- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- eA-136-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02701-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- J. R., A. S., S. P., R. Š., A. B., J. B., L. B., A. J., N. J., M. J., B. J.
- Trečiasis asmuo
- V. J., B. M., V. S., G. A., N. K., A. Ž., G. Ž., V. L., G. L., R. B., A. B., T. D., D. D., V. M., D. V., J. K., A. K., E. M.
- Advokatai
- Aušra Kapočienė
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. R., A. S., S. P., S. P., R. Š., A. B., J. B., A. B., L. B., A. J., N. J., M. J., B. J. skundą atsakovams Alytaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys – V. J., B. M., V. S., G. A., N. K., N. K., A. Ž., G. Ž., V. L., G. L., R. B., A. B., T. D., D. D., V. M., D. V., J. K., A. K., E. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai J. R., A. S., S. P., S. P., R. Š., A. B., J. B., A. B., L. B., A. J., N. J., M. J., B. J. (toliau – ir pareiškėjai) skunde prašė: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas (duomenys neskelbtini) g. 0,1745 ha ploto žemės sklypo Alytuje formavimo projektas ir šio žemės sklypo duomenys; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Alytaus skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 2SK-1805-(14.2.110E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre” (toliau – ir Sprendimas).
1. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas, laikinai einantis administracijos direktoriaus pareigas, G. Š. 2020 m. spalio 5 d. priėmė įsakymą Nr. DV-896 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patvirtino parengtą (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projektą, ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas). Įsakymu Projektu suformuoti žemės sklypai bei nustatyti jų duomenys: 1) Žemės sklypas (sprendinių brėžinyje žymimas projektiniu Nr. 1) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), plotas 0,0666 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Elektros tinklų apsaugos zonos, Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos, aerodromo apsaugos zonos; 2) Žemės sklypas (sprendinių brėžinyje žymimas projektiniu Nr. 2) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), plotas 0,1745 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Elektros tinklų apsaugos zonos, Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos, aerodromo apsaugos zonos.
2. Pareiškėjai nurodė, kad:
2.1. Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant norminių administracinių teisės aktų galiojimą laiko atžvilgiu, vadovaujantis negaliojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spali 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtintą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.
2.2. Įsakymas priimtas remiantis negaliojančiais Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniais. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtino Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, pakeistus sprendinius pagal Alytaus miesto bendrojo plano pagrindinius brėžinius ir aiškinamuosius raštus. Šie dokumentai yra registruoti teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. T00084849, tai yra, nuo 2020 m. gegužės 28 d. galioja Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinti pakeisti 2009 metų Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniai (toliau – ir galiojantis bendrasis planas). Įsakymu, priimtu 2020 m. spalio 5 d., tvirtinant Projektą buvo įgyvendinti iki 2020 m. gegužės 28 d. galiojusio Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniai, nors Projekto parengimo metu (2020 m. birželio 29 d.) ir Įsakymo priėmimo metu galiojo Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr.T-169 patvirtinti kompleksiškai pakeisti Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniai.
2.3. 2016 m. patvirtinto Alytaus miesto bendrojo plano aiškinamajame rašte teigiama, kad pertvarkoma teritorija patenka į inžinerinės infrastruktūros zoną. Pareiškėjas skundo 1 paveiksle pateikia aiškinamajame rašte nurodytą 2016 metų Alytaus bendrojo plano sprendinio ištrauką (grafiškai išreikštas teritorijų planavimo sprendinys), kurioje aiškiai matomas pilkas gatvės kontūras raudona linija apibrėžtame Įsakymu formuojamame Žemės sklype Nr. 2. Šiame plane aiškiai matosi, kad pilka gatvės zona prasideda pasibaigus geltonai gyvenamajai zonai, už gyvenamosios zonos ribos. Pagal galiojančio bendrojo plano pakeistus sprendinius, Projektui aktualioje teritorijos dalyje (formuojamame Žemės sklype Nr. 2) atsisakyta gatvės, grafiškai pavaizduotame plano sprendinyje neliko gatvės kontūro ir neliko inžinerinės infrastruktūros zonos. Vienas iš bendrojo plano keitimo tikslų, nurodytų 2020 m. gegužės 28 d. patvirtintų kompleksiškai pakeistų sprendinių aiškinamojo rašto (toliau – ir Aiškinamasis raštas) 13.4 punkte – naikinti neįgyvendinamus susisiekimo komunikacijų sprendimus. Galiojančio bendrojo plano sprendiniuose projektuojamoje teritorijoje nurodyta funkcinė zona GM-1 ir BZ_I, remiantis galiojančio bendrojo plano aiškinamojo rašto 2.2 dalimi, nustatyta prioritetinė teritorijos funkcija – Gyvenamoji mažo užstatymo intensyvumo zona (GM-1) bei Bendro naudojimo erdvių, žolynų teritorija (BZ_I). Nei TI (inžinerinės infrastruktūros teritorija), nei TK (inžinerinės infrastruktūros koridorius), nei I2 (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) zonos Projektu planuojamoje teritorijoje galiojančio bendrojo plano sprendiniuose nenustatyta. Pagal kompleksiškai pakeistus bendrojo plano sprendinius toje dalyje, kur Projektu formuojamas Žemės sklypas Nr. 2, nėra funkcinės zonos, skirtos susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams, komunalinėms įmonėms, kaip teigiama Projekto aiškinamajame rašte. Taip pat Alytaus miesto savivaldybės tarybai 2020 m. gegužės 28 d. tvirtinant pakeistą Alytaus miesto savivaldybės bendrąjį planą, yra patvirtinta pakeista Alytaus miesto bendrojo plano susisiekimo sistema. Alytaus miesto bendrojo plano susisiekimo sistemos brėžinys (toliau – ir Susisiekimo sistemos brėžinys) yra sudėtinė galiojančio bendrojo plano dalis ir joje nurodyti gatvių (planuojamų/atsisakytų) sprendiniai yra privalomi. Galiojančio Alytaus miesto bendrojo plano susisiekimo sistemos brėžinio sutartiniai ženklai patvirtina, kad esama D kategorijos gatvė brėžinyje žymima ištisine pilka linija, o planuojama D kategorijos gatvė – punktyrine pilkos spalvos linija. Galiojančiame bendrajame plane taip pat ir Susisiekimo sistemos brėžinyje nėra nei vieno žymėjimo, atitinkančio esamos ar planuojamos gatvės Projektu planuojamoje teritorijoje. Projektu planuojamos gatvės nėra nurodyta ir galiojančio bendrojo plano aiškinamajame rašte. Galiojančiu bendruoju planu suprojektuota ir patvirtinta susisiekimo sistema nenumato gatvės Projektu planuojamoje teritorijoje (netgi panaikino iki to bendrajame plane buvusį gatvės kontūrą), tai yra, gatvės toje dalyje atsisakyta. Galiojančio bendrojo plano aiškinamojo rašto 8.3.1 lentelėje įvardintos bendruoju planu numatytos naujos gatvės ir jų atkarpos, taip pat 8.3.2 lentelėje nurodytos perspektyvinės gatvių kategorijos. Naujai tiesiamų gatvių sąrašas pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) g. atkarpa, kuriai formuojamas Žemės sklypas Nr. 2, bendrojo plano sprendiniais nėra numatyta ir suplanuota. Priešingai, iš buvusio bendrojo plano sprendinių yra išimta.
2.4. Nors iki 2020 m. gegužės 28 d. bendrojo plano sprendiniuose buvo pažymėtas nesančios (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos kontūras, tačiau 2005 m. gruodžio 22 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-224 toje Alytaus miesto vietoje buvo patvirtintas Nemuno upės kairiajame krante dviračių, pėsčiųjų takų ir mobilios prieplaukos įrengimo specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), turintis tiesioginę įtaką Projektu formuojamai teritorijai. Pagal šį planą iki 2020 m. gegužės 28 d. galiojusio bendrojo plano sprendiniuose buvusio pažymėto nesančios (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos kontūro vietoje buvo nutiestas dviračių takas, o tarp dviračių tako ir gyvenamųjų privačių žemės sklypų liko tik labai siauras ruožas natūraliai susiformavusio Nemuno upės šlaito ir želdinių, medžių. Atsižvelgiant į tai, kad vietoj nesančios (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos buvo nutiestas dviračių takas, skundžiamu Įsakymu ir Projektu siekiama įsprausti D kategorijos gatvę (akligatvį) į gyvenamosios paskirties zoną – labai siaurą valstybinės žemės ruožą, likusį tarp dviračių tako ir privačių žemės sklypų ribų, todėl ne gatvės kelkraščiai ar šaligatviai, o važiuojamoji gatvės danga ribosis su privačios žemės sklypais. Nei kelkraščiams, nei šaligatviams tiesiog nelieka vietos. Nors galiojančio bendrojo plano sprendiniais gatvės yra atsisakyta.
2.5. Įsakymu patvirtintas Projektas, ypač formuojamo Žemės sklypo Nr. 2 dalyje planuojamas sklypas gatvei, naikina didelį gamtinį ir kultūrinį potencialą turinčią miesto dalį, prieštarauja ilgai miesto kurtam ir puoselėtam gamta ir turizmu patrauklaus miesto įvaizdžiui. Gatvę bandoma įsprausti kairiajame dviračių tako šlaite (gatvė ribotųsi su dviračių taku), gatvės statybai reiktų sunaikinti dalį kraštovaizdžio – nukasti žaliąjį šlaitą, išpjauti medžius, sunaikinti ten esančius šaltinynus. Įsakymu patvirtintu Projektu bus paneigti pagrindiniai dviračių tako įrengimo teigiami aspektai, nustatyti Specialiajame plane. Specialusis planas yra aukštesnio lygmens teritorijos planavimo dokumentas, į kurį privaloma atsižvelgti tvirtinant ginčo Projektą.
2.6. Su Kurorto seniūnaitijos gyventojų gyvenamąja zona ir aplinka, privačia nuosavybe, rekreacijos ir poilsio zona, tiesiogiai susijęs Įsakymas pažeidžia jų gyvenimo kokybę, pagrįstą objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nustatytą teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionaliu naudojimu, darnaus kultūrinio kraštovaizdžio formavimu. Galiojantis bendrasis planas nustato reikalavimą rengiant žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentus, vadovautis Želdynų plotų normomis, Gamtinio karkaso nuostatais, Paviršinių vandenis telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu. Remiantis galiojančio bendrojo plano sprendiniais, gamtinio karkaso teritorijoje, kurioje Projektu projektuojamas Žemės sklypas Nr. 2, prioritetas turi būti teikiamas išlikusių gamtinių kraštovaizdžio elementų išsaugojimui, jų fragmentacijos mažinimui, rekreacinės ir ekologinės paskirties želdynų įveisimui bei darniam tvarkymui, priklausomųjų želdynų įveisimui kitos paskirties žemės sklypuose. Miesto teritorija, kurioje projektuojamas sklypas, yra Nemuno kairiajame krante (pačioje pakrantėje), ir taip yra užstatyta, prarandanti natūralią kraštovaizdžio struktūrą, vertintina, kaip pažeisto geoekologinio potencialo teritorija. Pagrindinis kraštovaizdžio tvarkymo uždavinys – nebloginti geoekologinio potencialo. Šiose teritorijose prioritetas turi būti teikiamas miesto žaliųjų plotų sistemos grandžių – atskirųjų rekreacinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynų palaikymui ir formavimui, priklausomųjų želdynų plotų normų užtikrinimui. O Įsakymu patvirtintu Projektu veikiama priešingai, naikinamas toje teritorijoje esantis žaliasis plotas, kraštovaizdis, natūraliai susiformavęs šlaitas, augmenija. Vietoj jų projektuojamas vienas iš labiausiai aplinką neigiamai veikiančių objektų – gatvė. Įsakymu patvirtintame Projekte neatsižvelgta į Želdynų įstatymą, Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normas ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694, nesivadovauta Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimais, patvirtintais aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“. Projekte nesivadovauta Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų, ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu. Nemunas didžiausia Lietuvos upė ir prie jos nustatyta plačiausia apsaugos juosta.
