- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1342-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20586-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- S. F.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui S. F. dėl laikino tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. L. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui S. F. (toliau – ir atsakovas) dėl laikino tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė L. L. ieškiniu prašė nustatyti ir patvirtinti patikslintą ieškovės ir atsakovo bendravimo su jų nepilnamečiais vaikais tvarką, įpareigoti atsakovą nutraukti vykdyti neteisėtus veiksmus dėl asmenų privataus gyvenimo, jų duomenų rinkimo ir galimo paskleidimo be jų sutikimo pažeidžiant ieškovės, jos nepilnamečio sūnaus ir dukros teisės į privatų gyvenimą ir į atvaizdą užtikrinimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-09 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemonės ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais: sūnumi D. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra S. F., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaikai), tvarką: 1) atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti kas antrą (metų porinės savaitės) savaitgalį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų (vaikų lopšelio-darželio, mokyklos) penktadienį pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus sekmadienį 18.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su ieškove nesusitariama kitaip; 2) atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų (vaikų lopšelio-darželio, mokyklos) pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 18.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su ieškove nesusitariama kitaip.
Šalies argumentai
4. Ieškovė L. L. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama nustatyti, kad šiuo metu byloje nustatyta laikinoji tėvo bendravimo su vaiku tvarka būtų papildyta, numatant, kad: 1) atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti kas antrą (metų porinės savaitės) savaitgalį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų (vaikų lopšelio – darželio, mokyklos ar neformalaus ugdymo įstaigų) pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams arba gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16.00 val. ir grąžinant vaikus sekmadienį iki 18.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su ieškove nesusitariama kitaip; 2) atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų (vaikų lopšelio – darželio, mokyklos ar neformalaus ugdymo įstaigų) pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams arba gyvenamosios vietos nuo 16.00 val., ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 18.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą, jei su ieškove nesusitariama kitaip; 3) esant pateisinančioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, ribojančioms atsakovui fizinį bendravimą su vaikais: kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį paimant vaikus iš ugdymo įstaigų (vaikų lopšelio - darželio, mokyklos ar neformalaus ugdymo įstaigų) pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams arba gyvenamosios vietos nuo 16.00 val., ir grąžinant vaikus tą pačią dieną iki 18.30 val., bei kas antrą (metų porinės savaitės) savaitgalį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų (vaikų lopšelio – darželio, mokyklos ar neformalaus ugdymo įstaigų) pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams arba gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16.00 val. ir grąžinant vaikus sekmadienį iki 18.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą, atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu naudojantis informacinių technologijų vaizdinės informacijos perdavimo programomis: kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 18.30 val., jei su ieškove nesusitariama kitaip; antrą (metų porinės savaitės) šeštadienį ir sekmadienį nuo 16.00 val. iki 18.30 val., jei su atsakove nesusitariama kitaip.
5. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais pakeitimais (toliau – Nutarimas) valstybėje nuo 2020-03-14 iki 2020-05-31 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, taip pat visuomenės informavimo priemonėse yra prognozuojama, kad tokia situacija gali pasikartoti rudens/žiemos periodu. Paaiškino, kad pasiūlė atsakovui su vaikais bendrauti nuotoliniu būdu, pasirinktomis nuotolinio bendravimo priemonėmis, tačiau atsakovas nesutinka ir apeliuoja į tai, kad teismo sprendimu yra nustatyta aiški bendravimo su vaikais tvarka. Nurodė, kad atsakovas visoms valstybės įstaigoms nurodinėja, kad pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones gali vaikus pasiimti nuo 13 val., vaikai gali ugdymo veiksmus nuotoliniu būdu atlikti su atsakovu, o dukrai vaikų darželis nepateikia jokių ugdymo veiksmų, todėl gali ją paimti nuo 12 val. Teigė, kad šalių nepilnamečiai vaikai lanko pagrindines ugdymo įstaigas ir neformalaus ugdymo užsiėmimus. Dažnai iškyla neapibrėžtumas dėl atsakovo bendravimo su vaikais pradžios laiko. Pažymėjo, kad vaikams dažnai vyksta įvairūs neformalaus ugdymo užsiėmimai tiek jų pagrindinių ugdymo įstaigų vietose, tiek gali vykti ir namuose, pateikiant užduotis nuotoliniu būdu, tiek ir neformalaus ugdymo įstaigų vietose. Tokiu atveju, tikslinga nustatyti, kad atsakovas gali paimti vaikus iš ugdymo įstaigų (vaikų lopšelio - darželio, mokyklos), bei kitos jų buvimo vietos (neformalaus ugdymo įstaigos), kai pasibaigia vaikų užimtumo laikas jose, arba vaikams esant jų gyvenamojoje vietoje iš jų gyvenamosios vietos nurodytomis savaitės dienomis nuo 16 val. ir grąžinti juos į jų gyvenamąją vietą iki 18.30 val. Nurodė, jog susiklosčiusi valstybėje ekstremali situacija, prognozuojama ilgą laiką ir su atsinaujinančiais nepilnamečių ugdymo formų pokyčiais, kuriems įtaką darytų draudimas lankytis vaikų švietimo ir ugdymo įstaigose, tokiu atveju, tikslinga atsakovo bendravimo su vaikais tvarkoje numatyti ne tik bendravimo laiką, bet ir alternatyvias formas –bendravimą su vaikais naudojantis šiuolaikinėmis nuotolinėmis informacinių technologijų vaizdinės informacijos perdavimo programomis.
