Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-62-771/2017

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-11-13
Bylos Nr.: 1-62-771/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-40-1-00158-2014-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis: R. B., S. M., A. Š.
Advokatai: Andrius Kazakevičius, Vlada Buivydienė, Egidijus Šleinius

Baudžiamoji byla Nr. 1-62-771/2017Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00158-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.18.8.0.;2.3.6.4.4.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorams Ninai Raugienei, Ričardui Bendikui, specialistams Arūnui Kapitanovui ir Nomedai Barauskienei, kaltinamajam R. B., jo gynėjui - advokatui Andriui Kazakevičiui, kaltinamajai S. M., jos gynėjai – advokatei Vladai Buivydienei, kaltinamajam A. Š., jo gynėjui – advokato padėjėjui Egidijui Šleiniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. Šiauliai, (duomenys neskelbtini), neteistas; S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini) gyv. Šiaulių r., Aukštelkės k., (duomenys neskelbtini), neteista; A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. Šiauliai, (duomenys neskelbtini), teistas 2009-05-04 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 4 d. 25 str. 3 d. 199² str. 1 d., 202 str. 1 d., 204 str. 1 d., 224 str. 2 d., skirta subendrinta bausmė 180 MGL bauda (22500 Lt), kuri sumokėta 2010-03-02, 2012-03-12 Vokietijos teismo Landgericht Darmstadt, paskirta bausmė laisvės atėmimas 3 m. 3 mėn., kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. ir S. M. buvo kaltinami tuo, kad A. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktorius ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, ir S. M., būdama (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere ir kasininke ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2011-01-18 iki 2011-08-29, veikdami kartu, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: tyčia pažeisdami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, žinodami, kad laikotarpiu nuo 2011-01-31 iki 2011-08-23 (duomenys neskelbtini) kasoje buvo vykdomos 34 grynųjų pinigų išmokėjimo operacijos A. Š. ir akcininkei D. Š., susijusios su 331 882,08 litų išmokėjimu iš bendrovės kasos, 2 jo grynųjų pinigų įnešimo operacijos, susijusios su 7711 litų įmokėjimu į bendrovės kasą, 23 grynųjų pinigų išmokėjimo operacijos akcininkui R. B., susijusios su 89 120,80 litų išmokėjimu iš bendrovės kasos, S. M., vykdydama A. Š., ketinusio susidariusį kasos trūkumą vėliau padengti išrašant akcininkams D. Š. ir R. B. paskirtus dividendus, sudarant paskolos sutartis ar išrašant avansą, nurodymus, pinigų išmokėjimo ir įnešimo į kasą metu nesurašė kasos išlaidų orderių ir kasos pajamų orderių ir neįtraukė šių ūkinių operacijų į bendrovės buhalterinę apskaitą, tokiu būdu dėl ūkinių operacijų neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais už 428 713,88 litus ir jų neįrašymo į bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus;

R. B. ir S. M. buvo kaltinami tuo, kad R. B. bendrovės direktoriaus A. Š. atostogų metu laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, ir S. M., būdama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere ir kasininke ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2011-08-29 iki 2011-09-22, veikdamas kartu, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: tyčia pažeisdami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, žinodami, kad (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 9 d. surašyta paskolos sutartimi Nr. PS-02 bendrovės akcininkei D. Š. nesuteikė 342 200,00 Lt paskolos ir 2011 m. rugsėjo 13 d. surašytu kasos išlaidų orderiu Nr. 48 329 000,00 Lt sumai paskolos suma jai faktiškai nebuvo išmokėta, o šie pinigai D. Š. ir A. Š. iš bendrovės kasos buvo išimti per laikotarpį nuo 2011-01-31 iki 2011-08-23, (duomenys neskelbtini) vyriausiajai buhalterei ir kasininkei S. M., vykdančiai bendrovės direktoriaus A. Š. nurodymus, pinigų išmokėjimo iš kasos metu nesurašant kasos išlaidų orderių ir neįtraukiant šių ūkinių operacijų į bendrovės buhalterinę apskaitą, A. Š., ketinant vėliau susidariusį kasos trūkumą padengti išrašant akcininkei D. Š. paskirtus dividendus, sudarant paskolos sutartis, S. M. ir R. B., parengė žinomai suklastotus tikrus dokumentus - 2011-09-09 Paskolos sutartį Nr. PS-02, 2011-09-13 Kasos išlaidų orderį Nr. 48, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinį, tai yra užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas, kurias įtraukė į 2011 m. bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus;

be to, jie, buvo kaltinami tuo, kad tęsdami nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: tyčia pažeisdami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, žinodami, kad laikotarpiu nuo 2011-09-08 iki 2011-09-20 (duomenys neskelbtini) kasoje buvo vykdomos 3 grynųjų pinigų išmokėjimo operacijos R. B., susijusios su 5500 litų išmokėjimu iš bendrovės kasos, 2 grynųjų pinigų išmokėjimo operacijos bendrovės akcininkei D. Š., susijusios su 20 049,95 litų išmokėjimu iš bendrovės kasos, R. B. nurodė (duomenys neskelbtini) vyriausiajai buhalterei ir kasininkei S. M. pinigų išmokėjimo metu nesurašyti kasos išlaidų orderių ir neįtraukti šių ūkinių operacijų į bendrovės buhalterinę apskaitą, ketindamas susidariusį kasos trūkumą vėliau padengti išrašant akcininkei D. Š. ir sau kaip bendrovės akcininkui paskirtus dividendus, sudarant paskolos sutartis ar išrašant avansą, tokiu būdu dėl ūkinių operacijų neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais už 25 549,95 litus ir jų neįrašymo į bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus;