2.7. Įsakymu patvirtintu Projektu formuojamo Žemės sklypo Nr. 2 matmenys yra žymiai mažesni, negu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtintame STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nurodytas reikalaujamas atstumas tarp D kategorijos gatvės raudonų linijų ir akligatvio apsisukimui nustatytas privalomas plotas. Įsakymu patvirtintas Projektas, ypač formuojamo Žemės sklypo Nr. 2 dalyje, pažeidžia Taisyklių 2 punkto normą, nustatančią, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.
2.8. Atsižvelgiant į tai, kad Administracijos Įsakymas yra neteisėtas ir teismo prašoma jį panaikinti, neteisėtas yra ir NŽT Sprendimas, nes jis priimtas neteisėto Įsakymo pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Administracija nurodė, kad pareiškėjai savo skunde nenurodo, kokias konkrečias jų subjektines teises pažeidžia Įsakymu patvirtintas Projektas. Kai kurie iš pareiškėjų nurodo savo gyvenamąsias vietas visiškai nutolusias nuo ginčo objekto, kurios net nesiriboja/ir/ar ženkliai nutolusios nuo ginčo sklypo. Iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjai siekia ginti viešąjį interesą (nors to skunde tiesiogiai ir neįvardija), tačiau nepagrindė, kokias pamatines visuomenės vertybes pažeidė priimtas Įsakymas. Ginant viešąjį interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi, todėl svarbu nustatyti, ar pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą gindami viešąjį interesą ar subjektinę teisę, įstatymų saugomą interesą.
5. Administracija pažymėjo, kad Projektas, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktu buvo suderintas su NŽT. Įsakyme yra nurodyta, jog jis be kita ko, yra priimamas, atsižvelgiant į NŽT 2020 m. rugsėjo 29 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-5078-(8.30.) (toliau – ir NŽT patikrinimo aktas). NŽT patikrinimo akte nurodoma, jog Projektą galima tvirtinti įvertinus mažareikšmius trūkumus, t. y. aplinkybę, kad tikrinimo metu nustatyta, jog buvo nepateikti duomenys apie Nemuno upės pakrantės apsaugos juostą ir apsaugos zoną, nėra aišku, ar planuojama teritorija nepatenka į paviršinių vandens telkinių zonos teritoriją (Taisyklių 50.2 papunktis), todėl buvo paprašyta įvertinti nurodytus trūkumus. Atsakovas pabrėžė, jog atsižvelgiant į šią pastabą 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. S-9404 buvo gautas žemės valdos projektų rengėjo valstybės įmonės „Valstybės žemės fondas“ aiškinamojo rašto papildymas. Pateiktame aiškinamojo rašto papildyme nurodyta, kaip apskaičiuojama Nemuno upės pakrantės apsaugos juosta, vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 540 (toliau – ir Aprašas), t. y. Nemuno upės pakrantės apsaugos juosta lygi 25 m ir nepatenka į naujai formuojamą (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypą. Aiškinamojo rašto papildyme Projekto rengėjas aiškiai ir detaliai nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, naujai formuojamam žemės sklypui nėra nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Aiškinamojo rašto papildyme Projekto rengėjas nurodė, jog naujai formuojamam žemės sklypui, kuris skirtas (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti, specialiosios žemės naudojimo sąlygos: „Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis)“ ir „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis)“ nenustatomos. Pagal Paviršinių vandens telkinių kadastrą, Nemuno upei Alytaus mieste taip pat nėra taikomos specialiosios sąlygos „Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis)“ ir „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis)“.
6. Prie NŽT išvados buvo pridėtas priedas – NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. lSS-1824-(5,59) ET „Dėl skundo nagrinėjimo“, adresuoto pareiškėjų atstovui A. P., kopija. Šiame rašte NŽT nurodė, jog Projektas parengtas atsižvelgiant į galiojančius 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius, t. y. naujo valstybinės Žemės sklypo Nr. 2 formavimas neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, o Projekto organizatorius skundžiamu raštu motyvuotai atsakė į pareiškėjo pasiūlyme pateiktas pastabas. Atsakovo nuomone, nesutikdamas su NŽT rašte nurodytais argumentais pareiškėjo atstovas, visų pirma turėjo pasinaudoti šiame rašte nurodyta apskundimo galimybe, o jeigu tokia apskundimo galimybe nepasinaudojo, vadinasi, su NŽT rašte nurodytais argumentais sutiko.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nurodė, kad vykdant projektų viešinimo procedūrą žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (ŽPDRIS) priemonėmis Alytaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas ir 2020 m. liepos 17 d. užregistruotas pareiškėjų atstovo raštas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) su pasiūlymais, kurie iš esmės sutampa skunde keliamais reikalavimais. Alytaus miesto savivaldybės administracija su 2020 m. liepos 17 d. rašte (toliau – ir Raštas) su nurodytomis gyventojų pastabomis nesutiko, nurodydama motyvuotus argumentus. Pareiškėjams buvo paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės koordinuotos ašinės linijos charakteristikos 1998 m. birželio 1 d. įregistruotos Nekilnojamojo turto registro Adresų registre. Taip pat paaiškinta, kad formuojamos (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje yra įregistruoti žemės sklypai, kuriems suteikti adresai (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) suformuoti detaliaisiais planais, patvirtintais Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. DV-531 ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-67, kurie numato patekimą į šiuos sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Taisyklių 42 ir 49l2 punktų nuostatos taip pat numato, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba siūlomi servitutai. Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo 2019 m. lapkričio 15 d. reikalavimai Nr. ŽP-54 (32.24.) išduoti vadovaujantis Taisyklių 24, 25, 26 ir 27 punktų nuostatomis ir galioja viso Projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams, ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip penkerius metus. (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai į ŽPDRIS įkelti 2020 m. birželio 29 d., t. y. Projekto sprendiniai turi būti parengti pagal išduotus ir galiojančius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus. Formuojamas (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypas, pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtintą Alytaus miesto bendrąjį planą patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną (GM-1), kurioje galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir būdai – kita paskirtis, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka galiojančio Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius. Rašte pareiškėjai buvo informuoti, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bus rengiamas (duomenys neskelbtini) gatvės techninis projektas, bei atliekamos viešinimo procedūros, kurių metu bus galima pateikti pastabas bei pasiūlymus. Pareiškėjų atstovas Raštą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. lSS-1824-(5.59 E.) (toliau – ir NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. raštas) pateikė pareiškėjams atsakymą, kuriame pareiškėjo atstovą informavo, kad Projektas parengtas atsižvelgiant į galiojančius 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius, t. y. Žemės sklypo Nr. 2 formavimas neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, o Projekto organizatorius Raštu motyvuotai atsakė į pareiškėjų pasiūlyme pateiktas pastabas.
8. Atsakovas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog Įsakymo preambulėje yra nurodyta, kad vadovaujamasi tik 2016 metu bendruoju planu, nepaneigia fakto, jog Projektas atitinka 2020 metų Alytaus miesto bendrąjį planą.
9. Atsakovo teigimu, pareiškėjų keliami abstraktūs reikalavimai, kurie iš esmės nėra susiję su kurio nors pareiškėjo pažeista subjektine teise, yra priešpriešinami trečiųjų asmenų teisėtiems interesams turėti įvažiavimą į savo sklypus. Atsakovas vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje 8 dalyje įtvirtintu bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principu ir nurodo, jog savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių.
10. Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniai numato, kad D kategorijos gatvių sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio. Žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose D kategorijos gatvių trasos gali būti tikslinamos.
Atsiliepimas
11. Atsakovas paaiškino, jog kontūras, t. y. gatvės ašinė linija iš Registrų centro duomenų bazės, tai nėra Alytaus miesto bendrojo plano reglamentas ir nereiškia, kad neliko inžinerinės infrastruktūros zonos, Aiškinamojo rašto 13.4 punktas kalba apie magistralinius susisiekimo koridorius, kurie sprendžiami miesto atžvilgiu, t. y. A, B, C gatvių kategorijos. D gatvių kategorijos sprendžiamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais.
12. Teritorijoje GM-1 yra gyvenamojo mažo užstatymo zonos prioritetas, tačiau šiai zonai reikalingi keliai, komunikacijos, želdynų normos, aptarnavimo objektai, todėl Aiškinamajame rašte ties GM-1 ir BZ_I nurodyti kiti galimi šioje teritorijoje žemės naudojimo būdai.
13. Dviračių ir pėsčiųjų takas yra registruotas jam skirtame sklype, o Projektu formuojamas atskiras sklypas gatvei, sklypai persidengti negali, t. y. negali dubliuotis. Pareiškėjo minimame Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014. Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai, 10 lentelėje (Nr. 5) yra nurodoma Ds kategorija (kurios minimalus atstumas 5 m), gali būti taikoma esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose. Šiuo atveju mažesnis atstumas tarp gatvės yra dėl to, kad jau nėra teritorijos laisvos, o sklypas formuojamas tarp esamų sklypų ribų, jo formavimas privalomas, nes ten yra sklypai, į kuriuos privažiuojama bus būtent šiuo keliu, ši teritorija tam ir palikta laisva, ir kitos galimybės nėra.
