Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės D. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. D., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. D. atsakomybei 3 (trejų) metų laikotarpiui su 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) užstatu, kuris iki 2022 m. rugsėjo 1 d. turi būti įmokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama vardą, pavardę. Jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

UAB (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos A. D. atsakomybei 3 (trejų) metų laikotarpiui su 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) užstatu, kuris iki 2022 m. rugsėjo 1 d. turi būti įmokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama pavadinimą. Jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1 G. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį ir 2 dalį, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas: 1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą (<...> pinigų priėmimo kvitą <...>)“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“; 3) Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, laikotarpiu nuo 2020-06-19 iki 2021-09-30 ir laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-09-30, Klaipėdos mieste, tyčia, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų ir nepateikdamas jų duomenų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę apskaitą tvarkančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei I. M., nenustatydamas įmonės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, dėl ko I. M., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą:

- apskaitos dokumentais (pinigų priėmimo kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė pardavimo pajamų iš viso už 28 979 Eur (2020 m. - 15 600 Eur, 2021 m. - 13 379 Eur) ūkinių operacijų dėl betono su atvežimu pardavimo, betonavimo paslaugų suteikimo, objektuose adresais: 1) (duomenys neskelbtini), už 800 Eur; 2) (duomenys neskelbtini), už 11 520 Eur; 3) (duomenys neskelbtini), už 1390 Eur; 4) (duomenys neskelbtini), už 780 Eur; 5) (duomenys neskelbtini), už 290 Eur; 6) (duomenys neskelbtini), už 820 Eur; 7) (duomenys neskelbtini), už 4600 Eur; 8) (duomenys neskelbtini), už 400 Eur; 9) (duomenys neskelbtini), už 1644 Eur; 10) (duomenys neskelbtini), už 1529 Eur; 12) (duomenys neskelbtini), už 4276 Eur; 13) (duomenys neskelbtini), už 930 Eur bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 12 979 Eur (2021 m.) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo ūkinių operacijų;

- neįtraukė į apskaitą ir neišsaugojo 2 vnt. apskaitos dokumentų: UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytos 2021-03-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. HCKLB13983 statybinių medžiagų ir paslaugų, iš viso už 420,48 Eur įsigijimui pagrįsti ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytos 2021-04-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. BCL-0039547 statybinių medžiagų ir paslaugų, iš viso už 2126,88 Eur įsigijimui pagrįsti, kuriuos privalėjo saugoti 10 metų.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020-06-19 iki 2020-10-31 ir nuo 2021-03-01 iki 2021-09-30.

Be to, G. D. siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų pateikimą, siekdamas išvengti mokesčių ir įmokų sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31, veikdamas per buhalterę apskaitą tvarkančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę I. M., nesuvokusią pastarojo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikiant jai apskaitos dokumentų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais” bei pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu 10 atvejų pateiktose pirminėse Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už mokestinius laikotarpius nuo 2020-06-01 iki 2020-10-31, nuo 2021-03-01 iki 2021-05-31 ir nuo 2021-08-01 iki 2021-09-30 deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.:

- 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo iš viso 23712 Eur (iš jų: 2020 m. - 12654 Eur, 2021 m. - 11058 Eur) mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės,

- 12 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 str. nustatytais atvejais)“ deklaravo iš viso 290 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, vertės,

- 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo iš viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur) mažiau standartinio tarifo (21 proc.) pardavimo PVM,

- 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM (21 proc.).

Be to, pažeisdamas 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 2021-03-17 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už mokestinį laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, t. y.:

- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> bendra suma“ deklaravo iš viso 12 944 Eur mažiau už parduotas medžiagas ir suteiktas paslaugas gautų pajamų ir tuo sumažino pajamas iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 37 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos <...> pelnas (nuostoliai) (+/-)“ ir skilties „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ nedeklaravo pelno mokesčio sumos iš viso 647 Eur (12944 x 5%),

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą iš viso 647 Eur.

Tokiu būdu, G. D., siekdamas išvengti mokesčių, deklaravęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) turtą, pajamas ir pelną, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą viso 5624 Eur mokesčių: 4977 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 647 Eur pelno mokesčio.

