Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2024-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-579/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-07
Bylos Nr.
1A-8-579/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Evaldas Gražys, Linas Šiukšta
Nuteistasis
E. K.
Advokatai
Arvydas Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-579/2024Teisminio proceso Nr. 1-89-2-00034-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.1 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,nuteistajam E. K. ir jo gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. ir prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2020 m. veika) ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, E. K. paskiriant galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2010 m. veika) E. K. išteisintas, jam nepadarius nusikalstamos veikos.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus jas nuspręsta panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 14 622,51 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinis ieškinys dėl 9 826,58 Eur žalos paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 3 d., apie 23 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia du kartus alkūne sudavė sutuoktinei M. K. į dešinį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą.

2. E. K. taip pat nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 4 d., nuo 19 val. iki 23 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, sudavė devynis smūgius kumščiu šeimos nariui – sutuoktinei M. K. į galvą ir įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajai kraujo išsiliejimą į galvos smegenų kairiojo pusrutulio smilkininę ir pakaušinę skiltis, po kietuoju smegenų dangalu smegenų kairiojo pusrutulio medialiniame ir išoriniame paviršiuose ir po voratinkliniu smegenų dangalu bei daugybines kraujosruvas kūne: dešiniajame paakyje, kairėje krūtyje, abiejuose klubuose, abipus kojose, taip dėl kraujo išsiliejimo į galvos smegenis ir po smegenų dangalais sunkiai sutrikdė M. K. sveikatą.

3. E. K. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2010 m. liepos 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konfliktų metu, per keletą kartų sudavė šešis smūgius rankšluosčiu bei ranka savo šeimos nariui – sutuoktinei M. K. į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajai kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujosruvas ant kairio peties ir kairio klubo, taip dėl kraujo išsiliejimo tarp kietojo ir minkštųjų galvos smegenų dangalų, smegenų pabrinkimo, komos sunkiai sutrikdė sutuoktinės M. K. sveikatą. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, E. K. išteisintas, nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2020 m. veika) ir šioje dalyje jį išteisinti. Netenkinus pirmojo prašymo ir paskyrus laisvės atėmimo bausmę prašoma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Be to, teismas neįvertino jo nuoširdžių parodymų, todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

4.2. Kaip teigia skunde E. K., M. K. 2020 m. spalio 3 ar 4 d. vakare griuvo eidama koridoriumi. Jis nurodo radęs sutuoktinę gulinčią tarp kambario ir koridoriaus, o šalia buvo nukritusios spintos durys. Kadangi M. K. nesikėlė, teigia už pažastų ją nutempęs iki lovos, paguldęs ir išėjęs miegoti į kitą kambarį. Nuteistojo teigimu, sutuoktinė namuose krito ir susižalojo, be kita ko, ir prieš kelias dienas iki minėto įvykio. Atlikus įvykio vietos (buto) apžiūrą akivaizdžiai matomų grumtynių ar griuvimo pėdsakų nerasta. Nors apžiūros metu buvo rasta į kraują panašios medžiagos pėdsakų, ši aplinkybė neleidžia teigti, kad nukentėjusioji M. K. negalėjo keletą kartų griūti ir taip susižaloti. E. K. apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo atlikta ekspertizė, kad būtų galima objektyviai įvertinti, ar M. K., griūdama ir atsitrenkdama į tam tikrus paviršius, galėjo patirti galvos traumą, lėmusią byloje nustatytą nukentėjusiosios sunkų sveikatos sutrikdymą. Juolab, kad nukentėjusioji sirgo epilepsija, taip pat turėjo kitų sveikatos problemų. Tuo tarpu, nuteistojo E. K. manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje suabsoliutino nežymius jo duotų parodymų neatitikimus dėl kraujo pėdsakų bute bei jų atsiradimo aplinkybių.

4.3. Nuteistojo apeliaciniame skunde, kaip jo kaltę paneigiančiu įrodymu, remiamasi ir specialisto išvada Nr. G3691/2020(01) (2 t., b. l. 152–155), kurioje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, ar nukentėjusiosios M. K. sužalojimai galvoje ir daugybinės kraujosruvos kūne buvo padaryti tuo pačiu metu. Šiame kontekste apeliantas E. K. atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šiuo išaiškinimu nesivadovavo – pripažino apeliantą kaltu M. K. padarius sunkų kūno sužalojimą tam tikru konkrečiu laiku, nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kuriuo metu velionei buvo padaryti nurodyti sužalojimai. Šiais veiksmais buvo paneigtas baudžiamosios teisės principas, reikalaujantis byloje kylančius neaiškumus, kurių negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo). Apeliacinio skundo autorius taip pat pažymi, kad atliekant objektų tyrimą specialistui nebuvo užduoti klausimai apie tam tikrų daiktų, jų briaunų keliamą pavojų asmeniui, kuris dėl epilepsijos staiga krenta ir gali galva atsitrenkti į bet kokį daiktą. Šios aplinkybės, anot apelianto, kelia abejonių specialisto paaiškinimu, jog sužalojimas nukentėjusiosios paakyje negalėjo būti padarytas krentant.

4.4. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, anot nuteistojo E. K., itin svarbūs ir liudytojos R. R. (VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos), kurios paciente M. K. buvo daugelį metų, parodymai. Ši liudytoja, duodama parodymus, apibūdino prastą M. K. sveikatos būklę, patvirtino, kad velionė vartojo alkoholinius gėrimus, epilepsijos priepuolių ir insultų metu griūdavo namuose, parduotuvėse. Apelianto teigimu, viena vertus, teismas pažymėjo, kad M. K. galėjo nukristi ir susižaloti pati, kita vertus – pripažino jį kaltu dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Nors teismas pažymėjo, kad po 2009 m. traumos epilepsijos priepuoliai medicininėje M. K. kortelėje fiksuoti retokai ir tai neva paneigia versiją, jog ji tualete krito ir tokiu būdu susižalojo lūpą, paakį ir nosį, E. K. atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į minėtos liudytojos (R. R.) parodymus, kur nurodyta, kad pastaruoju metu nukentėjusioji pas gydytojus nebesilankė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, anot apelianto, šios liudytojos parodymų neįvertino. Be kita ko, nors liudytojas D. M., dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje anesteziologu, reanimatologu, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino matęs ant M. K. kūno daugybę senų kraujosruvų, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kaip ir kokiu būdu šios kraujosruvos atsirado.

4.5. Apeliacinio skundo autoriaus manymu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepagrįstai nevertinti ir tyrimo poligrafu metu gauti rezultatai, kurie privalėjo būti vertinami kartu su kitais jį (E. K.) teisinančiais įrodymais.

4.6. Galiausiai nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde akcentuojama, jog teismo paskirta bausmė turi būti teisinga, atitikti tiek padaryto nusikaltimo, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą. Be kita ko, skirdamas bausmę teismas turi įvertinti ir nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie įstatyme nėra įtvirtinti kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. E. K. teigia, kad anksčiau neteistas, visą gyvenimą dirbo, išlaikė savo sutuoktinę, kuri nuo 2016 m. nedirbo, užaugino dukrą, šiuo metu dirba AB „U. T.“, po sutuoktinės mirties rūpinosi jos laidotuvėmis, pastatė paminklą. Nurodo, jog charakterizuojamas puikiai, yra baigęs (duomenys neskelbtini) (įgijo inžinieriaus-ekonomisto specialybę), taip pat baigė (duomenys neskelbtini), įgijo statybininko-staliaus specialybę, dirbo (duomenys neskelbtini) specialybės dėstytoju, yra 2010 m. specialybės vadovėlių bendraautorius. Kaip nurodo apeliantas, 2002 m. taip pat baigė akademiją Vokietijoje – įgijo pastatų renovatoriaus-konsultanto specialybę, yra gavęs padėkos raštų.