Atsiliepimas
14. NŽT atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjų skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
15. NŽT nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teigiamą išvadą, kad šį projektą galima tvirtinti. NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 1SS-1824-(5.59E.) nurodė, kad Projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į Alytaus miesto bendrąjį planą, patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-290. Projekto rengėjas, pateikdamas Projekto sprendinius, turėjo vadovautis galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – 2020 metų Alytaus miesto bendruoju planu. NŽT taip pat pažymėjo, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra aprašyti planuojamai teritorijai taikomi 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniai, tačiau ir pagal 2016 metų Alytaus miesto bendrąjį planą, ir pagal 2020 metų Alytaus miesto bendrąjį planą, šiose zonose tarp galimų pagrindinių tikslinių žemės naudojimo paskirčių ir būdų galima ir kita paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taip pat buvo pažymėta ir tai, kad 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad „įvažiavimai į sklypus ar patekimas į atskiras teritorijas sprendžiami rengiant žemesnio lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus“. NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 1SS-1824-(5.59E.) atkreiptas dėmesys į tai, kad 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano aiškinamajame rašte, kaip vienas iš uždavinių, susijusių su susisiekimo sistema, yra „sudaryti sąlygas atsirasti integruotai (intermodalinei) susisiekimo sistemai, sujungiančiai visas judumo formas (viešojo transporto, pėsčiųjų ir dviračių, individualaus transporto), kurios ne konkuruoja, o papildo viena kitą“. Šiuo atveju, dviračių takas, numatytas projektuojamai teritorijai pareiškėjų skunde minimuose galiojančiuose specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, nekonkuruotų su naujai formuojamu žemės sklypu, kuriame numatyta kelio atkarpa, būtina patekimui į esančius žemės sklypus, o papildytų vienas kitą, t. y. Žemės sklypas Nr. 2 neprieštarautų projektuojamai teritorijai taikomiems galiojantiems specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Privažiavimas prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) numatytas iš žemės sklypų šiaurinės pusės, t. y. per formuojamą Žemės sklypą Nr. 2. Projektas parengtas atsižvelgiant į galiojančius 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius, t. y. Žemės sklypo Nr. 2 formavimas neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, o Projekto organizatorius skundžiamu raštu motyvuotai atsakė į pareiškėjų pasiūlyme pateiktas pastabas. Pareiškėjų atstovas NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 1SS-1824-(5.59 E.) neapskundė, todėl darytina išvada, kad su NŽT atsakyme išdėstytais motyvais ir argumentais sutiko. NŽT 2020 m. rugsėjo 29 d. pateikė žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-5078-(8.30.), kuriame nurodė jog tvirtinti žemės valdos projektą galima įvertinus mažareikšmius trūkumus. Buvo paprašyta įvertinti nurodytus trūkumus. Taisyklių 65¹ punkte yra nurodyta, jog kai nustatoma trūkumų, kurie yra mažareikšmiai, ištaisius šiuos trūkumus, pakartotinai Projekto susipažinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros neatliekamos. NŽT Alytaus skyriaus vedėja, vadovaudamasi Įsakyme nurodytais teisės aktais ir atsižvelgdama į Įsakymą bei į Alytaus miesto savivaldybės administracijos prašymą, 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2SK-1805-(14.2.110E.) suformavo žemės sklypą, patvirtino žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir nusprendė kreiptis į valstybės įmonės Registrų centrą, prašydama įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. Įsakymas ir NŽT 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 2SK-1805-(14.2.110E.) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ priimti teisėtai, todėl nenaikintini.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. sutiko su pareiškėjų pareikštu skundu ir prašė jį patenkinti. V. J. atsiliepime nurodė, kad ginčijami sprendimai pažeidžia jos teises, nes su jos sklypu besiribojančioje žemėje vietoj bendro naudojimo žalios ir rekreacinės dviračių tako zonos, pačioje Nemuno pakrantėje formuojamas sklypas gatvei. V. J. nurodė, kad nuo seno visi sklypai (Projekto dalyje), esantys Nemuno pakrantėje, buvo suformuoti taip, kad jie visi turėjo ir turi įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, tačiau keletas (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų savininkų padalijo savo žemės sklypus pusiau taip, kad viena dalis liko prie (duomenys neskelbtini) g., o kita dalis buvo suformuota prie Nemuno pakrantės. Šiai daliai asmenys 2009 m. suprojektavo įvažiavimus nuo Nemuno pusės, nors jokios gatvės ir privažiavimo iš ten į juos niekada nebuvo ir nėra. Jau daugiau kaip dešimt metų šie asmenys eksploatuoja sklypus patekdami į juos per savo sklypus iš (duomenys neskelbtini) g. Iš vieno turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g., šie asmenys įsiregistravo antrus sklypus ir siekia nepriklausomo įvažiavimo į juos, kai turi privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. Įsakymo panaikinimas nepažeistų šių asmenų teisėtų lūkesčių, nes gatvės ten niekada faktiškai nebuvo ir nėra suplanuota galiojančiais Alytaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniais. Viešinant ir derinant dviračių tako planą, gyventojams buvo akcentuojamas vietovės konservaciniu bei estetiniu požiūriais vertingas gamtinis-kultūrinis kraštovaizdžio rekreacinis potencialas, visas jo kompleksas. Dviračių tako trasa nutiesta suformuotoje bendro naudojimo rekreacinėje teritorijoje. Dviračių tako projektu viešai savivaldybės buvo deklaruojama, kad tako įrengimas sudarys precedentą tolesniam rekreacinės teritorijos tvarkymui ir naudojimui toje miesto dalyje. Dabartiniu projektu savivaldybė paneigia ne tik savo viešas deklaracijas, bet ir ketina suniokoti suformuotą bendro naudojimo želdinių rekreacinę teritoriją.
17. Tretieji suinteresuoti asmenys G. Ž. ir A. Ž. sutiko su pareiškėjų pareikštu skundu ir prašė jį patenkinti. Atsiliepime nurodė, kad Įsakymu suformuotas žemės sklypas gatvei yra su jų žemės sklypo riba besiribojančioje teritorijoje. Gatvei sklypą ketinama suformuoti Nemuno krantinėje (šlaite), konservaciniu bei estetiniu požiūriu vertingame gamtiniame-kultūriniame kraštovaizdyje, turinčiame rekreacinį potencialą, kur nuo seno visada buvo bendro naudojimo želdinių rekreacinė miesto teritorija. Toks esamo ir faktinio žemės naudojimo būdo keitimas pažeidžia jų teisėtus interesus, nes nutiesus dviračių taką, likusioje labai siauroje žalio Nemuno šlaito juostoje (kuri iš vienos pusės ribojasi su dviračių tako sklypu, iš kitos su jų sklypu) gatvės važiuojamoji dalis (danga) ribosis tiesiogiai su jų sklypu. Visiškai nelieka vietos net mažiausiai teisės aktais reglamentuotai vietinės reikšmės kelio apsaugos zonai, kuriai turi būti skiriama žemės juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų. Viso gatvei formuojamo sklypo plotis nesiekia vietomis ir 5 metrų. Nurodytoje teritorijoje individualių namų sklypai turėjo ir turi įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini) g. Galiojančiame bendrajame plane nenumatyta gatvė šioje miesto dalyje. Projektas parengtas pažeidžiant galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, teisės aktus. Visiškai neatsižvelgta į Nemuno upės apsaugą, kraštovaizdžio reikalavimus.
18. Tretieji suinteresuoti asmenys T. D. ir D. D. atsiliepime nurodė nepritariantys kelio tiesimui (duomenys neskelbtini) gatvėje ir prašė panaikinti Įsakymą. Atsiliepime nurodė, kad jų nuomone, svarbu išsaugoti žalią zoną, augmeniją ir tausoti aplinką, nes tai tiesiogiai paveiktų Kurorto seniūnaitijos gyvenamąją ir poilsio rekreacinę zoną. Be to, atsižvelgiant į dabartinį išdėstymą ir reljefą, mano, kad esamas valstybinis plotas yra nepakankamas D kategorijos kelio ir akligatvio tiesimui.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. M. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų reikalavimais. Atsiliepime nurodė, kad mirus tėvui A. J. S. ji su broliu V. S. faktiškai valdo tėvui nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ginčo objektu esančia teritorija. Planuojamas tiesti D kategorijos kelias nepažeidžia jos, kaip (duomenys neskelbtini) esančio sklypo savininkės, interesų, tačiau tuo atveju, jeigu būtų patenkintas pareiškėjų skundas, būtų reikšmingai pažeisti jos ir brolio interesai, susiję su (duomenys neskelbtini) esančiu sklypu ir jame esančiu namu. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu 2008 m. liepos 17 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. kovo 27 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo planu patekimas į naujai suformuotą sklypą ir privažiavimas prie pastatyto namo numatytas tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Tai paneigia pareiškėjų teiginį, kad toje vietoje gatvė niekada nebuvo numatyta. Ji tik nebuvo įrengta. Alytaus miesto savivaldybės formuojamas žemės sklypas ir planuojama tiesti D kategorijos gatvė visiškai atitinka jų teisėtą interesą turėti privažiavimą prie valdomo žemės sklypo ir jame esančio namo, o patenkinus pareiškėjų skundą šis jų teisėtas interesas būtų reikšmingai pažeistas, į sklypą (duomenys neskelbtini) gatve būtų galima patekti tik pėsčiomis arba dviračiu, bet ne automobiliu.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjų reikalavimais. V. S. nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas detaliuoju planu, 2008 m. liepos 17 d. patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. kovo 27 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo planu patekimas į naujai suformuotą sklypą numatytas tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o tai paneigia pareiškėjų teiginį, kad toje vietoje gatvė niekada nebuvo numatyta. Formuojamas žemės sklypas ir planuojama tiesti D kategorijos gatvė visiškai atitinka V. S. teisėtą interesą turėti privažiavimą prie valdomo žemės sklypo ir jame esančio namo, o patenkinus pareiškėjų skundą šis teisėtas interesas būtų reikšmingai pažeistas.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. nesutiko su pareiškėjų reikalavimais. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų skunde nurodytos gyvenamosios vietos namų valdų sklypai neturi bendrų ribų su ginčijame Įsakyme suprojektuotais sklypais ir pareiškėjai nenurodė, kokios teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeidžiami Įsakymu. Dispozityvumo principas kreipiantis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą pasižymi tam tikra specifika. Viešojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla, todėl pareiškėjai nėra įgalioti ginti viešąjį interesą. Be to, pareiškėjai galėjo skųsti, bet neskundė NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 1 SS-1824-(5.59E.), kuriuo jų pastabos dėl Projekto buvo atmestos. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2017 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 2019 metais pradėti projektavimo darbai ir suformuotas kelias suteikė galimybę jai ir kitiems gretimų sklypų savininkams patekti į savo namų valdas. Kito patekimo į savo sklypą ji neturi. Panaikinus Įsakymą būtų pažeistos jos, kaip savininkės teisės tinkamai naudotis ir disponuoti savo asmenine nuosavybe.
II.
22. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjų J. R., A. S., S. P., S. P., R. Š., A. B., J. B., A. B., L. B., A. J., N. J., M. J., B. J. skundą patenkino; panaikino Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. DV-896 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas (duomenys neskelbtini) g. 0,1745 ha ploto žemės sklypo Alytuje formavimo projektas ir šio žemės sklypo duomenys; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės sūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 2SK-1805-(14.2.110E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. Alytaus mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre”.