be to, jie, buvo kaltinami tuo, kad tęsdami nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: tyčia pažeisdami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, žinodami, kad laikotarpiu nuo 2011-09-23 iki 2012-01-11 (duomenys neskelbtini) kasoje buvo vykdomos 13 grynųjų pinigų išmokėjimo operacijos R. B., susijusios su 46896 litų išmokėjimu iš bendrovės kasos, R. B. nurodė (duomenys neskelbtini) vyriausiajai buhalterei ir kasininkei S. M. pinigų išmokėjimo metu nesurašyti kasos išlaidų orderių ir neįtraukti šių ūkinių operacijų į bendrovės buhalterinę apskaitą, ketindamas susidariusį kasos trūkumą vėliau padengti išrašant sau kaip bendrovės akcininkui paskirtus dividendus, sudarant paskolos sutartis ar išrašant avansą, tokiu būdu dėl ūkinių operacijų neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais už 46896 litus ir jų neįrašymo į bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2012 metus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio dirbo duomenys neskelbtini) laikinuoju direktoriumi, o nuo rugsėjo mėn. direktoriumi. Iki tol dirbo direktoriaus pavaduotoju. Įmonės buhalteriją tvarkė S. M.. Jo vadovaujama įmonė teikė apgyvendinimo paslaugas. Jam buvo žinoma, kad A. Š. vadovavimo metu iš įmonės kasos buvo skolinami pinigai be tai pateisinamų dokumentų. Skolinamos iš įmonės kasos pinigų sumos buvo įrašomos į paprastą sąsiuvinį. Tapęs laikinuoju įmonės direktoriumi, ėmėsi visų priemonių sutvarkyti buhalterinę apskaitą, kad visos anksčiau paskolintos ir numatomos skolinti iš kasos pinigų sumos būtų įformintos paskolos sutartimi. 2011 m. rugpjūčio mėnesį, ar rugsėjo pradžioje padarė akcininkų susirinkimą, kuriame dalyvavo jis ir akcininkė D. Š.. Akcininkų susirinkimą užprotokolavo juodraštyje, kurį vėliau padavė S. M., kad pastaroji perspausdintu protokolą kompiuteriu. 2011m. rugsėjo 9 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis su akcininke D. Š., kuriai pagal sutartį buvo suteikta 342 200 Lt paskola. Dalį tos pinigų sumos D. Š. buvo jau pasiskolinusi anksčiau per kelis kartus ir šis pinigų pasiskolinimas, kaip minėjo, tuo metu nebuvo įformintas kasos išlaidų orderiais, o buvo įrašytas į paprastą sąsiuvinį. Jo vadovavimo metu ketino sukaupti įmonės kasoje 349 000 Lt, nes banko sąskaitai antstoliai buvo uždėję areštą. Buhalterei buvo nurodęs kasoje sukaupti 345 000 Lt. Šiuos pinigus jis ketino vėliau pats pasiskolinti. Organizuotų nusikaltimų tarnyba, darydama darbovietėje kratą, matė seife sukauptus pinigus. Minėtos tarnybos darbuotojai liepė pinigus įdėti į įmonės kasą. Šiuo metu nepamena kur buvo panaudoti pinigai 345 000 Lt. 5500 nebuvo paėmęs. Tie pinigai buvo prie jo prirašyti, bet tų pinigų jis nebuvo realiai paėmęs. Tie pinigai liko seife. Kadangi D. Š. negrąžino paskolintų įmonės pinigų, jis civiliniu ieškiniu kreipėsi į teismą. 2016 metais tarp įmonės ir D. Š. teisme buvo pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią D. Š. grąžino pasiskolintus pinigus. Pripažįsta, kad dėl paimtos 345 000 Lt paskolos iš įmonės kasos pinigų tarp Š., kaip įmonės direktoriaus ir Š. buvo pasirašyta paskolos sutartis vėliau, nei buvo paimti pinigai. Pripažįsta, kad pateiktame sąsiuvinyje yra nurodytos pinigų sumos buvo skolintos Š.. 2011m. birželio mėn. D. Š. išmokėjo 20 000 Lt. A. Š. buvo išmokėjęs D. Š. 308 000 Lt ir 20 049 Lt paskolos, o jis išmokėjo D. Š. 2011m. birželio mėnesį 20 000 Lt paskolos. Tai ir gaunasi ta suma, kuri nurodyta kaltinime. Su A. Š. santykiai buvo normalūs iki 2014m. Vėliau santykiai pablogėjo dėl nuolat pinigų skolinimosi iš bendrovės. 2012m. birželio mėnesį jis pats skolinosi iš bendrovės pinigus savo vardu. Jo imama paskola buvo tvarkingai įforminta, paskolos paėmimas buvo suderintas su akcininkais. 2012 m. birželio mėnesį jam buvo išmokėta apie 330 000 Lt paskola. Paskolos paėmimo faktas atsispindėjo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Paskolos sutartyje galėjo būti nurodyta didesnė pinigų suma. Didesnė pinigų suma įrašyta todėl, kad jis galėtų ateityje pasiskolinti dar pinigų ir dėl to nereikėtų sudarinėti naujos sutarties. Paskolą įsipareigojo grąžinti per 5 metus nuo pinigų paėmimo. Nebuvo sąlygos įkeisti savo turtą imant paskolą. Palūkanos buvo nulinės. (dėl 2011-09-23 – 2012-01-11 epizodo) 2011-09-23 Jis buvo įmonės direktoriumi. 46 896 Lt visada buvo buhalterinėje apskaitoje, nes jis buhalterei liepė kaupti pinigus. Pinigai visada buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, o ne parastame sąsiuvinyje. 2011 m. rugsėjo 29 d., spalio 4, 5, 14 d., lapkričio 9, 11, 17 d., gruodžio 15 d. ir 2012 m. sausio 11 d. nebuvo paėmęs įmonės pinigų neįformindamas buhalterinės apskaitos dokumentais. 2012 m. birželio mėnesį suformino 46 896 Lt paskolos paėmimą ir įformino paskolos paėmimą buhalterinės apskaitos dokumentais. Kaltu neprisipažįsta, nes galima nustatyti įmonės turtą, įsipareigojimų dydį. Pripažįsta faktines aplinkybes, bet nesutinka, kad nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų ir panašiai. D. Š. skolą padengė įmonė (duomenys neskelbtini) kuri nusipirko iš D. Š. įmonės akcijas. 2011 m. rugsėjo 13 dieną, surašinėjant kasos pajamų orderį, buvo sumokėta 20 tūkstančių su keliais litais buvo todėl, kad būtų suapvalinta pinigų suma. 20 049.25 Lt yra užfiksuoti apskaitos dokumentuose, jie įeina į 329 000 Lt sumą. Sukauptais pinigais pirmą kartą pasinaudojo 2012 m. birželio mėnesį. Paimant pinigus buvo išrašytas kasos orderis. Po Š. sulaikymo, jis įnešė į kasą 300 000 Lt, o po to juos vėl pasiėmė. Sutartį pasirašyti gali tokiai sumai, kiek nori, svarbu, kad yra fiksuojama, kiek yra paimta pinigų.

Kaltinamoji S. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2011m. dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausia buhaltere. Ji yra ir įmonės kasininkė. Klientas sumoka į kasos aparatą, o kai atsakingas asmuo padaro inkasaciją, tai tie pinigai atsiranda įmonės kasoje. Inkasaciją atlikdavo barmenai arba administratorius. Direktorius inkasacijos neatlikdavo. Įmonės pinigai, kurie yra kasoje, laikomi seife ir yra jos žinioje. Įmonės direktoriumi iš pradžių buvo A. Š.. Direktoriaus A. Š. nurodymu ji įmonės pinigus nuo 2008m. iki 2009 m. išmokėdavo A. Š., D. Š.. Kiekvieną pinigų išmokėjimą fiksuodavo tik sąsiuvinyje, nes taip liepė direktorius. Direktorius sakydavo, kad vėliau išrašys reikiamus dokumentus. Nuo 2011m. pradžios kažkiek buvo išmokėjusi pinigų R. B.. R. B. paimtus pinigus grąžino, kai tapo laikinai einančiu direktoriaus pareigas. Nuo 2011m. rugpjūčio 29 d. iki 2011m. rugsėjo 22 d. laikinuoju įmonės direktoriumi buvo R. B.. Vėliau jis tapo įmonės direktoriumi. R. B. vadovavimo metu pinigai iš įmonės kasos buvo išmokami tik pagal išlaidų orderius. Visi pinigai buvo apskaitomi įmonės kasoje, įnešti pagal pajamų orderius. Su D. Š. buvo sudaryta paskolos sutartis dėl anksčiau jos paimtų pinigų. Dėl 329 000 Lt paskolos suteikimo D. Š. akcininkų susirinkimo protokolą liepė surašyti R. B.. D. Š. paskolos sutartį liepė pasirašyti R. B.. Akcininkų susirinkimo protokolo turinį derino tarpusavyje D. Š. su R. B., o ji tik atspausdino protokolą pagal pateiktą juodraštį. A. Š. ir D. Š. išmokėtus pinigus, kuriuos buvo įrašiusi į sąsiuvinį, įformino vienu kasos išlaidų orderiu, išskyrus 20 000 Lt, kuriuos D. Š. išmokėjo vėliau, kai pastaroji pasirašė paskolos sutartį. Bendroje sumoje gavosi 329 000 Lt. Sutartis buvo dėl 342 000 Lt, nes Š. iš viso buvo tiek paėmę. Taip pat dar buvo neišmokėtų dividendų virš 13 000 Lt. Išminusavus tuos dividendus, liko jų skola. Kasos išlaidų orderis išrašytas 329 000 Lt sumai. 5500 Lt buvo seife. Sąsiuvinyje jie buvo įrašyti R. B.. Tai reiškia, kad tie pinigai buvo neišmokėti, bet kaupė pastarajam. R. B. jos prašė įmonės kasoje sukaupti didelę pinigų sumą, nes norėjo savo vardu paimti paskolą. Ji 46 896 Lt sumos R. B. nemokėjo. Tie pinigai buvo įmonės kasoje, seife. 2012 m. R. B. iš įmonės pasiėmė apie 330 000 Lt, įformindamas paskola. Paskola buvo įforminta sutartyje didesnei pinigų sumai - 700 000 Lt., nes buvo skaičiuojamos menamos palūkanos ir pajamos natūra. Menamų palūkanų procentas buvo skaičiuojamas pagal Lietuvos banko paskolų suteikimo procentą namų ūkiui. Menamas palūkanas mokėjo (duomenys neskelbtini) o ne tas, kas pasiėmė. Kratos atlikimo metu seife buvo rasta daug grynų pinigų. Pareigūnai visus seife rastus pinigus neėmė. Tie pinigai buvo kaupiami R. B., kuris norėjo paimti paskolą. Kasoje niekada nebuvo nustatytas trūkumas. Mano, kad galima nustatyti turto įsipareigojimo dydžius už 2012 m., nes pinigų sumos aiškios, niekas neiššvaistyta. Pripažįsta, kad rašė į sąsiuvinį visas paimtas sumas, o kasos išlaidų orderius išrašė vėliau. Sąsiuvinyje viską rašėsi dėl savęs, kad neužmirtų pinigų paėmimo fakto. Tai darė vykdydama žodinius direktoriaus nurodymus. D. Š. skolintus įmonės pinigus - 345 000 Lt grąžino įmonei pervesdama juos į banko sąskaitą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino, tačiau atsisakė duoti parodymus.

