patekimas į ieškovei priklausančias, trečiame pastato aukšte esančias patalpas, priklauso atsakovei, kito patekimo nėra. Atsakovė ieškovei nuo 2002-2025 nereiškė jokių pretenzijų. Ieškovei pradėjus patalpų pardavimo procedūras žadėjo leisti įteisinti laiptinės ir avarinio išėjimo naudojimą pasirašant susitarimą, tačiau 2025 m. gruodžio 8 d. atsakymu atsakovė ėmė aktyviai neigti ieškovės teisę ir būtinumą naudotis laiptinės patalpomis ir avariniu išėjimu bei nurodė ieškovei pasistatyti atskirą laiptinę. Tikėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė gali imtis veiksmų, kuriais galimai sieks apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, naudojimąsi laiptinės ir avarinio išėjimo patalpomis. Atsakovei nebendradarbiaujant ir, galimai dėl ieškovės vykdomo patalpų pardavimo, ėmus neigti ieškovei būtinumą naudotis laiptinės ir avarinio išėjimo patalpomis bei nurodant pasistatyti nuosavą laiptinę, vienareikšmiškai yra kilusi būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant esamą status quo ir ieškovės patekimą į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu būdu taip pat būtina užkirsti žalos atsiradimo grėsmę bylos nagrinėjimo metu. Atsakovei užtvėrus vienintelį praėjimą į ieškovei priklausančias patalpas ar kitaip ėmusis pertvarkyti laiptinės patalpas ir ieškovei negalint patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas žalos kilimo faktas yra akivaizdus. 2025 m. gruodžio 5 d. ieškovė sudarė patalpų, į kurias patekti siekia nustatyti servitutą, pirkimo – pardavimo sandorį, todėl toks atsakovė veikimas, išreikštas po sandorio sudarymo, kelia didelę pirkimo – pardavimo sandorio nutrūkimo ir žalos ieškovui riziką. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matomi ieškovo patalpoms pritaikyti ribojimai. Atsakovei ribojant patekimo į ieškovei priklausančias patalpas teises, disponavimas patalpomis ribojamas faktiškai, kadangi niekas nenori įsigyti patalpų be įėjimo, tokių patalpų eksploatavimas pasidaro neįmanomas. Siekiant išvengti žalos ginčo nagrinėjimo laikotarpiu būtina užtikrinti ieškovo patekimą į jam nuosavybės teise priklausančias pastato patalpas, esančias trečiame aukšte. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo nurodytas faktines aplinkybes bei argumentus, motyvavo nutartį pernelyg nutolusiais nuo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių argumentais bei prielaidomis.

7. Atsakovė atskiruoju skundu prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį nepakeistą.

8. Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad daugiau kaip 23 metus niekada neegzistavo ir šiuo metu neegzistuoja nei teisinės nei fizinės kliūtis patekimui į ieškovei priklausančias patalpas. Šiuo metu į ieškovei kol kas dar priklausančias patalpas patenkama be jokių kliūčių per atitinkamas atsakovei priklausančias patalpas, tik šiuo metu ieškovei priklausančiuose patalpose šeimininkauja būsimaisiais savininkais atsakovei prisistatę asmenys. Niekaip nenurodoma, jog atsakovė būtų kaip nors apribojusi naudojimąsi atitinkamomis patalpomis ar išreiškusi ketinimą apriboti ieškovei tokią galimybę ateityje. Ieškinys ir reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones reiškiamas dėl to, jog ieškovė yra prisiėmusi sutartinius įsipareigojimus tokį servitutą nustatyti su naujuoju patalpų įgijėju sudarytoje sutartyje. Nesuprantama, ką ieškovė įvardija kaip aktyvų atsakovės neigimą, kai ieškovė buvo tik informuojama, kad, jei jos netenkina „dabartinė daugiau kaip 20 metų egzistuojanti situacija“ ieškovė gali šį klausimą spręsti savarankiškai kitais būdais, pvz:. pasistatyti atskirą laiptinę, keltuvą, liftą ir pan. Atsakovė, siekiant nesudaryti ieškovei galimybės apkaltinti nesąžiningu ar kokiu nors neteisėtu elgesiu, nusprendė su ieškove nepradėti jokių derybų. Ieškovė abstrakčiai ir deklaratyviai teigia, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nors ieškovė ir teigia, kad tariamai atsakovė neturėtų galimybių atlyginti žalą, tačiau jokių įrodymų neteikia. Priešingai, prie ieškinio pridedamas atsakovei priklausančio NTR centrinio duomenų banko išrašas apie atsakovei priklausančias patalpas patvirtina, kad atsakovė turi ir nekilnojamojo turto, į kurį, esant reikalui, galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Atskirajame skunde papildomai įvardindama tikslą - patekti į ir pasišalinti iš patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastato trečiame aukšte, – tačiau toks tikslas nebuvo įvardintas pirmosios instancijos teisme, dėl ko teismas visiškai pagrįstai nutarė, jog tokių plačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka bylos šalių interesų pusiausvyros principo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimą civilinėje byloje dėl servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš VĮ ,,Registrų centras“ duomenų matyti, UAB ,,Darija“ 2022 m. rugsėjo 9 d. iš UAB ,,Apvija“ įsigijo nuosavybės teise negyvenamąsias patalpas – sandėliavimo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), patalpų Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB ,,Darija 2002 m. rugsėjo 9 d. iš UAB ,,Apvija“ įsigijo ir kitas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nuo (duomenys neskelbtini). 2002 m. lapkričio 8 d. sutartimi pastarąsias patalpas atsakovė pardavė UAB ,,Furnitūra marketingas“. Taigi bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Dirija“ yra patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėsčiusių pastato pirmame aukšte savininkė. Atsakovei taip pat priklauso ir patalpos antrame pastato aukšte. Ieškovei UAB ,,Furnitūra marketingas“ priklauso patalpos, esančios to paties pastato adresu (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastate esanti laiptinė taip pat priklauso atsakovei, per kurią vykdomas patekimas tiek į ieškovės, tiek į atsakovės patalpas.