1.2. UAB (duomenys neskelbtini) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas bendrovės direktoriaus G. D., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, pažeisdamas: 1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą (<...> pinigų priėmimo kvitą <...>)“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“; 3) Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, laikotarpiu nuo 2020-06-19 iki 2021-09-30 ir laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-09-30, Klaipėdos mieste, tyčia, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų ir nepateikdamas jų duomenų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę apskaitą tvarkančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei I. M., nenustatydamas įmonės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, dėl ko I. M., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą:

- apskaitos dokumentais (pinigų priėmimo kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė pardavimo pajamų iš viso už 28 979 Eur (2020 m. - 15 600 Eur, 2021 m. - 13 379 Eur) ūkinių operacijų dėl betono su atvežimu pardavimo, betonavimo paslaugų suteikimo, objektuose adresais: 1) (duomenys neskelbtini), už 800 Eur; 2) (duomenys neskelbtini), už 11 520 Eur; 3) (duomenys neskelbtini), už 1390 Eur; 4) (duomenys neskelbtini), už 780 Eur; 5) (duomenys neskelbtini), už 290 Eur; 6) (duomenys neskelbtini), už 820 Eur; 7) (duomenys neskelbtini), už 4600 Eur; 8) (duomenys neskelbtini), už 400 Eur; 9) (duomenys neskelbtini), už 1644 Eur; 10) (duomenys neskelbtini), už 1529 Eur; 12) (duomenys neskelbtini), už 4276 Eur; 13) (duomenys neskelbtini), už 930 Eur bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 12 979 Eur (2021 m.) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo ūkinių operacijų;

- neįtraukė į apskaitą ir neišsaugojo 2 vnt. apskaitos dokumentų: UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytos 2021-03-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. HCKLB13983 statybinių medžiagų ir paslaugų, iš viso už 420,48 Eur įsigijimui pagrįsti ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytos 2021-04-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. BCL-0039547 statybinių medžiagų ir paslaugų, iš viso už 2126,88 Eur įsigijimui pagrįsti, kuriuos privalėjo saugoti 10 metų.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020-06-19 iki 2020-10-31 ir nuo 2021-03-01 iki 2021-09-30.

Be to, kaltinamoji UAB (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujamas bendrovės direktoriaus G. D., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-09-30, tyčia, siekdamas išvengti mokesčių pateikė neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą, o būtent:

G. D., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų pateikimą, siekdamas išvengti mokesčių ir įmokų sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 veikdamas per buhalterę apskaitą tvarkančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę I. M., nesuvokusią pastarojo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikiant jai apskaitos dokumentų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais” bei pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu 10 atvejų pateiktose pirminėse Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už mokestinius laikotarpius nuo 2020-06-01 iki 2020-10-31, nuo 2021-03-01 iki 2021-05-31 ir nuo 2021-08-01 iki 2021-09-30 deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.:

- 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo iš viso 23712 Eur (iš jų: 2020 m. - 12654 Eur, 2021 m. - 11058 Eur) mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės,

- 12 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 str. nustatytais atvejais)“ deklaravo iš viso 290 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, vertės,

- 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo iš viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur) mažiau standartinio tarifo (21 proc.) pardavimo PVM,

- 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM (21 proc.).

Be to, pažeisdama 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 2021-03-17 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už mokestinį laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, t. y.:

- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> bendra suma“ deklaravo iš viso 12 944 Eur mažiau už parduotas medžiagas ir suteiktas paslaugas gautų pajamų ir tuo sumažino pajamas iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 37 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos <...> pelnas (nuostoliai) (+/-)“ ir skilties „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ nedeklaravo pelno mokesčio sumos iš viso 647 Eur (12944 x 5%),

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą iš viso 647 Eur.

Tokiu būdu, G. D., siekdamas išvengti mokesčių, deklaravęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) turtą, pajamas ir pelną, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą viso 5624 Eur mokesčių: 4977 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 647 Eur pelno mokesčio.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.1 G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d., ir skirti 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 220 str. 1 d., ir skirti 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. D. paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą. Taikant BK 64 (pr.) str. 1 d. subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

2.2 Juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., ir skirti 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą; pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 20 str. 2 d. ir 220 str. 1 d., ir skirti 240 MGL (12000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir UAB (duomenys neskelbtini) paskirti subendrintą bausmę – 240 MGL (12000 Eur) dydžio baudą. Taikant BK 64 (pr.) str. 1 d. subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 160 MGL (8000 Eur) dydžio baudą.