Teisiamajame posėdyje specialistė Nomeda Barauskienė paaiškino, kad buvo surašytos dvi išvados. Lapkričio 27 d. už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-06-10. Kita išvada už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-06-10. Jai buvo pateikti visis dokumentai, kurie yra išvardinti išvadoje. Patikrinimo metu realiai nematė, kiek įmonės pinigų yra išmokėta kaltinamiesiems. Įmonės veiklą vertino tik pagal buhalterinius dokumentus, suvestines (sąsiuvinio duomenis), todėl ir pateikė sąlyginę išvadą. Rengdama specialisto išvadas, vadovavosi rekomendacijomis ir Buhalterinės apskaitos įstatymu. Rekomendacijose yra nurodyta, kaip vertinti galimybes nustatyti ūkio subjekto veiklą, turtą ir kuo vadovautis. Negalima iš dalies nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo dydžio ir struktūros, nes dalis operacijų neparodyta buhalterinėje apskaitoje, ūkinių, finansinių turinys neatitinka faktinių aplinkybių. Tokią išvadą padarė po suvestinių duomenų (sąsiuvinio duomenų) sulyginimo su buhalterinių apskaitos dokumentų duomenimis. Tvarkant įmonės buhalterinę apkaitą, išmokant pinigus kaltinamiesiems, iškarto po operacijos nebuvo surašyti kasos išlaidų orderiai. Atsižvelgiant į suvestinių duomenis (sąsiuvinio duomenis), daroma išvada, kad nebuvo išrašomi kasos pajamų orderiai apie grynųjų pinigų įnešimą į kasą. Atliekant tyrimą, buvo pasiremta ir kaltinamųjų S. M. ir R. B. apklausų duomenimis, kuriose S. M. pripažino 34 faktus apie įmonės pinigų išmokėjimą D. Š., R. B. ir A. Š. be kasos išlaidų orderių, laikotarpiu nuo 2011-09-08 iki 09-20 grynųjų pinigų - 20 049,95 Lt išmokėjimą D. Š.. Taip pat atkreiptas dėmesys į S. M. pripažinimą dėl 52395 Lt išmokėjimo R. B. per 14 kartų laikotarpiu nuo 2011-09-08 iki 2012-01-11. Šie faktai atsispindėjo ir tyrimui pateiktame sąsiuvinyje. Realiai pinigai nebuvo išmokėti, o buvo laikomi bendrovės seife, kad būtų sukaupta didesnė suma, ketinant vėliau išmokėti kaip paskolą. Palyginus kaltinamųjų parodymus, pasikeitė tik išmokėtos pinigų sumos. Atlikdama patikrinimą, vadovavosi dar ir kasos darbo organizavimo taisyklėmis. S. M. apklausoje nurodė, kad įmonės pinigų išmokėjimo operacijos vyko būtent tuo laiku, kuris nurodytas suvestinėje (pateiktame sąsiuvinyje). Kasos išlaidų orderis, pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, turi būti išrašytas tą pačią dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti. Pateiktas teismui S. M. sąsiuvinis nepriskiriamas prie buhalterinės apskaitos dokumentų. Sugretinus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (orderius) ir pateiktos suvestinės (sąsiuvinio) duomenis, matosi, kad kaltinamiesiems buvo išmokėti pinigai, tačiau daug anksčiau, nei buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai. Jeigu pinigai kaltinamiesiems buvo išmokėti pagal suvestines 2008 m., 2009 m., o įformintas pinigų perdavimas orderiu tik 2011 m., tai skaitoma, kad negalima nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes sąsiuvinyje ir įmonės dokumentuose skiriasi pinigų sumos ir pinigų išmokėjimo laikas. Jei išmoka pinigus, o įformina po dviejų metų, tai keičiasi įsipareigojimų dydis ir struktūra. Kadangi sąsiuvinyje ne prie visų sumų buvo nurodyta, kam tie pinigai buvo skirti, todėl prie specialisto išvados pridėjo priedą, kurį pavadino „A. Š. ir D. Š. pinigų ėmimas iš kasos“. Specialisto išvadoje teikė sąlygine išvadą, vadovaudamasi liudytojų parodymais ir buhalteriniais dokumentais. Iš liudytojų apklausų suprato, kad D. Š. negavo 329 000 Lt. Tuo remiantis ir pateikė tokią sąlyginę išvadą. Jeigu specialistui nebūtų pateikti D. Š. parodymai, sąsiuvinis, kuris nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, ir vertinant tik minėtos bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, specialistui būtų galima nustatyti įmonės įsipareigojimų dydį, struktūrą. Tačiau, jei pinigai išmokami ankščiau nei yra įforminta paskola, laikoma buhalterinės apskaitos pažeidimu.