5. Prokurorė Valdemara Chodorcevičienė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl E. K. išteisinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2010 m. veika) ir pripažinti E. K. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, paskiriant jam 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes prašoma subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ir skirti E. K. galutinę subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

5.1. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. K. nepadarė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos (2010 m.), yra nepagrįsta ir neteisinga, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Teismo išvados padarytos neįvertinus visų surinktų bylos išsprendimui reikšmingų duomenų, klaidingai įvertinus atskirų įrodymų turinį, jų tarpusavio ryšį, nesugretinus byloje surinktų įrodymų tarpusavyje. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas netinkamai, nepagrįstai kritiškai vertino nukentėjusiosios M. K. ir liudytojų parodymus, pernelyg didelę reikšmę suteikė asmens, siekiančio išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymams, tad priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

5.2. Teismas skundžiamame nuosprendyje, anot apeliantės, neįvertino, jog duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusioji jau stengėsi pateisinti E. K. veiksmus, kalbėjo daugiau apie paskutinį smurtavimo atvejį kelionės išvakarėse, t. y. 2010 m. liepos 23 d. Tuo tarpu liudytoja R. P. patvirtino, kad nukentėjusioji M. K. buvo linkusi atleisti sutuoktiniui dėl pavartoto smurto. Apie šią aplinkybę galima spręsti ir iš 2011 m. gegužės 30 d. nukentėjusiosios parodymų, kuomet ji nurodė susitaikiusi su sutuoktiniu, jam jokių pretenzijų neturinti. Tą pačią dieną apklaustas E. K. jau nebepatvirtino sudavęs smūgius nukentėjusiajai, teigė, jog ji galėjo susižaloti pati. Atsižvelgus į šią situaciją, prokurorės teigimu, yra itin svarbūs pirminiai M. K. parodymai, duoti 2010 m. rugpjūčio 26 d. Šiame kontekste pažymėta ir tai, kad nurodyta M. K. pozicija sutuoktinio atžvilgiu paaiškina ir teismo akcentuotą aplinkybę, jog nukentėjusioji neskundė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2011 m. birželio 6 d. priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą.

5.3. Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi ir tai, jog iš byloje esančių medicininių dokumentų (1 t., b. l. 29; 2 t., b. l. 123, 125, 126), teismo medicinos specialistų išvadų Nr. G904/2021(01) (2 t., b. l. 197–200) ir Nr. KG61(141)/11 (1 t., b. l. 38), liudytojo S. Š. parodymų matyti, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta trauminė subdurinė hematoma virš kairiojo smegenų pusrutulio, kuri neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios 2010 m. rugpjūčio 26 d. duotus parodymus apie tai, jog po E. K. suduotų smūgių į galvą jai skaudėjo kairę akį, kairę galvos pusę. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G904/2021(01) aprašomosios dalies, nukentėjusioji vėliau apako būtent kairiąja akimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirminių nukentėjusiosios parodymų nesusiejo su jai nustatyta trauminės kilmės subdurine hematoma virš kairiojo smegenų pusrutulio ir patirtos traumos vėlesnėmis pasekmėmis – aklumu kaire akimi. Juolab, kad iš skundžiamame nuosprendyje pateiktų teismo išvadų tampa neaišku, kokiu būdu M. K. patyrė traumą, nors visi specialistai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateikę išvadas ir davę paaiškinimus teisme, nurodė, jog nukentėjusiajai buvo nustatyta būtent trauminės kilmės subdūrinė hematoma.

5.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors teismas nurodo, jog E. K. parodymai dėl įvykio laiko buvo nuoseklūs, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad E. K. sudavė smūgius nukentėjusiajai būtent jo nurodomu laiku ar kad nuteistasis nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinime nurodytu laikotarpiu smurtavo tik vieną kartą. Taigi, dėl esminių aplinkybių nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Pirminiuose parodymuose pripažinęs, kad nukentėjusiajai delnu smogė keletą kartų, trenkė rankšluosčiu per petį, kuomet smūgiai galėjo kliūti ir į galvą, duodamas vėlesnius parodymus E. K. jau teigė, kad sudavė vieną smūgį delnu į galvos dešinį šoną bei vieną smūgį rankšluosčiu į petį. Galiausiai nuteistasis tvirtino, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti ir pati. Pažymėta ir tai, kad nors pirminėje apklausoje M. K. teigė nepamenanti, ar sutuoktinis ją mušė rankšluosčiu, visgi nurodė, jog E. K. dažnai ją mušdavo susuktu rankšluosčiu per galvą. Tuo tarpu iš specialisto išvados Nr. KG 61(141)/11 matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje nukentėjusiajai ant peties ir klubų nustatytos senos hematomos. Ant nukentėjusiosios kūno matęs nedideles hematomas, taip pat dvi didesnes hematomas, kurios buvo paminėtos ligos istorijos įraše, patvirtino ir liudytojas D. M., papildomai pažymėdamas, kad šios hematomos buvo maždaug 5–7 cm dydžio, gelsvos spalvos. Aplinkybes, kad matė daug įvairaus senumo hematomų, taip pat aplinkybę, kad kraujosruvos pradeda geltonuoti, tamsėti po savaitės nuo sužalojimo pastarasis liudytojas patvirtino ir apklaustas teisme. Specialistas (ekspertas) Janušas Rybalko (Januš Rybalko) teisme taip pat nurodė, kad geltonos hematomos negali būti 2–3 dienų senumo. Taigi, prokurorės teigimu, specialistų nurodytas nukentėjusiosios galvos sužalojimo laikas (daugiau nei prieš savaitę laiko iki jos diagnozavimo dienos) bei hematomų ant peties ir klubų padarymo laikas (atkreipiant dėmesį į jų spalvą), paneigia E. K. nurodomą įvykio laiką. Juolab, kad išvadą dėl M. K. sužalojimo laiko patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja L. G. nurodė, kad 2010 m. liepos 21–22 d. jai susitikus su seserimi M. K. pastaroji skundėsi, jog jai labai skauda galvą, taip pat teigė, jog ją sumušė E. K.. Nors konflikto detalių nukentėjusioji šiai liudytojai nepasakojo, visgi paminėjo, jog sutuoktinis jai smogė į galvą, neminėdama, kiek tokių smūgių ir kada buvo. Galvos skausmu M. K. skundėsi savaitę laiko, bet tik liepos 21–22 d. liudytojai L. G. nurodė apie sutuoktinio panaudotą smurtą. Tuo tarpu kita liudytoja, G. K., nurodė, kad jos motina (M. K.) apytiksliai nuo liepos 15 d. tetai buvo minėjusi, kad tėvas (E. K.) jai trenkė rankšluosčiu per galvą. Nors minėtų liudytojų parodymai dėl įvykio laiko ir smurtavimo būdo nėra tikslūs, apeliantės manymu, leidžia teigti, kad nukentėjusioji buvo sužalota daugiau kaip savaitę prieš liepos 24 d.

5.5. Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, jog ir pats nuteistasis 2011 m. gegužės 30 d. apklausos metu nurodė, kad maždaug savaitę prieš 2010 m. liepos 21 d. įvykusį konfliktą, M. K. jautėsi blogai, keletą kartų prašė nupirkti vaistų nuo galvos skausmo, pakilusio kraujospūdžio, o jam grįžus namo gulėdavo lovoje. Tačiau prašoma kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės, vertinti tą šių parodymų dalį, kurioje E. K. teigia, kad nurodytomis dienomis konflikto, kurio metu būtų mušęs sutuoktinę, nebuvo ir mano, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati.