2.3 Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl BK 40 straipsnio netinkamo pritaikymo. Nurodo, jog teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkams. Prokurorė skunde pažymi, jog A. D. nurodė, kad prižiūrės įmonę, kad taip nebebūtų, tačiau nenurodė konkrečių būdų, kaip sieks pakeisti kaltinamųjų elgesį. Nurodo, jog ji nepateikė savo charakteristikos iš gyvenamosios vietos, todėl teismas negalėjo vertinti, ar ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali teigiamai veikti G. D., juolab UAB (duomenys neskelbtini). Prokurorės vertinimu, dėl šios priežasties yra abejonių, ar A. D. yra tinkamas asmuo būti laiduotoju, galinčiu teigiamai veikti kaltinamųjų elgesį. Nurodo, jog A. D., kaip žmonos, statusas G. D. įtakos nedaro, elgesio nekeičia ir nuo neteisėtų veiksmų nesulaiko. Pažymi, jog A. D. yra realiai priklausoma nuo asmens, kurio laiduotoja nori būti, kas rodo, kad reali galimybė daryti įtaką elgesiui yra itin menka, nėra jokio pagrindo manyti, kad ji galėtų kontroliuoti savo sutuoktinio bendrovę UAB (duomenys neskelbtini) bei domėtis jos veikla. Pažymi, jog iš pačios A. D. prašymo matyti, kad kokiu būdu realiai ketina daryti teigiamą įtaką, ji nenurodo. Prokurorės vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, laiduotojo savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkams, konstatuotina, kad šiuo atveju A. D. nėra tinkama laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką. Nurodo, jog iš A. D. parodymų matyti, kad ji pati nežinojo, kaip G. D. turi elgtis aptariamoje situacijoje, t. y. darant nusikalstamas veikas.

2.4 Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad G. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) nusikalstami veiksmai, kurių padarymu jie įtariami, yra tyčiniai, truko ilgą laiką, buvo gerai apgalvoti ir sąmoningai daromi tam, kad išvengtų prievolės sumokėti mokesčius. Prokurorės manymu, tokia A. D. pozicija – kad ji pati nežinojo, kaip G. D. turi elgtis, tačiau, jos manymu, jis pasielgė neatleistinai, rodo, kad ji nesugeba teisingai suvokti kaltininkų padarytų veikų bei jų pavojingumo ir yra linkusi laikyti jas mažiau pavojingomis nei yra iš tikrųjų. Prokurorė nuomone, galimai A. D. suvokia savo sutuoktinio elgesio neteisėtą pobūdį, tačiau tai kas paminėta, suponuoja pagrįstas abejones dėl jos tinkamumo laiduoti, t. y. gebėjimo kontroliuoti G. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) elgesį, daryti jiems įtaką, pasiryžimo prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad pastarieji daugiau įstatymų nepažeis. Nurodo, jog A. D. tvirtino, kad užstatą, jeigu reikės, sumokės ne ji, o kaltinamasis G. D., o tai, prokurorės nuomone, dar kartą patvirtina, jog A. D. nėra tinkama laiduotoja šioje byloje ir kaltinamųjų elgesio įtakoti niekaip negalėtų. Prokurorės teigimu, nėra pagrindo teigti, kad A. D. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, sutuoktinių tarpusavio santykiai, darbinės patirties nebuvimas, išsilavinimas leis daryti akivaizdžią ir realią galimybę teigiamai įtakai kaltinamiesiems. Prokurorės vertinimu, todėl nėra pagrindo atleisti G. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos A. D. atsakomybėn.

