Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2.1. Akcentavo, jog pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį sodininkų bendrijoms valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui ir rekreacijai ir tokia žemė tampa bendrąja daline sodininkų bendrijos narių nuosavybe. Remdamasis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės) 4 punkto nuostatomis, kur įtvirtinta, kad be aukciono parduodami Taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, tvirtino, jog teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (kurie iki juos įsigyjant bendrijai yra valstybės žemė) priklausė išimtinai sodininkų bendrijoms, kaip juridiniams asmenims. Ne mažiau svarbu tai, kad sodininkų bendrijos gali įsigyti šiuos bendrojo naudojimo žemės sklypus konkrečiai apibrėžtam tikslui - bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Prokuroro vertinimu, šiuo konkrečiu atveju SB „Ž“ niekada nesiekė ginčo sklypo naudoti pagal teisės aktuose numatytą paskirtį, prieš įsigyjant ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su atsakovais sodininkų bendrijos nariais dėl ginčo sklypo jiems pardavimo, sklypą iš valstybės pirko lėšas gavę iš atsakovų - t. y., SB „Ž“, įsigydama ginčo sklypą iš valstybės, tyčia, neatskleisdama tikrųjų bendrojo naudojimo žemės sklypo įsigijimo tikslų, piktnaudžiavo Nacionalinės žemės tarnybos, įgyvendinančios valstybės žemės patikėtinio funkcijas, pasitikėjimu ir tokiu būdu sudarė sąlygas atsakovams lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. SB „Ž“ kreipdamasi į NŽT VRS, nurodė klaidingą informaciją dėl esminių sandorio elementų, nesiekė naudoti ir nenaudojo ginčo sklypo pagal valstybės žemės pirkimo - pardavimo sutarties 5, 6 punkte nurodytą sklypo paskirtį, o siekė jį perparduoti suinteresuotiems asmenims, todėl tiek 2014 m. vasario 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, tiek paskesnės 2016 m. gegužės 10 d. sutartys, sudarytos tarp SB „Ž“ ir atsakovų S. R., M. R., V. S., D. K., pripažintinos negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio pagrindu - kaip sudarytos dėl apgaulės, o taip pat CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pažymėjo, jog atsakovams, kaip bendrijos nariams ar jų sutuoktiniams, faktinė situacija buvo (turėjo būti) žinoma, jie buvo susipažinę su Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties dokumentais, bendrijos narių susirinkimo sprendimais, turėjo pareigą surinkti informaciją apie sandorio objektą. Jiems sąžiningo įgijėjo instituto apsauga netaikytina. Prokuroras nepalaikė procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų dėl 0,12 ha parduodamo žemės sklypo dydžio apribojimo, prašė jais nesivadovauti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra pažeistas viešas interesas, nes valstybinė žemė parduota nesilaikant įstatymo reikalavimų. Prašė taikyti restituciją, sklypą grąžinti valstybei; tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų taikyti modifikuotą restituciją ir sklypą palikti sodininkų bendrijai, prašo iš sodininkų bendrijos priteisti skirtumą tarp sklypo vidutinės rinkos vertės ir sumokėtos sumos, t.y. 100 832,25 Eur.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu sutiko; bylos nagrinėjimo metu tarnybos atstovė, palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, jog sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo žemės lengvatinėmis sąlygomis už indeksuotą kainą ir tik konkrečiai veiklai vykdyti (bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai). SB „Ž“ inicijavo bendrijos žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio pagrindu buvo suformuoti sklypai, tame tarpe ir ginčo sklypas; jie turėjo būti naudojami visos sodininkų bendrijos bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Tačiau, atstovės nuomone, bendrija žemės sklypą įgijo tik siekdama perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti, pasitelkdama apgaulę. Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų sudariusi sutarties, jei būtų žinojusi tikruosius bendrijos tikslus. Nacionalinė žemės tarnyba tyčia buvo suklaidinta dėl esminės sutarties sąlygos. Atsakovai yra sodininkų bendrijos nariai, todėl jie žinojo apie susirinkimo sprendimus; prieš sudarant ginčo sutartis jie turėjo susipažinti bei įsitikinti, kad pagal teisės aktus nėra kliūčių žemės (sodo) sklypo pirkimui.