Specialistas A. Kapitanovas paaiškino, kad finansinės ataskaitos yra sudaromos už kalendorinius metus. Jeigu įmonė padaro kažkokias klaidas, tai jos taisomos tada, kai jos išaiškėja. Šiuo atveju buhalterė galbūt ištaisė klaidą. Savo išvadoje jis nurodė, kad už kalendorinius metus viską buvo galima nustatyti. Ir pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 4 p. yra pasakyta, kad ūkinės operacijos fiksuojamos iš karto arba kai išaiškėja. Nei 2011 m., nei 2012 m. buhalterė, ištaisydama klaidas, jokio pažeidimo nepadarė. Įmonė fiksuodavo savo pajamas ir kasos likutį. Vertinti, ar jie yra ar ne, negalima, nes niekas nepatikrino. Jeigu buhalterė nebūtų įforminusi pinigų paėmimo fakto, tai už 2011 m. buhalterinėje apskaitoje būtų rodoma, kad pinigai kasoje, kas būtų neatitikę fakto. Tarpinių finansinių ataskaitų niekas tuo laikotarpiu nesudarinėjo, nebuvo privalu, jos atsirado tik 2013 m. Konstatuoja faktą, kad galima nustatyti įmonės finansinius įsipareigojimus, turtą, nuosavybę tiek už 2011 m., tiek už 2012 m., nes viskas eina cento tikslumu. Tai neiškraipo įmonės rodiklių ir finansinių įsipareigojimų. Išduodant pinigus turėjo išrašyti kasos išlaidų orderį. Jeigu tas orderis būtų be parašų, jis būtų negaliojantis. Buhalterė padarė apskaitos pažeidimą, nes išmokėdama pinigus neišrašė kasos išlaidų orderius, tačiau tai buvo ištaisyta išrašant vieną orderį ir tas laikotarpis įeina į apskaitos dokumentų sąrašą. Jei būtų išrašomas kasos išlaidų orderis, tai būtų kaip skola atskaitingo asmens. Pinigai būtų ne kasoje, o toje pačioje balanso pusėje. Šiuo atveju pinigai pereina to žmogaus žinion, o norint, kad nuo jo ši suma nusiimtų, jis turėtų pateikti juridinę galią turinčius dokumentus ką jis perka arba grąžinti pinigus. Šiuo atveju buvo pateikta paskolos sutartis, pasirašyta paskola su grąžinimu. Jeigu būtų visos finansinės operacijos, kurios pažeidė kasos taisykles, atliekamos sistemingai, tvarkingai, laiku suforminamos, tai galutiniai įmonės finansiniai rodikliai metų pabaigoje būtų identiški. Jam buvo pateiktos 2011-2012 finansinės ataskaitos su didžiąja knygą, paskolos sutartys, kasos išlaidų orderiai, kuriais buvo išmokėti pinigai pagal paskolos sutartį ir mokesčių inspekcijos pateikimas deklaracijų formos pagal kurias mokamos palūkanos, deklaracijos ir kasos registras. Buvo pateikti dokumentai už 2011 m. Vėliau pateikti finansiniai dokumentai už 2012 m., įtarimai ir liudytojų parodymai, kuriuos pateikė advokatai, kaltinamasis aktas, kurį pateikė Mockuvienė. Perskaitė, kas buvo parašyta kaltinamajame akte. Specialistės jis nevertino, tik parašė, kad nesutinka. Uždavė klausimą, ar ši paskolos sutartis yra užginčyta. Jam nepateikė duomenų, kad paskolos sutartis buvo užginčyta. Jeigu būtų pateiktas toks dokumentas, tai išvada šiuo atveju būtų kita. Palaiko savo papildomą specialisto išvadą. Buhalterės suvestinės buvo pateiktos, pagal tai analizuojant šiuo atveju kasos išlaidų išrašymą. Tiriamas laikotarpis buvo 2011-01-01 ir 2011-12-31, šiuo atveju gruodžio 31 dienai, niekas nieko neiškraipo. Jeigu būtų klausimas už ankstesnius laikus, tai gal būtų kažkas iškraipoma. Tačiau tada reikėtų susipažinti su pirminiais buhalteriniais dokumentais. Buhalterinių dokumentų nei už 2010 m., nei už 2009 nematė. Šiuo atveju jis neįtraukė sąsiuvinyje buvusių suvestinių į savo sąrašą, nes tai nėra buhalterinis dokumentas. Tai nėra buhalterinės apskaitos dokumentas ir jo duomenų išvadoje neaptarinėjo. Šiandien išgirdo, kad šiuo metu yra pasiekta taikos sutartis.

Liudytoja R. P. parodė, kad kaltinamieji yra jos darbdaviai. Įmonėje dirba nuo 2003 m.. 2011 - 2012 m. dirbo viešbučio direktore. Jos funkcijos – darbuotojų atrankos, jų darbo prižiūrėjimas, bendros tvarkos prižiūrėjimas. Finansinių reikalų netvarkė. Už paslaugas buvo mokama registratūroje. Pinigai būdavo inkasuojami ir nešami į buhalteriją S. M.. Pinigams iš registratūros buvo rašomi kasos orderiai. Iki 2011 m. galo direktorius buvo R. B.. R. B. ir D. Š. yra akcininkai. Apie paskolas negirdėjo. Iš įmonės pinigų nesiskolino. Jai apie Š. ir B. bei Š. ir B. tarpusavio konfliktus nėra žinoma.

Liudytoja D. Š. atsisakė duoti parodymus, kadangi vienas iš kaltinamųjų - A. Š. yra pastarosios sutuoktinis.

2014-08-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad kaltinamoji S. M. pateikė sąsiuvinį, kuriame nurodyti vardai A., D., R. bei pinigų sumos, kurios buvo skolintos iš bendrovės kasos (3 t., 172 b. l.).

2015-09-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamoji S. M. pateikė jos parengtą 2008-2011 m. suvestinę apie R. B. grynųjų pinigų paėmimą iš (duomenys neskelbtini) kasos (3 t., 185-191 b. l.).

2016-04-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamoji S. M. pateikė 2008 m. 5 SEB banko grynųjų pinigų pervedimo kvitus, 2009 m. 3 SEB banko grynųjų pinigų pervedimo kvitus, 2010 m. 2 SEB banko mokėjimo nurodymus, 2011 m. 6 SEB banko mokėjimo nurodymus ir 2 mokėjimo kvitus (3 t., 192-200 b. l.).

2014-07-24 kratos protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) patalpose rasti ir paimti tyrimui reikalingi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai ir iš bendrovės buhalterės kabineto paimtas personalinio kompiuterio „HP“ sisteminis blokas (9 t., 99-100 b. l.).

2014-07-24 kratos protokole užfiksuota S. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Aukštelkė, rasti ir paimti tyrimui reikalingi dokumentai, 4 vnt. lapų, kuriuose surašyti skaičiai nuo 2008-03-13 iki 2011-09-08, (duomenys neskelbtini) Didžioji knyga už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2014-06-10, sisteminis kompiuterio blokas (9 t., 122-123 b. l.).

2015-04-07 Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamoji S. M. pateikė 1 segtuvą „S. M. darbo sutartis“ (7 lapai); 1 segtuvą R. B. darbo sutartis (8 lapai); 1 segtuvą (duomenys neskelbtini) Didžioji knyga 2014-01-01/2014-06-30 (276 lapai) (9 t., 202 b. l.).

2015-04-15 Specialisto išvadoje Nr. 5-4/24 nurodyta, kad jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 9 d. surašyta paskolos sutartimi Nr. PS-02 bendrovės akcininkei D. Š. nesuteikė 342 200,00 Lt paskolos ir 2011 m. rugsėjo 13 d. surašytu kasos išlaidų orderiu Nr. 48 329 000,00 Lt paskolos suma faktiškai nebuvo išmokėta D. Š., tai aukščiau paminėtoje paskolos sutartyje ir kasos išlaidų orderyje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, tai yra užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos. Bendrovė (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“ - į apskaitą įtraukė neįvykusią grynų pinigų išmokėjimo už 329 000,00 Lt operaciją; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ – buhalterinės apskaitos dokumentais – paskolos sutartimi ir kasos išlaidų orderiu įformino neįvykusias paskolos suteikimo ir grynų pinigų išmokėjimo už 329 000,00 Lt operacijas. Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) akcininkei D. Š. neišmokėjo 329 000,00 Lt paskolos, tai dėl neįvykusių ūkinių operacijų įforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais už 329 000,00 Lt ir jų įrašymo į bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus. Jeigu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d. kiekvieną į bendrovės (duomenys neskelbtini) vyriausiosios buhalterės S. M. užrašus pavadintus „A. Š. ir D. Š. pinigų ėmimai iš kasos“ įrašytą iš bendrovės kasos išimtą ir įneštą grynų pinigų sumą nurodyti asmenys surašytomis datomis gavo ir įnešė, tai pinigų išdavimo ir įnešimo į kasą metu nesurašius kasos išlaidų orderių ir kasos pajamų orderių, o tik vėliau kasos trūkumą padengus išrašant paskirtus dividendus, sudarant paskolos sutartis ar išrašant avansą, kaip 2014 m. liepos 28 d. surašytame pareiškime nurodė S. M., bendrovė (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais – apskaitos dokumentais - kasos išlaidų orderiais ir kasos pajamų orderiais neįformino įvykusių ūkinių operacijų iš viso už 359 643,03 Lt (351 932,03 + 7 711,00); 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu - į apskaitą neįtraukė 351 932,03 Lt grynų pinigų išmokėjimo A.ir D. Š. ir jų 7 711,00 Lt grynų pinigų įnešimo į kasą ūkinių operacijų. Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) A. ir D. Š. išmokėjo 359 643,03 Lt ir jie 7 711,00 Lt įnešė į bendrovės kasą, taip kaip nurodyta S. M. užrašuose pavadintuose „A. Š. ir D. Š. pinigų ėmimai iš kasos“, tai dėl ūkinių operacijų neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais už 359 643,03 Lt ir jų neįrašymo į bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 m. sausio – rugsėjo mėn. (10 t., 5-40 b. l.).