Atsiliepimas
6. Atsakovas S. F. atsiliepimu su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė jau penktą kartą teikia prašymą pritaikyti laikinąsias priemones dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, tačiau šie ieškovės prašymai yra netenkinti, visi ieškovės argumentai susieti su karantinu, kuris jau baigiasi, todėl toks prašymas yra pavėluotas. Teigė, kad ieškovė manipuliuoja tariama savo teise ir pareiga rūpintis vaikais karantino metu, selektyviai teikia teismui duomenis apie susidariusią situaciją dėl bendravimo su vaikais, kurią pati dirbtinai ir sąmoningai apsunkino. Nurodė, jog ieškovė pažeidinėja teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką ir tai motyvuoja karantinu. Pažymėjo, kad jis nebuvo išvykęs į užsienį, jo artimieji taip pat visą laiką buvo Lietuvoje ir užtikrino, kad vaikai nebūtų viešoje vietoje, saugiai jais rūpinosi, kaip numatyta karantino laikymosi reikalavimuose. Pasak atsakovo, pats savaime karantino režimas nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su skyrium gyvenančiu tėvu. Teigė, kad ieškovė, net ir būdama teismo įspėta dėl bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymo, ir toliau piktnaudžiauja savo, kaip motinos valdžia, piktybiškai nevykdo teismo sprendimo - vaikai pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką atsakovui nebuvo perduoti 2020 m. kovo mėn. 11, 17, 19, 20, 21, 22, 24, 26, 31 dienomis; 2020 m. balandžio mėn. 2, 3, 4, 5, 7 dienomis. Dėl tokio ieškovės elgesio kenčia vaikai, prarandamas tėvo su vaikais ryšys. Nurodė, kad nėra nustatytas bendravimo su vaikais pradžios momentas. Karantino laikotarpiu atvykus pasiimti vaikų 12-13 val., ieškovė vaikų neduodavo, teigdama, kad sūnui reikia ruošti pamokas iki 16 val., nors pasak atsakovo, jis bendravo su sūnaus mokytoja ir ji patikimo, kad vaikams nėra užduodama tiek pamokų, kad jas reikėtų ruošti 5-6 valandas, o dukra nelanko mokyklos, todėl ieškovės atsisakymas perduoti atsakovui dukrą yra niekuo nepagrįstas.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurioje nurodė, jog Tarnybos nuomone, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neprieštarauja vaikų interesams, tačiau Tarnybai kyla abejonių dėl jų taikymo būtinumo, kadangi tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovės L. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Pakeitė (papildė) 2019-10-09 nutartimi byloje nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatant, jog kai vaikų ugdymo veikla (mokykloje, darželyje) nevyksta, atsakovas turi teisę paimti nepilnamečius vaikus bendravimui iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pvz., dukrą iš darželio) nuo 12.30 val. iki 13 val. Likusioje dalyje ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Netenkino ieškovės prašymo dėl baudos skyrimo.
9. Teismas sutiko su šalių išdėstyta pozicija, jog 2019-10-09 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui numačius laiką, kai atsakovas gali bendrauti su vaikai, paimdamas juos iš ugdymo įstaigų, vasaros metu nevykstant vaikų ugdymo procesui, nėra aišku, kada atsakovas gali paimti vaikus bendravimui. Padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybes jam numatytomis bendravimo dienomis vaikus paimti 12-13 val. Įvertinus visuotinai žinomą faktą, jog vasaros metu šalių nepilnamečių moksleivių ugdymo procesas nevyksta, mokiniams yra suteiktos vasaros atostogos, taip pat vasaros metu nėra vykdoma ugdymo veikla darželiuose, tačiau vaikai juose turi tam tikrą rėžimą, t. y., 12.00-12.30 val. paprastai vaikai pietauja, o vėliau yra guldomi pietų miego, teismas papildė 2019-10-09 nutartimi byloje nustatytą laikinąją tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatant, jog tuo atveju, jei vaikams ugdymo veikla mokyklose, darželiuose nevyksta, atsakovas turi teisę paimti nepilnamečius vaikus bendravimui iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pvz., dukrai esant darželyje) nuo 12.30 val. iki 13 val.