4. Atsakovai SB „Ž,“ S. R., M. R., D. K., V. S. su ieškiniu sutiko iš dalies; remdamiesi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-248/2019, sutiko su prokuroro reikalavimais dalyje dėl 2016 m. sudarytų ginčo pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau kitoje dalyje prašo prokuroro reikalavimus atmesti, nes mano, jog jie yra nepagrįsti, pareikšti netinkamai įvertinus valstybinės ir privačios žemės pardavimą, nuosavybės teisėmis valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reglamentuojančias teisės normas Sodininkų bendrijų įstatymo normų kontekste; anot atsakovų, prokuroras remiasi prielaidomis dėl to, kad SB „Ž“, pirkdama ginčo žemės sklypą, nesiekė juo naudotis pagal paskirtį, o tik siekė sudaryti sąlygas atsakovams - sodininkų bendrijos nariams lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą. Atsakovo SB „Ž“ atstovai SB „Ž“ pirmininkas J. N., adv. L. Grigorjeva, atsakovų S. ir M. R., D. K. atstovė adv. L. Grigorjeva, bylos nagrinėjimo metu palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nurodė, kad SB „Ž“ pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 punkto, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1.443 „Dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijoje“ patvirtintų taisyklių 2.1, 3 p., 4 p. nuostatas turėjo teisę įsigyti bendro naudojimo žemės sklypą bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai ne aukciono tvarka, plotą nustatant pagal teritorijų planavimo dokumentą. SB „Ž“ kolektyvinei sodininkystei paskirtas 120,3 ha žemės sklypas, kuris suskirstytas į individualius sodo sklypus ir bendro naudojimo žemę, nesuformuotą atskirais žemės sklypais. Prieš parduodant ginčo žemės sklypą, buvo parengtas žemės sklypų formavimo- pertvarkymo projektas, kuris buvo patvirtintas, buvo įregistruotos Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės. Sudarant 2014-02-19 sutartį imperatyvios teisės normos nepažeistos.

4.1. Pažymėjo, kad Žemės įstatymo 31 straipsnis ir Žemės reformos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nedraudžia parduoti nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai, kuriuos bendrija valdo įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypas įgytas sodininkų bendrijos narių lėšomis ir tapo sodininkų bendrąja daline nuosavybe. Pirkėjai taip pat yra sodininkai, kurie kartu yra ir bendro žemės sklypo bendraturčiai pagal įstatymą. CK 4.79 straipsnis bendraturčiams suteikia pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Žemės sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiais sodo žemės sklypais. 4.2. SB “Ž” 2015 metais visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo priėmęs sprendimą parduoti dalį bendro naudojimo žemės sklypų sodininkų bendrijos nariams. Nei prieš valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, nei po to sodininkų bendrijos susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo inicijuoti Žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo keitimą. Tai paneigia prielaidą, kad SB „Ž“ neketino naudoti Žemės sklypo pagal paskirtį. Akcentavo, kad iki ginčo sklypo įsigijimo sodininkų bendrija už bendro naudojimo žemę mokėjo nuomos mokestį, kas irgi patvirtina naudojimąsi žeme.

4.3. Mano, kad ieškovo teiginys, jog ginčijama valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta prieš NŽT valią, yra visiškai nepagrįstas. SB „Ž“ priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo faktą sodininkų bendrijos nariams ieškovas visiškai nepagrįstai vertina kaip įrodymą, kad sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sodininkų bendrija panaudojo apgaulę; taip pat nepagrįstai vertina kaip apgaulę ir lėšų rinkimą.