Šalies argumentai
23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai savo skunde nurodė ir atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad jie gina ne viešąjį, o savo interesą, nes skundžiamu Įsakymu ir Sprendimu siekiama įsprausti D kategorijos gatvę (akligatvį) į gyvenamosios paskirties zoną – labai siaurą valstybinės žemės ruožą, kuris liko tarp dviračių tako ir privačių žemės sklypų ribų. Pareiškėjai teigia, kad važiuojamoji gatvės danga ribosis su privačios žemės sklypais, nes nei kelkraščiams, nei šaligatviams tiesiog nelieka vietos, Įsakymu patvirtintu Projektu bus paneigti dviračių tako įrengimo teigiami aspektai, nustatyti Specialiajame plane. Pareiškėjai teigia, kad su jų gyvenamąja zona ir aplinka, privačia nuosavybe, rekreacijos ir poilsio zona, tiesiogiai susijęs Įsakymas pažeidžia jų gyvenimo kokybę, pagrįstą objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nustatytą teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionaliu naudojimu, darnaus kultūrinio kraštovaizdžio formavimu. Įvertinęs šalių argumentus teismas atmetė Atsakovo NŽT ir trečiojo suinteresuoto asmens E. M. argumentą, kad pareiškėjai neturi teisės ginčyti Įsakymą. Teismas pripažino, kad Įsakymu patvirtintu Projektu ir Sprendimu suformuotas žemės sklypas, skirtas gatvei įrengti, neabejotinai turi įtakos pareiškėjų gyvenimo kokybei, nes jų gyvenamoji aplinka ir privati nuosavybė yra greta (kai kurių ribojasi) ketinamos įrengti gatvės, kuri užimtų visą suprojektuotą žemės sklypą, todėl pareiškėjų šiuo metu naudojama rekreacijos ir poilsio zona, esanti šalia dviračių tako ant Nemuno pakrantės, sumažėtų ketinamos įrengti gatvės sąskaita. Tai reiškia, kad pareiškėjai yra asmeniškai suinteresuoti ginčijamų administracinių aktų teisėtumo patikrinimu ir turi teisę dėl to kreiptis į teismą su skundu, nes jie ne tik siekia, kad tinkamai būtų įgyvendinami Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniai, bet ir gina savo teisę gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje. Šiuo aspektu teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau –ir LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-98-492/2018.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas konstatavo, kad Projektas parengtas ir Įsakymas priimtas vadovaujantis 2016 m. bendruoju planu, o ne 2020 m. bendruoju planu, kuris jau galiojo skundžiamo Įsakymo priėmimo metu, todėl šia prasme ginčijamas Įsakymas prieštarauja Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 2 punkto reikalavimui, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nes Įsakymas grindžiamas negaliojančiu kompleksiniu teritorijų planavimo dokumentu, pagal kurio sprendinius parengtas Projektas.
25. Teismas konstatavo, kad atsakovų argumentai, jog Projektas neprieštarauja ir aktualiems 2020 metų bendrojo plano sprendiniams, todėl Įsakymo naikinti nėra pagrindo, yra nepagrįsti ir negali būti pagrindu pripažinti teisėtu Įsakymą, kuris priimtas įgyvendinant negaliojančius bendrojo plano sprendinius, nes nei ankstesnio bendrojo plano, nei Projekto sprendiniai neatitinka 2020 m. gegužės 28 d. pakeistų bendrojo plano sprendinių.
26. Administracijos argumentus, kad (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpos 2020 m. bendrajame plane nėra atsisakyta, o pareiškėjų nurodomi grafiniai sprendiniai yra tik RC pasluoksnis, bet nėra reglamentas, kadangi bendrasis planas D kategorijos gatvių nesprendžia, teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad Įsakymu patvirtinto Projekto aiškinamajame rašte pateikiama 2016 m. bendrojo plano sprendinio ištrauka (1 paveiksle), kur aiškiai matoma (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa (prasideda nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve), žymima pilku gatvės kontūro žymėjimu. Pagal šį sprendinį Projektu yra suformuotas žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, skirtas (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpai įrengti. Tačiau pagal galiojančio bendrojo plano sprendinius, toje pačioje teritorijos dalyje (Žemės sklype Nr. 2) (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (tęsinio nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini)uni gatve) nėra numatyta, nes nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve grafiškai pavaizduotame plano sprendinyje neliko (duomenys neskelbtini) gatvės kontūro. 2020 m. bendrojo plano susisiekimo sistemos brėžinys (skundo 3 paveikslas) patvirtina, kad esama D kategorijos gatvė brėžinyje žymima ištisine pilka linija, o planuojama D kategorijos gatvė – punktyrine pilkos spalvos linija, tačiau nei 2020 m. bendrajame plane, nei jo Susisiekimo sistemos brėžinyje nėra nė vieno iš šių žymėjimų, kurie patvirtintų, jog 2020 m. gegužės 28 d. bendrojo plano pakeitimais (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa buvo išsaugota keičiant bendrąjį planą. Tai reiškia, kad ji tiesiogiai nenumatyta galiojančiame bendrajame plane kaip galiojantis šio plano sprendinys. Šis susisiekimo sistemos sprendinių pakeitimas akivaizdžiai matomas lyginant Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotus 2016 m. ir 2020 m. bendrojo plano brėžinius, iš kurių matyti, kad nuo 2020 m. birželio 2 d. įregistruoto bendrojo plano brėžinyje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve nėra, t. y. po bendrojo plano pakeitimo ši gatvės atkarpa nenumatoma.
27. Teismas pažymėjo, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 73.2. punktas numato, kad savivaldybės bendrojo plano brėžiniai – tai esamos būklės įvertinimo, koncepcijos, konkrečių sprendinių brėžiniai. Tai reiškia, kad 2020 m. bendrojo plano brėžiniai atspindi esamą būklę ir ją parodo konkrečiais brėžiniais. Vadinasi, gatvės nepavaizdavimas brėžinyje reiškia, kad jos nėra ir faktiškai, o ne priešingai, kaip teigia Administracija. Todėl Administracijos argumentas, kad 2020 m. bendrojo plano brėžiniai, kuriuose nėra numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa, nereiškia, kad bendrojo plano pakeitimais buvo atsisakyta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, yra nepagrįstas, nes šios gatvės atkarpos akivaizdžiai atsisakyta, lyginant su 2016 m. bendrojo plano sprendiniais. Be to, nurodyti bendrojo plano brėžinių pakeitimai, kuriais buvo atsisakyta iki tol bendrajame plane numatytos (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, atitinka ir 2020 m. bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodytus planavimo tikslus, uždavinius, paaiškintus sprendinius. Aiškinamojo rašto nuostatos patvirtina, kad 2020 m. bendrojo plano pakeitimais buvo siekta spręsti gatvių tikslinimą (1.2. dalies 2.3 punktas), naikinti neįgyvendinamus susisiekimo komunikacijų sprendinius (1.2. dalies 13.4 punktas), įrengti trūkstamas gatvių atkarpas, gerinti gatvių techninius parametrus, užtikrinti saugesnį ir patogesnį transporto, pėsčiųjų bei dviratininkų susisiekimą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai (8 dalies 8.1 punktas). Galiojančiame bendrajame plane numatyta, kad gatvių tinklas formuojamas esamų gatvių pagrindu, o didinant gatvių tinklo rišlumą numatyta įrengti naujas gatves ar gatvių tęsinius (8 dalies 8.3 punktas, 8.3.1 lentelė). Todėl akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, prasidedantis nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, 2020 m. bendrajame plane būtų numatytas kaip galiojantis sprendinys, jis būtų arba nurodytas 2020 m. bendrojo plano brėžinyje kaip esama gatvė, arba, tikslinant gatves, vystant racionalų ir rišlų gatvių tinklą bei įrengiant trūkstamą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, būtų įtrauktas į 8.3 punkto 8.3.1 lentelę kaip naujai tiesiama šios gatvės atkarpa. Tačiau ši atkarpa nėra numatyta nei 2020 m. bendrojo plano brėžinyje, kaip esama gatvės dalis, nei Aiškinamojo rašto 8.3.1 lentelėje įtraukta kaip naujai tiesiama gatvės atkarpa. Tai patvirtina, kad jos buvo atsisakyta 2020 m. gegužės 28 d. keičiant bendrąjį planą ir jos nepavaizdavimas 2020 m. bendrojo plano brėžinyje nėra atsitiktinis ir nieko nereiškiantis, kaip teigia Administracija savo atsiliepime.
28. Teismo vertinimu, Administracijos nurodytas faktas, kad (duomenys neskelbtini) gatvės koordinuotos ašinės linijos charakteristikos 1998 m. birželio 1 d. įregistruotos Nekilnojamojo turto registro Adresų registre, nėra įrodymas, pagrindžiantis šios gatvės atkarpos egzistavimą. Nekilnojamojo turto registro Adresų registro įrašas nėra pagrįstas jokiu teisiniu pagrindu, nes jame nurodyta, kad įregistravimo pagrindas duomenų bazėje nenurodytas. Be to, teisines pasekmes sukelia ir juridinį faktą patvirtina ne daikto ar juridinio fakto registracija atitinkamuose registruose, o atitinkami administraciniai aktai, teisės aktai, sandoriai, teismų sprendimai ir pan., kurių pagrindu registracija atliekama. Registrai atlieka tik išviešinimo, o ne faktų nustatyto (patvirtinimo) funkciją. Nurodomas Nekilnojamojo turto registro Adresų registro įrašas atspindi ne egzistuojančią gatvės atkarpą, o buvusią numatomą pagal iki 2020 m. gegužės 28 d. galiojusį bendrąją planą, kurio buvo atsisakyta patvirtinus galiojantį bendrąjį planą. Įrengtos šios (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos niekada nebuvo.
29. Teismas atkreipė dėmesį, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-224 buvo patvirtintas Nemuno upės kairiajame krante dviračių, pėsčiųjų takų ir mobilios prieplaukos įrengimo specialusis planas, kuriuo remiantis toje vietovėje, kur iki 2020 m. gegužės 28 d. bendrojo plano pakeitimo buvo pažymėta (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa, buvo nutiestas dviračių takas ir suformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Kaip matyti iš Projekto sprendinių brėžinio ir Projekto 2020 m. rugsėjo 30 d. aiškinamojo rašto papildyme Nr. S-9404 pateiktos schemos, tarp dviračių takui suformuoto žemės sklypo ir privačių žemės sklypų liko siauras ruožas žemės, kurioje Įsakymu ir Projektu suformuotas žemės sklypas D kategorijos gatvei. Kadangi pagal Projektu suformuoto žemės sklypo parametrus kyla abejonių, ar šio sklypo pakaktų net ir pačiai siauriausiai D kategorijos gatvei įrengti, o ją įrengus važiuojamoji dalis ribotųsi tiek su dviračių taku iš vienos pusės, tiek su privačių sklypų ribomis iš kitos pusės, tai logiškas ir suprantamas yra 2020 m. gegužės 28 d. patvirtintas bendrojo plano pakeitimas šioje vietovėje, kuriuo, siekiant užtikrinti saugesnį ir patogesnį pėsčiųjų bei dviratininkų susisiekimą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai (Aiškinamojo rašto 8 dalies 8.1 punktas), (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nebuvo palikta bendrajame plane kaip galiojantis sprendinys nei pakeistame brėžinyje, nei numatyta Aiškinamojo rašto 8.3.1 lentelėje kaip naujai tiesiama gatvės atkarpa. Teismas sprendė, kad 2016 m. bendrajame plane buvusios numatytos lygiagrečiai dviračių takui einančios (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos 2020 m. gegužės 28 d. bendrojo plano pakeitimais buvo atsisakyta kaip tiesioginio bendrojo plano sprendinio, nes ši gatvės atkarpa įvertinta kaip naikinamas neįgyvendinamas susisiekimo komunikacijų sprendinys (Aiškinamojo rašto 1.2. dalies 13.4 punktas), kadangi dalyje šios teritorijos tarp privačių žemės sklypų ir Nemuno šlaito suformavus dviračių takui būtent kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijai naudojamą žemės sklypą, šis 2020 m. bendrojo plano funkcinės zonos GM-1 galimas žemės naudojimo būdas šioje vietovėje jau yra panaudotas ir 2020 m. bendruoju planu tiesiogiai nėra numatomas dar ir neįrengtai (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpai naudoti.
30. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad pagal patvirtintą Projektą ginčijamu Įsakymu suformuotas žemės sklypas, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, atitinka tik nebegaliojančius 2016 m. bendrojo plano sprendinius, susijusius su (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa, kuri 2016 m. bendrajame plane buvo numatyta, bet neatitinka galiojančiame 2020 m. bendrajame plane tiesiogiai numatomų sprendinių, kadangi ši (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa galiojančiame bendrajame plane nėra numatyta.
31. Teismas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais pripažino, kad vien tai, jog 2020 m. bendrasis planas nenumato šios (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, savaime nereiškia, kad savivaldybė jos negalėtų planuoti ir esant reikalui negalėtų planuoti žemės sklypo formavimo projekto rengimo, nes bendrasis planas gali numatyti tik bendrus inžinerinės infrastruktūros vystymo principus. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju 2020 m. bendrajame plane (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kuriai Įsakymu suformuotas žemės sklypas, patenka į Gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną GM-1 (bendrojo plano brėžinys), kurioje galima žemės naudojimo paskirtis – kita, ir naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) (Aiškinamojo rašto 2.4.2. lentelė), todėl nėra abejonės, kad Projekte nustatytas ir Įsakymu patvirtintas žemės naudojimo būdas buvo galimas ne tik pagal 2016 m. bendrąjį planą, kuriuo vadovautasi rengiant ir tvirtinant Projektą, bet ir nėra draudžiamas pagal 2020 m. bendrąjį planą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai ginčija ne Administracijos teisę apskritai nustatyti tokį žemės naudojimo būdą, o teisę nustatyti tokį žemės naudojimo būdą Įsakymu, kuriuo patvirtinamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.
32. Teismas pažymėjo, kad tarp galimų tikslinių žemės naudojimo būdų Projektu suplanuotoje teritorijoje pagal 2020 m. bendrąjį planą funkcinėje zonoje GM-1 galimas ne tik naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, bet ir dar kiti aštuoni teritorijos naudojimo būdai. Todėl sprendė, kad ginčo kontekste reikia įvertinti, ar teisėtai Administracija parinko ir nustatė būtent Projektu nustatytą žemės naudojimo būdą.
33. Teismas nustatė, kad 2020 m. bendrojo plano Aiškinamojo rašto 8.3 punkto pastabose nurodyta, jog: naujai tiesiamoms gatvėms ar jų atkarpoms reikalingos teritorijos tikslinamos žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentais (1 Pastaba); D kategorijos gatvių sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio. Žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose D kategorijos gatvių trasos gali būti tikslinamos (4 Pastaba); įvažiavimai į sklypus ar patekimas į atskiras teritorijas sprendžiami rengiant žemesnio lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus, techninius projektus (5 Pastaba). Teismas konstatavo, kad remiantis šiais 2020 m. bendrojo plano sprendiniais, ginčijamą Įsakymą, nepaisant to, kad jis yra skirtas įgyvendinti 2016 m. bendrojo plano sprendinius, būtų galima pripažinti teisėtu, jeigu Projektu suformuoto žemės sklypo naudojimo būdas (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) toje teritorijoje būtų numatytas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente, detalizuojančiame 2020 m. bendrąjį planą. Teismas nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymas numato dviejų rūšių teritorijų planavimo dokumentus: kompleksinio teritorijų planavimo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus (5 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovai nenurodė, kad yra galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kuris detalizuotų 2020 m. bendrąjį planą ir numatytų, jog jame numatytos funkcinės zonos GM-1 vietoje, kurioje yra planuojama įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, žemės naudojimo būdas nustatytas būtent – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Įsakymu patvirtintas Projektas yra žemės valdos projektas, kuris yra apibrėžtas Žemės 2 straipsnio 27 dalyje kaip žemėtvarkos planavimo dokumentas. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad Teritorijų planavimo įstatymas žemės valdos projektų nepriskiria teritorijų planavimo dokumentams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-98-492/2018; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-86-756/2020). Tai reiškia, kad Administracija neturi teisės žemės valdos projektu detalizuoti 2020 m. bendrojo plano sprendinius ir iš visų galimų funkcinėje zonoje GM-1 žemės naudojimo būdų parinkti vieną konkretų, jeigu nėra žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, kuris patikslina galimą žemės naudojimo būdą(us) šioje konkrečioje teritorijoje. Šiuo atveju Administracija ginčijamu Įsakymu net neplanavo detalizuoti 2020 m. bendrojo plano sprendinių, nes patvirtino Projektą, skirtą įgyvendinti 2016 m. bendrojo plano sprendinius, kurie (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpą numatė, bet tik iki 2020 m. gegužės 28 d. Įsakymo teisėtumą atsakovai grindžia tik tuo, kad Projektu nustatytas žemės naudojimo būdas atitinka ir 2020 m. bendrojo plano sprendinius, bet jie nepaneigė, kad nustatant žemės naudojimo būdą iš esmės buvo pažeista įstatyme numatyta teritorijų planavimo procedūra ir iš jos neteisėtai eliminuotas šioje situacijoje privalomas ginčo teritorijos planavimas žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentu.
34. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 15 straipsnio 4 dalimi, teismas konstatavo, kad ginčo atveju 2020 m. bendrąjį planą galima būtų detalizuoti rengiant tik žemėtvarkos planavimo dokumentą (Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu bendrasis planas būtų parengtas masteliu M 1:2000 arba jame, kaip ir anksčiau galiojusiame 2016 m. bendrajame plane, (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa būtų tiesiogiai numatyta. Tačiau 2020 m. bendrasis planas parengtas masteliu M 1:10000 (Aiškinamojo rašto 1.2 dalies Miesto teritorijos funkcinės zonos 4.1 punktas), o (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa, nei bendrojo plano brėžinyje, nei aiškinamajame rašte nėra numatyta, kaip trūkstama ar naujai įrengtina. Todėl pagal 2020 m. bendrąjį planą, detalizuoti jo sprendinius, susijusius su naujai tiesiamoms gatvių atkarpoms reikalingomis teritorijomis, su D kategorijos gatvių trasų tikslinimu ar įvažiavimais į sklypus, ar patekimu į atskiras teritorijas, galima tik rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, bet ne vien tik žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.
35. Teismas nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį detaliųjų planų objektai yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai. Atsakovų nurodomų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detalieji planai, kurie yra patvirtinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įvažiavimai numatomi iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, nėra detalieji planai vietovės lygmeniu (Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir nereglamentuoja miesto dalies, jo kvartalo (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis). Todėl šių detaliųjų planų objektai yra tik juose nurodyti konkretūs žemės sklypai bei šių sklypų sprendiniai, bet šie detalieji planai nereglamentuoja už sklypo ribų esančios jokios teritorijos, tarp jos ir reikalingos (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpai.
36. Teismas nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. Projekto rengimo reikalavimuose Nr. ŽP-54 (32.24.) (toliau – ir Reikalavimai) nurodyta, kad su Projekto rengimu susijusiai teritorijai, be minėtų dviejų žemės sklypų detaliųjų planų, taikomas ir Alytaus miesto centrinės dalies detalusis planas, TPDR Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ir šio detaliojo plano sprendiniai (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpos nenumato, nes detaliojo plano ribos baigiasi ties (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža.
37. Apibendrindamas teismas nurodė, kad nei Reikalavimuose nurodytų minėtų dviejų žemės sklypų detalieji planai, nei Alytaus miesto centrinės dalies detalusis planas negali būti laikomi detalizuojančiais 2020 m. bendrąjį planą ginčo teritorijos atžvilgiu, tuo labiau, kad jie buvo patvirtinti dar 2008, 2009 ir 2015 metais, kai ir bendrojo plano sprendiniai buvo kitokie. Atitinkamai Projektas negali būti laikomas detalizuojančiu šiuos detaliuosius planus, nes, ginčui aktuali Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies redakcija detaliojo plano objektais laiko planuojamas miestų ir miestelių dalis, jų kvartalus, o Alytaus miesto dalies, esančios už (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos, joks detalusis planas nereglamentuoja.
38. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, 18 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas nurodė, kad, jeigu bendrasis planas nėra parengtas masteliu M 1:2000, tai jame nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus detalizuoti ir nustatyti užstatytų teritorijų naudojimo tokius reglamentus kaip: teritorijos naudojimo konkretų būdą; inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas; galimas žemės sklypų ribas ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principus (mažiausius ir (ar) didžiausius galimus žemės sklypų dydžius; planuojamos teritorijos aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymą, privaloma detaliajame plane, o ne žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, kaip yra nagrinėjamu ginčo atveju. Atitinkamai tik detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti, jeigu detaliajame plane numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kuriuose pagal detaliojo plano nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais principais, ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas (Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Analogiška norma yra ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tai reiškia, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami detaliojo plano, o ne bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti, jeigu bendrasis planas nenumato visų detaliojo plano reglamentų.
39. Teismas nurodė, kad nors Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 6 punktas numato, jog savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms <...> eksploatuoti (analogiška norma yra ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte), tačiau ginčo atveju (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nėra esama susisiekimo komunikacija, nes ši atkarpa niekada nebuvo įrengta ir naudojama. Ši gatvės atkarpa iki 2020 m. gegužės 28 d. buvo tik numatytas bendrojo plano sprendinys brėžinyje, kaip galima gatvė, tačiau 2020 m. bendrojo plano pakeitimu jos buvo atsisakyta kaip neįgyvendinamo susisiekimo projekto, kuris iki bendrojo plano pakeitimo nebuvo įgyvendintas. Todėl pagal 2020 m. bendrąjį planą ši gatvės atkarpa nėra esama susisiekimo komunikacija, kuriai žemės sklypą suformuoti galima vien tik žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, nerengiant detalaus vietovės plano.
40. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ir galiojančio specialiojo plano, kuriame būtų numatyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpai reikalinga teritorija patenka į susisiekimo komunikacijų sistemą ar yra numatyta kaip jos plėtrai reikalinga teritorija.
41. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad ginčijamo Įsakymo negalima pripažinti teisėtu vadovaujantis atsakovų argumentais, nes 2020 m. bendrojo plano funkcinėje zonoje GM-1 numatyto žemės naudojimo būdo, kurį Įsakymu nustatė Administracija, savivaldybė neturi teisės nustatyti žemėtvarkos planavimo dokumentu – žemės valdos projektu. Įsakymu patvirtintas Projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas, o tiek pats 2020 m. bendrasis planas, tiek Teritorijų planavimo įstatymo reglamentavimas šiuo atveju įpareigoja savivaldybę žemės sklypo naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos – nustatyti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu. Vien tai, kad pagal 2020 m. bendrąjį planą nurodytoje funkcinėje zonoje GM-1 tarp galimų žemės naudojimo būdų yra ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nesuteikia teisės Administracijai žemė valdos projektu parinkti tokį žemės naudojimo būdą pagal galiojantį bendrąjį planą, kaip tą buvo galima padaryti pagal 2016 m. bendrąjį planą, nes pagal 2016 m. bendrąjį planą ginčo teritorijoje ne tik buvo galimas toks žemės naudojimo būdas, bet ir bendrojo plano brėžinyje tiesiogiai buvo numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa. Tuo tarpu 2020 m. bendrojo plano brėžinyje (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa nėra numatyta, o aiškinamajame rašte nustatyta, jog naujoms gatvių atkarpoms reikalingos teritorijos tikslinamos, įvažiavimai į sklypus ar patekimas į atskiras teritorijas sprendžiami rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Kadangi Įsakymu patvirtintas Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, bet ne žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, tai Įsakymu Administracija neteisėtai sprendė detaliam ar specialiam teritorijų planavimui priskirtiną klausimą, kuris gali būti sprendžiamas tik žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu. Todėl Įsakymas pripažintinas neteisėtu dėl to, kad prieštarauja 2020 m. bendrojo plano sprendiniams bei nurodytoms TPĮ normoms, įpareigojančioms Įsakymu išspręstą klausimą spręsti rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir dėl to, kad priimtas pažeidus pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. neteisėtai išvengus privalomo ginčo teritorijos planavimo žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentu (detalaus arba specialaus teritorijos planavimo) (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
42. Administracijos argumentą, kad gavus teigiamą NŽT išvadą dėl Projekto tvirtinimo, savivaldybės administracijos direktorius privalėjo patvirtinti Projektą, teismas vertino kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktas ir Taisyklių 67 punktas numato, kad projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, tačiau Taisyklių 68 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti Projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo. Be to, Taisyklių 69 punktas numato, kad <...> Projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka <...>. Tai reiškia, kad nors Taisyklių 67 punktas NŽT teigiamą patikrinimo išvadą ir nustato kaip būtinąją sąlygą, be kurios Projekto tvirtinti nebūtų galima, tačiau išvada nėra įpareigojanti savivaldybės administracijos direktorių priimti tik vienintelį sprendimą – Projektą būtinai patvirtinti. Taisyklių 68 ir 69 punktai nustato savivaldybės administracijos direktoriaus teisę bet ne pareigą tvirtinti Projektą, nes suteikia ir tokią pat teisę atsisakyti tvirtinti projektą, nepriklausomai nuo NŽT išvados turinio. Todėl šiuo atveju Administracija neprivalėjo Projekto tvirtinti, jeigu jis neatitiko 2020 m. bendrojo plano sprendinių ir TPĮ reglamentavimo. Kita vertus, iš Įsakymo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis 2016 m. bendruoju planu, todėl Administracija iš viso neteisėtai nesivadovavo 2020 m. bendruoju planu.
43. Teismo vertinimu, atsakovų argumentai, kad Įsakymo panaikinimas pažeistų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų teises, nes privažiavimas prie jų numatytas iš žemės sklypų šiaurinės pusės, t. y. per Projektu formuojamą žemės sklypą, nesudaro pagrindo Įsakymą laikyti teisėtu, nes neteisėto administracinio akto panaikinimo pasekmės tam tikriems asmenims nepaneigia padarytų teisės pažeidimų priimant Įsakymą ir negali būti pagrindu palikti galioti neteisėtą administracinį aktą. Be to, teismas akcentavo, kad Administracija apskritai turi teisę spręsti naujai gatvės atkarpai reikalingos teritorijos tikslinimą, įvažiavimo į sklypus klausimą, tik tai privalo daryti laikantis 2020 m bendrojo plano ir TPĮ reikalavimų, t. y. rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Net jeigu rengiant juos ir paaiškėtų, kad pilnavertei gatvei įrengti ginčo teritorijoje žemės ploto nepakanka, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai turi galimybę savo teises ginti kitais būdais, pavyzdžiui, reikalauti servitutų nustatymo valstybinei žemei tam, kad jie galėtų privažiuoti prie savo žemės sklypų. Taigi, Įsakymo panaikinimas savaime neatima teisės Administracijai išspręsti privažiavimo prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), klausimą, taip pat neatima tokios teisės iš šių sklypų savininkų.
44. Panaikinus Administracijos Įsakymą kaip neteisėtą, neteisėtu pripažintas ir panaikintas NŽT sprendimas, kuriuo buvo įgyvendintas neteisėtai patvirtintas Projektas.
45. Kiti proceso šalių argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais lemiamos reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizuoti.
III.
46. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Atsiliepimas
47. Administracija iš esmės laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos, apeliacinį skundą grindžia argumentais:
47.1. Pareiškėjai nenurodė, kokios jų teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti.
47.2. Sprendimas, kokiu būdu rengti žemės sklypo formavimą, buvo priimtas 2019 m rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. DV-759 „Dėl (duomenys neskelbtini)gatvės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, nusprendžiant rengti būtent žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o projekto sprendiniai turėjo atitikti galiojančio bendrojo plano sprendinius. Minėtas įsakymas Nr. DV-759 yra galiojantis ir nepanaikintas teismine tvarka. Tik baigiamojoje sprendinių pateikimo stadijoje (Projekto sprendiniai pateikti 2020 m. birželio 29 d.) nagrinėtinas naujo – 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių atitikimas, galimas būtent sprendinių atitikimas, o ne dokumento rengimo būdas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais negalima teigti, kad Projekto sprendiniai neatitinka bendrojo plano sprendinių, t. y, formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai atitinka ir 2016 m. ir 2020 m. bendrojo plano nurodytą funkcinę zoną, žemės sklypo galimas paskirtis ir būdus.
47.3. Teismas neanalizavo visų ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, t. y., kad buvo gauta teigiama NŽT išvada. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktas nurodo, jog suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. Nenuginčijus NŽT išvados ir administracijos direktoriui pagal NŽT išvadą (teigiamą) nepriėmus sprendimo, gyventojams atsiranda galimybė savivaldybės administracijos direktorių apskųsti teismui dėl neveikimo.
47.4. Atsakovas nesutiko su teismo sprendime nurodytu argumentu, jog (duomenys neskelbtini) gatvės koordinuotos ašinės linijos charakteristikos 1998 m. birželio 1 d. įregistravimo Nekilnojamojo turto registro Adresų registre faktas nėra įrodymas, pagrindžiantis šios (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos egzistavimą. Šiuo aspektu rėmėsi Lietuvos Respublikos Adresų registro nuostatų, patvirtintų 2004 m. birželio 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 715 „Dėl adresų registro nuostatų patvirtinimo“ 5 punktu, numatančiu, kad Lietuvos Respublikos adresų registro objekto grafiniai duomenys (toliau - grafiniai duomenys) - specialiais grafiniais formatais išreikšti Registro duomenų bazėje esantys Registro objekto duomenys (ribos, ašinės linijos ir taškai) su prijungtais kitais atributiniais Registro duomenimis, leidžiančiais tiksliai nustatyti pasirinktą objektą. Pagal Lietuvos Respublikos Adresų registro nuostatų 14.5 punktą Registro objektas – gatvė. Teismas neįvertino šio fakto ir įrodymų, pateiktų byloje, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra registruota (statusas galiojantis). Alytaus miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimo keisti (duomenys neskelbtini) gatvės geografinių charakteristikų, todėl registro duomenys yra teisingi ir galiojantys.
47.5. Formuojamos (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje yra įregistruoti žemės sklypai, kuriems suteikti adresai (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), suformuoti detaliaisiais planais, kurie yra patvirtinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurie numato patekimą į šiuos sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo 2019 m. lapkričio 15 d. reikalavimai Nr. ŽP-54 (32.24.) išduoti vadovaujantis Taisyklių 24, 25, 26 ir 27 punktų nuostatomis, galioja viso projekto rengimo proceso metu, kol neprieštarauja teisės aktams ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip penkerius metus. (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai į ŽPDRIS įkelti 2020 m. birželio 29 d., t. y. projekto sprendiniai turi būti parengti pagal išduotus ir galiojančius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus.
47.6. Formuojamas (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypas pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtintą Alytaus miesto bendrąjį planą patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną (GM-1), kurioje galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir būdai – kita paskirtis, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka galiojančio Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius.
47.7. Remiasi NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu ir jame nurodytomis aplinkybėmis.
47.8. Pareiškėjų keliami reikalavimai, kurie iš esmės kildinami iš abstrakčių reikalavimų ir nėra susiję su konkrečia kurio nors iš pareiškėjų pažeista subjektine teise, šiuo atveju priešpriešinami trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtiems interesams turėti įvažiavimą į savo sklypus. Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą.
47.9. Bendrojo plano sprendiniai Gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo zonos (GM-1) teritorijoje kaip Bendro naudojimo erdvių, želdynų zonoje (BZ_I), yra leistinas naudojimo būdas Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (12). Taip pat Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniai numato, kad D kategorijos gatvių sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio. Žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose D kategorijos gatvių trasos gali būti tikslinamos.
47.10. Teritorijoje GM-1 yra gyvenamosios mažo užstatymo zonos prioritetas, tačiau šiai zonai reikalingi keliai, komunikacijos, želdynų normos, aptarnavimo objektai, todėl aiškinamajame rašte ties GM-1 ir BZ_I nurodyti kiti galimi šioje teritorijoje žemės naudojimo būdai, bendrajame plane nurodyta naudojimo paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos – 12. Pareiškėjai neteisingai teigia, jog 2020 metų pakeistu bendruoju planu suprojektuota ir patvirtinta susiekimo sistema nenumato gatvės Projektu planuojamoje teritorijoje, netgi panaikino iki tol bendrajame plane buvusį gatvės kontūrą, t. y. gatvės toje dalyje atsisakyta. Gatvės nėra atsisakyta, tai tik RC pasluoksnis, tai nėra reglamentas, bendrasis planas D kategorijos gatvių nesprendžia, o GM-1 ir BZ_I zonoje nurodomi kiti leistini žemės naudojimo būdai.
47.11. Dviračių ir pėsčiųjų takas yra registruotas jam skirtame sklype, o Projektu formuojamas atskiras sklypas gatvei, sklypai persidengti negali. Pareiškėjo minimo Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014. 10 lentelėje (Nr. 5) yra nurodoma Ds kategorija (kurios minimalus atstumas 5 m), gali būti taikoma esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose. Mažesnis atstumas tarp gatvės yra dėl to, kad nėra laisvos teritorijos, o sklypas formuojamas tarp jau esamų sklypų ribų, jo formavimas privalomas, nes yra sklypai, į kuriuos privažiuojama bus būtent šiuo keliu, ši teritorija tam ir palikta laisva ir kitos galimybės nėra. Šiuo atveju turi būti užtikrinami toje teritorijoje esančių sklypų savininkų/gyventojų interesai (įgyvendinti Taisyklėse nurodyti reikalavimai). Projektu suformuotas kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypas yra reikalingas ne tik susisiekimo tikslams, bet ir kitoms komunikacijoms tiesti, užtikrinant toje teritorijoje esančių žemės sklypų funkcionavimą.
Šalies argumentai
48. NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
49. NŽT apeliaciniame skunde dėsto analogiškus argumentus, nurodytus Administracijos apeliaciniame skunde.
50. NŽT remiasi 2020 m. rugsėjo 25 d. rašte išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais.
51. NŽT pažymi, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktas nurodo, jog suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. Teismas nevertino aplinkybės, kad NŽT pateikė teigiamą išvadą dėl Projekto ir ši išvada yra galiojanti.