2015-11-27 Specialisto išvadoje Nr. 5-4/98 nurodyta, kad papildomai tyrimui pateiktos S. M. suvestinės (užrašai) apie R. B. grynųjų pinigų ėmimą iš bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos, nesurašant atitinkamų buhalterinės apskaitos dokumentų, nekeičia atsakymų į 2015 m. balandžio 15 d. specialisto išvados Nr.5-4/24 1-8 klausimus. Dėl papildomai tyrimui pateiktų S. M. suvestinių (užrašų) apie R. B. grynųjų pinigų ėmimą iš bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos, nesurašant atitinkamų buhalterinės apskaitos dokumentų, papildomas 2015 m. balandžio 15 d. specialisto išvados Nr. 5-4/24 atsakymas į 9 klausimą. Atsakymas į 9 klausimą papildomas taip: Jeigu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2012 m. sausio 11 d. kiekvieną į bendrovės (duomenys neskelbtini) vyriausiosios buhalterės S. M. užrašus pavadintus „R.“ įrašytą iš bendrovės kasos išimtą sumą R. B. surašytomis datomis gavo, tai pinigų išdavimo iš kasos metu nesurašius kasos išlaidų orderių, o tik vėliau kasos trūkumą padengus išrašant paskirtus dividendus, kaip įrašyta užrašuose, ir sudarant paskolos sutartis, kaip 2015 m. rugsėjo 10 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole nurodė S. M., bendrovė (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus – apskaitos dokumentais - kasos išlaidų orderiais neįformino įvykusių ūkinių operacijų iš viso už 141 515,80 Lt; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu - į apskaitą neįtraukė 141 515,80 Lt grynų pinigų išmokėjimo R. B. ūkinių operacijų. Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) R. B. iš bendrovės kasos išmokėjo 141 515,80 Lt, taip kaip nurodyta S. M. užrašuose pavadintuose „Rimas“, tai dėl ūkinių operacijų neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais už 141 515,80 Lt ir jų neįrašymo į bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 metus ir 2012 m. sausio mėn. Nustatyta, kad S. M. užrašuose užfiksuotomis grynųjų pinigų išmokėjimo A. ir D. Š., bei R. B. datomis, bendrovės (duomenys neskelbtini) kasoje dokumentinis pinigų likutis buvo pakankamas, kad išmokėti A. ir D. Š., bei R. B. nurodytas užrašuose sumas (10 t., 62-72 b. l.).

2015-09-10 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. M. pateikė tyrimui reikalingus dokumentus, kuriose nurodyta, kad S. M. 2015-07-28 Šiaulių AVMI pranešė apie A. Š. ir D. Š. galimai padarytus mokestinius pažeidimus, t.y. apie tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 (tiksli data nenurodyta) A. Š. ir D. Š. iš (duomenys neskelbtini) kasos sistemingai ir reguliariai ėmė įmonės pinigus savo reikmės, neišrašant kasos pajamų (turėtų būti išlaidų) orderių (11 t., 87-109 b. l.).

2016-06-08 civilinės bylos Nr. 2-182-210-/2016 nutartyje nurodyta, kad D. Š. pripažino faktą, kad 2011-09-09 jai buvo suteikta 342 200 Lt paskola, ir 2011-09-13 buvo išmokėta 329 000 Lt. Teisme buvo pasirašyta taikos sutartis tarp D. Š. ir įmonės (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-455/2014, 2K-525-648/2015). Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Reikalavimą įforminti ūkines operacijas ir įvykius įtvirtina Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (kai surašoma buhalterinė pažyma). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šį imperatyvą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2014). Kadangi BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, tai baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015,2K-334-677/2015).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t.y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176/2015). Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-170/2012,2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2016-06-08 civilinės bylos Nr. 2-182-210-/2016 nutartyje nurodyta, kad D. Š. pripažino faktą, kad 2011-09-09 jai buvo suteikta 342 200 Lt paskola, ir 2011-09-13 buvo išmokėta 329 000 Lt. Kaltinamieji R. B. ir S. M. savo kaltės nepripažino, tačiau abu pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. R. B. parodė, kad iš pradžių (duomenys neskelbtini) dirbo direktoriaus pavaduotoju. Nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio tapo laikinuoju įmonės direktoriumi, o nuo 2011-09-22 direktoriumi. Dėl jam įtarime nurodytos aplinkybės, kad paskola pagal (duomenys neskelbtini) ir akcininkės D. Š. 2011-09-09 pasirašytą paskolos sutartį Nr. PS-02 dėl 342 200 Lt suteikta nebuvo, o pagal 2011-09-13 kasos išlaidų orderį Nr. 48 329 000 Lt suma, faktiškai išmokėta nebuvo, parodė, kad iki jam tampant įmonės direktoriumi A. ir D. Š. iš įmonės imdavo įvairias pinigų sumas. Tapęs direktoriumi jis norėjo sutvarkyti visus buhalterinius klausimus. Todėl norėdamas pateisinti ir įforminti Š. paimtus iš bendrovės kasos pinigus, sušaukė akcininkų susirinkimą. Susirinkimo metu D. Š. buvo pasiūlyta sudaryti paskolos sutartį su įmone dėl paskolos suteikimo ir taip įteisinti jų paimtus pinigus. D. Š. sutikus 2011-09-09 buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. PS-02, kuria įmonė akcininkei D. Š. suteikė 342 200 Lt paskolą. Pagal 2011-09-13 kasos išlaidų orderį Nr. 48 jai buvo išmokėti 329 000 Lt, nors faktiškai šie pinigai jai buvo išmokėti jau anksčiau, prieš jam tampant įmonės direktoriumi. 2011-09-09 sudarytą paskolą vertina, kaip faktą pagrindžiantį pinigų D. Š. išmokėjimą, jų pagrindimą ir įforminimą, kaip to reikalauja įstatymai. Todėl į bendrovės apskaitą buvo įtrauktos ne fiktyvios, o realios ir realiai įvykusios ūkinės operacijos. Dėl laikotarpiu nuo 2011-09-08 iki 2011-09-20 įvykdytų 3 grynųjų pinigų išmokėjimų operacijų, susijusių su 5500 Lt išmokėjimu jam ir 2 operacijų, susijusių su 20 049-95 Lt išmokėjimu D. Š., iš įmonės kasos, parodė, kad laikotarpiu nuo 2011-09-08 iki 2011-09-20 D. Š. buvo išmokėta 20 049,95 Lt, pagal jos prašymą, kaip likusi pinigų dalis pagal 2011-09-09 sudarytą paskolos nutartį Nr. PS-02. S. M. sąsiuvinyje nurodyta jam išmokėta 5500 Lt suma, realiai išmokėta nebuvo. Šiuos pinigus jis liepė buhalteriai kaupti, kad susidarytų didesnė pinigų sumą, kurią jis vėliau galėtų pasiimti, kaip paskolą. Kadangi šie pinigai realiai buvo įmonės seife, todėl jokie buhalteriniai dokumentai dėl jų paėmimo išrašyti nebuvo. Dėl laikotarpiu nuo 2011-09-23 iki 2012-01-11 buhalterės S. M. sąsiuvinyje užfiksuotų 13 grynųjų pinigų operacijų, kurių metu jam buvo išmokėta 46 896 Lt, jis nurodė, kad buhalterės sąsiuvinyje užfiksuotos sumos, realiai jam išmokėtos nebuvo, o buvo kaupiamos įmonės seife, tam kad būtų sukaupta didesnė pinigų sumą, kurią jis vėliau galėtų paimti, suforminęs kaip paskolą. Todėl buhalterė šių tariamų pinigų išėmimų iš kasos neformino atitinkamais buhalteriniais dokumentais, nes visi pinigai buvo įmonės seife. Šiuos buhalterės sukauptus pinigus jis pasiėmė 2012 m., per kelis kartus, 2012-06-07 sudaręs su įmone paskolos sutartį. Nesutinka su FNTT specialisčių pateiktomis išvadomis, kad dėl iš įmonės kasos išimtų grynųjų pinigų, kurie buvo užfiksuoti buhalterės S. M. sąsiuvinyje, ir vėliau jų paėmimas suforminamas, kaip paskolų paėmimas, negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 ir 2012 m. Kadangi visus duomenis apie paimtas paskolas, gautas pajamas ir išlaidas, sumokėtus mokesčius, jie pateikdavo VMI kiekvienais metais deklaracijose.