4.4. Prašo atmesti prokuroro reikalavimą dėl 2014-02-19 sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kaip visiškai nepagrįstą. Tuo atveju, jeigu teismas pripažins ir šį sandorį negaliojančiu, prašo taikyti modifikuotą restituciją ir palikti sodininkų bendrijai ginčo sklypą, priteisiant valstybei bendrijos pateikto sklypo įvertinimo ir sumokėtos kainos skirtumą.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus (toliau ir NŽT VRS) vedėjo 2013-10-30 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3503 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Ž“, formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Ž“, formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį suformuoti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai, taip pat ir ginčo, bendrijos bendro naudojimo žemės sklypas Nr. 1B.

6.1. 2013 m. gruodžio 23 d. SB „Ž“ pirmininkas J. N. kreipėsi į NŽT VRS su prašymu leisti išsipirkti žemės sklypą Nr. 1B, nurodydamas, kad šio žemės sklypo įsigijimo tikslas - bendriems sodininkų poreikiams, t. y., rekreacijai ir statybai.

6.2. NŽT VRS vedėjo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 48SK-(14,48.1 1l.)-3744, pakeistu NŽT VRS vedėjo 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-(14,48.2.)-54, buvo nuspręsta bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą Nr. 1B suformuoti (įregistravus Nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); NŽT VRS vedėjo 2014 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14,48.2.)-426 buvo nuspręsta šį žemės sklypą parduoti SB „Ž“.

6.3. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir SB „Ž“ 2014-02-19 sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2096, kuria SB „Ž“ už 1 167,75 Eur nusipirko 12 000 kv. m ploto žemės sklypą ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 102 000 Eur. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad pagrindinė tikslinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai; sutarties 6 punktu pirkėjas įsipareigoja naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį.

6.4. 2015 metų visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu nuspręsta sklypą parduoti bendrijos nariams. 2016 m. gegužės 10 d. pirkimo - pardavimo sutartimi 3/40 ginčo sklypo dalys parduotos bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis atsakovams - S. R. ir M. R. už 630 Eur; 2016 m. gegužės 10 d. pirkimo - pardavimo sutartimi 49/200 ginčo sklypo dalys parduotos V. S. už 2 058 eur. 2016 m. gegužės 10 d. pirkimo - pardavimo sutartimi 467/4000 ginčo sklypo dalys buvo parduotos D. K. už 980,70 Eur.

7. Prokuroras valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį ginčija dviem pagrindais: a/ nurodydamas, kad sodininkų bendrija tyčia suklaidino NŽT (žemės patikėtinį) dėl būsimo sklypo naudojimo būdo, nuslepiant, jog siekiama žemę ne naudoti bendrijos poreikiams, o parduoti sodininkų bendrijos nariams, prašo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudarytą apgaule; b/ taip pat tvirtina, kad sutartis, kuria bendrija lengvatinėmis sąlygomis pirko žemę bendram naudojimui, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes neteisėtai pakeistas naudojimo būdas, todėl prašo pripažinti negaliojančia CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. Kiti sandoriai, sudaryti su fiziniais asmenimis, ginčijami prokuroro kaip išvestiniai; juos prokuroras prašo pripažinti negaliojančiais siekiant pripažinto negaliojančiu sandorio dalyko išreikalavimo.

8. Žemės perleidimas sodininkų bendrijose reguliuojamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas teisę be aukciono įsigyti valstybinę žemę numato tiek sodininkų bendrijoms, tiek fiziniams asmenims. Tuo tarpu Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma abiem įgijėjams; šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

9. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės pardavimą, 7 dalis nustato, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

10. Valstybinių žemės sklypų pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarka detalizuojama Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 3 punktą mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas), tuo tarpu sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas), ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2 punktas).

11. Akcentuotina, jog ir pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Taigi įstatymas aiškiai numato, kad tuo atveju, jei žemė yra bendro naudojimo, ji skirta ne perpardavimui, o bendrijos reikmėms. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį „sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu“.

12. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys nuosavybės teise gali įgyti tik teisėtu pagrindu naudojamus individualius sodo sklypus arba įsiterpusius žemės sklypus, kurie gali būti projektuojami tose teritorijose, kuriose nėra įmanoma suformuoti atskiro individualaus mėgėjų sodo žemės sklypo, ir sujungiami su šalia esančiais žemės sklypais. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai gali būti perleidžiami išimtinai tik konkrečiam subjektui – sodininkų bendrijai, ir yra skirti konkrečiam tikslui – sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Tokiu reglamentavimu įstatymo leidėjas siekė užtikrinti atskirų sodininkų bendrijos narių individualių interesų ir visos sodininkų bendrijos bendrų poreikių pusiausvyrą; įstatymų leidėjas išskyrė bendrojo naudojimo žemę, apribodamas galimybę šią žemę įgyti atskiriems asmenims (sodininkų bendrijų nariams ir kt.) ir naudoti ją savo asmeniniais interesais, siekdamas sudaryti sąlygas patenkinti bendrus, viešus poreikius – šiuose žemės sklypuose gali būti projektuojami bendro naudojimo keliai, įrengiami inžineriniai statiniai, organizuojamos sodininkų bendrijos narių poilsiui skirtos vietos ir pan.

13. Anot ieškovo, bendrija įsigijo valstybinės žemės sklypą, prieš NŽT panaudota apgaulė; tyčia nuslėpė informaciją, kad nusipirkta žemė bus naudojama ne sodininkų bendrijos poreikiams, o parduota fiziniams asmenims (CK 1.91 straipsnis). Tuo tarpu atsakovų teigimu, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad NŽT buvo suklaidinta ar apgauta dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo; atstovai paaiškino, kad sklypas buvo ir yra naudojamas sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti ir rekreacijai; šiame sklype sodininkai ilsisi, eina pasivaikščioti, grybauja ir t.t. Atsakovai įrodinėja, kad bendrija turėjo didelius valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimus, todėl ir buvo nutarta perparduoti žemės dalį fiziniams asmenims – sodininkų bendrijos nariams.

14. Iš SB „Ž“ narių 2013-05-12 pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstytas klausimas ir dėl bendrojo naudojimo žemės išsipirkimo; nutarta tiems, kurie piniginiais indėliais prisidės išperkant bendrojo naudojimo žemę ir panaudos pagrindu valdys bei prižiūrės tam tikrą bendrojo naudojimo žemės plotą, nutraukus panaudos sutartį bus taikoma dešimt kartų didesnė išmoka nei investuotos lėšos. Iš SB „Ž“ narių 2015-06-20 pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl sodininkų bendrijai priklausančių bendro naudojimo žemės sklypų ar jų dalių nuomos bei pardavimo; pritarta bendrijai priklausančius žemės sklypus parduoti ne mažiau kaip už 70 Eur už arą (nustatant, kad į kainą įskaičiuota žemės nuomos savivaldybei padengimas (30 Eur), pertvarkymo projekto kaštų padengimas (10 Eur) ir žemės kaina (30 Eur)) bei nustatyta, kad sklypai gali būti parduodami tik bendrijos nariui ar jo sutuoktiniui, taip pat nustatyta, kad jei parduodama dalis žemės sklypo, su kiekvienu žemės sklypo įgijėju turi būti nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka (7 klausimas). Šių SB „Ž“ protokolų turinys sudaro pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad bendrija neturėjo tikslo naudoti ginčo bendro naudojimo žemės sklypo bendrijos reikmėms, rekreacijai nei iki kol buvo sudaryta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis įsigyjant sklypą iš valstybės, nei po sutarties sudarymo. 2013 m. protokole kalbama apie ne bendrijos, o atskirų asmenų sklypų naudojimą panaudos pagrindu, kurie valdys bei prižiūrės tam tikrą bendrojo naudojimo žemės plotą, o nutraukus panaudos sutartį bus taikoma dešimt kartų didesnė išmoka nei investuotos lėšos, o 2015 m. – kalbama apie naudojimosi tvarkos nustatymą atskirai kiekvienam sklypo įgijėjui.