Žemesnės instancijos teismas
52. NŽT atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje yra įregistruoti žemės sklypai, kuriems suteikti adresai (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), suformuoti detaliaisiais planais, kurie yra patvirtinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurie numato patekimą į šiuos sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
53. NŽT nurodo, kad Įsakymas ir NŽT sprendimas yra priimti vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais, yra teisėti, pagrįsti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
54. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą.
Šalies argumentai
55. Pareiškėjai nurodo, kad Administracija nutyli esminę faktinę aplinkybę, kad Įsakymu suformuoti du žemės sklypai, t. y. Žemės sklypas Nr. 1, kurio plotas 0,0666 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, ir Žemės sklypas Nr. 2, kurio plotas 0,1745 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, tačiau teritorijų, kuriose suformuoti šie sklypai, faktinė padėtis iš esmės skiriasi. Teritorijoje, kurioje suformuotas Žemės sklypas Nr. 1, seniai yra pastatyta ir įrengta funkcionuojanti (duomenys neskelbtini), o teritorijoje, kurioje suformuotas Žemės sklypas Nr. 2, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, ir dėl kurio yra pateiktas pareiškėjų skundas, jokios gatvės nėra ir niekada nebuvo. Toje miesto dalyje faktiškai yra želdynų teritorija. Tai teritorija, kurioje dominuoja gamtinio kraštovaizdžio struktūros elementai (Nemuno pakrantė, Nemuno vagos 20 laipsnių statumo šlaitas), neužstatyta viešoji erdvė – gamtinės teritorijos, skirtos rekreacijai, plotas mieste. Toje miesto dalyje ir ikisovietiniais, ir sovietiniais laikais buvo miesto pliažas. Šiame sklype nėra žemės naudmenos „kelias“, gatvės šioje teritorijoje niekada nebuvo. Tai yra pieva ir medžiais apaugęs Nemuno šlaitas, per kurį nutiestas rekreacinės paskirties dviračių takas. Be kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų įrodymų, tai, kad nurodytoje ginčo sklypo teritorijoje nėra gatvės, pagrindžia ir Administracijos pareiškėjams pateiktas 2020 m. liepos 27 d. atsakymas Nr. SD-4977(24.1.), kuriuo buvo atmesti pareiškėjų pasiūlymai žemės sklypo formavimo procese. Šiame atsakyme nurodoma, kad dar tik bus rengiamas (duomenys neskelbtini) gatvės techninis projektas.
56. Pareiškėjai laiko nepagrįstu Administracijos apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Šiuo aspektu remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-98-492/2018), kurioje LVAT konstatavo, kad su ginčo žemės sklypu susijusios teritorijos gyventojai turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą gatvei. Pareiškėjai nurodo, kad skunde ir savo paaiškinimuose teismui išsamiai pagrindė savo teisių pažeidimus.
Šalies argumentai
57. Pareiškėjai nurodo, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nei vienas iš atsakovų nepateikė duomenų, kad Projekte rekreacinėje žaliųjų želdynų vietoje formuojant sklypą gatvei ir tokiu būdu sunaikinant ten esančias rekreacines ir gamtines bei kraštovaizdžio vertybes, buvo atsižvelgta į Želdynų įstatymą, Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normas ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694, kad vadovautasi Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“ ir kt. Tai yra, nebuvo skaičiuota ir vertinta, ar toks bendrųjų želdynų, gamtinio karkaso sunaikinimas nepažeis miesto kvartalui privalomų želdynų normų, kraštovaizdžio, gamtos ir kitų gamtos išteklių apsaugos, ar toks sunaikinimas yra racionalus naudojimas, ar tai nepažeis darnaus kultūrinio kraštovaizdžio formavimo normų. Taip pat nėra pateikta jokių skaičiavimų ir pagrindimų, kur yra planuojamos gatvės raudonosios linijos, nėra vertinta, ar suformuotame žemės sklype apskritai yra galimybė įrengti D kategorijos gatvę, atitinkančią STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustatytus kriterijus. Gatvei/vietinės reikšmės keliui planuojamo žemės sklypo plotis nėra pakankamas važiuojamajai daliai ir kitiems kelio elementams, kelkraščiui, drenažui, lietaus nuotekų įrengimui, o tai, kad po 3 metrus iš abiejų pusių privaloma kelio apsaugos zona netilps planuojamame sklype – akivaizdu. Kelio apsaugos zona pateks į besiribojančių sklypų ribas, kas be pagrindo apribos ir pažeis pareiškėjų nuosavybės teises.
58. Pareiškėjų teigimu, rekreacinės zonos sunaikinimas ir vietoje jos gatvės (vieno taršiausių objektų) statyba yra kardinalus pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamosios aplinkos pakeitimas ir turi įtakos pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų gerovei bei užkerta kelią jiems netrukdomai naudotis būstu, taip neigiamai paveikiant jų privatų ir šeimos gyvenimą.
59. Pareiškėjai pažymi, kad Administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad Įsakymo dalies panaikinimas pažeidžia trečiųjų asmenų, kuriems aktualus patekimas į jų sklypus (duomenys neskelbtini), teises, tačiau nurodyti asmenys pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia ir neatlieka aktyvių, neva, jų pažeidžiamų teisių gynimo veiksmų.
60. Pareiškėjai pažymi, kad atsakovai apeliaciniuose skunduose neginčija teismo išvadų, kad Įsakymas grindžiamas negaliojančiu kompleksiniu teritorijų planavimo dokumentu ir pagal negaliojančio plano sprendinius parengtas Projektas. (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio, prasidedančio nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, buvo atsisakyta 2020 m. gegužės 28 d. keičiant bendrąjį planą. Pareiškėjų vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad žemės sklypas negalėjo būti formuojamas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektu. Ginčo teritorijoje nėra žemės naudmenos – „kelias“, ten faktiškai yra pieva ir medžiais apaugęs Nemuno šlaitas. Atsakovai neginčija aplinkybės, kad 2020 m. bendrajame plane ginčo teritorijoje neliko inžinerinės infrastruktūros zonos.
61. Vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjai tvirtina, kad teritorijos naudojimo tipas negali būti nustatomas ne teritorijų planavimo dokumentu, o žemėtvarkos planavimo dokumentu (žemės sklypo formavimo projektu), kuris, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsniu ir LVAT praktika, nėra teritorijų planavimo dokumentas.
62. Byloje atskleistos aplinkybės patvirtina, kad Administracijos nurodomuose 2009 m. detaliuose planuose, kuriais dėl vieno savininko sklypų padalijimo į du atsirado sklypas (duomenys neskelbtini), taip pat sklypas (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentuose numatyti įvažiavimai iš neegzistuojančios (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, buvo tik fikcija. Ir visi šie asmenys žinojo, kad realaus įvažiavimo nesančia (duomenys neskelbtini) g. atkarpa tiesiog nėra, bet sutiko su tokiais planais. Nors detalieji planai patvirtinti 2009 m., tačiau (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkai kaip privažiuodavo prie savo sklypų iš (duomenys neskelbtini) g., taip ir dabar privažiuoja, ir nesama (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa į savo sklypus niekada nevažiavo. Taip pat ir Adresų registro duomenys dėl ginčo atkarpos yra tik gatvės fikcija, kurios 2020 m. bendruoju planu buvo atsisakyta. Nėra tokio teisės akto ir Administracija jo nenurodo, kuris reglamentuotų, jog žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektai rengiami remiantis Adresų registro duomenimis, nors faktiškai nėra nei Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytų statinių, nei 4 punkte numatytų esamų susisiekimo komunikacijų. Su apeliaciniu skundu Administracija taip pat nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog yra oficialūs dokumentai, pagrindžiantys (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpos egzistavimą.
63. Pareiškėjai pažymi, kad Projekto rengimų reikalavimuose, kuriais remiasi Administracija, buvo nurodyta vadovautis būtent galiojančiu bendruoju planu.
64. Pareiškėjų vertinimu, atsakovai netinkamai taiko ir aiškina Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir Taisyklių 67, 68 punktus. Nurodytas teisinis reglamentavimas NŽT teigiamą patikrinimo išvadą nustato kaip būtinąją Projekto patvirtinimo sąlygą, tačiau teigiama NŽT išvada nėra ta sąlyga, dėl kurios Projektas būtinai privalo būti patvirtintas. Žemės sklypų formavimo taisyklių 68 punktas nustato savivaldybės administracijos direktoriaus teisę atsisakyti tvirtinti projektą, nepriklausomai nuo NŽT išvados turinio. Šiuo aspektu remiasi LVAT 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1362/2009
65. NŽT atsiliepime į Administracijos apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
66. Ginčas byloje kilęs dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projektas, ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo Projektu suformuoti žemės sklypai bei nustatyti jų duomenys: 1) Žemės sklypas (sprendinių brėžinyje žymimas projektiniu Nr. 1), plotas 0,0666 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Elektros tinklų apsaugos zonos, Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos, aerodromo apsaugos zonos; 2) Žemės sklypas (sprendinių brėžinyje žymimas projektiniu Nr. 2), plotas 0,1745 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Elektros tinklų apsaugos zonos, Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos, aerodromo apsaugos zonos. Taip pat pareiškėjai ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 2SK-1805-(14.2.110E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. Alytaus mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre”.
67. Dėl pareiškėjų teisės ginčyti šios nutarties 66 punkte nurodytus administracinius teisės aktus.
67.1. Pareiškėjai savo teisę ginčyti administracinius teisės aktus grindžia jų gyvenimo kokybės neigiamais pokyčiais įrengus gatvę pagal (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projektą. Kaip neigiamus veiksnius pareiškėjai nurodo poilsiui ir rekreacijai skirtų teritorijų panaikinimą susisiekimo tinklams vystyti, dėl ko daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai, kraštovaizdžiui, gamtai.
67.2. Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
67.3. 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo, priimant sprendimus, ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), kuri ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ir Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. balandžio 28 d., preambulės septintoje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo individualiai ir kartu su kitais saugoti aplinką bei gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės. Siekdamos sudaryti galimybes ginti šią teisę ir vykdyti nustatytas pareigas, Orhuso konvencijos šalys įsipareigojo užtikrinti teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti, priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje (Orhuso konvencijos 1 straipsnis).
67.4. Teisė į saugią ir švarią aplinką, pareiškėjų argumentų, kuriais grindžiama teisė į teisminę gynybą, kontekste – teisę į poilsiui ir rekreacijai skirtų miesto teritorijų išsaugojimą nuo beatodairiško (neproporcingo) urbanizacijos poveikio, yra konstitucinė teisė, garantuojama visiems asmenims, ji suteikiama nereikalaujant atitikties specialiems reikalavimams (pvz., turėti nuosavybės teises, priklausyti aplinkosaugos teises ginančiam subjektui ar atitikti panašias sąlygas), todėl pažeidimo atveju teismo turi būti ginama. Tai – pakankama pareiškėjų reikalavimo teisę byloje patvirtinančių sąlygų.
67.5. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą pripažinęs, kad pareiškėjai turi reikalavimo teisę ir dėl teisės pažeidimo sprendime pasisakė iš esmės (ABTĮ 5 str. 1 d.).
