Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. G., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos I. N. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio pagrindu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota transporto priemonė – automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

D. G. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad jis 2022 m. spalio 17 d. apie 22.32 val., Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo D. G. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“ Nr. ARKB-0309, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 1,78 promilės neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad D. G. pareikšti kaltinimai yra įrodyti ir jo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, dėl ko D. G. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad D. G. vairavo transporto priemonę kai jam buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas bei atsižvelgiant į jo asmenybę, už tai, kad praeityje užsienyje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių terminą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės, konfiskavimą.

3. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimo taikymo. Apeliantas prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1730,00 Eur.

5. Nagrinėjant bylą baudžiamąja tvarka, teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama D. G. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Apeliantas prašo šią baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti į konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1730,00 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį nėra pagrindo.

7. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančios pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

8. Byloje nekilo ginčo, jog D. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasis automobiliu „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas neginčijo to, jog šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo priemonė yra automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų neteisinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruota D. G. vardu ir yra sutuoktinių D. G. ir D. G. bendroji jungtinė nuosavybė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. G. patvirtino, jog jos vardu yra registruotas automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, jog automobiliu visada naudojasi jos vyras D. G., kadangi pati neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, apelianto skunde nurodytos aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju teismas neteisingai parinko konfiskuotino turto būdą yra atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, kad automobilis yra registruotas apelianto sutuoktinės vardu, nepaneigia baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo taikymo pagrįstumo. Juolab, atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančių nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad šia transporto priemone dažniausiai naudodavosi pats D. G..

9. Skunde nurodytas argumentas, jog D. G. atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo buvo nuspręsta konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o prašant surengti bylos nagrinėjimą, skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta konfiskuoti pačią transporto priemonę, taip pat nepaneigia skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas neįgijo jokios teisinės galios. Tai, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. G. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, parenkant kitą jos būdą, t. y. konfiskuojant ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, nepaneigia skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo. Gavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, nėra įpareigotas skirti tokią pat bausmę kaip ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė. Teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, šiuo atveju ir baudžiamojo poveikio priemones. Iš teismo priimto 2022 m. spalio 24 d. teismo baudžiamojo įsakymo turinio matyti, jog teismas konstatavo, jog D. G. nusikalstami veiksmai buvo padaryti panaudojant trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Be to, byloje nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti. Visgi pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą tinkamai atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose ir tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Kaip jau nurodyta aukščiau, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudoja turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį. Todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, neturi reikšmės aplinkybė ar šiuo atveju D. G. sutuoktinė turėjo ar galėjo žinoti, kad šis panaudos automobilį darant nusikalstamą veiką. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai išdėstė motyvus, kodėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga iš kalto asmens konfiskuoti transporto priemonę, o ne jos vertę atitinkančią pinigų sumą.

10. Apeliantas savo skundą argumentuoja ir tuo, jog apylinkės teismas skirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, neatsižvelgė į pateiktus duomenis apie realią automobilio vertę, nevertino aplinkybės, jog šis ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas savininkui, saugomas, remontuojamas. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2022 m. spalio 19 d. vyriausiosios tyrėjos nutarimu D. G. buvo grąžintas automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas grąžinti automobilį, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog automobilis buvo konfiskuotas nepagrįstai. Su nusikalstamos veikos priemone – automobiliu atlikus visus būtinus veiksmus, tenkinant D. G. prašymą grąžinti automobilį, šis jai buvo grąžintas, tačiau tuo pačiu ji įsipareigojo šį automobilį saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme. Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai nevertino automobilio vertės. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, jog automobilio „VW Touareg 3.0 V6 TDI“, gamybos metai 2005, vidutinė kaina Lietuvoje yra 5700,00 Eur su PVM (1 t., b. l. 42). Pirmosios instancijos teisme, D. G. pateikė turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21–), iš kurios matyti, jog automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė įvertinta 1730,00 Eur suma. Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Visgi, nors skundžiamame nuosprendyje ir nebuvo vertintos aplinkybės susijusios su transporto priemonės vertės nustatymu, tačiau šiuo atveju nustatyta, jog iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. G. turi būti konfiskuojama transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, o ne jos vertę atitinkanti pinigų suma. Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su automobilio vertės nustatymu. Be to, byloje esantys duomenys, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo manyti, jog šiuo atveju pačios transporto priemonės konfiskavimas, būtų neproporcingas D. G. padarytai nusikalstamai veikai, net ir vertinant automobilio vertę tiek pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, tiek pagal apelianto pateiktą turto vertinimo ataskaitą.

11. Nesutiktina su apelianto skundo argumentais, jog valstybei yra naudingiau išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą nei konfiskuojant patį automobilį. D. G. skunde nurodo, jog konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, valstybė išvengtų papildomų automobilio realizavimo išlaidų, nei konfiskuojant patį automobilį. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Atsižvelgtina ir į tai, kad D. G. padaryta nusikalstama veika padaryta pažeidžiant vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukėlusį grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai, o valstybės ekonominiai interesai tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui įtakos neturi.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimams. Įvertinusi aptartus duomenis, manytina, jog konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. ir jo sutuoktinei D. G. priklausantį automobilį, bus įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, jog turto konfiskavimas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimams, dėl ko keisti skundžiamą nuosprendį apelianto motyvais, pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

13. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. sausio 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą D. G., kurias sudaro 81,67 Eur.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti D. G. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal D. G. skundą, tačiau skundas atmetamas kaip nepagrįstas, be to, byloje nėra jokių aktualių duomenų apie D. G. turimą turtą. Įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba D. G. šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už D. G. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš D. G. valstybės naudai 81,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. sausio 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.