15. Pažymėtina, jog analizuojant 2016-05-10 pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų SB „Ž“ su sodininkų bendrijos nariais (atsakovais), turinį akivaizdu, jog jose nėra įsipareigojimo naudoti ginčo žemės sklypo dalis pagal nustatytą (registre įregistruotą) naudojimo būdą. Priešingai, yra nustatyta bendrijos ir fizinių asmenų naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, iš kurios matyti, kad atsakovų fizinių asmenų ginčo žemės sklypo dalys nebus naudojamos visų bendrijos narių reikmėms, nes bendraturčiai susitarė, jog asmenys, įgyvendindami savo nuosavybės teises, atskirai nuo kitų bendraturčių valdys, naudosis ir disponuos ginčo žemės sklypo jiems nuosavybės teise priklausančiomis dalimis.

17. Reziumuojant nustatytą, spręstina, kad 2014-02-19 ginčo sandoris buvo sudarytas nuslepiant nuo Nacionalinės žemės tarnybos (valstybinės žemės patikėtinės) aplinkybę, kad įgyjamas žemės sklypas nebus naudojamas pagal pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį, laikantis kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė patikino, kad tarnyba nebūtų sudariusi ginčo sutarties, jeigu būtų atskleisti parduodamo žemės sklypo naudojimo planai. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalies nuostatas apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Taigi, esant nurodytam, yra pagrindas konstatuoti, kad žemės sklypo pardavėja buvo suklaidinta dėl vienos iš esminių sudaromo sandorio sąlygų (nebuvo atskleistas žemės sklypo įgijimo tikslas), turinčių reikšmės valstybinės žemės patikėtinės apsisprendimui sudaryti sutartį, todėl aptariama valstybinės žemės 2014-02-19 pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudaryta dėl apgaulės.

18. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Sprendimo 8, 9, 10, 11 punktuose detaliai aptartas teisinis reglamentavimas, teismo padarytos išvados suponuoja, kad valstybine žeme gali būti disponuojama tik pagal imperatyvias teisės aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką. Bendrojo naudojimo valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijai sąlyga, t. y. kad sodininkų bendrijos iš valstybės perkamas žemės sklypas yra reikalingas (naudojamas) bendrojo naudojimo statiniams statyti (išdėstyti) ir / ar rekreacijai, yra esminė, nes teisės aktai nenustato sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, jeigu jie nereikalingi (nenaudojami) nurodytiems tikslams. Kaip minėta, Žemės reformos įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį tik sodininkų bendrijoms suteikiama teisė iš valstybės pirkti bendrojo naudojimo žemę, leidžia konstatuoti, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto tenkinti visų sodininkų bendrijos narių bendruosius interesus, nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendrijoms, o ne sodininkų bendrijos nariams, kuriems mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai, jų asmeniniams poreikiams tenkinti. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte įtvirtintos imperatyvios žemės sklypų savininkų ir naudotojų pareigos, viena iš jų – naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės, t.y., kad bendrija, įsigydama žemės sklypą, ir neturėjo tikslo naudoti jį pagal paskirtį, t.y. SB „Ž“ narių bendriems poreikiams tenkinti, dalis ginčo žemės sklypo jau parduota fiziniams asmenims, kurie naudoja įgytas sklypo dalis atskirai nuo kitų bendraturčių privačių poreikių tenkinimui, suponuoja išvadą dėl imperatyvių tesės normų, nustatančių žemės savininkų ir naudotojų pareigas naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, pažeidimo bei dėl prokuroro reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu pagrįstumo. Pažymėtina, jog pagal CK 1.95 str. 1 d. nuostatas, pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).

19. Sutiktina su atsakovų atstove, kad teisės aktuose nėra draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys lemia išvadą, kad net nesant tiesioginio draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, taigi disponuoti ja bendrija neturi teisės.

20. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo, išnagrinėjusio analogišką ginčą, išaiškinimuose, kur nurodoma, kad nepaisant to, jog teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti ir eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams) lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Dėl šios priežasties Sodininkų bendrijos neturi teisės disponuoti bendrojo naudojimo žeme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-248/2019).