Analogiškus parodymus nurodė ir kaltinamoji S. M., kuri parodė, kad nuo 1999 m. dirba įmonėje buhaltere. 2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausia buhaltere. Įmonės direktorius iš pradžių buvo A. Š.. Direktoriaus nurodymu, pinigus A. Š., D. Š., išmokėdavo ji. Viską rašydavosi į sąsiuvinį, nes direktorius sakydavo, kad vėliau išrašys reikiamus dokumentus. Tos sumos, kurios buvo nurodytos sąsiuvinyje, nebuvo apiformintos. 2011-08-29 – 2011-09-22 laikinuoju direktoriumi tapus R. B., pinigai buvo išmokami tik pagal išlaidų orderius. Nuo 2011-09-22 iki 2012-01-11 įmonės direktorius buvo R. B.. Tuo metu visi pinigai buvo apskaityti įmonės kasoje, įnešti pagal pajamų orderius. Dėl laikotarpiu nuo 2011-01-18 iki 2011-08-29 įvykusių 34 grynųjų pinigų išmokėjimo operacijų iš įmonės kasos, kurių metu A. Š. ir D. Š. buvo išmokėta 331 882,08 Lt, 2 A. Š. grynųjų pinigų įnešimo operacijos, susijusios su 7711 Lt, 23 grynųjų pinigų išmokėjimo operacijos R. B., kurių metu jam buvo išmokėta 89 120,80 Lt, t. y. dėl 428 713,88 Lt neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais, parodė, kad 2011-02-29 345 000 Lt paskola realiai Š. išmokėta nebuvo, nes tokiu būdu buvo padengta dalis jų įsiskolinimų įmonei. Ši paskola buvo suforminta dėl tos priežasties, kad Šiauriams reikėjo įnešti 345 000 Lt dydžio įmoką į sporto klubo sąskaitą. V. Š. paimtas pinigų sumas iš kasos ir jų grąžinimus, ji fiksuodavo savo vedame sąsiuvinyje. Tai daryti jai liepė pats A. Š.. Pinigų išėmimus iš kasos ir grąžinimus patvirtinančių buhalterinių apskaitos dokumentų nepildė, nes taip elgtis jai liepė direktorius A. Š.. Taip elgdamasi suvokė, kad elgiasi aplaidžiai. Dėl įtarime nurodytos aplinkybės, kad paskola pagal (duomenys neskelbtini) ir akcininkės D. Š. 2011-09-09 pasirašytą paskolos sutartį Nr. PS-02 dėl 342 200 Lt suteikta nebuvo, o pagal 2011-09-13 kasos išlaidų orderį Nr. 48 išmokėta 329 000 Lt suma, faktiškai išmokėta nebuvo, parodė, kad 2011-09-07 buvo surengtas akcininkų susirinkimas, kuriame ji nedalyvavo, tačiau vėliau atspausdino R. B. surašytą ir jai pateiktą susirinkimo protokolą. 2011-09-09 parengta paskolos sutartis, o 2011-09-13 išrašytas kasos išlaidų orderis 329 000 Lt sumai. Tą pačią dieną D. Š. išmokėta 20 000 Lt grynaisiais, to atskirai neįforminant kasos išlaidų orderiu, nes buvo išmokėtas suteiktos paskolos likutis. Dėl laikotarpiu nuo 2011-09-08 iki 2011-09-20 įvykdytų 3 grynųjų pinigų išmokėjimų operacijų, susijusių su 5500 Lt išmokėjimu jam ir 2 operacijų, susijusių su 20 049,95 Lt išmokėjimu D. Š., iš įmonės kasos, parodė, kad jos sąsiuvinyje esantis įrašas dėl 5500 Lt išmokėjimo R. B. nereiškia, jog šitie pinigai jam buvo realiai išmokėti. Visi jos sąsiuvinyje padaryti įrašai dėl R. B. išmokėtų pinigų reiškė tai, kad realiai tie pinigai pastarajam nebuvo išmokėti, o buvo laikomi įmonės seife, su tikslu sukaupti kuo didesnę pinigų sumą, kurią ateityje R. B. galėtų kaip paskolą pasiimti iš įmonės. Todėl sąsiuvinyje nurodytas 5500 Lt išmokėjimas R. B. nebuvo užfiksuotas buhalterinės apskaitos dokumentais, nes tokia grynųjų pinigų išdavimo operacija realiai nebuvo įvykusi. D. Š. išmokėta 20 049,95 Lt pinigų suma yra išmokėtas pinigų likutis pagal 2011-09-09 sudarytą paskolos sutartį. Dėl laikotarpiu nuo 2011-09-23 iki 2012-01-11 buhalterės S. M. sąsiuvinyje užfiksuotų 13 grynųjų pinigų operacijų, kurių metu jam buvo išmokėta 46 896 Lt, nurodė analogiškus parodymus, kaip ir R. B., kad nurodyta pinigų suma realiai R. B. išmokėta nebuvo, o buvo laikoma įmonės seife ir kaupiama didesnė pinigų suma, kurią vėliau R. B. būtų galėjęs paimti iš įmonės, kaip paskolą. Abiejų kaltinamųjų duoti parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir paaiškinantys svarbias bylai aplinkybes.

