Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilkas“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiai, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje liudytojas G. N. paaiškino, kad ieškovo darbo metu vairuotoju, jis buvo UAB „Vilkas“ direktoriumi, taip pat buvo atsakingas už kasą. Vadovu nebedirba nuo 2018 m. spalio ar lapkričio. A. V. iš darbo išėjo savo noru. Įmonė, atsižvelgdama į darbuotojų norus, atsiskaito su darbuotojais įvairiai: ir grynais pinigais, ir pavedimu. Vietinio teisės akto, nustatančio mokėjimo tvarką, įmonėje nėra. A. V. prašė mokėti grynais, todėl su juo ir buvo atsiskaityta tokiu būdu. Įmonė nėra didelė, todėl jis gali pavesti išmokėti pinigus ir kitam darbuotojui. Įmonės kasa yra jo kabinete. Kai darbuotojui yra išmokami grynieji pinigai, yra išrašomas kasos išlaidų orderis, darbuotojas ant kasos išlaidų orderio pasirašo, kad pinigus gavo, o jis pasirašo, kad pinigus išdavė. Jis tinkamai užpildė kasos išlaidų orderius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškinio, jo priedų ir teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad 2018 m. balandžio 13 d. atsakovė UAB „Vilkas“ ir ieškovas A. V. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 156 vairuotojo-ekspeditoriaus darbo funkcijoms atlikti, kuria sutarė, kad ieškovui bus mokamas minimalus valandinis Lietuvos Respublikoje nustatytas atlyginimas padaugintas iš koeficiento 1,3, plius dienpinigiai mokami 50 proc. pagal Finansų ministerijos patvirtintas dienpinigių normas (2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 99). Sutarė, kad atlyginimas bus mokamas vieną kartą per mėnesį iki 15 dienos imtinai. Taip pat darbo sutartimi šalys sutarė, kad darbuotojas A. V. pradės dirbti 2018 m. balandžio 16 d. Darbo sutartis nutraukta 2018 m. liepos 11 d. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Darbo sutarties nutraukimo dieną (2018 m. liepos 11 d.) darbdavys paskaičiavo ieškovui mokėtinas išmokas ir išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 39 dėl 261,45 Eur 2018 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio išmokėjimo, kasos išlaidų orderį Nr. 40 dėl 176,82 Eur 2018 m. liepos mėnesio darbo užmokesčio išmokėjimo ir kasos išlaidų orderį Nr. R00000000495 2018 m. liepos 11 d. dokumento Nr. 495 pagrindu 900 Eur sumai, iš viso pagal kasos išlaidų orderius ieškovui atsakovė išmokėjo 1 338,27 Eur sumą grynais pinigais. Ieškovas, nesutikdamas su darbdavio UAB „Vilkas“ išmokėtomis išmokomis susijusiomis su darbo santykiais 2018 m. liepos 18 d. kreipėsi su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2018 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-4258, kuriuo atmetė ieškovo A. V. prašymą.

Dėl atsiskaitymo su darbuotoju fakto

Taisyklių 4¹ punkte nustatyta, kad kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius.

Kaip jau minėta, 2018 m. liepos 11 d., gavusi ieškovo A. V. prašymą nutraukti darbo sutartį, atsakovė UAB „Vilkas“ apskaičiavo mokėtinas ieškovui išmokų sumas ir išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 39 dėl 261,45 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo už 2018 m. birželio mėnesį, kasos išlaidų orderį Nr. 40 dėl 176,82 Eur darbo užmokesčio sumokėjimo už 2018 m. liepos mėnesį, ir kasos išlaidų orderį Nr. R00000000495 dėl 900 Eur išmokėjimo 2018 m. liepos 11 d. dokumento Nr. 495 pagrindu, iš viso ieškovui išmokėjo 1 338,27 Eur grynais pinigais.