10. Teismo vertinimu, byloje nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus ir nepažeidžia vaikų tėvo teisių bendrauti su vaikais, todėl nėra pagrindo ją keisti, o Nutarimu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas savaime nepripažintinas pagrindu keisti nusistovėjusios įprastos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, kuri karantino metu gali būti vykdoma laikantis ir nepažeidžiant teisės aktais patvirtinto karantino režimo bei vykdant kitus sprendimus dėl papildomų sugriežtintų prevencijos priemonių taikymo Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo tai, jog atsižvelgiant į gerėjančią situaciją Lietuvos Respublikoje dėl COVID-19 plitimo, teismo nutarties priėmimo metu šalyje paskelbtas karantinas jau yra atšauktas, o prognozės apie situacijos pasikartojimą rudens/žiemos periodu yra nežinomos ir tik spėjamos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikino tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, nustatant tėvo bendravimą su vaikais informacinių technologijų vaizdinės informacijos perdavimo programomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
12. Nurodė, kad teismo sprendimas nepatenkino ieškovės prašymo, o pablogino teisinę padėtį prašymo turinio ir reikalavimų kontekste. Teigė, kad sprendimo vykdymas sukels papildomų probleminių situacijų dėl vaikų teisių užtikrinimo (vaiko teisės gyventi ir vystytis saugiai; vaiko teisės mokytis; vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas; vaiko teisės į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį).
13. Teismo nutartis toliau gali būti vykdoma, jau prasidėjus ugdymo procesams visų rūšių bendrojo ugdymo ir neformalaus ugdymo įstaigose, tokiu atveju tokia nustatyta tvarka pažeis vaiko teises dėl teisės mokytis, vaiko teisę sveikai ir saugiai vystytis ir vaiko teisė į laisvalaikį, poilsį ir pan. Teigė, kad atsakovas kliudo vaikams vykdyti ir dalyvauti ugdymo procesuose, nepasitiki ieškovės vaikų priežiūra dėl vaikų neformalaus ugdymo įstaigų lankymo ir pan.
14. Pažymėjo, kad vaikų darželis kaip ikimokyklinė vaikų įstaiga vykdo vaikų priežiūrą ir ugdymą pagal patvirtintas atitinkamo vaikų amžiaus ugdymo programas bei turinti vidaus tvarkos ir dienotvarkės taisykles, kurios privalomos visiems tokių įstaigų lankytojams.
15. Nurodė, kad skundžiama nutartimi nustatytas dažnas vaikų gyvenamosios vietos keitimas į kitas socialines aplinkas (įskaitant atsakovo gyvenamąją vietą) yra žalingas vaikų emocinei, psichologinei būklei, saugumo jausmui, nuovargio formavimuisi.
16. Atsakovas S. F. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pakeitė 2019-10-09 nutartimi byloje nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais.
20. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
21. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku (3.170 straipsnio 1 dalis). Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta.
23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-09 nutartimi nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodant, kad atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti atitinkamomis dienomis, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų (vaikų lopšelio-darželio, mokyklos) ne vėliau kaip iki 16.30 val. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose abi ginčo šalys iš esmės sutiko, kad tarp jų iš esmės kyla ginčas, kada atsakovas gali paimti šalių nepilnamečius vaikus bendravimui. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kyla konfliktinės situacijos dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais pradžios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė konkretų laiką, nuo kada atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas vaikus iš ugdymo įstaigos gali paimti tuomet, kai jų ugdymo veikla nevyksta. Taigi tokios bendravimo tvarkos nustatymas atitinka vaikų interesus, nėra sutrikdomas vaikų edukacinis procesas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių dukters dienos režimą darželyje ir tėvo bendravimą su dukterimi nustatė po pietų.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra su ieškove. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Skundžiama nutartimi teismas iš dalies pakeitė (sukonkretino) 2019-10-09 nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką, kuri nekeičia nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei apeliacinio teismo vertinimu atitinka vaikų interesus maksimaliai matytis su abiem tėvais.
26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.