5.6. Atsižvelgus į anksčiau nurodytus duomenis, nenustačius tikslaus nusikalstamos veikos padarymo laiko kaltinamajame akte nusikalstamos veikos padarymo laikas buvo nurodytas nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2010 m. liepos 23 d. Liudytojų G. K. ir L. G. parodymai apie galimą nukentėjusiosios sužalojimų laiką neprieštarauja specialisto išvadai Nr. KG61(141)/11, kurioje nurodyta, kad trauma, dėl kurios susidarė kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu, įvyko daugiau kaip savaitę laiko prieš diagnozavimą. Be kita ko, ir specialistas Viačeslavas Kolomiecas (Viačeslav Kolomiec) teisme nurodė, kad kraujo krešėjimas vyksta palaipsniui, hematoma gali formuotis savaitėmis, alkoholio vartojimas prailgina kraujo krešėjimo procesą. Po patirtos galvos traumos, po kietuoju dangalu kraujas pradėjo kauptis palaipsniui, jo kiekis didėjo, kraujas krešėjo, kol užspaudė smegenis. Nors minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad po įvykusios traumos M. K. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, pagal teismų praktiką tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio ir atsiradusių pasekmių nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos pasekmėms, laikytina, kad priežastinis ryšys tarp nurodytų reiškinių egzistuoja. Taigi, prokurorės manymu, ir nagrinėjamu atveju tarp E. K. veiksmų ir kilusių pasekmių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos atsiradusioms pasekmėms – sunkiam M. K. sveikatos sutrikdymui. Kaltinime nurodytu laikotarpiu nukentėjusioji nepatyrė epilepsijos priepuolių, nebuvo griuvusi. Iki to laiko, kai liepos 24 d. M. K. prarado sąmonę, ji ruošėsi vykti į kelionę, vaikščiojo, bendravo su artimaisiais, niekam iš jų nenurodė apie griuvimus ar patirtą epilepsijos priepuolį.

5.7. Anot prokurorės, nors teismas vertino, kad liudytojų parodymai dėl M. K. sumušimo aplinkybių (dėl sumušimo laiko, vietos, suduotų smūgių) yra labai skirtingi, neįvertino esminės aplinkybės – jog nukentėjusioji dar iki sąmonės praradimo artimiesiems (liudytojams G. G., L. G., G. K.) nurodė, jog ją sumušė E. K., arba šie liudytojai girdėjo ją taip sakant. Pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais nėra, kaip nėra pagrindo abejoti ir nukentėjusiosios parodymais. Be to, teismas be jokių motyvų kritiškai vertino liudytojos R. P. parodymus, jog M. K. ligoninėje jai pasakė, kad ją „pribaigė“ sutuoktinis, o pats E. K. šiai liudytojai pripažino, kad susidariusi situacija yra jo rankų darbas. Aplinkybė, jog šių pokalbių niekas negirdėjo, savaime nereiškia, kad jie neįvyko. Juolab, kad liudytojos R. P. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs.

5.8. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nors specialisto išvadoje Nr. KG61(141)/11 nurodoma, jog M. K. traumą galėjo patirti, pavyzdžiui, epilepsijos priepuolio metu, byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiosios patirtą epilepsijos priepuolį. Apklausiant specialistus Viačeslavą Kolomiecą ir (ekspertą) Janušą Rybalko teisme paaiškėjo, kad jie nėra susipažinę su visa bylos medžiaga, nes išvados pateikimo metu dar nebuvo paaiškėjusios traumos pasekmės.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. K. gynėjas advokatas Arvydas Alekna prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės apeliacinį skundą – atmesti. Prokuroras Sergejus Stulginskis prašė prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės apeliacinį skundą bei nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dalyje dėl šio nuteistojo išteisinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2020 m. spalio 4 d. įvykis) – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas tenkinamas, prokurorės apeliacinis skundas – atmetamas

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo E. K. ir prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės apeliacinių skundų argumentais, skundžiamu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžiu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino E. K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2010 m. liepos 15–23 d. kaltinime nurodyti įvykiai), nenustatęs, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir nustačius, kad nukentėjusiajai M. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo 2020 m. spalio 4 d. priežastimi buvo ne nuteistojo E. K. smurtiniai veiksmai, bet hemoraginis insultas, aptariamoje dalyje skundžiamas apkaltinamasis Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendis yra naikinamas ir yra priimamas naujas – išteisinamasis, nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

8. Kita Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis dėl E. K. pripažinimo kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką ir jo nuteisimo nėra skundžiama. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, teismo pripažintus įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Faktinės aptariamos E. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir padaryta nusikalstama veika skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota tinkamai. Atsižvelgusi į tai, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija šiame nuosprendyje apie E. K. padarytą tyčinį fizinio skausmo sukėlimą sutuoktinei M. K. 2020 m. spalio 3 d. plačiau nepasisakys, kadangi skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl 2010 m. liepos 15–23 d kaltinime nurodytų įvykių teisinio vertinimo (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas)

9. E. K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2010 m. liepos 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose tarpusavio konfliktų metu per keletą kartų sudavė šešis smūgius rankšluosčiu bei ranka savo šeimos narei – sutuoktinei M. K. į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajai kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujosruvas ant kairio peties ir kairio klubo. Šiais veiksmais dėl kraujo išsiliejimo tarp kietojo ir minkštųjų galvos smegenų dangalų, smegenų pabrinkimo, komos sukėlimo E. K. buvo kaltinamas sunkiai sutrikdęs sutuoktinės M. K. sveikatą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2022 m. liepos 8 d. nuosprendyje nustatė, kad, ištyrus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų nepakanka pripažinti E. K. kaltu padarius nusikaltimą, įtvirtintą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Taip pat nustatyta, kad nors nuteistasis 2010 m. liepos 21–22 d. sudavė ranka ir rankšluosčiu M. K. į galvą, t. y. galimai padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, dėl šio nusikaltimo yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 straipsnio 1 dalies b punktas). Prokurorės apeliaciniame skunde ginčijama, kad pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie anksčiau nurodytos išvados, netinkamai vertino įrodymus – nukentėjusiosios M. K. parodymus (be kita ko, neatsižvelgė į smurto artimoje aplinkoje aukų parodymų specifiką), be pagrindo kritiškai vertino liudytojų parodymus, kurie atitinka objektyvius bylos įrodymus, taip pat nepagrįstai išskyrė ir didelę reikšmę teikė baudžiamosios atsakomybės siekiančio išvengti nuteistojo E. K. parodymams, baudžiamojo proceso metu nesutapusiems dėl esminių bylos aplinkybių. Taigi, apeliantės vertinimu, byloje surinkti įrodymai buvo vertinti atsietai vienas nuo kito, nebuvo sugretinti tarpusavyje, nebuvo vertintas įrodymų visetas. Be kita ko, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, prokurorės teigimu, nebuvo nustatyta, kokiu būdu, atmetus nuteistojo E. K. panaudotą smurtą, M. K. patyrė nurodytą sunkų sveikatos sutrikdymą.

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio 2010 m. rugpjūčio 27 d. specialisto Stasio Fedaravičiaus parengtoje išvadoje Nr. G 275 /10(08) nukentėjusiajai M. K. konstatuoti šie sužalojimai – senos kraujosruvos kairio peties ir klubo srityje. Šie sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, tiek suduodant, tiek atsitrenkiant. Sužalojimai galėjo būti padaryti kūnui esant bet kokioje padėtyje. Nurodytoje specialisto išvadoje pažymėta, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada aptariami sužalojimai buvo padaryti ir ar jie padaryti vienu metu, kadangi medicininėje dokumentacijoje esantis įrašas apie sužalojimus yra neinformatyvus. Kraujosruvos kairio peties ir klubo srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šioje išvadoje taip pat nustatyta, kad nors patekimo į VšĮ Utenos ligoninę metu M. K. buvo įtarta galvos trauma su kraujo išsiliejimais tarp galvos smegenų dangalų, koma ir ji operuota pašalinant susidariusius krešulius, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) ligoninių istorijoje M. K. galvos išoriniai sužalojimai nefiksuoti, todėl negalima nei patvirtinti, nei paneigti galvos traumos su kraujo išsiliejimu tarp galvos smegenų dangalų. Atsižvelgus į tai, kad M. K. serga hipertonine liga, traukuline epilepsija, dėl šių susirgimų galimi kraujo išsiliejimai po galvos smegenų dangalais, tarp dangalų, smegenyse (1 t., b. l. 25–26). Aplinkybę, kad ant nukentėjusiosios kūno 2010 m. liepos 24 d. buvo vizualiai matomos kraujosruvos, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai (medicinos specialistai, gydytojai) G. D., D. M. ir S. Š..