68. Dėl (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tikslų ir jo tvirtinimo teisėtumo patikros Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste.
68.1. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje teritorijų planavimo dokumentai apibrėžiami kaip kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnyje nurodytos teritorijų planavimo dokumentų rūšys, tarp jų Žemėtvarkos planavimo dokumentai – žemės valdos projektai, nėra nurodyti.
68.2. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais: įgyvendinami šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (1p.); suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka (6 p.).
68.3. Žemės valdos projektas, remiantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalimi, yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai).
68.4. Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Ginčijamame įsakyme šis teisinis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pagrindas nenurodytas, tačiau iš jame įvardijamo projekto tikslo spręstina, kad ginčo projektas rengtas naujų valstybinės žemės sklypų suformavimo tikslu.
68.5. Taigi, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad tokiais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais yra įgyvendinami savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai juos detalizuojant, todėl, visų pirma, sprendžiant, ar toks projektas teisėtai patvirtintas, vertintina, koks yra bendrojo plano sprendinys, o tik tuomet – ar jis galėjų būti detalizuotas tokiu būdu, kaip tai padaryta.
69. Dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinių apibrėžties pagal įstatymą ir Alytaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinių, aktualių šiam ginčui.
69.1. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsniu, savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, atsižvelgiant į rengiamo bendrojo plano mastelį ir pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, inter alia, teritorijos funkcinis zonavimas (1 p.); inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai (6 p.).
69.2. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnį, inžinerinė infrastruktūra – įvairių veiklos sričių, aprūpinančių ūkį ir gyventojus, objektai: inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai (4 p.); inžinerinių komunikacijų koridorius – žemės juosta, skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktūros tiesiniams įrengti ir eksploatuoti (6 p.).
69.3. Minėta (šios Nutarties 69.1 p.), kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles (toliau – Taisyklės) detalizuojant atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, inter alia, teritorijos funkcinis zonavimas (1 p.); inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai.
69.4. Šių Taisyklių 113 punkte nustatyta, kad bendrojo plano sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami savivaldybės bendrojo plano konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai. Parengiamas sprendinių aiškinamasis raštas ir brėžiniai (masteliu M 1:20 000 – M 1:50 000, bendrojo plano rengėjas gali naudoti ir kitą mastelį sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti). Teritorijų funkcinis zonavimas ir tvarkymo režimai aprašyti Teritorijų planavimo normose, funkcinio zonavimo spalvinis žymėjimas – Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje. Sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose jų reikšmes nurodant sutartinių ženklų aprašomosiose lentelėse.
69.5. Pagrindiniame brėžinyje pažymima, inter alia, teritorijų funkcinis zonavimas (Taisyklių 117.2.1 p.); inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai (Taisyklių 117.2.6 p.).
69.6. Byloje nustatyta, kad Projektas parengtas ir Įsakymas priimtas vadovaujantis 2016 m. bendruoju planu, o ne 2020 m. gegužės 28 d. bendruoju planu, kuris jau galiojo skundžiamo Įsakymo priėmimo metu. Todėl vertintina, ar šis Projektas atitinka 2020 m. gegužės 28 d. bendrojo plano sprendinius. Jeigu taip nėra, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad Įsakymas prieštarauja Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatoms ir dėl to neteisėtas. Tačiau, jeigu Projektas atitinka 2020 m. gegužės 28 d. bendrojo plano sprendinius, vien faktas, kad Įsakymas grindžiamas negaliojančiu kompleksiniu teritorijų planavimo dokumentu, pats savaime nesuponuoja tokio projekto, taigi ir ginčijamo Įsakymo, neteisėtumo.
69.7. Vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Įsakymu patvirtinto Projekto aiškinamajame rašte pateikiama 2016 m. bendrojo plano sprendinio ištrauka (1 paveiksle), kur matoma (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa (prasideda nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve), žymima pilku gatvės kontūro žymėjimu. Projektu yra suformuotas žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, skirtas (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpai įrengti. Pagal galiojančio bendrojo plano sprendinius, toje pačioje teritorijos dalyje (Žemės sklype Nr. 2) (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (tęsinio nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve) nėra numatyta – nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve grafiškai pavaizduotame plano sprendinyje (duomenys neskelbtini) gatvės kontūro neliko. 2020 m. gegužės 28 d. bendrojo plano susisiekimo sistemos brėžinys (pareiškėjų skundo 3 paveikslas) patvirtina, kad esama D kategorijos gatvė brėžinyje žymima ištisine pilka linija, o planuojama D kategorijos gatvė – punktyrine pilkos spalvos linija, tačiau nei 2020 m. gegužės 28 d. bendrajame plane, nei jo Susisiekimo sistemos brėžinyje nėra nė vieno iš šių žymėjimų, kurie patvirtintų, kad 2020 m. gegužės 28 d. bendrojo plano pakeitimais (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa buvo išsaugota keičiant bendrąjį planą. Šis susisiekimo sistemos sprendinių pakeitimas akivaizdžiai matomas lyginant Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotus 2016 m. ir 2020 m. bendrojo plano brėžinius, iš kurių matyti, kad nuo 2020 m. birželio 2 d. įregistruoto bendrojo plano brėžinyje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve nėra, t. y. po bendrojo plano pakeitimo ši gatvės atkarpa nenumatoma. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokia susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus teritorija nenumatyta galiojančiame bendrajame plane, kaip šio plano sprendinys (ABTĮ 56 str. 7 d.).
69.8. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl įrodymų vertinimo, nurodytiems šios Nutarties 27 punkte, ir jų nekartoja, tuo pačiu konstatuodama, kad apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais jų nepaneigė (ABTĮ 56 str. 2 d., 5 d.).
69.9. Dėl paminėtų argumentų konstatuotina, kad ginčijamu Įsakymu patvirtintas Projektas ne detalizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius, o nustato sprendinius, kurių nenumato savivaldybės 2020 m. gegužės 28 d. bendrasis planas, taigi Įsakymu yra patvirtintas Projektas, prieštaraujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, todėl yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
70. Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad 2020 m. bendrajame plane (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kuriai Įsakymu suformuotas žemės sklypas, patenka į Gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną GM-1 (bendrojo plano brėžinys), kurioje galima žemės naudojimo paskirtis – kita, ir naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) (Aiškinamojo rašto 2.4.2. lentelė), todėl Projekte nustatytas ir Įsakymu patvirtintas žemės naudojimo būdas buvo galimas ne tik pagal 2016 m. bendrąjį planą, kuriuo vadovautasi rengiant ir tvirtinant Projektą, bet ir pagal 2020 m. bendrąjį planą. Tačiau 2020 m. gegužės 28 d. bendrojo plano Aiškinamojo rašto 8.3 punkto pastabose nurodyta, jog naujai tiesiamoms gatvėms ar jų atkarpoms reikalingos teritorijos tikslinamos žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentais (1 Pastaba); D kategorijos gatvių sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio. Žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose D kategorijos gatvių trasos gali būti tikslinamos (4 Pastaba); įvažiavimai į sklypus ar patekimas į atskiras teritorijas sprendžiami rengiant žemesnio lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus, techninius projektus (5 Pastaba). Remiantis šiais 2020 m. gegužės 28 d. bendrojo plano sprendiniais, Projektu suformuoto žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos yra leidžiamas, tačiau naujai tiesiamoms gatvėms ar jų atkarpoms, o taip pat D kategorijos gatvių trasoms reikalingos teritorijos tikslinamos žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentais (1 ir 4 pastabos), kurių nėra. Taigi, nors Projektu nustatytas žemės naudojimo būdas atitinka 2020 m. gegužės 28 d. bendrojo plano sprendinius, D kategorijos gatvės atkarpai reikalinga teritorija (trasa) nepatikslinta žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais, o, tokių nesant, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą patvirtinančiu Įsakymu iš esmės pažeista Teritorijų planavimo įstatyme numatyta teritorijų planavimo procedūra be teisėto pagrindo eliminuojant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus.
71. Tai, kad yra patvirtinti atskirų žemės sklypų detalieji planai ir numatyti išvažiavimai iš tų sklypų į 2016 m. bendrajame plane numatytą (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinį, niekaip nekeičia teisinio faktinės situacijos vertinimo. Šie individualių žemės sklypų detaliųjų planų sprendiniai gali būti įgyvendinti patvirtinus ginčo teritorijos detalųjį planą, kurio rengimo (baigiamojo etapo metu) procese yra užtikrinama visų suinteresuotų asmenų teisių, nustatytų Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje, įgyvendinimas ir jų apsauga.
71.1. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 47.3 punkte. Nors NŽT išvada yra privalomas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo (tvirtinimo etapo) procedūrinis sprendimas (Žemės įstatymo 40 str. 7 d. 4 p.), savivaldybės administracijos direktoriui, gavus teigiamą išvadą, nekyla besąlyginė pareiga tokį projektą tvirtinti. NŽT išvada nėra savarankiško administracinio ginčo dalykas, nes neturi administracinio teisės akto, tiesiogiai sukuriančio teises ar pareigas, teisinių požymių. Tai, kad administracijos direktoriui, gavus teigiamą NŽT išvadą, nepriėmus sprendimo, gyventojams atsiranda galimybė savivaldybės administracijos direktorių apskųsti teismui dėl neveikimo, teisiniams situacijos vertinimams nėra reikšminga.
72. Teisėjų kolegija, atsakydama į Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 47.4 punkte, remiasi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais pagrįstai pripažinta, jog (duomenys neskelbtini) gatvės koordinuotos ašinės linijos charakteristikos 1998 m. birželio 1 d. įregistruotos Nekilnojamojo turto registro Adresų registre nėra įrodymas, pagrindžiantis šios gatvės atkarpos egzistavimą. Nekilnojamojo turto registro Adresų registro įrašas nėra pagrįstas jokiu teisiniu pagrindu, nes jame nurodyta, kad įregistravimo pagrindas duomenų bazėje nenurodytas. Be to, teisinius padarinius sukelia ir teisinį faktą patvirtina ne daikto ar fakto registracija registruose, o atitinkami administraciniai aktai, teisės aktai, sandoriai, teismų sprendimai ir pan., kurių pagrindu registracija atliekama.
73. Pripažinus neteisėtu bei naikintinu Įsakymą, ginčijamas NŽT sprendimas „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. Alytaus mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre” naikinamas kaip tiesioginis Įsakymo panaikinimo teisinis padarinys.
74. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
75. Dėl nurodytų motyvų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
76. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą.
77. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjų naudai, todėl jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
78. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjus byloje pagal įgaliojimą atstovavo advokatė Aušra Kapočienė, kuri parengė atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundas. Pareiškėja J. R. visų pareiškėjų vardu sumokėjo advokatei už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą 1 000 Eur.
79. Įvertinus pareiškėjų atstovės atliktus veiksmus, tai, kad pareiškėjų sumokėtas atlygis advokatei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, darytina išvada, jog pareiškėjai J. R., kuri visų pareiškėjų vardu apmokėjo advokato išlaidas, iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos lygiomis dalimis priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai J. R. lygiomis dalimis iš atsakovų Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.