UAB „Vilkas“ kasos išlaidų knygoje yra pažymėta, kad A. V. išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. 39 261,45 Eur sumai, kasos išlaidų orderis Nr. 40 176,82 Eur sumai ir kasos išlaidų orderis Nr. R00000000495 900 Eur sumai, iš viso paimta iš kasos 1338,27 Eur grynųjų pinigų. Ant minėtų kasos išlaidų orderių yra nurodyta išduoti pinigus A. V., minėtus orderius yra pasirašę UAB „Vilkas“ vadovas, vyriausiasis finansininkas, kasininkas išdavęs pinigus ir pinigus gavęs A. V.. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad darbo sutarties nutraukimo dieną jam pinigai nebuvo išmokėti ir jis šių kasos išlaidų orderių niekada nepasirašinėjo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsniu, teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. vasario 11 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-18(19) pateikta išvada, jog nustatyti ar tirti pateiktų UAB „Vilkas“ 2018 m. liepos 11 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 39, Nr. 40 ir Nr. R00000000495 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė A. V. ar kitas asmuo nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 2-3 puslapyje. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad atliekant šios rūšies tyrimą taikoma išvadų skalė: kategoriška išvada, tikėtina išvada ir išvada, kad negalima nustatyti. Lyginant tiriamuosius parašus tarpusavyje, nustatyta parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimų visuma, artima individualiai ir pakankamai tikėtinai išvadai, kad minėtuose dokumentuose A. V. vardu pasirašė vienas asmuo. Kategoriškai atsakyti nebuvo galima, nes tiriamieji parašai yra trumpi ir paprastos sandaros. Lyginant tiriamuosius parašus su lyginimui pateiktais A. V. parašų ir rašysenos pavyzdžiais nustatytas parašų bendrųjų požymių skirtumas: tempo – pavyzdžiuose greitesnis. Taip pat nustatyti specialiųjų požymių skirtumai, iš kurių minėtini tokie: judesio forma, rašant spėjamai skaitomos „V“ 1 elementą: tiriamuosiuose neženkliai lankinė, pavyzdžiuose vyrauja tiesi; judesio forma jungiant spėjamai skaitomos „V“ papildomą pradinį elementą ir 1 elemento viršutinę dalį: tiriamuosiuose kampinė arba grįžtamuoju judesiu, pavyzdžiuose kampinė, lankinė artima kampinei arba lankinė. Greta išvardintų bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių skirtumų, nustatyta parašų bendrųjų požymių sutapimų: išlavinimo ir judesių koordinacijos, dydžio, nuolinkio, įbėgio. Taip pat nustatyta ir parašų specialiųjų požymių sutapimų, iš kurių minėtini tokie: judesio forma, rašant užraito viršutinę dalį kampinė; santykinis judesio išsidėstymas vertikalėje ir horizontalėje, rašant pirmą neraidinį elementą apgaubiant spėjamai skaitomą „V“; santykinis judesio išsidėstymas vertikalėje, rašant spėjamai skaitomos „V“ 2 elemento viršutinę dalį 1 elemento viršutinės dalies atžvilgiu ženkliai žemiau.