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. sausio 24 d. – 2011 m. gegužės 19 d. specialisto išvadoje Nr. KG 61(141)/11 (01), parengtoje specialistų Viačeslavo Kolomieco (Viačeslav Kolomiec), Ramučio Antano Diškevičiaus ir Janušo Rybalko, konstatuota, kad nukentėjusiajai M. K. ligoninėje nustatyta subdurinės hematomos diagnozė, kuri yra trauminės kilmės (tai yra kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu). Trauma, dėl kurios susidarė minėta kraujosruva, įvyko daugiau nei prieš savaitę iki jos diagnozavimo dienos 2010 m. liepos 24 d. ir galėjo įvykti, pavyzdžiui, epilepsijos priepuolio metu. Galvos sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti 2010 m. liepos 21-22 d. nenustatyta (1 t., b. l. 38–42). Specialistas Viačeslavas Kolomiecas apklaustas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patikslino, kad parengtoje specialisto išvadoje epilepsijos priepuolis buvo nurodytas kaip viena iš M. K. patirto sveikatos sutrikdymo (trauminės kilmės subdurinės hematomos) priežasčių, kadangi išanalizavus bylos medžiagą, labiausiai tikėtina – be kita ko, atsižvelgus į aplinkybę, kad prieš metus (t. y. 2009 metais) nukentėjusioji jau buvo patyrusi panašią galvos traumą būtent epilepsijos priepuolio metu. M. K. galvos trauma (subdurinė hematoma) galėjo įvykti epilepsijos priepuolio metu jai praradus sąmonę ir, pavyzdžiui, griūnant atbulomis atsitrenkus į kietą buką paviršių. Specialisto Viačeslavo Kolomieco paaiškinimams teisme pritarė ir specialistas (ekspertas) Janušas Rybalko, įrodymų tyrimo apeliacinėje instancijoje metu taip pat nurodęs, kad nuo epilepsijos kenčiantys asmenys priepuolių metu dažniausiai griūna atbulomis, pakaušiu gali atsitrenkti į kietą buką pagrindą, pavyzdžiui, grindis, taigi, dėl nurodytos ligos epizodo gali patirti kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu. Atsižvelgus į visą bylos medžiagą, pastarojo specialisto vertinimu, labiausiai tikėtina, kad nurodytu būdu traumą patyrė ir nukentėjusioji M. K..

12. Prastą nukentėjusiosios M. K. sveikatos būklę dar kurį laiką iki 2010 m. liepos 24 d., kuomet ją ištiko koma, nurodo ir apklausti liudytojai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. G. teigė, kad 2010 m. liepos 21–22 d. jai susitikus su savo seserimi M. K., pastaroji skundėsi labai dideliu galvos skausmu (apytiksliai savaitę laiko), taip pat nurodė, kad ją sumušė (smogė į galvą) vyras E. (K.) (1 t., b. l. 54–55). Šie liudytojos L. G. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo perskaityti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiosios dukra – liudytoja G. K. (1 t., b. l. 75–76), kurios parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat buvo perskaityti Panevėžio apygardos teismo teisiamajame posėdyje. Nukentėjusiosios dukterėčia, liudytoja R. P. apklausiama nurodė, kad 2010 m. liepos 21–22 d. M. K. prašė jos apžiūrėti skaudamą dantį, tačiau po kurio laiko šį susitikimą atšaukė dėl labai didelio galvos skausmo. R. P. nurodė ir tai, kad liepos 22 d. jos motinai L. G. kartu su M. K. vykstant į banką, nukentėjusiajai pasidarė labai bloga, ji pajuto silpnumą galvoje, pasakė, kad tuoj nukris. Kaip ir liudytoja L. G., R. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b. l. 63–64) ir pirmosios instancijos teisme, patvirtino žinojusi apie aptariamu metu M. K. patirtą smurtą. Motina jai (R. P.) papasakojo, kad M. K. su rankšluosčiu per galvą trenkė jos sutuoktinis. Kai nukentėjusioji M. K. jau buvo komos būsenos, ir pats nuteistasis E. K. šiai liudytojai pripažino, kad tokia nukentėjusiosios būklė yra jo kaltė (jo „rankų darbas“). Pastarąją aplinkybę liudytoja R. P. papasakojo ir nukentėjusiosios seserims L. G. bei V. K., kurios duodamos parodymus tai patvirtino. Atgavusi sąmonę po patirtų sužalojimų M. K. liudytojai R. P. apie patirtą sutuoktinio E. K. smurtą iš dalies patvirtino ir pati, nurodydama, kad „vyras neapskaičiavo, o ji išprovokavo tai“. Apie tai, kad savaitę laiko prieš kelionę, kuri turėjo įvykti 2010 m. liepos 24 d., M. K. minėjo, jog ją mušė E. (K.) ir jai labai skaudėjo galvą, nurodė ir liudytojas G. G. (nukentėjusiosios svainis). Šis liudytojas taip pat nurodė, jog iš M. K. girdėjo, kad sutuoktinis ją mušė rankšluosčiu. Teisėjų kolegija, analizuodama šių liudytojų parodymus atkreipia dėmesį, jog jie dalyje apie ankstesnį, pasikartojantį E. K. smurtinį elgesį prieš savo sutuoktinę M. K. buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso eigoje. Anksčiau ne kartą vartojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu pripažino ir pats nuteistasis.

13. E. K. pozicija dėl jam inkriminuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo savo sutuoktinei M. K. baudžiamojo proceso eigoje kito. Ikiteisminio tyrimo pradžioje pripažinęs, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai bei manęs, kad šie į galvą suduoti smūgiai galėjo turėti įtakos M. K. patirtai galvos traumai (1 t., b. l. 89–90, 103–105), vėlesnėse apklausose prieš M. K. pavartoto smurto reikšmę nuteistasis jau sumenkino, teigdamas, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati. Atkreiptinas dėmesys ne tik į M. K. sužalojimus bandančių pateisinti E. K. parodymų susiformavimo laiką (t. y. vėlesnių ikiteisminio tyrimo apklausų metu), bet ir į aptariamų nuteistojo iškeltų versijų nenuoseklumą bei prieštaringumą (pavyzdžiui, nurodant, kad nukentėjusioji namuose atsitrenkė į duris (1 t., b. l. 103–105), vėliau – šias aplinkybes paneigiant (1 t., b. l. 108), dar vėliau – ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 34–36) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu laikantis versijos, kad nukentėjusioji nugriuvo ant lentų eidama iš tualeto jiems būnant pas M. K. motiną). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. K., nors ir pripažino, kad E. K. prieš ją smurtavo, visgi tokius savo sutuoktinio veiksmus taip pat bandė pateisinti (1 t., b. l. 43–44, 48–49), teigė galėjusi susižaloti pati (1 t., b. l. 52–53), nors aiškesnių susižalojimo aplinkybių nurodyti negalėjo. Šie nukentėjusiosios parodymai pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo perskaityti.

14. Atsižvelgusi į nurodytų aplinkybių visumą, t. y. į tai, kad nors aptarti liudytojų parodymai dėl M. K. patirto smurto datos ir smurto pobūdžio, kaip ir pačios nukentėjusiosios parodymai, išsiskyrė (nukentėjusiosios parodymų netikslumai, manytina, be kita ko, atsirado ir dėl objektyvių priežasčių – patirto kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu), pritartina prokurorės apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie M. K. patirto jos sutuoktinio panaudoto smurto datą nepagrįstai rėmėsi pavieniais (ir netgi dėl kitų, esminių bylos aplinkybių, prieštaringais) nuteistojo E. K. parodymais. Pirmosios instancijos teismas šio tiesiogiai suinteresuoto nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi asmens parodymais rėmėsi jų nepalyginęs su kitais byloje esančiais įrodymais, neįvertinęs byloje surinktų įrodymų visumos, taip pat neatsižvelgęs į tai, kad galimo smurto artimoje aplinkoje bylose būtina ypatingai atidžiai vertinti tiek galimo smurtautojo, tiek ir nukentėjusiojo parodymus, kuriuos šie asmenys yra linkę keisti dėl (glaudžių) šeiminių ryšių tarp smurtautojo ir nukentėjusiojo.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo sudėtinė dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teismų praktikoje dėl šio principo taikymo pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-112-628/2023, 2K-115-387/2023). Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014).

16. Nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad E. K. nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2010 m. liepos 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, smurtavo prieš savo sutuoktinę M. K., taip pat jautėsi atsakingu už tai, jog ji 2010 m. liepos 24 d. pateko į komos būseną, teisėjų kolegija vertina, kad išnaudojus visas baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas galimybes neįmanoma neginčytinai (kategoriškai) nustatyti, koks veiksnys (ar veiksniai) lėmė nukentėjusiosios M. K. patirtą kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu (ar kraujo išsiliejimą tarp kietojo ir minkštųjų galvos smegenų dangalo, kaip nurodyta 2010 m. rugpjūčio 27 d. specialisto Stasio Fedaravičiaus parengtoje išvadoje), smegenų pabrinkimą ir komą, t. y. sunkų M. K. sveikatos sutrikdymą. Kaip jau minėta, tiek specialisto išvadoje Nr. KG 61(141)/11 (01), tiek ir šią išvadą parengusių specialistų Viačeslavo Kolomieco bei (eksperto) Janušo Rybalko paaiškinimuose, kaip labiausiai tikėtina, kraujosruvos po nukentėjusiosios M. K. kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi įvardyta trauma, patirta neurologinės ligos (epilepsijos) priepuolio metu (krentant atbulomis ir pakaušiu atsitrenkiant į kietą buką paviršių). Be kita ko, apklausti specialistai Viačeslavas Kolomiecas (pirmosios instancijos teisme) ir Janušas Rybalko (Lietuvos apeliaciniame teisme) pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jei iki 2010 m. liepos 24 d. M. K. iš pašalinio asmens patyrė smūgių, kurie nepaliko išorinių sužalojimų plaukuotoje galvos dalyje (o tokių, matomų ir kokiu nors būdu užfiksuotų, sužalojimų nėra nustatyta), mažai tikėtina, kad nepaliekantys pėdsakų smūgiai galėtų sukelti subdurinę hematomą. Tam, kad būtų padarytas poveikis po kietuoju galvos smegenų dangalu, reikalingas stiprus smūgis, pavyzdžiui, kumščiu (bet ne rankšluosčiu) arba nukentėjusiajam griūnant. Šiame kontekste, vertinant anksčiau nuosprendyje aptartus liudytojų ir pačios M. K. parodymus dėl galvos skausmo atsiradimo po smurtinių E. K. veiksmų, pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš teismo medicinos specialistų paaiškinimų, epilepsijos priepuolio metu asmenys ne tik praranda sąmonę, bet ir neatsimena tokį priepuolį buvus, taigi neatmestina, jog skausmo galvoje atsiradimą nukentėjusioji siejo su smurtiniais E. K. veiksmais, o ne su epilepsijos priepuolio metu patirta trauma ir jos pasekmėmis dėl to, kad neprisiminė, jog toks priepuolis buvo. Taigi, remiantis ištirtais įrodymais, vertinant juos visumoje, negalima daryti neginčytinos ir vienareikšmės išvados, jog būtent nuteistojo E. K. veiksmai (pavartotas smurtas) lėmė nukentėjusiosios sunkų sveikatos sutrikdymą 2010 metų liepos mėnesį. Tuo tarpu duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, tokiu atveju abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

17. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs priežastinio ryšio tarp nuteistojo E. K. veiksmų ir M. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo, pagrįstai išteisino E. K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl 2010 m. liepos 15–23 d. įvykių, nurodytų pareikštame kaltinime. Taip pat skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad nors dėl E. K. panaudoto smurto nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (kraujosruvos kairio peties ir klubo srityje), dėl BK 140 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 straipsnio 1 dalies b punktas).

Dėl 2020 m. spalio 4 d. kaltinime nurodyto įvykio teisinio vertinimo (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas)

18. Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 4 d., nuo 19 val. iki 23 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose tarpusavio konflikto metu sudavė devynis smūgius kumščiu šeimos narei (sutuoktinei) M. K. į galvą ir įvairias kūno vietas, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujo išsiliejimą į galvos smegenų kairiojo pusrutulio smilkininę ir pakaušinę skiltis, po kietuoju smegenų dangalu smegenų kairiojo pusrutulio medialiniame ir išoriniame paviršiuose ir po voratinkliniu smegenų dangalu bei daugybines kraujosruvas kūne: dešiniajame paakyje, kairėje krūtyje, abiejuose klubuose, abipus kojose, taip dėl kraujo išsiliejimo į galvos smegenis ir po smegenų dangalais sunkiai sutrikdęs M. K. sveikatą (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde prašo dėl šio sunkaus nukentėjusiosios M. K. sveikatos sutrikdymo jį išteisinti, netenkinus šio prašymo – atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl jo (E. K.) kaltės inkriminuoto nusikaltimo padarymu yra prieštaringi: viena vertus, teismas pripažino, kad 2020 metais M. K. galėjo susižaloti nukritusi, kita vertus – pripažino apeliantą kaltu dėl nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo. Taigi, E. K. manymu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo pašalintos abejonės, jog, atsižvelgus į nukentėjusiosios turimas sveikatos problemas (įskaitant epilepsiją), ji 2020 m. spalio 4 d. sunkiai susižaloti, griūdama ir atsitrenkdama į kietus paviršius, galėjo pati. Be kita ko, apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jo nekaltumą patvirtina duomenys, gauti panaudojus psichofiziologinį (poligrafo) tyrimą.

19. Panevėžio apygardos teismas skundžiamame 2022 m. liepos 8 d. nuosprendyje pripažindamas E. K. kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2020 m. spalio 4 d. įvykis) rėmėsi šiais įrodymais. Liudytoja V. B., įvykio metu dirbusi VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicininės pagalbos skyriuje, nurodė, kad jai atvykus į iškvietimą lovoje rasta nevaikštanti moteris su daugybinėmis hematomomis ant kūno, kuriai įtarta galvos trauma. Nukentėjusioji M. K. ir jos sutuoktinis E. K. šiai liudytojai nurodė, kad sužalojimai patirti griūnant atsitrenkus į durų staktą, tuo tarpu nukentėjusiosios artimieji – kad sužeidimas yra smurtinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tokią informaciją, liudytoja teigia apie įvykį pranešusi Bendrajam pagalbos centrui (2 t., b. l. 92–94). Daugybines įvairaus senumo hematomas ant M. K. kūno matę patvirtino ir ligoninėje nukentėjusiąją apžiūrėję gydytojai (liudytojai D. M. ir R. S.) bei atvykęs į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę patikrinti gauto pranešimo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas G. S.. Liudytoja R. S., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja-neurologė, be kita ko, teisme pažymėjo, kad nukentėjusiajai nustatytos kraujosruvos negalėjo atsirasti epilepsijos priepuolio metu, juolab, kad epilepsijos priepuoliais paskutiniu metu M. K., kuriai buvo paskirtas šios ligos gydymas, nesiskundė, pas gydytojus dėl minėtos ligos pastaruoju metu nesilankė.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, kaip nuteistojo E. K. kaltę patvirtinančiais įrodymais, rėmėsi ir M. K. artimųjų parodymais. Duodami parodymus pirmosios instancijos teisme liudytojai R. P. ir L. P., kartu su greitosios medicinos priežiūros specialistais (paramedikais) atvykę į įvykio vietą, nurodė, kad įėjus į nukentėjusiosios ir E. K. namus pamatė dėmių, panašių į kraują. Ant M. K. kūno buvo matyti spardymo žymės, juostinės, lyg diržu padarytos kraujosruvos per visą nugarą ir kūną, kraujosruvos ant nukentėjusiosios M. K. krūtinės. Sužalojimų būta ir ant nukentėjusiosios veido – didelė kraujosruva dešinėje pusėje nuo smilkinio skruosto link, lyg M. K. būtų trenkta kumščiu, kraujosruva akyje bei lūpose. Liudytojos R. P. teigimu, E. K. minėjo, jog tarp jo ir sutuoktinės dieną prieš tai įvyko žodinis konfliktas. Liudytojų R. P. ir L. P. parodymus dėl įvykio vietoje matytų kraujo dėmių patvirtina įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys. Nukentėjusiosios M. K. ir nuteistojo gyvenamosios vietos koridoriuje, prie į svetainę vedančių durų dešinėje stovinčios spintelės viršutinių durelių, ant grindų, ant prie tualeto durų stovinčios spintos išlaužtomis durimis dešiniojo šono paviršiaus, esančio žemiau įmontuoto elektros jungiklio, ant tualeto durų paviršių, esančių žemiau rankenos, ant grindų ties tualeto durų slenksčių, ant tualeto grindų klozeto kairėje, ant klozeto dangčio priekinės dalies, taip pat praėjime nuo ant svetainės įėjimo durų link balkono durų patiesto kilimo rastos kraujo dėmės (2 t., b. l. 9–25, 26–42), kurių nuoplovose nustatytas nuteistojo E. K. ir (ar) nukentėjusiosios M. K. kraujas (2 t., b. l. 56–58). G. K., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pažymėjo, kad nors tėvas pasakė, kad motina susižalojo nugriuvusi, liudytoja tuo netiki, be kita ko, dėl E. K. jai parašytos SMS žinutės, kurioje buvo išreikštas gailestis dėl susidariusios situacijos ir nurodyta, kad jeigu jis (tai yra E. K.) yra kaltas – atsakys už tai, ką padarė, tačiau nereikėtų jo smerkti (3 t., b. l. 56–57).