3. Atsiliepimų į Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės D. M. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė nesutinka A. D. paskyrimu būti G. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) laiduotoja, mano, jog paskirtos laiduotojos savybės, gyvenimo būdas, sutuoktinių tarpusavio santykiai, darbinės patirties nebuvimas, išsilavinimas neleidžia daryti akivaizdžios ir realios teigiamos įtakos kaltinamiesiems. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, jog jie nepagrįsti.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Minėti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai taikytini ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui. Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

9. Sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

10. Pažymėtina, jog A. D. prašyme dėl kaltinamųjų G. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jų perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą nurodyta, kad ji sutinka laiduoti už savo sutuoktinį G. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 171-172-, t. 4). A. D. nuomone, ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, gerai pažįsta savo sutuoktinį ir vienintelį UAB (duomenys neskelbtini) akcininką bei gali jam ir UAB (duomenys neskelbtini) daryti teigiamą įtaką. A. D. yra įsitikinusi, kad G. D. labai išgyvena ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, stengėsi kuo skubiau išspręsti padarytos žalos valstybės biudžetui atlyginimo klausimą. Pažymėjo, kad nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini)gaminių komplektuotoja, o šiuo metu neturi galimybės dirbti, kadangi rūpinasi dažnai sergančia mažamete dukra (b. l. 171-172, t. 4). Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. D. nėra teista, anksčiau vieną kartą bausta už administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, tačiau ši administracinė nuobauda nebegalioja, bauda sumokėta (b. l. 175, t. 4). Baudžiamojoje byloje nėra A. D. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

11. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog A. D. nepateikė savo charakteristikos iš gyvenamosios vietos, todėl teismas negalėjo vertinti, ar ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali teigiamai veikti G. D., juolab UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog tokia charakteristika buvo pateikta apeliacinės instancijos teismui, iš kurios matyti, jog A. D. darbšti, tvarkinga, nekonfliktuojanti, nuoširdi, ramaus ir gero būdo, sutarianti su aplinkiniais, psichotropinių medžiagų nevartoja ( b. l. 46, t. 5)

12. Apygardos teismas, įvertinęs laiduotoją A. D. charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į A. D. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad A. D. yra kaltinamajam G. D. artimas žmogus – sutuoktinė, vertinant aplinkybę, kad G. D. yra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir įmonėje užima direktoriaus pareigas, taip pat į tai, kad A. D. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos sutuoktinis ir UAB (duomenys neskelbtini) daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindą manyti, kad A. D. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkams, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus. Iš teisme duotų parodymų matyti, kad galima laiduotoja neigiamai įvertino savo sutuoktinio elgesį, su juo prevenciškai pasikalbėjo, nurodė, kad žino apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, t. y. žino, kokia veikla užsiima įmonė, kiek joje dirba žmonių ir pan.

13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog ta aplinkybė, kad A. D. nežino buhalterinę apskaitą reglamentuojančių aktų, t. y. kad gautiems pinigams reikia išrašyti sąskaitas ir pan. nesudaro pagrindo laikyti ją netinkama laiduotoja. Vertinant aplinkybę, kad vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis šiuo metu yra tik kaltinamojo G. D. gaunamas darbo užmokestis iš UAB (duomenys neskelbtini), spręstina, kad tai taip pat turės reikšmingos įtakos A. D. gebėjimui teigiamai paveikti G. D. ir jo vadovaujamą UAB (duomenys neskelbtini), t. y. pakartotinai padarius nusikalstamą veiką, šeiminė situacija galimai ženkliai pablogėtų, o tai papildomai skatina A. D. tinkamai vykdyti laiduotojos pareigas ir domėtis tiek UAB (duomenys neskelbtini) veikla, tiek savo sutuoktinio G. D. elgesiu. Apygardos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad aplinkybė, jog A. D. šiuo metu nedirba ir neturi išsilavinimo bei patirties, susijusios su buhalterinės apskaitos ir finansų tvarkymu, negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl laiduotojos tinkamumo. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu A. D. duotų paaiškinimų, ji negali dirbti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad rūpinasi šeima, turi dažnai sergančią mažametę dukrą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato laiduotojui keliamų išsilavinimo ar darbinės patirties tam tikroje srityje reikalavimų, todėl šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad A. D. yra tinkama būti paskirta G. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) laiduotoja.

14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. D. tinkama laiduotoja BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, todėl pagrįstai atleido G. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos A. D. atsakomybėn. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.