Teismo posėdžiu metu ieškovas nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo dieną jis dispečerinės patalpose bendravo su N. S.. Liudytojas N. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vairuotojui A. V. parašius pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir pareikalavus kuo greičiau su juo atsiskaityti, išmokant grynuosius pinigus, su darbuotoju buvo atsiskaityta, sumokant 1 300 Eur grynais pinigais. N. S. tvirtino, kad pinigus jam padavė buhalterė I. G., o jis šiuos pinigus padavė ieškovui. Mokėtiną sumą apskaičiavo įmonės buhalterė ir ji davė pasirašyti A. V. kasos išlaidų orderius. Taip pat patvirtino, kad tuo metu į kabinetą galėjo būti užėjęs ir įmonės direktorius G. N.. Liudytoju apklaustas UAB „Vilkas“ direktorius G. N. nurodė, kad vairuotojui A. V. nutraukus darbo santykius su UAB „Vilkas“, darbuotojas pageidavo, kad jam būtų išmokėtos išmokos, susijusios su darbo santykiais, grynais pinigais jo atleidimo dieną. Liudytoja apklausta UAB „Vilkas“ vyr. buhalterė I. G. nurodė, kad A. V. norėjo, kad su juo būtų atsiskaityta kuo greičiau, todėl darbo dienos pabaigoje direktorius jai liepė išrašyti kasos išlaidų orderius. Kaip buvo išmokėti ieškovui pinigai ji nematė. Ji matė, kaip direktorius pasirašė kasos išlaidų orderius, tačiau nematė, ar darbuotojas pats pasirašė kasos išlaidų orderius, nes jis nebuvo užėjęs į jos kabinetą. Ieškovas A. V. nurodė, kad į UAB „Vilkas“ dėl nesumokėtų pinigų jis kreipėsi praėjus 2-3 dienoms po darbo santykių pabaigos. Liudytojas N. S. patvirtino, kad A. V. po to, kai išėjo iš darbo, po 2-3 dienų atėjęs pareiškė, kad jam buvo sumokėta per mažai pinigų.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių, bei liudytojų paaiškinimus, taip pat eksperto išvadą, dėl kurios jokių argumentų bei prieštaravimų šalys nepateikė, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad su juo nebuvo atsiskaityta darbo santykių pabaigos dieną, išmokant su darbo santykiais susijusią išmokų sumą grynais pinigais. Ieškovas nepateikė jokių įtikinamų argumentų, įrodymų, kad jis nepasirašė šiai bylai aktualių kasos išlaidų orderių ir kad jam nebuvo išmokėta 1 338,27 Eur suma grynais pinigais. Faktas, kad įprastai darbdavys su juo atsiskaitydavo mokėdamas darbo užmokestį bankiniais pavedimais, nepaneigia fakto, kad atleidimo dieną darbdavys su juo atsiskaitė, išmokėdamas sumas, susijusias su darbo santykiais grynais pinigais. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas patvirtino, kad jam paprašius darbdavio atstovas buvo sumokėjęs 50 Eur grynais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Vilkas“ buvo taikoma praktika, jog darbuotojams žodžiu paprašius išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais grynais pinigais, buvo taikomas toks vienkartinis pinigų išmokėjimo būdas, nekreipiant dėmesio į anksčiau rašytą prašymą išmokėti pinigus pervedant į sąskaitą. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė visus reikiamus dokumentu, pagrindžiančius, kad su ieškovu buvo atsiskaityta darbo sutarties pabaigos dieną, t. y. apie kasos išlaidų orderių išrašymą ir grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos pažymėta UAB „Vilkas“ kasos išlaidų knygoje, kasos išlaidų orderiuose Nr. 39, 40, Nr. R00000000495 eilutėje „Išduoti“ nurodytas A. V., o eilutėje „Gavėjo parašas“ yra parašas, kuris, įvertinus įrodymų visetą, labiau tikėtina yra pasirašytas paties ieškovo A. V.. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų daryti išvadą, jog atsakovė UAB „Vilkas“ su ieškovu A. V. atsiskaitė jo atleidimo iš darbo dieną, sumokėdama su darbo santykiais susijusias išmokas grynais pinigais, dėl ko buvo išrašyti aukščiau minėti kasos išlaidų orderiai, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė UAB „Vilkas“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1 730,30 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą, tačiau kaip matyti iš pateiktų mokėjimo nurodymų, atsakovė realiai už advokato padėjėjo paslaugas sumokėjo 1 589 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į ieškinį dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), atsižvelgiant į tai, kad atsakovą atstovavo advokato padėjėjas, už ieškinio parengimą susidaro 1 923,40 Eur suma. Taip pat vertinant atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgtina į Rekomendacijų 5, 8.17, 8.19, 9 punktus. Įvertinus tai, kad atsakovės pagrįstos įrodymais bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovei iš ieškovo priteistina įrodymais pagrįsta 1 560,90 Eur išlaidų suma advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės prašymo priteisti prašomas 1 730,30 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidas, nes atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog tokia suma yra sumokėta už advokato pagalbą. Pateikti įrodymai, pagrindžiantys 2019 m. kovo 15 d. PVM sąskaitos faktūros ser. STR Nr. 001920 (554,50 Eur) apmokėjimą 2019 m. kovo 28 d. dokumentu Nr. 698 ir 2019 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos faktūros ser. STR Nr. 002003 (554,50 Eur) apmokėjimą 2019 m. balandžio 26 d. dokumentu Nr. 748, bei 2018 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitos faktūros ser. STR Nr. 001682 (326,70 Eur) ir 2018 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros ser. STR Nr. 001765 (145,20 Eur) apmokėjimą 2019 m. sausio 4 d. SEPA mokėjimo orderiu Nr. 170, todėl iš ieškovo priteistina 1 560,90 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). 2019 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitos faktūros ser. STR Nr. 001990 apmokėjimo dokumento atsakovė nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

CPK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jei ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas.

Ieškovo prašymu teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę. Lietuvos Teismo ekspertizės centro Šiaulių skyrius pateikė PVM sąskaitą-faktūrą ser. LTEC Nr. 0001459, kurioje nurodyta, kad šioje byloje atliktos ekspertizės Nr. 11Š-18(18) kaina yra 347,32 Eur (su PVM). Atmestus ieškinį, 347,32 Eur ekspertizės išlaidų suma priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą, įpareigojant pinigus pervesti į Telšių apylinkės teismo depozitinių lėšų sąskaitą Nr. LT55 4010 0428 0000 0131, esančią banke „Luminor“, AB.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Vilkas“, j. a. k. 302656764, 1 560,90 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 347,32 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 32 ct) išlaidas už rašysenos ekspertizės atlikimą į valstybės biudžetą, įpareigojant pinigus pervesti į Telšių apylinkės teismo depozitinių lėšų sąskaitą Nr. LT55 4010 0428 0000 0131, esančią banke „Luminor“, AB.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.