21. Nukentėjusiosios M. K. patirti sužalojimai nustatyti ir objektyviais bylos duomenimis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. specialisto J. M. Paliulio parengtoje specialisto išvadoje Nr. G3691/2020(01), be kita ko, nurodoma, kad M. K. 2020 m. spalio 5–6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas kraujo išsiliejimas į galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininę ir pakaušinę skiltis, po kietuoju smegenų dangalu smegenų kairiojo pusrutulio medialiniame ir išoriniame paviršiuose bei po voratinkliniu smegenų dangalu ir daugybinės kraujosruvos kūne (dešiniame paakyje, kairėje krūtyje, abiejuose klubuose, abipus kojose ir rankose ir kt.). Šie sužalojimai padaryti galimai likus vienai parai prieš nukentėjusiąją atvežant į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ar poodinės kraujosruvos kūne padarytos tuo pačiu metu, kaip ir kraujo išsiliejimai smegenyse, pagal esamus medicininius dokumentus nustatyti nėra galimybės. Sužalojimai padaryti galvą ir kitas sužalotas kūno sritis paveikiant (sumušant) kietais bukais daiktais. Objektyvių medicininių duomenų, kad M. K. prieš patirdama sužalojimus, dėl kurių 2020 m. spalio 5 d., apie 20.36 val., buvo atvežta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, patyrė epilepsijos priepuolį ir dėl to griuvo, nėra. Ar M. K. nustatyti kūno sužalojimai (poodinės kraujosruvos ir kraujo išsiliejimai po smegenų dangalais ir smegenų medžiagoje) galėjo būti padaryti griūnant ir atsimušant į kietus bukus paviršius pagal gydymo stacionare ligos istorijoje konstatuotus sužalojimus, nustatyti negalima. Tikslaus sužalojimų padarymo laiko ir ar visi sužalojimai padaryti vienu metu pagal esamus medicininius duomenis nustatyti taip pat negalima, kaip ir tikslaus smūgių (trauminių poveikių), kuriais buvo padaryti kūno sužalojimai M. K., skaičiaus, kadangi pateiktose gydymo stacionare ligos istorijose nenurodytas nei tikslus sužalojimų kiekis, nei jų lokalizacija. Tačiau galima teigti, kad tokių poveikių buvo daugiau nei devyni. M. K. padarytas kūno sužalojimas dėl kraujo išsiliejimo į galvos smegenis ir po smegenų dangalais atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 152–155).

22. Pirmosios instancijos teisme specialistas J. M. Paliulis papildomai nurodė, kad lokalizuoto sužalojimo, kuris būtų susijęs su M. K. galvos trauma, neužfiksuota. Taip pat paaiškino, jog negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad kraujosruvos paakyje susidarymo metu buvo sužalotos ir nukentėjusiosios smegenys. Juolab, kad kaip nurodė specialistas, ankstesni M. K. sužalojimai, pakitimai smegenyse, susiję su alkoholizmu bei padidėjusia kraujospūdžio liga, galėjo palengvinti traumos susidarymą. Nors specialistas J. M. Paliulis paaiškino, kad negali nurodyti nukentėjusiosios M. K. patirtų sužalojimų mechanizmo (t. y. ar sužalojimai buvo padaryti krentant, atsimušant į kietus, bukus objektus, ar sudavus nukentėjusiajai kumčiu), tačiau pažymėjo, kad abipusiai klubų sužalojimai, kraujosruvos blauzdose ir šlaunyje, sužalojimas paakyje nėra būdingi griuvimo metu atsirandančiai traumai. Apibendrindamas parengtą išvadą, specialistas J. M. Paliulis nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog M. K. patirtas kraujo išsiliejimas į galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininę ir pakaušinę skiltis, po kietuoju smegenų dangalu smegenų kairiojo pusrutulio medialiniame ir išoriniame paviršiuose bei po voratinkliniu smegenų dangalu yra trauminės kilmės.

23. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo E. K. atžvilgiu, Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 8 d. nuosprendyje pažymėjo ir tai, kad nenuoseklius bei prieštaringus nuteistojo parodymus dėl M. K. susižalojimo paneigia ne tik anksčiau įvardyti įrodymai, bet ir tarnybiniai pranešimai dėl nuteistojo E. K. ir nukentėjusiosios naudojamų telefonų numerių išklotinių ir celių palyginimo, leidžiantys spręsti, kad E. K. 2020 m. spalio 4 d. visą laiką kartu su nukentėjusiąja buvo namuose (4 t., b. l. 75–77, 90–92).

24. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu 2023 m. vasario 15 d. teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas Janušas Rybalko, kuris nurodė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. specialisto J. M. Paliulio parengta specialisto išvada Nr. G3691/2020(01) kelia abejonių. Jo nuomone, aptariamas nukentėjusiosios M. K. sužalojimas yra panašesnis ne į trauminio kontakto metu sukeltą kraujo išsiliejimą į galvos smegenis, po kietuoju dangalu, bet į hemoraginį insultą. Ekspertas paaiškino, jog tokią išvadą daro, įvertinęs VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kurioje nukentėjusioji buvo operuota, medicininius dokumentus, kuriuose nėra nurodyta trauminė kraujo išsiliejimo diagnozė. Priešingai, šiuose dokumentuose įrašyta diagnozė – intracerebrinė hemoragija kairėje, o būtent kraujo išsiliejimas į galvos smegenų medžiagą, smegenų edema, smegenų pabrinkimas ir ūmi subdūrinė hematoma kairėje, kuri, eksperto Janušo Rybalko teigimu, nėra kvalifikuojama kaip trauminės kilmės sužalojimas. Juolab, kad ir M. K. šeimos gydytojos parengtame medicininiame mirties liudijime nukentėjusiosios mirties priežastimi įvardijo smegenų infarktą dėl smegenų trombozės. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė nukentėjusiosios M. K. sveikatos sutrikdymo padarymo mechanizmui, kilmei ir šios nukentėjusiosios mirties priežasčiai nustatyti.

25. Atlikus komisijinę teismo medicinos ekspertizę (akto Nr. EKM 32/2023 (01)), nustatyta: 1) 2020 m. spalio 5 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje M. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinio paakio srityje, kairėje krūtyje, abipus klubuose, abipus kojose, rankose. Medicinos dokumentuose nėra duomenų apie šių kraujosruvų kiekį, tikslesnę lokalizaciją, spalvą. Nesant kraujosruvų spalvos aprašymo, negalima pasisakyti apie jų padarymo laiką. Kompiuterinės tomografijos duomenimis poodinė kraujosruva dešinio paakio srityje buvo sena, t. y. padaryta prieš daugiau kaip savaitę iki hospitalizacijos 2020 m. spalio 5 d. Atlikus galvos kompiuterinę tomografiją buvo nustatyta intracerebrinė hematoma kairėje smilkinio-pakaušio srityje bei nedidelės apimties subdūrinė hematoma po kietuoju smegenų dangalu. Šis radinys vertinamas ne kaip sužalojimas, bet kaip hemoraginio insulto išraiška. 2020 m. spalio 6 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje kitų sužalojimų ar radinių nenustatyta; 2) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje užfiksuotos poodinės kraujosruvos dešinio paakio srityje, kairėje krūtyje, abipus klubuose, abipus kojose, rankose padarytos dėl trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Dėl duomenų stokos kategoriškai pasisakyti apie šių kraujosruvų padarymo mechanizmą (padarymo aplinkybes) bei tikslų laiką nėra galimybės. Remiantis turimais duomenimis galima teigti, kad nukentėjusiajai nustatytas vienas galvos išorinio traumavimo pėdsakas – poodinė kraujosruva dešiniame paakyje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas prieš daugiau nei savaitę iki hospitalizacijos 2020 m. spalio 5 d. Atsižvelgus į tiriamosios piktnaudžiavimą alkoholiu, kitų kūno sričių poodinių kraujosruvų lokalizacija labiau būdinga daugkartiniams atsitrenkimams į kietus bukus paviršius; 3) M. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais; 4) Iš pateiktų medicininių duomenų negalima nustatyti konkrečių sužalojimų padarymo aplinkybių ar daryti kategorišką išvadą, kad sužalojimai atsirado dėl pašalinio fizinio poveikio; 5) Dėl pirmame punkte išdėstytų motyvų, nepakanka duomenų nustatyti, ar sužalojimai padaryti vienu metu, ar skirtingais traumavimo epizodais; 6) Galimybė, kad M. K. po kūno sužalojimų padarymo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, neatmetama; 7) Nesant atlikto pomirtinio kūno tyrimo ir medicininių duomenų apie M. K. sveikatos būklę daugiau nei dvi savaitės iki mirties (nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d.) negalima nustatyti tikslios M. K. mirties priežasties. Pacientę išrašant iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Reabilitacijos skyriaus, jos būklė buvo patenkinama; 8) Tarp nustatyto 2020 m. spalio 5 d. kraujo išsiliejimo į galvos smegenis ir M. K. mirties priežastinis ryšys mažai tikėtinas; 9) M. K. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio paakio srityje, kairėje krūtyje, abipus klubuose, abipus kojose, rankose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (6 t., b. l. 169–176).

26. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. sausio 11 d. vykusiame teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalko, komentuodamas parengtą ekspertizės aktą, šio akto išvadas nurodė, kad nukentėjusiosios patirtas hemoraginis insultas reiškia kraujo išsiliejimą į galvos smegenų medžiagą. Nagrinėjamu atveju, nors ir negalima įvardyti tikslios hemoraginio insulto priežasties, manytina, kad hemoraginis insultas M. K., atsižvelgus ir į jos gyvenimo būdą, galėjo ištikti esant pakilusiam kraujospūdžiui ir patologiniams pakitimams galvos smegenų kraujagyslėse. Aplinkybę, jog nustatytas hemoraginis insultas nėra susijęs su trauminiu poveikiu, anot eksperto, patvirtina ir tai, kad traumos atveju kraujas gali išsilieti į galvos smegenis tik esant sužalojimui galvos srityje. Tuo tarpu, kaip galima spręsti iš nukentėjusiosios kompiuterinės tomografijos duomenų, konstatuota poodinė kraujosruva nukentėjusiosios dešinio paakio srityje yra sena (padaryta daugiau kaip savaitė iki hospitalizacijos). Kitų trauminių poveikių nukentėjusiosios galvos srityje medicininiuose dokumentuose nefiksuota. Tad nurodyta kraujosruva, net ir tuo atveju jeigu ji būtų padaryta pašalinio asmens, laiko atžvilgiu yra nutolusi nuo nagrinėjamų įvykių, kuomet M. K. patyrė insultą. Be kita ko, ekspertas pažymėjo, kad smūgiai, sukeliantys kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, paprastai yra stiprūs, padaromi suduodant kumščiais arba įvyksta asmeniui griūnant ir kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatytas kraujo išsiliejimo pobūdis, kaip patvirtino ekspertas, apskritai nebūdingas trauminiam poveikiui. Tuo tarpu 2020 m. gruodžio 22 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. specialisto J. M. Paliulio parengtos specialisto išvados Nr. G3691/2020(01) teiginys apie trauminės kilmės kraujo išsiliejimą į nukentėjusiosios galvos smegenis, anot eksperto Janušo Rybalko, yra nemotyvuotas, kaip ir teiginys, jog sužalojimai buvo padaryti likus vienai parai iki nukentėjusiąją atvežant į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Šis išaiškinimas kyla iš nacionalinėje teisėje įtvirtinto laisvo įrodymų vertinimo principo, reiškiančio, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą, kadangi teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tačiau šiame kontekste kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-368-489/2018).

28. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir anksčiau išanalizuotų įrodymų kontekste darytina išvada, kad nukentėjusiosios M. K. artimųjų ir ją ligoninėje apžiūrėjusios gydytojos-neurologės R. S. parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. specialisto J. M. Paliulio parengta specialisto išvada Nr. G3691/2020(01) dėl trauminio (smurtinio) nukentėjusiosios patirtų sužalojimų galvos srityje pobūdžio buvo motyvuotai paneigti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. – 2023 m. spalio 5 d. ekspertizės akte Nr. EKM 32/2023 (01) padarytomis išvadomis ir išsamiais bei argumentuotais eksperto Janušo Rybalko paaiškinimais apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šia keturių skirtingų medicinos specialistų – vyresniojo teismo medicinos eksperto Janušo Rybalko, neurochirurgo Sauliaus Širšinaičio, gydytojos radiologės Jūratės Dementavičienės ir teismo medicinos eksperto Viačeslavo Kolomieco – parengta ekspertizės išvada ir laiko ją patikimu įrodymu. Šie ekspertai, turintys ilgametę darbo pagal specialybę patirtį, išsamiai ir visapusiškai ištyrė pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, medicininius dokumentus, susipažino ir įvertino M. K. galvos kompiuterinių tomografijų vaizdus ir motyvuotai pagrindė savo išvadas. Analizuojamų aplinkybių kontekste, lyginant specialisto išvadoje ir ekspertizės akte pateiktas skirtingo pobūdžio išvadas, pažymėtina tai, kad specialisto J. M. Paliulio išvada dėl trauminės kraujo išsiliejimo į galvos smegenis, po kietuoju smegenų dangalu bei voratinkliniu smegenų dangalu kilmės parengtoje buvo suformuluota ne kategoriškai, bet kaip labiausiai tikėtina. Tuo tarpu ekspertizės akte pateiktose išvadose dėl M. K. patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradimo priežasties trauminė kilmė buvo atmesta kategoriškai. Be kita ko, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apklaustas apeliacinės instancijos teisme ekspertas Janušas Rybalko, specialistas J. M. Paliulis, komentuodamas parengtą išvadą pirmosios instancijos teisme, nors ir nurodė, kad kraujo išsiliejimui nukentėjusiosios galvoje pakako vieno trauminio poveikio, visgi negalėjo patikslinti, kuri galvos dalis buvo traumuota, taip pat negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienintelis medicininiais dokumentais užfiksuotas sužalojimas M. K. galvos srityje (kraujosruva dešiniame paakyje) leidžia spręsti apie būtent traumos nulemtą kraujo išsiliejimą smegenyse.