12. Iš bylos duomenų suprastina, kad 2025 m. gruodžio 5 d. ieškovė sudarė patalpų, į kurias patekti siekia nustatyti servitutą, pirkimo–pardavimo sandorį, ir laikinąsias apsaugos priemones siekia nustatyti padėčiai stabilizuoti, t. y. kad atsakovas leistų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančia pastato laiptine, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėsčiusia pastato pirmame, antrame ir trečiame aukštuose pastato plane pažymėta numeriais I-1 ir I-2 bei avariniu išėjimu, pastato plane pažymėtu numeriais I-44 bei I-45 bei nedaryti kliūčių naudotis šiomis patalpomis.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas. Laikinosios apsaugos priemonės, kurių pritaikymas dažniausiai suponuoja tam tikro masto atsakovo teisių suvaržymus, paprastai negali būti taikomos siekiant kitokių, su ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu nesusijusių tikslų, pavyzdžiui, siekiant paskatinti atsakovą pripažinti ieškovo reiškiamus reikalavimus, palengvinti ieškovui įrodinėjimo pareigą, sudaryti jam galimybę patikslinti savo reikalavimus ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-447-790/2021).

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

15. Nagrinėjamu atveju skunde pareiškėja aiškiai įvardino savo reikalavimus (skundo dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (skundo pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius skundo reikalavimus. Iš skundo turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

16. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialinis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingas vertinimas ir aiškinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) neabejotinai iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių esmę bei jų taikymo prevencinį tikslą, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

17. Šiuo atveju aktualu paminėti, kad pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas siekia konservacinės paskirties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jų taikymui išlieka aktualus bendrasis grėsmės kriterijus, t. y. šiuo atveju ar yra grėsmė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė gali imtis veiksmų, kuriais būtų ribojamas ieškovei (tuo labiau naujajam savininkui) patekimas į pastato trečiame aukšte esančias patalpas per atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas (laiptinę ir kt.).

19. Šiuo atveju pagal byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus tokios išvados daryti nėra jokio pagrindo. Iš šioje bylos stadijoje esančių duomenų galima suprasti, kad ieškovė, tapusi atsakovei priklausiusių patalpų savininke, nuo 2002 metų, t. y. daugiau nei 23 metus, naudojosi kitomis atsakovei priklausančiomis patalpomis ir visą šį laiką turėjo galimybę patekti į trečiame aukšte jai nuosavybės teise priklausančias patalpas per atsakovei priklausančią laiptinę, nesant jokių nustatytų servituto ir kt. ribojusių atsakovei jos nuosavybės teisę, o tuo pačiu teisiniu pagrindu užtikrinančių ieškovei teisę naudotis ginčo patalpomis. Iš bylos duomenų galima suprasti, kad visą šį laikotarpį ieškovė naudojosi atsakovei priklausančiomis patalpomis pagal jų tarpusavio susitarimą. Nėra duomenų, kad atsakovė per naudojimosi laikotarpį būtų ribojusi ieškovei patekimą į jai nuosavybės teisės trečiajame aukšte priklausančias patalpas nurodo šalys (pripažįsta ir pati ieškovė).

20. Ieškovė dėl jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, 2025 m. gruodžio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, o 2025 m. gruodžio 29 d. teikė teismui ieškinį dėl servituto nustatymo. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu patalpomis jau naudojasi naujasis patalpų savininkais prisistatę asmenys. Taigi ieškovės reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra iš esmės siekis užtikrinti naujųjų savininkų (ar potencialių pirkėjų) teises naudotis patalpomis, nesudarant jokių kliūčių jomis naudotis, t. y. ne savo, o trečiojo asmens interesais.

21. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė naujiesiems savininkams būtų reiškusi pretenzijas dėl naudojimosi jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, ieškovė taip pat nenurodė, kad naujieji savininkai, kurie naudojasi trečiojo aukšto patalpomis, būtų jai skundęsi dėl atsakovės netinkamų veiksmų, ribojant patekimą į trečiame aukšte esančias patalpas. Taigi nėra jokios galimybės suprasti, kad atsakovė aktyviai imasi veiksmų (akivaizdžiai), planuoja dėl vienokių ar kitokių aplinkybių riboti savininkams patekimą į trečiajame aukšte esančias patalpas, kad tokia atsakovės veiksmų rizika, kol bus nagrinėjama byla dėl servituto nustatymo, yra potencialiai reali ir labai tikėtina.

22. Vien ieškovės nurodyta selektyvi ir pavienė aplinkybė, kad atsakovė ieškovei pasakė ,,pasistatyti atskirą laiptinę, keltuvą, liftą ir kt.“ neleidžia daryti išvados, kad atsakovė nuo šio momento ėmėsi aktyvių veiksmų, ribojančių ieškovei ir / ar naujajam savininkui naudotis patalpomis. Tai tik pavienis žodinis šalių nesutarimas, galimai panaudotas ieškovės ir atsakovės pokalbio kontekste (kurio turinys apimtimi nėra aiškus), neleidžiantis tokios situacijos vertinti kaip realaus rimtumo ir grėsmės ieškovo ar (naujojo) savininko teisių įgyvendinimui.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.