Iš byloje esančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau FNTT prie VRM) Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-04-15 Specialisto išvados Nr. 5-4/24 matyti, kad jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 9 d. surašyta paskolos sutartimi Nr. PS-02 bendrovės akcininkei D. Š. nesuteikė 342 200,00 Lt paskolos ir 2011 m. rugsėjo 13 d. surašytu kasos išlaidų orderiu Nr. 48 329 000 Lt paskolos suma faktiškai nebuvo išmokėta D. Š., tai aukščiau paminėtoje paskolos sutartyje ir kasos išlaidų orderyje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, tai yra užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos. Bendrovė (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų - į apskaitą įtraukė neįvykusią grynų pinigų išmokėjimo už 329 000,00 Lt operaciją; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – buhalterinės apskaitos dokumentais – paskolos sutartimi ir kasos išlaidų orderiu įformino neįvykusias paskolos suteikimo ir grynų pinigų išmokėjimo už 329 000 Lt operacijas. Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) akcininkei D. Š. neišmokėjo 329 000 Lt paskolos, tai dėl neįvykusių ūkinių operacijų įforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais už 329 000 Lt ir jų įrašymo į bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus. Jeigu laikotarpiu nuo 2011-01-31 iki 2011-09-13 kiekvieną į bendrovės (duomenys neskelbtini) vyriausiosios buhalterės S. M. užrašus pavadintus „A. Š. ir D. Š. pinigų ėmimai iš kasos“ įrašytą iš bendrovės kasos išimtą ir įneštą grynų pinigų sumą nurodyti asmenys surašytomis datomis gavo ir įnešė, tai pinigų išdavimo ir įnešimo į kasą metu nesurašius kasos išlaidų orderių ir kasos pajamų orderių, o tik vėliau kasos trūkumą padengus išrašant paskirtus dividendus, sudarant paskolos sutartis ar išrašant avansą, kaip 2014 m. liepos 28 d. surašytame pareiškime nurodė S. M., bendrovė (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais – apskaitos dokumentais - kasos išlaidų orderiais ir kasos pajamų orderiais neįformino įvykusių ūkinių operacijų iš viso už 359 643,03 Lt (351 932,03 + 7 711,00); 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu - į apskaitą neįtraukė 351 932,03 Lt grynų pinigų išmokėjimo A. ir D. Š. ir jų 7 711,00 Lt grynų pinigų įnešimo į kasą ūkinių operacijų. Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) A. ir D. Š. išmokėjo 359 643,03 Lt ir jie 7 711,00 Lt įnešė į bendrovės kasą, taip kaip nurodyta S. M. užrašuose pavadintuose „A. Š. ir D. Š. pinigų ėmimai iš kasos“, tai dėl ūkinių operacijų neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais už 359 643,03 Lt ir jų neįrašymo į bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 m. sausio – rugsėjo mėn. (10 t., 17-18 b. l.). FNTT prie VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. FNTT prie VRM specialisto išvados Nr. 5-4/98 matyti, kad Jeigu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2012 m. sausio 11 d. kiekvieną į bendrovės (duomenys neskelbtini) vyriausiosios buhalterės S. M. užrašus pavadintus „Rimas“ įrašytą iš bendrovės kasos išimtą sumą R. B. surašytomis datomis gavo, tai pinigų išdavimo iš kasos metu nesurašius kasos išlaidų orderių, o tik vėliau kasos trūkumą padengus išrašant paskirtus dividendus, kaip įrašyta užrašuose, ir sudarant paskolos sutartis, kaip 2015 m. rugsėjo 10 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole nurodė S. M., bendrovė (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus – apskaitos dokumentais - kasos išlaidų orderiais neįformino įvykusių ūkinių operacijų iš viso už 141 515,80 Lt; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu - į apskaitą neįtraukė 141 515,80 Lt grynų pinigų išmokėjimo R. B. ūkinių operacijų. Jeigu bendrovė (duomenys neskelbtini) R. B. iš bendrovės kasos išmokėjo 141 515,80 Lt, taip kaip nurodyta S. M. užrašuose pavadintuose „Rimas“, tai dėl ūkinių operacijų neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais už 141 515,80 Lt ir jų neįrašymo į bendrovės „Lietavira“ buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 metus ir 2012 m. sausio mėn. Nustatyta, kad S. M. užrašuose užfiksuotomis grynųjų pinigų išmokėjimo A. ir D. Š., bei R. B. datomis, bendrovės (duomenys neskelbtini) kasoje dokumentinis pinigų likutis buvo pakankamas, kad išmokėti A. ir D. Š., bei R. B. nurodytas užrašuose sumas (10 t., 68 b. l.). 2016-07-04 duodama paaiškinimus, specialistė N. Barauskienė nurodė, kad S. M. vesti užrašai apie grynųjų pinigų išmokėjimus iš kasos, kuriuose užfiksuotos ūkinės operacijos jų vykdymo realiu laiku, nėra buhalterinės apskaitos dokumentas (10 t., 75 b. l.). Teismo metu apklausta specialistė N. Barauskienė parodė, kad pateiktos byloje išvados yra sąlyginės. Jas rengė remdamasi rekomendacijomis, buhalterinės apskaitos įstatymu, kasos taisyklėmis, pateiktais įmonės buhalteriniais dokumentais, S. M. vesta suvestine (sąsiuviniu), liudytojų ir kaltinamųjų duotais parodymais. Kasos išlaidų orderis, pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, turi būti išrašytas tą pačią dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti. Pagal kasos taisykles, tai turi būti padaryta tą pačią dieną. Iš liudytojų apklausų suprato, kad D. Š. negavo 329 000 Lt. Tuo remiantis ir pateikė tokią sąlyginę išvadą. Nežiūrint į suvestines, Š. parodymus, atmetus sąsiuvinį, nes S. M. pateikti užrašai nėra buhalterinis dokumentas, ir žiūrint tik į bendrovės dokumentus ir vertinant tik juos, buvo galima nustatyti įmonės įsipareigojimų dydį, struktūrą. Tačiau jei pinigai išmokami ankščiau nei yra įforminta paskola, tai yra pažeidimas. Kadangi niekur nėra nurodyta, kad galima vesti kažkokias suvestines ir po to tik įforminti (13 t., 47-49 b. l.). Tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir 2016-08-12 pateikta specialisto A. Kapitanovo išvada, paneigia kai kurias 2015-04-15 ir 2015-11-27 FNTT prie VRM specialisto išvadose nurodytus faktus. Šiaulių apygardos teismo 2016-06-08 priimta nutartis, kuria civilinė byla dėl D. Š. skolos priteisimo (duomenys neskelbtini) baigta taikos sutartimi, t. y. D. Š. pripažino, kad (duomenys neskelbtini) 2011-09-09 suteikė jai paskolą, kuri jai buvo išmokėta 2011-09-13. Šis faktas paneigia aplinkybę, kad į buhalterinę apskaitą įtraukti paskolos sutartis ir kasos išlaidų orderis, buvo su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. 2016 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Mokesčių eksperto biuro“ direktorius – auditorius A. Kapitanovas specialisto išvadoje nurodė, kad nesutinka su FNTT prie VRM Specialisto išvadomis, nes FNTT prie VRM Specialisto išvadose pagrindinis pažeidimas dėl (duomenys neskelbtini) 2011 m. pažeidimai nurodyti su žodeliu „jeigu“, t. y. nekreipdami dėmesio į faktines aplinkybes bei buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Kadangi tyrimui nebuvo pateiktų jokių įrodymų, kad paskolos sutartys buvo suklastotos, ar parašai yra suklastoti, ar kasos išlaidų orderiai neatitinka apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, todėl vartoti žodį ‚jeigu“ yra neteisinga nuostata. Tyrimui pateiktos 2011 m. sudarytos paskolų sutartys Nr. PS-01 ir PS-02 buvo deklaruotos, pateikiant mokesčių inspekcijai nustatytos formos deklaracijas. Tyrimui pateiktoje medžiagoje matyti, kad buhalterė S. M. anksčiau išmokėtas sumas akcininkams, t. y. paskolas, buhalterinėje apskaitoje fiksavo tada, kai turėjo pasirašytas paskolos sutartis. Buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, kurie buvo fiksuoti 2011 m. tai yra laikantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d., kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Klaidos buvo ištaisytos už anksčiau suteiktas paskolas 2011 m, todėl buhalterė S. M. laikėsi visų įstatymų nuostatų dėl klaidų taisymo. Sudarant 2011 m. finansines atskaitas, (duomenys neskelbtini) ištaisė ankstesnių metų klaidas, t. y. pagal užrašus suteiktos paskolos buvo suformintos 2001 m. ir atitinkamai pradeklaruotos tiek Šiaulių apskrities VPM, tiek VĮ „Registrų centras“. Pagal pateiktą 2011 m. finansinių ataskaitų rinkinį bei papildomą medžiagą, susijusią su paskolos suteikimu, galima spręsti, kad įmanoma visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, nes visi apskaitos dokumentai buvo pateikti ir yra atvaizduojami finansinėse atskaitose, pateiktose to reikalaujančioms institucijoms (12 t., 104-108 b. l.). Šias aplinkybes A. Kapitanovas patvirtino ir teismo metu duodamas parodymus, kuriuose paaiškino, kad finansinės ataskaitos yra sudaromos už kalendorinius metus. Jeigu įmonė padaro kažkokias klaidas, tai jos taisomos tada, kai jos išaiškėja. Šiuo atveju buhalterė galbūt ištaisė klaidą. Konstatuoja faktą, kad galima nustatyti įmonės finansinius įsipareigojimus, turtą, nuosavybę tiek už 2011 m., tiek už 2012 m., nes viskas eina cento tikslumu. Tai neiškraipo įmonės rodiklių ir finansinių įsipareigojimų. Išduodant pinigus turėjo išrašyti kasos išlaidų orderį. Tačiau jeigu tas orderis būtų be parašų, jis būtų negaliojantis. Buhalterė padarė apskaitos pažeidimą, nes nebuvo išrašyti kasos išlaidų orderiai paimant pinigus. Tačiau tai buvo ištaisyta išrašant vieną orderį ir tas laikotarpis įeina į apskaitos dokumentų sąrašą. Rengdamas specialisto išvadą jis į ją neįtraukė sąsiuvinyje buvusių suvestinių į savo sąrašą, nes tai nėra buhalterinis dokumentas, tai tik sąsiuvinukas. Tai nėra buhalterinės apskaitos dokumentas ir jo duomenų išvadoje neaptarinėjo (13 t., 49-50 b. l.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad FNTT prie VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/98 specialistė N. Barauskienė nurodė, kad „Nustatyta, kad S. M. užrašuose užfiksuotomis grynųjų pinigų išmokėjimo A. ir D. Š., bei R. B. datomis, bendrovės (duomenys neskelbtini) kasoje dokumentinis pinigų likutis buvo pakankamas, kad išmokėti A. ir D. Š., bei R. B. nurodytas užrašuose sumas“ (10 t., 68 b. l.). Iš to galima daryti išvadą, kad įmonės buhalterė S. M. buhalterinę apskaitą vedė tinkamai.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir padarius jų analizę, teismas gali konstatuoti, kad nors 2015-04-15 ir 2015-11-27 FNTT prie VRM specialisto išvadose ir nurodoma, kad nesilaikius buhalterijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, ir neįforminus ūkinių operacijų buhalteriniais apskaitos dokumentais, negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2012 metus, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir 2016-08-12 pateikta specialisto A. Kapitanovo išvada, paneigia kai kurias 2015-04-15 ir 2015-11-27 FNTT prie VRM Specialisto išvadose nurodytus faktus. Šiaulių apygardos teismui 2016-06-08 priimta nutartis paneigia aplinkybę, kad į buhalterinę apskaitą įtraukta paskolos sutartis ir kasos išlaidų orderis, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Specialistas A. Kapitanovas savo pateiktoje išvadoje ir duotose teismo posėdžio metu paaiškinimuose, nesutiko su 2015 m. pateiktomis specialisto išvadomis, nes jos yra ne konkrečios, sąlyginės, kadangi jose pateiktos išvados prasideda žodeliu „jeigu“. Kad buvo pateiktos sąlyginės specialisto išvados patvirtino ir specialistė N. Barauskienė, nurodydama, kad jos buvo priimtos atsižvelgus ne tik į buhalterius apskaitos dokumentus, bet ir į liudytojos D. Š., kaltinamųjų R. B. ir S. M. duotus parodymus. Pažymėtina, kad abu specialistai teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal įmonės buhalterinius dokumentus galima ir įmanoma nustatyti įmonės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2011-2012 metus. Taip pat jie pripažino, kad buhalterė S. M. neišrašydama kasos išlaidų orderių padarė buhalterinės apskaitos pažeidimą, tačiau dėl jos tokių veiksmų, nekylą pasekmės, kurių reikalauja BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija.