29. Įvertinus tokią komisijinės teismo medicinos ekspertų išvadą (akto Nr. EKM 32/2023 (01)) bei argumentuotus vieno iš šią ekspertizę atlikusių ekspertų – Janušo Rybalko paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2020 m. spalio 5 d. nukentėjusiajai M. K. diagnozuotos intracerebrinė hematoma kairėje smilkinio-pakaušio srityje bei nedidelės apimties subdūrinė hematoma po kietuoju smegenų dangalu, formaliai atitinkančios sunkaus sveikatos sutrikdymo teisinę kategoriją, buvo ne trauminės kilmės, o nukentėjusiąją ištikusio hemoraginio insulto pasekmė. Juolab, kad apie silpną nukentėjusiosios sveikatos būklę (ligas, dėl kurių ji buvo pripažinta neįgalia, įskaitant kepenų cirozę, hipertoninę ligą, epilepsiją), anksčiau patirtus ne vieną trauminį ir hemoraginį insultus patvirtino ir jos (M. K.) šeimos gydytoja R. R.. Kadangi, remiantis objektyviais medicininiais duomenimis padaryta ekspertų išvada bei eksperto Janušo Rybalko paaiškinimai, su kuriais, dėl anksčiau nuosprendyje išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kategoriškai paneigia smurtinę nurodytos nukentėjusiosios būklės atsiradimo galimybę, nenustačius priežastinio ryšio tarp E. K. veiksmų ir M. K. sveikatos būklės, įvertintos kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo, laikytina, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Atitinkamai skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendis nagrinėjamoje dalyje yra panaikinamas ir šioje dalyje nuteistojo E. K. atžvilgiu yra priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra duomenų apie nuteistojo E. K. prieš sutuoktinę vartotą smurtą, t. y. smurtą artimoje aplinkoje. Tačiau ankstesnėse šio nuosprendžio pastraipose išanalizuotų byloje surinktų įrodymų visetas neleidžia daryti vienareikšmiškos ir neginčytinos išvados, kad nuteistasis E. K. prieš savo sutuoktinę M. K. 2020 m. spalio 4 d., nuo 19 val. iki 23 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, smurtavo, jai padarydamas daugybines kraujosruvas kūne – dešiniajame paakyje, kairėje krūtyje, abiejuose klubuose, abipus kojose, rankose. 2020 m. gruodžio 22 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G3691/2020(01) ir 2023 m. gegužės 16 d. – 2023 m. spalio 5 d. ekspertizės akte Nr. EKM 32/2023 (01) nurodoma, kad išanalizavus nukentėjusiosios M. K. medicininius dokumentus, nėra galimybės ne tik nustatyti, kiek tiksliai poodinių kraujosruvų padaryta nukentėjusiosios dešiniajame paakyje, kairėje krūtyje, abiejuose klubuose, abipus kojose, rankose ir bet ir kuriuo metu šios kraujosruvos padarytos. Taip pat nepakanka duomenų nustatyti, ar nurodyti sužalojimai padaryti vienu metu, ar skirtingais traumavimo epizodais. Nurodytoje specialisto išvadoje ir ekspertizės akte konstatuota ir tai, kad M. K. sužalojimai padaryti galvą ir kitas sužalotas kūno sritis paveikiant (sumušant) kietais bukais daiktais, tačiau nustatyti šių sužalojimų padarymo mechanizmo, t. y. ar poodinės kraujosruvos dešiniame paakyje, kairėje krūtyje, abiejuose klubuose, abipus kojose, rankose padarytos griūnant ir atsimušant į kietus bukus paviršius, ar kitais būdais (pavyzdžiui, pašaliniam asmeniui sudavus smūgius), nėra galimybių. Ekspertizės akte Nr. EKM 32/2023 (01) papildomai nurodoma, jog kompiuterinės tomografijos duomenimis poodinė kraujosruva dešinio paakio srityje buvo padaryta prieš daugiau kaip savaitę iki 2020 m. spalio 5 d., kuomet nukentėjusioji buvo hospitalizuota. Be to, atsižvelgus į jos (M. K.) piktnaudžiavimą alkoholiu, teigiama, jog kitų kūno sričių poodinių kraujosruvų lokalizacija labiau būdinga daugkartiniams atsitrenkimams į kietus bukus paviršius. Apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme vykusio teismo posėdžio metu ekspertas Janušas Rybalko patikslino, kad ekspertizės akte pateikta išvada dėl M. K. poodinių kraujosruvų susidarymo mechanizmo yra padaryta prielaidos forma (priešingai nei kategoriška išvada dėl patirto kraujo išsiliejimo į galvos smegenis kilmės). Atsižvelgęs į tai, teismo ekspertas Janušas Rybalko negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad šios kraujosruvos galėjo būti padarytos pašaliniam asmeniui sudavus M. K. smūgius. Taigi, išnaudojus visas numatytas baudžiamųjų procesinių veiksmų galimybes nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, neįmanoma nustatyti nukentėjusiajai M. K. 2020 m. spalio 5 d. diagnozuotų poodinių kraujosruvų padarymo laiko, mechanizmo, taip pat nustatyti, ar šie sužalojimai padaryti vienu metu, ar skirtingais trauminiais epizodais (skirtingu metu). Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisykle, jog visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl kaltinamojo kaltės ar kitų turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių yra vertinamos kaltinamo asmens naudai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepakanka duomenų neabejotinai ir vienareikšmiškai išvadai, kad 2020 m. spalio 4 d. nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padaryta BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (nežymus sveikatos sutrikdymas).

31. Nepaisant to, kad dėl kaltinimų 2020 m. spalio 4 d. sunkiai sutrikdžius savo šeimos nario – sutuoktinės M. K. sveikatą nuteistasis E. K. šiuo nuosprendžiu yra išteisinamas, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje privalėjo vertinti poligrafo rezultatus kartu su kitais jį teisinančiais įrodymais. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, galima remtis tik tais duomenimis, kurių gavimo ir išnagrinėjimo tvarka yra įtvirtinta BPK 20 straipsnio nuostatose. Poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu objektus ir atvejus, kada pagal įstatymą šis tyrimo metodas bei jo rezultatai gali būti naudojami, nustato Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas (toliau ir – Poligrafo naudojimo įstatymas). Pagal šį įstatymą toks tyrimas gali būti atliekamas asmenims, kurių veikla yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Todėl duomenų, gautų naudojant poligrafą kitais atvejais, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima pripažinti įrodymais. Be to, pagal teismų praktiką poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017), todėl atliekant tyrimą poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-511/2018).

32. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgus į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuria E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2020 m. spalio 4 d. įvykis), yra panaikinamas ir šioje dalyje nuteistojo E. K. atžvilgiu yra priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys nuteistajam E. K., kuriuo prašoma atlyginti 14 622,51 Eur turtinę žalą, t. y. M. K. gydymo išlaidas (3 t., b. l. 26–33), yra paliekamas nenagrinėtas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

33. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 straipsnio 8 dalyje, nustatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

34. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. sausio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma Nr. APD-2024-00262 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo E. K. gynėjo advokato Arvydo Aleknos 2024 m. sausio 9 d. prašymas Nr. ATP-2024-01132 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Valstybės naudai prašoma išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 566,67 Eur.

35. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistojo E. K. pripažinimo kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą (2020 m. spalio 4 d. įvykis) panaikinti ir šioje dalyje priėmus išteisinamąjį nuosprendį, taip pat palikus galioti pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistojo išteisinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą (2010 m. liepos 15–23 d. įvykiai), proceso išlaidos iš E. K. negali būti išieškomos – prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: E. K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2020 m. spalio 4 d. veika) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 2 punktu E. K. bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 ( keturiems) metams.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo tenkintas – iš E. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“) buvo priteista 14 622,51 Eur turtinė žala, ir nurodytą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo baudžiamojoje byloje netenkinti.

Teisėjai Evaldas GražysNerijus MeilutisLinas Šiukšta