Kaltinamieji A. Š. ir R. B., kaip ūkio subjekto vadovai – (duomenys neskelbtini) direktoriai, organizavo įmonės apskaitą, o kaltinamoji S. M., būdama ūkio subjekto - (duomenys neskelbtini) buhaltere, apskaitą tvarkė. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas. Įmonės vadovai, kaip šio nusikaltimo vykdytojai galėtų atsakyti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad jie sąmoningai nepateikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji A. Š. ir R. B. bei įmonės buhalterė S. M. būtų susitarę tyčia apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. iš byloje nustatytų aplinkybių galima teigti, kad jie veikė ne apgaulingai, o aplaidžiai.

Teismas atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visetą konstatuoja, kad nors kaltinamieji ir padarė buhalterinės apskaitos pažeidimus, tačiau jų veiksmuose nenustatyta svarbiausių BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltinimo sudėties požymių: padarinių ir tyčios ko pasėkoje dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nesant kaltinamųjų A. Š., S. M. ir R. B. veiksmuose, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, jie išteisintini, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

S. M. veikoje yra Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (galiojusio iki 2016-12-31) 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai. Administracinei atsakomybei pas minėtą straipsnį kilti pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto, jokių padarinių nereikalaujama, nes teisės pažeidimo sudėtis formali. Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (galiojusio iki 2016-12-31) 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau, kaip dveji metai. Atsižvelgiant į tai, kad po įvykio praėjo penkeri metai, todėl S. M. netrauktina administracinėn atsakomybėn.

Kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais panaikintina. (12 t. 72-73 b. l.).

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais panaikintina (12 t. 1-6 b. l.).

Kaltinamajai S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais panaikintina (11 t. 126-129 b. l.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2 kompaktiniai diskai dėl kompiuterių apžiūros – paliktini prie baudžiamosios bylos;2 kompaktiniai diskai su juose esančiais banko sąskaitų išrašais – paliktini prie baudžiamosios bylos;1 kompaktinis diskas su jame esančiu Šiaulių apygardos teismo posėdžio garso įrašu – paliktinas prie baudžiamosios bylos;1 kompaktinis diskas su (duomenys neskelbtini) akcininkų posėdžio įrašu - paliktinas prie baudžiamosios bylos;S. M. pateiktas sąsiuvinis, su rankraštiniais įrašais apie D. Š., A. Š. ir R. B. iš bendrovės kasos imtas grynųjų pinigų sumas – sunaikintinas;Riboto naudojimo priedas prie pažymos apie informacijos tikrinimą duomenų bazėse – paliktinas prie baudžiamosios bylos;(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, 3 dėžės, saugomos Šiaulių apskrities VPK KP ENTV – grąžintini įmonės neribotam naudojimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.,-

nusprendžia:

S. M. išteisinti, kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

R. B. išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

A. Š. išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2 kompaktinius diskus dėl kompiuterių apžiūros – palikti prie baudžiamosios bylos;2 kompaktinius diskus su juose esančiais banko sąskaitų išrašais – palikti prie baudžiamosios bylos;1 kompaktinį diską su jame esančiu Šiaulių apygardos teismo posėdžio garso įrašu – palikti prie baudžiamosios bylos;1 kompaktinį diską su (duomenys neskelbtini) akcininkų posėdžio įrašu - palikti prie baudžiamosios bylos;S. M. pateiktą sąsiuvinį, su rankraštiniais įrašais apie D. Š., A. Š. ir R. B. iš bendrovės kasos imtas grynųjų pinigų sumas – sunaikinti;Riboto naudojimo priedas prie pažymos apie informacijos tikrinimą duomenų bazėse – palikti prie baudžiamosios bylos;(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, 3 dėžės, saugomos Šiaulių apskrities VPK KP ENTV – grąžinti įmonės neribotam naudojimui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas