Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-851-780/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-11
Bylos Nr.: eI3-851-780/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02701-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Ramūnas Šarka (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Atsakovas: Alytaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: E. M., V. J., B. M., V. S., G. A., N. K., A. Ž., G. Ž., V. L., G. L., R. B., A. B., T. D., D. D., V. M., D. V., J. K., A. K.
Pareiškėjas: J. R., A. S., S. P., R. Š., A. B., J. B., L. B., A. J., N. J., M. J., B. J.

Administracinė byla Nr. eI3-851-780/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02701-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 15.2; 15.8; 16.2.1; 16.2.2; 16.6; 55.1.1; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei A. K.,atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms R. R. ir V. B.,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. Š.,trečiojo suinteresuoto asmens E. M. atstovei advokatei R. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. R., A. S., S. P., S. P., R. Š., A. B., J. B., A. B., L. B., A. J., N. J., M. J., B. J. patikslintą skundą atsakovams Alytaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020-10-05 įsakymo Nr. DV-896 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2020-11-10 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ panaikinimo, tretieji suinteresuotieji asmenys V. J., B. M., V. S., G. A., N. K., N. K., A. Ž., G. Ž., V. L., G. L., R. B., A. B., T. D., D. D., V. M., D. V., J. K., A. K., E. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai patikslintu skundu prašo: 1) panaikint Alytaus miesto savivaldybės administracijos l. e .p. direktoriaus 2020-10-05 įsakymo Nr. DV-896 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas (duomenys neskelbtini)g. 0,1745 ha ploto žemės sklypo Alytuje formavimo projektas ir šio žemės sklypo duomenys; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės sūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2020-11-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. Alytaus mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre”.

Pareiškėjai savo patikslintame skunde, 2021-04-19 rašytiniuose paaiškinimuose ir jų atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020-10-05 įsakymu Nr. DV-896 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintas (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau –Projektas), kuriuo suformuotas žemės sklypas (sprendinių brėžinyje žymimas projektiniu Nr. 2), plotas 0,1745 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Alytaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos gyventojai, su kurių gyvenamąja ir poilsio rekreacine aplinka betarpiškai susijęs Projektas ir Įsakymas, ir kurių teisėtiems interesams tiesioginį poveikį darys patvirtinto Žemės sklypų formavimo projekto sprendiniai, nesutinka su nurodytu Įsakymu ir juo patvirtintu Projektu. Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas vadovaujantis negaliojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles (toliau – Taisyklės) ir kt. teisės aktus. Taisyklių 2 punktas nustato, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Šiuo atveju skundžiamame Įsakyme nurodoma, kad jis priimtas atsižvelgiant į Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016-10-27 sprendimu Nr. T-290 patvirtintus bendrojo plano sprendinius, tai yra, priimtas pagal 2016-06-11 pakeistus 2009 metų Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius. Tačiau Alytaus miesto savivaldybės taryba 2020-05-28 sprendimu Nr. T-169 patvirtino Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimu Nr. T-146 pakeistus sprendinius, todėl nuo 2020-05-28 galioja 2020-05-28 Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinti pakeisti 2009 metų Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniai. Taigi, skundžiamu Įsakymu atsakovė įgyvendino ir realizavo iki 2020-05-28 galiojusio Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius, nors tiek Projekto parengimo metu (2020-06-29) tiek ir Įsakymo priėmimo metu galiojo 2020-05-28 patvirtinti bendrojo plano sprendiniai. Lyginant pakeisto ir galiojančio bendrojo plano sprendinius pareiškėjai nurodo, kad Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog remiantis 2016 m. patvirtintu Alytaus miesto bendruoju planu pertvarkoma teritorija patenka į inžinerinės infrastruktūros zoną - tai teritorija, skirta susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams, komunalinėms įmonėms. Projekto aiškinamajame rašte pateikiama 1 paveiksle nurodyta 2016 metų Alytaus bendrojo plano sprendinio ištrauka, kur aiškiai matomas pilkas gatvės kontūras raudona linija apibrėžtame Įsakymu formuojamame žemės sklype Nr. 2. Pagal 2020-05-28 pakeistus bendrojo plano sprendinius, Projektui aktualioje teritorijos dalyje (formuojamame žemės sklype Nr. 2) atsisakyta gatvės, nes grafiškai pavaizduotame plano sprendinyje neliko gatvės kontūro ir neliko inžinerinės infrastruktūros zonos. Vienas iš bendrojo plano keitimo tikslų, nurodytų 2020-05-28 patvirtintų kompleksiškai pakeistų sprendinių aiškinamajame rašte 13.4 punkte, - naikinti neįgyvendinamus susisiekimo komunikacijų sprendimus. Galiojančiuose 2020-05-28 bendrojo plano sprendiniuose projektuojamoje teritorijoje nurodyta funkcinė zona GM-1 ir BZ_I, remiantis galiojančio Bendrojo plano aiškinamojo rašto 2.2 dalimi, nustato prioritetinę teritorijos funkciją – Gyvenamoji mažo užstatymo intensyvumo zona (GM-1) bei Bendro naudojimo erdvių, žolynų teritorija (BZ_I). Nei TI (inžinerinės infrastruktūros teritorija), nei TK (inžinerinės infrastruktūros koridorius), nei I2 (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) zonos Žemės sklypų formavimo projektu planuojamoje teritorijoje 2020 metų Bendrojo plano sprendiniuose nenustatyta. Pagal kompleksiškai pakeistus 2020-05-28 bendrojo plano sprendinius toje dalyje, kur projektu formuojamas žemės sklypas Nr. 2, nėra funkcinės zonos, skirtos susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams, komunalinėms įmonėms, kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte. Tvirtinant 2020-05-28 pakeistą bendrąjį planą yra patvirtinta pakeista bendrojo plano susisiekimo sistema (žr. skunde pateikiamą 3 pav.), o bendrojo plano susisiekimo sistemos brėžinys yra sudėtinė galiojančio Bendrojo plano dalis. Joje nurodyti gatvių (planuojamų/atsisakytų) sprendiniai yra privalomi. Bendrojo plano susisiekimo sistemos brėžinio sutartiniai ženklai patvirtina, kad esama D kategorijos gatvė brėžinyje žymima ištisine pilka linija, o planuojama D kategorijos gatvė – punktyrine pilkos spalvos linija. Tačiau bendrajame plane ir Susisiekimo sistemos brėžinyje nėra nė vieno žymėjimo, atitinkančio esamą ar planuojamą gatvę Projektu planuojamoje teritorijoje. Projektu projektuojamos gatvės nėra nurodyta ir galiojančio 2020-05-28 patvirtinto bendrojo plano aiškinamajame rašte. 2020-05-28 bendruoju planu suprojektuota ir patvirtinta Susisiekimo sistema nenumato gatvės Projektu planuojamoje teritorijoje, netgi panaikino iki to bendrajame plane buvusį gatvės kontūrą. 2020-05-28 patvirtinto bendrojo plano aiškinamojo rašto 8.3.1 lentelėje įvardintos bendruoju planu numatytos naujos gatvės ir jų atkarpos, taip pat 8.3.2 lentelėje nurodytos perspektyvinės gatvių kategorijos. Naujai tiesiamų gatvių sąrašas pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) g. atkarpa, kuriai formuojamas žemės sklypas Nr. 2, bendrojo plano sprendiniais nėra numatyta ir suplanuota. Pareiškėjai pažymi, kad NŽT atsiliepimu pritaria jų skundo teiginiui, kad Projekto rengėjas turėjo vadovautis galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – 2020 metų Alytaus miesto bendruoju planu, taip pat NŽT konstatavo, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra aprašyti planuojamai teritorijai taikomi 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniai. Tačiau ginčijamo Įsakymo teisėtumą atsakovai grindžia tuo, kad tiek pagal 2016 metų, tiek pagal 2020 metų Alytaus miesto bendrąjį planą, nurodytose funkcinėse zonose, tarp galimų tikslinių žemės naudojimo paskirčių ir būdų galima ir kita paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl Projektas atitinka galiojančio 2020 m. bendrojo plano sprendinius. Tačiau pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad tarp galimų žemės naudojimo būdų Projektu suplanuotoje teritorijoje pagal 2020 m. bendrąjį planą galimas ne tik - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos - bet ir dar kiti aštuoni teritorijos naudojimo būdai. Projekto autorė suprojektuoto žemės sklypo naudojimo būdą - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos - parinko pažeisdama 2020 m. bendrojo plano sprendinius, nes, skirtingai nuo 2016 m. bendrojo plano sprendinių, kuriais ji vadovavosi ir kuriuose tiesiogiai buvo numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa, 2020 m. bendrajame plane ši gatvės atkarpa nėra numatyta. Nors atsakovai remiasi tuo, kad 2020 metų bendrojo plano aiškinamajame rašte nustatyta, jog įvažiavimai į sklypus ar patekimas į atskiras teritorijas sprendžiami rengiant žemesnio lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus, todėl bendrasis planas nedraudžia Projektu suformuoti žemės sklypo šiam tikslui, nes tai leidžia funkcinė teritorijos zona, tačiau pareiškėjai pabrėžia, kad Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, o ne žemesnio lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas. Todėl Projektas neatitinka galiojančio 2020 m. bendrojo plano sprendinių. Jeigu jau buvo projektuojamas įvažiavimas į sklypus, tai turėjo būti sprendžiamas kompleksiniu planavimo dokumentu, o ne žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektu. Taip pat pareiškėjai pažymi, kad 2005-12-22 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-224 toje vietoje, kur Projektu suformuotas žemės sklypas, buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) upės kairiajame krante dviračių, pėsčiųjų takų ir mobilios prieplaukos įrengimo specialusis planas. Pagal šį planą iki 2020-05-28 patvirtintų bendrojo plano pakeitimo sprendinių anksčiau bendrojo plano sprendiniuose buvusio pažymėto (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos kontūro vietoje buvo nutiestas Dviračių takas, o tarp jo ir gyvenamųjų privačių žemės sklypų liko tik labai siauras ruožas (duomenys neskelbtini) upės šlaito ir želdinių, medžių. Skundžiamu Įsakymu ir Projektu siekiama įsprausti D kategorijos gatvę (akligatvį) į gyvenamosios paskirties zoną – labai siaurą valstybinės žemės ruožą, likusį tarp Dviračių tako ir privačių žemės sklypų ribų. Tai sąlygoja, kad ne gatvės kelkraščiai ar šaligatviai, o važiuojamoji gatvės danga ribosis su privačios žemės sklypais, nes nei kelkraščiams, nei šaligatviams tiesiog nelieka vietos. Įsakymu patvirtintu Projektu bus paneigti pagrindimai dviračių tako įrengimo teigiami aspektai, nustatyti Dviračių tako specialiajame plane. Su (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos gyventojų gyvenamąja zona ir aplinka, privačia nuosavybe, rekreacijos ir poilsio zona, tiesiogiai susijęs Įsakymas pažeidžia jų gyvenimo kokybę, pagrįstą objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nustatytą teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionaliu naudojimu, darnaus kultūrinio kraštovaizdžio formavimu. Gatvių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. D1-533 patvirtintas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Šio STR 33 punkto 10 lentelėje nustatyti pagrindiniai gatvių techniniai parametrai, pagal kuriuos D kategorijos gatvei privalomas atstumas tarp gatvės raudonų linijų yra 12 metrų. STR 32 punktas nustato, kad akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Įsakymu patvirtintu Projektu formuojamo Žemės sklypo Nr. 2 matmenys yra žymiai mažesni, negu STR reikalaujamas atstumas tarp D kategorijos gatvės raudonų linijų ir akligatvio apsisukimui nustatytas privalomas plotas. Be to, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad gatvės gyvenamosiose vietovėse yra priskiriamos vietinės reikšmės viešiesiems keliams. Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punkte apibrėžta, kad gatvė – tai kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Kelių įstatymo 12 straipsnis nustato, kad dėl eismo saugumo, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Kelių apsaugos zonų dydis nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, kurio 18 straipsnio 5 punktas nustato, kad vietinės reikšmės IV kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, vien planuojamos gatvės apsaugos juostai reikalinga 6 metrų pločio juosta, o suprojektuoto sklypo plotis vietomis nesiekia ir 5 metrų. Planuojamas sklypas negali užtikrinti gatvei keliamų reikalavimų, neatitinka gatvei nustatytų parametrų, o sklype nutiesus vien tik važiuojamąją dalį, netilptų apšvietimas, lietaus surinkimo, drenažo įrenginiai bei kelio apsaugos juosta vienareikšmiškai tektų besiribojantiems privačių asmenų žemės sklypams kas apsunkintų besiribojančių žemės sklypų savininkų nuosavybės teisę, nes jų sklypuose bus nustatoma kelio apsaugos zona ir taikomi ribojimai. Taip pat pareiškėjai nurodo, kad Projekte nesivadovauta Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu LR aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų, ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, pažeisti Taisyklių 65¹ bei 67 punktai. NŽT 2020-09-29 Projekto patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas) nurodyta: „Tikrinimo metu nustatyta, kad nepateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostą ir apsaugos zoną, todėl nėra aišku ar planuojama teritorija nepatenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos teritoriją (Taisyklių 50.2 papunktis). Tvirtinti žemės valdos projektą galima tik įvertinus šiuos mažareikšmius trūkumus“. Projekto 2020-09-30 Aiškinamojo rašto papildyme Nr. S-9404 nurodyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai formuojamam žemės sklypui, nenustatomos, nes (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaitui nustatytas 20 / 21° paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas, teigiama, kad (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos juosta yra 25 metrai ir ši juosta pilnai patenka tik į žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (dviračių tako žemės sklypo) teritoriją ir naujai formuojamo (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo neįtakoja. Savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad NŽT tikrinimo akte nurodyti trūkumai buvo mažareikšmiai, todėl gavus teigiamą NŽT tikrinimo aktą/išvadą, administracijos direktorius privalo patvirtinti žemės sklypo formavimo projektą. Pareiškėjai nesutinka, kad NŽT nustatyti trūkumai yra mažareikšmiai. Taisyklių 65¹ punktas nustato, kokie Projekto trūkumai yra mažareikšmiai - skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitų techninių klaidų, kurias būtina ištaisyti, tačiau jų ištaisymas nepakeičia Projekto sprendinių ir nesudaro pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims. Patikrinimo akte nurodyta, kad „nėra aišku, ar projektuojama teritorija nepatenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos juostą ar zoną“, todėl minėto trūkumo šalinimas gali pakeisti projekto sprendinius, kas reiškia, kad Patikrinimo akto surašymo metu nebuvo aišku, ar trūkumo šalinimas pakeis, ar nepakeis projekto sprendinius. LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 punkto 1 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos teritorijos (Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos ir zonos) nustatomos patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose. Šių dokumentų pagrindu jos įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Projekto sprendinio - teritorijų, kuriose gali būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - nustatymo/nenustatymo negalima laikyti mažareikšmiu Projekto trūkumu ir jo taisyti mažareikšmiams trūkumams nustatyta tvarka. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5 punktas nustato, kad apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos tokiu atstumu (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje): kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 10° ir didesnis – 25 m. (5.1.3. p.). Gyvenamosiose teritorijose – 5.1–5.3 punktuose nurodyti atstumai didinami 2 kartus (6.1. p.). Projekto rengėja 2020-09-30 papildydama aiškinamąjį projekto raštą nurodė, kad pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 20/21°, todėl taikė Aprašo 5.1.3. punktą ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apsaugos juosta lygi 25 metrams. Tačiau aiškinamojo rašto papildyme pateiktas pakrantės apsaugos juostos ribos brėžinys be jokio mastelio, todėl negali būti tinkamai įvertina, kad brėžinyje pavaizduotas 25 metrų atstumas. Be to, Aprašo 5 punktas nustato, kad apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o nuo kranto linijos tik tada, kai pakrantės šlaito nėra. Apraše (sąvokose) nustatyta, kad upės pakrantės šlaitas – vagos arba slėnio šlaitas, jeigu jis nutolęs nuo kranto linijos ne toliau kaip 50 metrų bei yra 20 laipsnių ir daugiau statumo ir ne mažiau kaip 1 m aukščio. Nors šiuo atveju pakrantės šlaitas yra, ir pati projekto rengėja nustatė, kad jis yra 20 laipsnių ir daugiau statumo, tačiau iš aiškinamojo rašto papildymo pateikto brėžinio aiškiai matyti, kad apsaugos juostos išorinė riba matuota nuo kranto linijos. Šlaito riba net nepažymėta. Šis Projekto sprendinys ir aiškinamojo rašto papildyme nurodytas Projekto sprendinio dėl (duomenys neskelbtini) apsaugos juostos sąlygos netaikymas nesuderintas ir nepatikrintas Taisyklių 62 ir 65 punktų nustatyta tvarka. Be to, (duomenys neskelbtini) apsaugos juostos sąlygos netaikymo neteisėtumą pagrindžia tai, kad su projektuojamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Alytus, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Alytus, nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išrašuose (9.2 punktuose) nurodyta, jog šiems žemės sklypams įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis) ir Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis), nors pačios atsakovės pateikta ištrauka iš www.regia.lt pagrindžia, kad šių žemės sklypų teritorija, vertinant nuo (duomenys neskelbtini) upės, yra už projektuojamo žemės sklypo. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) apsaugos juosta tęsiasi nuo (duomenys neskelbtini) ir siekia net toliau nuo (duomenys neskelbtini) už projektuojamą žemės sklypą esančius žemės sklypus. Tai patvirtina ir vėliau nei ginčijamas Įsakymas priimtas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-05-06 įsakymas Nr. DV-546, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, formavimo pertvarkymo projektas. Juo šalia (duomenys neskelbtini) žemės sklypo buvęs laisvos valstybinės žemės plotelis (0,0293 ha) buvo prijungtas prie trečiojo asmens E. M. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Alytus, ir visame padidintame iki 0,920 ha. sklype, esančiame nuo (duomenys neskelbtini) toliau, negu ginčo gatvės sklypas, buvo apskaičiuota ir nustatyta (duomenys neskelbtini) upės apsaugai specialiosios žemės naudojimo sąlygos: 163 – Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis); 164 – Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis). Šie Nekilnojamojo turto registro duomenys paneigia Aiškinamojo rašto papildymo teiginį, jog (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos juosta pilnai patenka tik į žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (dviračių tako sklypo) teritoriją ir naujai formuojamo (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo neįtakoja. NŽT Alytaus skyrius, vadovaudamasis Įsakymu, 2020-11-10 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. Alytaus mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre” (toliau – Sprendimas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės savivaldybės administracijos Įsakymas yra neteisėtas ir pareiškėjai prašo jį panaikinti, neteisėtas yra ir NŽT Alytaus skyriaus Sprendimas, nes jis priimtas neteisėto Įsakymo pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Atsakovas 1) nesutinka su pareikštu Skundu. Savo atsiliepime ir atstovės teismo posėdyje nurodo, kad pareiškėjai nenurodė, kokios jų teisės ar jų interesai šiuo atveju pažeidžiami. Kai kurie iš pareiškėjų nurodo savo gyvenamąsias vietas visiškai nutolusiose vietose nuo ginčo objekto, kurios net nesiriboja ir/ar ženkliai nutolę nuo ginčo Sklypo. Iš Skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjai siekia ginti viešąjį interesą, nors to skunde tiesiogiai ir neįvardija. Tačiau viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Jeigu tokia teisė įstatymu besikreipiantiems asmenims nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Pareiškėjams nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, todėl vien šiuo pagrindu skundas turi būti atmestas. Dėl pareiškėjų skundo argumentų nurodo, kad pagal Taisyklių 5 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, viešinamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte yra aiškiai reglamentuota, jog suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. Šiuo atveju NŽT teigiama išvada buvo gauta ir skundžiamame 2020-10-05 įsakyme yra nurodyta, jog jis, be kita ko, yra priimamas, atsižvelgiant į NŽT 2020-09-29 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - NŽT patikrinimo aktas/išvada). Jame nurodoma, jog tvirtinti žemės valdos projektą galima įvertinus mažareikšmius trūkumus, o 5 punkte nurodyta, jog žemės valdos projekto viešinimo, derinimo procedūros atliktos vadovaujantis žemės valdos projektų rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Vienintelė nurodyta pastaba NŽT patikrinimo akte, nurodant mažareikšmius trūkumus, jog buvo nepateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostą ir apsaugos zoną, todėl nėra aišku, ar planuojama teritorija nepatenka į paviršinių vandens telkinių zonos teritoriją (Taisyklių 50.2 papunktis). Galutinė NŽT patikrinimo išvada - tvirtinti žemės valdos projektą galima įvertinus mažareikšmius trūkumus. Jeigu NŽT būtų nustačiusi trūkumus, tokius, kurie yra nurodyti pareiškėjų skunde, išvada būtu buvusi neigiama. Atsižvelgiant į NŽT pastabą buvo gautas 2020-09-30 Projektų rengėjo aiškinamojo rašto papildymas, kur paaiškinta, kaip apskaičiuojama (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juosta, vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-17 įsakymu Nr. 540. Nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juosta lygi 25 m ir nepatenka į naujai formuojamą (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypą, todėl jam nėra nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: „Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis)“ ir „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis)“. Taigi, Projekto rengėjas motyvuotai išanalizavo NŽT pateiktą mažareikšme pastabą ir patikslino (pašalino mažareikšmius trūkumus), jog šios zonos šiai teritorijai nenustatomos. Gavus šį projekto rengėjo aiškinamojo rašto papildymą (pašalinus mažareikšmius trūkumus), Projektas buvo patvirtintas Įsakymu. Taisyklių 65¹ punkte yra imperatyviai nurodyta, jog kai Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ar tvirtinimo procedūrų metu nustatoma trūkumų, kurie yra mažareikšmiai, ištaisius šiuos trūkumus, pakartotinai Projekto susipažinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros neatliekamos. Pareiškėjų atstovas skunde nenurodo, jog jis jau buvo kreipęsis dėl Skunde nurodomų klausimų tiek į Atsakovą 1, tiek, skųsdamas pateiktą atsakymą, į NŽT, ir tiek Atsakovas 1, tiek NŽT pateikė detalius, argumentuotus paaiškinimus, o su Pareiškėjų atstovo pastabomis nesutiko. Pareiškėjams buvo atsakyta 2020-07-27 Atsakovo 1 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės koordinuotos ašinės linijos charakteristikos 1998-06-01 įregistruotos Nekilnojamojo turto registro Adresų registre, taip pat paaiškinta, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) suformuoti detaliaisiais planais, kurie yra patvirtinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-17 įsakymu Nr. DV-531 ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-03-27 sprendimu Nr. T-67, kurie numato patekimą į šiuos sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodyta, kad Taisyklių 42 ir 49¹.2 punktų nuostatos taip pat numato, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Pareiškėjų atstovas šį Atsakovo 1 atsakymą apskundė NŽT, nurodydamas, kad Projektas negali būti derinamas, o turi būti priimtina išvada dėl tikslingumo Projekto netvirtinti. NŽT 2020-09-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjams atsakymą, kuriame informavo, kad naujo valstybinės žemės sklypo Nr. 2 formavimas neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, o Projekto organizatorius skundžiamu raštu motyvuotai atsakė į Pareiškėjų pasiūlyme pateiktas pastabas. NŽT savo 2020-09-25 atsakyme pastebėjo, jog Projekto rengėjas, pateikdamas Projekto sprendinius, turėjo nurodyti, jog vadovaujasi galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu - 2020 metų Alytaus miesto bendruoju planu, bet pabrėžė esminį dalyką, jog pagal 2016 metų Alytaus miesto bendrąjį planą projektuojama teritorija patenka į mišrią gyvenamosios paskirties teritorijos funkcinę zoną, o pagal 2020 metų Alytaus miesto bendrąjį planą - į gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo teritorijos funkcinę zoną, tačiau ir pagal 2016 metų ir pagal 2020 metų Alytaus miesto bendrąjį planą, šiose zonose tarp galimų pagrindinių tikslinių žemės naudojimo paskirčių ir būdų galima ir kita paskirtis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, jog „įvažiavimai į sklypus ar patekimas į atskiras teritorijas sprendžiami rengiant žemesnio lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus“. NŽT nurodė, jog pareiškėjų minimas dviračių takas nekonkuruoja su naujai suformuotu žemės sklypu, kuriame numatyta kelio atkarpa, būtina patekimui į esančius žemės sklypus, o papildo vienas kitą, t. y. naujai formuojamas žemės sklypas Nr. 2 neprieštarautų projektuojamai teritorijai taikomiems galiojantiems specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. NŽT pažymėjo, jog privažiavimas prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) numatytas iš žemės sklypų šiaurinės pusės, t. y. per formuojamą žemės sklypą. Šį atsakymą, jeigu pareiškėjai nesutiko su jame nurodytomis išvadomis, jie turėjo teisę apskųsti per vieną mėnesį nuo jo gavimo, tačiau to nepadarė, o jau patvirtinus Projektą kreipėsi į teismą, ginčydamas Įsakymą. Atsakovas 1 pažymi, jog tas faktas, kad Įsakymo preambulėje yra nurodyta, kad vadovaujamasi tik 2016 metų bendruoju planu, nepaneigia fakto, jog Projektas atitinka 2020 metų Alytaus miesto bendrąjį planą, nes ir pagal 2016 metų, ir pagal 2020 metų Alytaus miesto bendrąjį planą šiose zonose tarp galimų pagrindinių tikslinių žemės naudojimo paskirčių ir būdų galima ir kita paskirtis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Projekto vykdymo procedūros atliktos tinkamai, ką patvirtino ir NŽT patikrinimo aktu. 2020 m. Bendrojo plano sprendiniai Gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo zonoje (GM-1) teritorijoje kaip Bendro naudojimo erdvių, želdynų zonoje (BZ_I) yra leistinas naudojimo būdas Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2). Taip pat Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniai numato, kad D kategorijos gatvių sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio. Žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose D kategorijos gatvių trasos gali būti tikslinamos. Pareiškėjų nurodomo 2020 m. bendrojo plano aiškinamojo rašto 13.4 p. kalba apie magistralinius susisiekimo koridorius, kurie sprendžiami miesto atžvilgiu, t. y. A, B, C gatvių kategorijos. Tuo tarpu D gatvių kategorijos sprendžiamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais. Bendrasis planas D kategorijos gatvių nesprendžia, o GM-1 ir BZ_I zonoje nurodomi kiti leistini žemės naudojimo būdai, tarp kurių ir nurodyta Įsakymu patvirtintame Projekte naudojimo paskirtis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos - I2. Jokios gatvės 2020 m. bendrajame plane niekur nėra atsisakyta, tai tik RC pasluoksnis, tai nėra reglamentas, kaip minėta, Bendrasis planas D kategorijos gatvių nesprendžia. Pareiškėjų minimas Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014. „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 10 lentelėje yra nurodoma gatvės Ds kategorija (kurios minimalus atstumas 5 m), gali būti taikoma esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose. Taigi, mažesnis atstumas tarp gatvės dėl to, kad jau nėra teritorijos laisvos, o sklypas formuojamas tarp jau esamų sklypų ribų, o jo formavimas privalomas, nes ten yra sklypai, į kuriuos privažiuojama bus būtent šiuo keliu, ši teritorija tam ir palikta laisva, ir kitos galimybės nėra. Šiuo atveju turi būti užtikrinami toje teritorijoje esančių sklypų savininkų/gyventojų interesai.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT arba Atsakovas 2) nesutinka su pareiškėjo reikalavimu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į patikslintą skundą ir atstovė teismo posėdyje nurodo, kad pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teigiamą išvadą, kad šį projektą galima tvirtinti. NŽT išnagrinėjo pareiškėjų 2020-08-11 skundą „Dėl atsisakymo atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus dėl žemės sklypo formavimo projekto (Paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini))“ (toliau – Skundas), susijusį su valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) g., Alytuje, formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – Projektas) rengimu. Projekto organizatorius – Alytaus miesto savivaldybė (toliau – Projekto organizatorius) 2020-07-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastabų dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto ((duomenys neskelbtini))“ (toliau – Skundžiamas raštas) pateikė motyvuotą atsisakymą atsižvelgti į pasiūlymą dėl Projekto, kuriame informavo, jog nesutinka su pareiškėjų Pasiūlyme pateiktomis pastabomis. Skunde buvo teigiama, jog Projektas neatitinka galiojančio Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių, nevertinti specialieji planai, turintys įtakos planuojamai teritorijai. Pareiškėjų atstovui 2020-09-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – Atsakymas) buvo atsakyta, kad Projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į Alytaus miesto bendrąjį planą, patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016-10-27 sprendimu Nr. T-290 (toliau – 2016 metų Alytaus miesto bendrasis planas). Projekto rengimo metu, Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-05-28 sprendimu Nr. T-169 buvo patvirtintas naujas Alytaus miesto bendrasis planas (toliau – 2020 metų Alytaus miesto bendrasis planas). 2020 metų Alytaus miesto bendrasis planas yra patvirtintas 2020-05-28, o Projekto sprendiniai pateikti 2020-06-29, todėl Projekto rengėjas, pateikdamas Projekto sprendinius, turėjo vadovautis galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – 2020 metų Alytaus miesto bendruoju planu. NŽT taip pat pažymėjo, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra aprašyti planuojamai teritorijai taikomi 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniai, tačiau ir pagal 2016 metų Alytaus miesto bendrąjį planą, ir pagal 2020 metų Alytaus miesto bendrąjį planą, šiose zonose tarp galimų pagrindinių tikslinių žemės naudojimo paskirčių ir būdų galima ir kita paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taip pat buvo pažymėta ir tai, kad 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad „įvažiavimai į sklypus ar patekimas į atskiras teritorijas sprendžiami rengiant žemesnio lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus“. Atsakyme atkreiptas dėmesys į tai, kad 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano aiškinamajame rašte, kaip vienas iš uždavinių, susijusių su susisiekimo sistema, yra „sudaryti sąlygas atsirasti integruotai (intermodalinei) susisiekimo sistemai, sujungiančiai visas judumo formas (viešojo transporto, pėsčiųjų ir dviračių, individualaus transporto), kurios ne konkuruoja, o papildo viena kitą“. Šiuo atveju, dviračių takas, numatytas projektuojamai teritorijai Pareiškėjų Skunde minimuose galiojančiuose specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, nekonkuruotų su naujai formuojamu žemės sklypu, kuriame numatyta kelio atkarpa, būtina patekimui į esančius žemės sklypus, o papildytų vienas kitą, t. y. naujai formuojamas žemės sklypas, Projekte pažymėtas Nr. 2 (toliau – formuojamas žemės sklypas Nr. 2), neprieštarautų projektuojamai teritorijai taikomiems galiojantiems specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Atsakyme pažymėta, kad pagal Skundžiamame rašte pateiktą informaciją ir pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, privažiavimas prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) numatytas iš žemės sklypų šiaurinės pusės, t. y. per formuojamą žemės sklypą Nr. 2. Atsakyme pareiškėjai buvo informuoti, kad Projektas parengtas atsižvelgiant į galiojančius 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius, t. y. naujo valstybinės žemės sklypo Nr. 2 formavimas neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, o Projekto organizatorius Skundžiamu raštu motyvuotai atsakė į pareiškėjų Pasiūlyme pateiktas pastabas. Tačiau Pareiškėjų atstovas NŽT 2020-09-25 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) neapskundė, todėl darytina išvada, kad su NŽT atsakyme išdėstytais motyvais ir argumentais sutiko. NŽT 2020-09-29 pateikė žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Aktas), kuriame nurodė jog tvirtinti žemės valdos projektą galima įvertinus mažareikšmius trūkumus. Akto 5 punkte nurodyta, jog žemės valdos projekto viešinimo, derinimo procedūros atliktos vadovaujantis žemės valdos projektų rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Nustatyti mažareikšmiai trūkumai (tikrinimo metu nustatyta, jog buvo nepateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostą ir apsaugos zoną, todėl nėra aišku ar planuojama teritorija nepatenka į paviršinių vandens telkinių zonos teritoriją (Taisyklių 50.2 papunktis) ir kt.). Buvo paprašyta įvertinti nurodytus trūkumus. Taisyklių 65¹ punkte yra nurodyta, jog kai nustatoma trūkumų, kurie yra mažareikšmiai, ištaisius šiuos trūkumus, pakartotinai Projekto susipažinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros neatliekamos. NŽT Alytaus skyriaus vedėja, vadovaudamasi įsakyme nurodytais teisės aktais ir atsižvelgdama į Įsakymą bei į Alytaus miesto savivaldybės administracijos prašymą, 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus matininkės I. G. parengtą elektroninę žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės ,,GeoMatininkas“ elektroniniame archyve ir nusprendė kreiptis į valstybės įmonės Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. Taisyklių VII dalies „Projektų įgyvendinimas“ 81 punkte nurodyta, kad pagal projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, parengiamos jų kadastro duomenų bylos. Žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimais nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registrui dėl žemės sklypų pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, įregistravimo (82 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Įsakymas ir NŽT 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ priimti teisėtai, todėl nenaikintini.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. sutinka su pareiškėjų pareikštu skundu ir prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodė, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia jos teises, nes su jos sklypu besiribojančioje žemėje vietoj bendro naudojimo žalios ir rekreacinės dviračių tako zonos, pačioje (duomenys neskelbtini) pakrantėje formuojamas sklypas gatvei. Dėl sklypų, kuriems atsakovė nurodo formuojanti privažiavimą, nurodė, kad nuo seno visi sklypai (projekto dalyje), esantys (duomenys neskelbtini) pakrantėje, buvo suformuoti taip, kad jie visi turėjo ir turi įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Tačiau keletas (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų savininkų, (kaip nurodo atsakovė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.) padalijo savo žemės sklypus pusiau taip, kad viena dalis liko prie (duomenys neskelbtini), o kita dalis buvo suformuota prie (duomenys neskelbtini) pakrantės. Šiai daliai šie asmenys 2009 m. suprojektavo įvažiavimus nuo (duomenys neskelbtini) pusės, nors jokios gatvės ir privažiavimo iš ten į juos niekada nebuvo ir nėra. Jau daugiau kaip dešimt metų šie asmenys eksploatuoja šiuos sklypus patekdami per savo sklypus iš (duomenys neskelbtini). Iš vieno turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šie asmenys įsiregistravo antrus sklypus ir siekia nepriklausomo įvažiavimo į juos, kai turi privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės sprendimo panaikinimas nepažeistų teisėtų jų lūkesčių, nes gatvės ten niekada faktiškai nebuvo ir nėra suplanuota galiojančiais Alytaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniais. Viešinant ir derinant dviračių tako planą, gyventojams buvo akcentuojamas vietovės konservaciniu bei estetiniu požiūriais vertingas gamtinis-kultūrinis kraštovaizdžio rekreacinis potencialas, visas jo kompleksas. Dviračių tako trasa nutiesta suformuotoje bendro naudojimo rekreacinėje teritorijoje. Dviračių tako projektu viešai savivaldybės buvo deklaruojama, kad tako įrengimas sudarys precedentą tolesniam rekreacinės teritorijos tvarkymui ir naudojimui toje miesto dalyje. Dabartiniu projektu savivaldybė paneigia ne tik savo viešas deklaracijas, bet ir ketina suniokoti suformuotą bendro naudojimo želdinių rekreacinę teritoriją.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. Ž. ir A. Ž. sutinka su pareiškėjų pareikštu skundu ir prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodė, kad Įsakymu suformuotas žemės sklypas gatvei su jų žemės sklypo riba besiribojančioje teritorijoje. Gatvei sklypą ketinama suformuoti (duomenys neskelbtini) krantinėje (šlaite), konservaciniu bei estetiniu požiūriu vertingame gamtiniame-kultūriniame kraštovaizdyje, turinčiame rekreacinį potencialą, kur nuo seno visada buvo bendro naudojimo želdinių rekreacinė miesto teritorija. Toks esamo ir faktinio žemės naudojimo būdo keitimas pažeidžia jų teisėtus interesus, nes nutiesus dviračių taką, likusioje labai siauroje žalio (duomenys neskelbtini) šlaito juostoje (kuri iš vienos pusės ribojasi su dviračių tako sklypu, iš kitos su jų sklypu) gatvės važiuojamoji dalis (danga) ribosis tiesiogiai su jų sklypu. Visiškai nelieka vietos net mažiausiai teisės aktais reglamentuotai vietinės reikšmės kelio apsaugos zonai, kuriai turi būti skiriama žemes juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų. Viso gatvei formuojamo sklypo plotis nesiekia vietomis ir 5 metrų. Nurodytoje teritorijoje individualių namų sklypai turėjo ir turi įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini) g. Galiojančiame bendrajame plane nenumatyta gatvė šioje miesto dalyje. Projektas parengtas pažeidžiant galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, teisės aktus. Visiškai neatsižvelgta į (duomenys neskelbtini) upės apsaugą, kraštovaizdžio reikalavimus.

Tretieji suinteresuoti asmenys T. D. ir D. D. nepritaria kelio tiesimui (duomenys neskelbtini) gatvėje ir prašo panaikinti Įsakymą. Atsiliepime nurodė, kad jų nuomone, svarbu išsaugoti žalią zoną, augmeniją ir tausoti aplinką, nes tai tiesiogiai paveiktų (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos gyvenamąją ir poilsio rekreacinę zoną. Be to, atsižvelgiant į dabartinį išdėstymą ir reljefą, mano, kad esamas valstybinis plotas yra nepakankamas D kategorijos kelio ir akligatvio tiesimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. M. nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų reikalavimais. Atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad jos mirusiam tėvui A. J. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, kuris ribojasi su ginčo objektu esančia teritorija. Ji su broliu V. S. faktiškai valdo paveldėtą tėvo turtą. Planuojamas tiesti D kategorijos kelias nepažeidžia jos kaip (duomenys neskelbtini) esančio sklypo savininkės interesų, tačiau tuo atveju, jeigu būtų patenkintas pareiškėjų skundas, būtų reikšmingai pažeisti jos ir brolio interesai, susiję su (duomenys neskelbtini) esančiu sklypu ir jame esančiu namu. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu 2008-07-17 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-27 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-67. Šiuo planu patekimas į naujai suformuotą sklypą ir privažiavimas prie pastatyto namo numatytas tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Tai paneigia pareiškėjų teiginį, kad toje vietoje gatvė niekada nebuvo numatyta. Ji tik nebuvo įrengta. Alytaus miesto savivaldybės formuojamas žemės sklypas ir planuojama tiesti D kategorijos gatvė visiškai atitinka jų teisėtą interesą turėti privažiavimą prie valdomo žemės sklypo ir jame esančio namo, o patenkinus pareiškėjų skundą šis jų teisėtas interesas būtų reikšmingai pažeistas, į sklypą (duomenys neskelbtini) gatve būtų galima patekti tik pėsčiomis arba dviračiu, bet ne automobiliu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. nesutinka su pareiškėjų reikalavimais. Atsiliepime nurodė, kad Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas detaliuoju planu, 2008-07-17 patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-531 ir 2009-03-27 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-67. Šiuo planu patekimas į naujai suformuotą sklypą numatytas tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o tai paneigia pareiškėjų teiginį, kad toje vietoje gatvė niekada nebuvo numatyta. Formuojamas žemės sklypas ir planuojama tiesti D kategorijos gatvė visiškai atitinka jų teisėtą interesą turėti privažiavimą prie valdomo žemės sklypo ir jame esančio namo, o patenkinus pareiškėjų skundą šis mūsų teisėtas interesas būtų reikšmingai pažeistas.

Žemesnės instancijos teismas

Tretieji suinteresuoti asmenys R. B. ir A. B. nesutinka su pareiškėjų reikalavimais. Teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kuriai ginčijamu Įsakymu suprojektuotas žemės sklypas, buvo suprojektuota tik nebuvo įrengta. Jie mano, kad vietos gatvei faktiškai užtektų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. nesutinka su pareiškėjų reikalavimais. Atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje palaikė argumentus, kad pareiškėjų skunde nurodytos gyvenamosios vietos namų valdų sklypai neturi bendrų ribų su ginčijame Įsakyme suprojektuotais sklypais ir pareiškėjai nenurodė, kokios teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeidžiami, savivaldybės administracijos priimtu įsakymu. Dispozityvumo principas kreipiantis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą pasižymi tam tikra specifika. Viešojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla, todėl pareiškėjai nėra įgalioti ginti viešąjį interesą. Be to, pareiškėjai galėjo skųsti, bet neskundė NŽT 2020-09-25 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl skundo nagrinėjimo", kuriuo jų pastabos dėl projekto buvo atmestos. Trečiasis asmuo E. M. sklypą (duomenys neskelbtini) įsigijo 2017-01-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 2019 metais pradėti projektavimo darbai ir suformuotas kelias suteikė galimybę jai ir kitiems gretimų sklypų savininkams patekti į savo namų valdas. Kito patekimo į savo sklypą ji neturi. Panaikinus Įsakymą būtų pažeistos jos, kaip savininkės teisės tinkamai naudotis ir disponuoti savo asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, Įsakymas priimtas teisėtai, todėl nenaikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjai ginčija Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-05 įsakymo Nr. DV-896 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas (duomenys neskelbtini) g. 0,1745 ha ploto žemės sklypo Alytuje formavimo projektas ir šio žemės sklypo duomenys (toliau – Įsakymas), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės sūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2020-11-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. Alytaus mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre” (toliau – Sprendimas).

Įsakymu patvirtintas (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas). Įsakyme nurodyta: „<...> 1.6. suprojektuoto žemės sklypo (sprendinių brėžinyje žymima projektiniu Nr. 2) duomenys:

1.6.1. plotas 0,1745 ha;

1.6.2. pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita;

1.6.3. naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos;

1.6.4. specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu): 109 - Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos (III skyrius, šeštasis skirsnis), 149 - Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius, dešimtasis skirsnis), 165 - aerodromo apsaugos zonos (III skyrius, pirmasis skirsnis) <...>“.

Sprendimu NŽT, atsižvelgdama į Įsakymą ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos prašymą, suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis bei nusprendė kreiptis į VĮ „Registrų centras“ pateikiant prašymą įregistruoti šio sprendimo 1 punkte suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą.

Dėl pareiškėjų teisės kreiptis į teismą

Atsakovas 1 ir trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. prašo atmesti pareiškėjų skundą tuo pagrindu, kad jie gina viešąjį interesą, tačiau pagal įstatymą nėra įgalioti tą daryti.

Pareiškėjai savo skunde nurodo ir atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad jie gina ne viešąjį, o savo interesą, nes skundžiamu Įsakymu ir Sprendimu siekiama įsprausti D kategorijos gatvę (akligatvį) į gyvenamosios paskirties zoną – labai siaurą valstybinės žemės ruožą, kuris liko tarp Dviračių tako ir privačių žemės sklypų ribų. Pareiškėjai teigia, kad važiuojamoji gatvės danga ribosis su privačios žemės sklypais, nes nei kelkraščiams, nei šaligatviams tiesiog nelieka vietos, Įsakymu patvirtintu Projektu bus paneigti pagrindimai dviračių tako įrengimo teigiami aspektai, nustatyti Dviračių tako specialiajame plane. Pareiškėjai teigia, kad su jų gyvenamąja zona ir aplinka, privačia nuosavybe, rekreacijos ir poilsio zona, tiesiogiai susijęs Įsakymas pažeidžia jų gyvenimo kokybę, pagrįstą objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nustatytą teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionaliu naudojimu, darnaus kultūrinio kraštovaizdžio formavimu.

Įvertinęs šalių argumentus teismas atmeta Atsakovo 1 ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentą, kad pareiškėjai neturi teisės ginčyti Įsakymą kaip nepagrįstą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus). Teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-6-492/2021).???

Nei skunde, nei savo rašytiniuose paaiškinimuose, nei atstovės argumentuose teismo posėdyje pareiškėjai nenurodo, kad jie gina viešąjį interesą. Priešingai, jie nurodo, kad skundžiami administraciniai aktai pažeidžia jų, kaip miesto dalies ((duomenys neskelbtini) seniūnaitijos), su kuria susijęs formuojamas ginčo žemės sklypas, gyventojų asmenines teises ir interesus, nes jie, be kita ko, turi šioje miesto dalyje ir žemės sklypus su pastatais, o ginčo teritorija naudojasi rekreacijos tikslais. Teismas pripažįsta, kad Įsakymu patvirtintu Projektu ir Sprendimu suformuotas žemės sklypas, skirtas gatvei įrengti, neabejotinai turi įtakos pareiškėjų gyvenimo kokybei, nes jų gyvenamoji aplinka ir privati nuosavybė yra greta (kai kurių ribojasi) ketinamos įrengti gatvės, kuri užimtų visą suprojektuotą žemės sklypą, todėl pareiškėjų šiuo metu naudojama rekreacijos ir poilsio zona, esanti šalia dviračių tako ant (duomenys neskelbtini) pakrantės, sumažėtų ketinamos įrengti gatvės sąskaita. Tai reiškia, kad pareiškėjai yra asmeniškai suinteresuoti ginčijamų administracinių aktų teisėtumo patikrinimu ir turi teisę dėl kreiptis į teismą su skundu, nes jie ne tik siekia, kad tinkamai būtų įgyvendinami Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniai, bet ir gina savo teisę gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje Nr. eA-98-492/2018 yra konstatavęs, kad pareiškėjų ginama teisė – gyventi saugioje ir švarioje (be triukšmo ir galimos kitokios gatvės keliamos taršos) aplinkoje, kai yra ginčijamas administracinis sprendimas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gatvei eksploatuoti, laikytina ginču, kilusiu viešojo administravimo srityje, kuriame su ginčo žemės sklypu susijusios teritorijos gyventojai turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą gatvei eksploatuoti (nutarties 50 punktas). Kolegija pažymėjo, kad administracinių sprendimų dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų patvirtinimo apskundimui neturi būti taikoma Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio dalyje numatyta tvarka, reglamentuojanti viešo intereso gynimą, nes žemėtvarkos planavimo dokumentai – žemės valdos projektai, nėra teritorijų planavimo dokumentai (nutarties 42 punktas). Be to, kolegija pabrėžė, kad atsižvelgiant į galimą žemės sklypo gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo poveikį šioje gatvėje gyvenantiems pareiškėjams, net ir nesant duomenų apie realų neigiamą poveikį jų gyvenamajai aplinkai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino skundo argumentus ginčijamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo aspektu (nutarties 54 punktas) (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-98-492/2018).???

Taigi, teismų praktikoje iš esmės pripažįstama, kad žemės sklypo gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektą patvirtinančio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą teisme turi teisę ginčyti suinteresuoti teritorijos, su kuria susijusi gatvė, gyventojai. Todėl teismas pripažįsta, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjai, kurie siekia, kad žemės sklypų formavimas atitiktų galiojančio bendrojo plano sprendinius, tiesiogiai susijusius su artimiausia jų gyvenamąja aplinka, turi teisę kreiptis į teismą.

Dėl ginčijamo Įsakymo prieštaravimo galiojančio Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniams ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms

Ginčas dėl Įsakymo teisėtumo kilo proceso šalims skirtingai vertinant Įsakymu patvirtinto Projekto atitikimą galiojančio Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniams ir Teritorijų planavimo įstatymo bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Taisyklės), nuostatoms.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka <...> formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, o 10 dalyje nustatyta, kad <...> Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. <...>. Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Taigi, Žemės įstatymas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Taisyklėse nustatyta tvarka, todėl teismų praktikoje laikoma, kad Žemės įstatymas nereglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, o nukreipia į poįstatyminį teisės aktą – Taisykles (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-552/2021).

Taisyklių 2 punkte numatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai (Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 5 straipsnio 2 dalis). Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus (TPĮ 14 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjai teigia, kad Įsakymu patvirtintas Projektas parengtas įgyvendinant Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016-10-27 sprendimu Nr. T-290 patvirtintus Alytaus miesto bendrojo plano (toliau 2016 m. bendrasis planas) sprendinius ir neatitinka Įsakymo priėmimo metu (2020-10-05) ir Projekto parengimo metu (2020-06-29) galiojusio Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-05-28 sprendimu Nr. T-169 patvirtino (Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotas 2020-06-02) pakeisto ir ginčui aktualaus Alytaus miesto bendrojo plano (toliau – 2020 m. bendrasis planas) sprendinių, pagal kuriuos Projektu formuojamame žemės sklype Nr. 2 atsisakyta (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio (grafiškai pavaizduotame bendrojo plano sprendinyje ir susisiekimo sistemos brėžinyje neliko nei gatvės, nei planuojamos gatvės kontūro). Pareiškėjų manymu, vien tai, kad pagal 2020 m. bendrąjį planą nurodytoje funkcinėje zonoje GM-1, į kurią patenka Projektu suformuotas sklypas, tarp galimų tikslinių žemės naudojimo paskirčių ir būdų galima ir kita paskirtis bei naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos - nesuteikia teisės Atsakovui 1 parinkti tokį žemės naudojimo būdą, nes 2020 m. bendrojo plano aiškinamajame rašte nustatyta, jog įvažiavimai į sklypus ar patekimas į atskiras teritorijas sprendžiami rengiant žemesnio lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus, o Įsakymu patvirtintas Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, bet ne žemesnio lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas.

Atsakovas 1 teigia, kad 2020 m. bendrajame plane (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, kuriai Projektu suformuotas sklypas, neatsisakyta, o be to, tiek pagal 2016 m., tiek pagal 2020 m. bendrąjį planą, nurodytose šios teritorijos funkcinėse zonose, tarp galimų tikslinių žemės naudojimo paskirčių ir būdų galima ir kita paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl Projektas atitinka galiojančio 2020 m. bendrojo plano sprendinius.

Įvertinus šalių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes teismas, visų pirma, konstatuoja, kad Projektas parengtas ir Įsakymas priimtas vadovaujantis 2016 m. bendruoju planu, o ne 2020 m. bendruoju planu, kuris jau galiojo skundžiamo Įsakymo priėmimo metu ir pagal Taisyklių 2 punktą buvo privalomas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendiniams negali prieštarauti Projekto sprendiniai.

Iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-09-19 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ turinio matyti, kad Projektą rengti nurodyta vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016-10-27 sprendimu Nr. T-290 patvirtintais bendrojo plano sprendiniais, t. y. 2016 m. bendruoju planu. Projekto aiškinamajame rašte autorė taip pat nurodo, kad pertvarkomai teritorijai taikomas 2016 m. bendrasis planas, pateikia šio bendrojo plano grafinių sprendinių ištrauką, kurioje pažymėta (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa. Įsakyme, kuriuo patvirtintas Projektas, taip pat nurodyta, kad jį tvirtinant vadovautasi 2016 m. bendruoju planu. Nei viename iš šių dokumentų, kuriais buvo suprojektuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpai, nėra nurodyta, kad buvo vadovautasi Projekto parengimo metu jau galiojusiais 2020 m. bendrojo plano sprendiniais. Akivaizdu, kad Projekto rengimas buvo organizuotas siekiant įgyvendinti 2016 m. bendrojo plano sprendinius ir tai buvo padaryta. Pažymėtina, kad pareiškėjai dar Projekto rengimo metu skundė Atsakovo 1 atsisakymą atsižvelgti į jų pastabas dėl Projekto neatitikimo 2020 m. bendrojo plano sprendiniams ir NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2020-09-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad Projekto rengėjas, pateikdamas Projekto sprendinius, turėjo vadovautis galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu - 2020 metų Alytaus miesto bendruoju planu - bei pažymėjo, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra aprašyti planuojamai teritorijai taikomi 2020 metų Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniai. Teismo posėdyje liudytoja apklausta Projekto autorė G. S. taip pat patvirtino, kad Projektą rengė pagal 2016 m. bendrojo plano sprendinius ir žemės sklypui parinko tokį žemės naudojimo būdą, kuris jau buvo nurodytas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-09-19 įsakyme Nr. DV-759, kuriuo nurodyta Projektą parengti, t. y. - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Liudytoja patvirtino, kad tik parengusi Projektą sužinojo, jog 2020-05-28 bendrasis planas buvo pakeistas, bet ir ji mano, kad pagal jame numatytą funkcinę teritorijos zoną GM-1 toks žemės naudojimo būdas, kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, yra galimas taip pat, kaip ir buvo galimas pagal 2016 m. bendrąjį planą, todėl Projektas neprieštarauja 2020 m. bendrajam planui, nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa 2020 m. bendrajame plane jame nenumatyta. Teismas pažymi, kad Atsakovas 1 žinojo, jog pareiškėjų skundą dėl Projekto neatitikimo 2020 m. bendrajam planui išnagrinėjusi NŽT dar 2020-09-25 minėtame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog Projekto rengėjas turėjo vadovautis galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu, tačiau 2020 metų bendrojo plano sprendinių Projekte neaprašė, bet 2020-10-05 Atsakovas 1 priėmė Įsakymą, kuriame aiškiai nurodė, jog pagal 2016 m. bendrąjį planą parengtą Projektą tvirtina vadovaudamasis ne 2020 m. bendruoju planu, o 2016 m. bendruoju planu.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Projektas parengtas ir Įsakymu patvirtintas siekiant įgyvendinti, ir faktiškai įgyvendinus, 2016 m. bendrojo plano, o ne 2020 m. bendrojo plano sprendinius, todėl šia prasme ginčijamas Įsakymas prieštarauja Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 2 punkto reikalavimui, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nes Įsakymas grindžiamas negaliojančiu kompleksiniu teritorijų planavimo dokumentu, pagal kurio sprendinius parengtas Projektas.

Atsakovai Įsakymo teisėtumą grindžia tuo, kad nepaisant Įsakymo preambulės nuorodos, kad vadovaujamasi tik 2016 metų bendruoju planu, Projektas atitinka 2020 metų Alytaus miesto bendrąjį planą, nes ir pagal 2016 metų, ir pagal 2020 metų Alytaus miesto bendrąjį planą juose nurodytose teritorijos zonose tarp galimų pagrindinių tikslinių žemės naudojimo paskirčių ir būdų galima ir kita paskirtis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Kitaip tariant, atsakovai ir pati Projekto autorė iš esmės pripažįsta, kad Projektas parengtas ir Įsakymu patvirtintas vadovaujantis 2016 metų bendruoju planu, nors reikėjo vadovautis 2020 metų bendruoju planu, tačiau teigia, kad Projektas neprieštarauja ir aktualiems 2020 metų bendrojo plano sprendiniams, todėl Įsakymo naikinti nėra pagrindo.

Teismas konstatuoja, kad atsakovų argumentai yra nepagrįsti ir negali būti pagrindu pripažinti teisėtu Įsakymą, kuris priimtas įgyvendinant negaliojančius bendrojo plano sprendinius, nes nei ankstesnio bendrojo plano, nei Projekto sprendiniai neatitinka 2020-05-28 pakeistų bendrojo plano sprendinių.

Nors Atsakovas 1 atsiliepime teigia, kad (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpos 2020 m. bendrajame plane nėra atsisakyta, o pareiškėjų nurodomi grafiniai sprendiniai yra tik RC pasluoksnis, bet nėra reglamentas, kadangi bendrasis planas D kategorijos gatvių nesprendžia, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti.

Įsakymu patvirtinto Projekto aiškinamajame rašte pateikiama 2016 m. bendrojo plano sprendinio ištrauka (1 paveiksle), kur aiškiai matoma (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa (prasideda nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve), žymima pilku gatvės kontūro žymėjimu. Pagal šį sprendinį Projektu yra suformuotas žemės sklypas, kurio naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, skirtas (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpai įrengti. Tačiau pagal 2020-05-28 pakeistus 2020 m. bendrojo plano sprendinius, toje pačioje teritorijos dalyje (Projektu formuojamame žemės sklype Nr. 2) (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (tęsinio nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve) nėra numatyta, nes nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve grafiškai pavaizduotame plano sprendinyje neliko (duomenys neskelbtini) gatvės kontūro. 2020 m. bendrojo plano susisiekimo sistemos brėžinys (skundo 3 paveikslas) patvirtina, kad esama D kategorijos gatvė brėžinyje žymima ištisine pilka linija, o planuojama D kategorijos gatvė – punktyrine pilkos spalvos linija, tačiau nei 2020 m. bendrajame plane, nei jo susisiekimo sistemos brėžinyje nėra nė vieno iš šių žymėjimų, kurie patvirtintų, jog 2020-05-28 bendrojo plano pakeitimais (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa buvo išsaugota keičiant bendrąjį planą. Tai reiškia, kad ji tiesiogiai nenumatyta galiojančiame bendrajame plane kaip galiojantis šio plano sprendinys. Šis susisiekimo sistemos sprendinių pakeitimas akivaizdžiai matomas lyginant Teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – TPDR) įregistruotus 2016 m. ir 2020 m. bendrojo plano brėžinius, iš kurių matyti, kad nuo 2020-06-02 TPDR įregistruoto bendrojo plano brėžinyje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve nėra, t. y. po bendrojo plano pakeitimo ši gatvės atkarpa nenumatoma.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 73.2. punktas numato, kad savivaldybės bendrojo plano brėžiniai – tai esamos būklės įvertinimo, koncepcijos, konkrečių sprendinių brėžiniai. Tai reiškia, kad 2020 m. bendrojo plano brėžiniai atspindi esamą būklę ir ją parodo konkrečiais brėžiniais. Vadinasi, gatvės nepavaizdavimas brėžinyje reiškia, kad jos nėra ir faktiškai, o ne priešingai, kaip teigia Atsakovas 1. Todėl Atsakovo 1 argumentas, kad 2020 m. bendrojo plano brėžiniai, kuriuose nėra numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa, nereiškia, kad bendrojo plano pakeitimais buvo atsisakyta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos yra nepagrįstas, nes šios gatvės atkarpos akivaizdžiai atsisakyta, lyginant su 2016 m. bendrojo plano sprendiniais. Be to, nurodyti bendrojo plano brėžinių pakeitimai, kuriais buvo atsisakyta iki tol bendrajame plane numatytos (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, atitinka ir 2020 m. bendrojo plano aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas) nurodytus planavimo tikslus, uždavinius, paaiškintus sprendinius.

Vienas iš Aiškinamajame rašte nurodytų bendrojo plano keitimo papildomų uždavinių - išanalizuoti nustatytas gatvių kategorijas ir spręsti dėl jų tikslinimo (1.2. dalies Bendrojo plano keitimo papildomi uždaviniai, 2.3 punktas), kitas - naikinti neįgyvendinamus susisiekimo komunikacijų sprendinius (1.2. dalies Bendrojo plano keitimo papildomi uždaviniai, 13.4 punktas). Vienas iš Alytaus miesto susisiekimo sistemos vystymo tikslų - vystyti racionalų ir rišlų gatvių tinklą: įrengti trūkstamas atkarpas, gerinti gatvių techninius parametrus, užtikrinti saugesnį ir patogesnį transporto, pėsčiųjų bei dviratininkų susisiekimą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai (8 dalies Susisiekimo sistema, 8.1 punktas). Aiškinamajam rašte numatyta, kad gatvių tinklas formuojamas esamų gatvių pagrindu, o didinant gatvių tinklo rišlumą numatyta įrengti naujas gatves ar gatvių tęsinius (8.3.1 lentelė) (8 dalies Susisiekimo sistema, 8.3 punktas). Naujai tiesiamos gatvės ar jų atkarpos išvardintos 8.3.1 lentelėje.

Nurodytos Aiškinamojo rašto nuostatos patvirtina, kad 2020 m. bendrojo plano pakeitimais buvo siekta spręsti gatvių tikslinimą (1.2. dalies 2.3 punktas), naikinti neįgyvendinamus susisiekimo komunikacijų sprendinius (1.2. dalies 13.4 punktas), įrengti trūkstamas gatvių atkarpas, gerinti gatvių techninius parametrus, užtikrinti saugesnį ir patogesnį transporto, pėsčiųjų bei dviratininkų susisiekimą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai (8 dalies 8.1 punktas). Galiojančiame bendrajame plane numatyta, kad gatvių tinklas formuojamas esamų gatvių pagrindu, o didinant gatvių tinklo rišlumą numatyta įrengti naujas gatves ar gatvių tęsinius (8 dalies 8.3 punktas, 8.3.1 lentelė). Todėl akivaizdu, kad tuo atveju jeigu (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, prasidedantis nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, 2020 m. bendrajame plane būtų numatytas kaip galiojantis sprendinys, jis būtų arba nurodytas 2020 m. bendrojo plano brėžinyje kaip esama gatvė, arba, tikslinant gatves, vystant racionalų ir rišlų gatvių tinklą bei įrengiant trūkstamą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, būtų įtrauktas į 8.3 punkto 8.3.1 lentelę kaip naujai tiesiama šios gatvės atkarpa. Tačiau ši atkarpa nėra numatyta nei 2020 m. bendrojo plano brėžinyje kaip esama gatvės dalis, nei Aiškinamojo rašto 8.3.1 lentelėje įtraukta kaip naujai tiesiama gatvės atkarpa. Tai patvirtina, kad jos buvo atsisakyta 2020-05-28 keičiant bendrąjį planą ir jos nepavaizdavimas 2020 m. bendrojo plano brėžinyje nėra atsitiktinis ir nieko nereiškiantis, kaip teigia Atsakovas 1 savo atsiliepime.

Atsakovo 1 nurodytas faktas, kad (duomenys neskelbtini) gatvės koordinuotos ašinės linijos charakteristikos 1998-06-01 įregistruotos Nekilnojamojo turto registro Adresų registre nėra įrodymas, pagrindžiantis šios gatvės atkarpos egzistavimą. Visų pirma, Nekilnojamojo turto registro Adresų registro įrašas nėra pagrįstas jokiu teisiniu pagrindu, nes jame nurodyta, kad įregistravimo pagrindas duomenų bazėje nenurodytas. Tai reiškia, kad registro įrašas nėra pagrįstas jokiu oficialiu dokumentu, patvirtinančiu (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpos egzistavimą. Antra, teisines pasekmes sukelia ir juridinį faktą patvirtina ne daikto ar juridinio fakto registracija atitinkamuose registruose, o atitinkami administraciniai aktai, teisės aktai, sandoriai, teismų sprendimai ir pan., kurių pagrindu registracija atliekama. Registrai atlieka tik išviešinimo, o ne faktų nustatyto (patvirtinimo) funkciją. Nurodomas Nekilnojamojo turto registro Adresų registro įrašas atspindi ne egzistuojančią gatvės atkarpą, o buvusią numatomą pagal iki 2020-05-28 galiojusį bendrąją planą, kurio buvo atsisakyta patvirtinus galiojantį bendrąjį planą. Įrengtos šios (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos niekada nebuvo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005-12-22 sprendimu Nr. T-224 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) upės kairiajame krante dviračių, pėsčiųjų takų ir mobilios prieplaukos įrengimo specialusis planas, kuriuo remiantis toje vietovėje, kur iki 2020-05-28 bendrojo plano pakeitimo buvo pažymėta (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa, buvo nutiestas dviračių takas ir suformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Kaip matyti iš Projekto sprendinių brėžinio ir Projekto 2020-09-30 Aiškinamojo rašto papildyme Nr. S-9404 pateiktos schemos, tarp dviračių takui suformuoto žemės sklypo ir privačių žemės sklypų liko siauras ruožas žemės, kurioje Įsakymu ir Projektu suformuotas žemės sklypas D kategorijos gatvei. Kadangi pagal Projektu suformuoto žemės sklypo parametrus kyla abejonių, ar šio sklypo pakaktų net ir pačiai siauriausiai D kategorijos gatvei įrengti, o ją įrengus važiuojamoji dalis ribotųsi tiek su dviračių taku iš vienos pusės, tiek su privačių sklypų ribomis iš kitos pusės, tai logiškas ir suprantamas yra 2020-05-28 patvirtintas bendrojo plano pakeitimas šioje vietovėje, kuriuo, siekiant užtikrinti saugesnį ir patogesnį pėsčiųjų bei dviratininkų susisiekimą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai (Aiškinamojo rašto 8 dalies 8.1 punktas), (duomenys neskelbtini)gatvės atkarpa nebuvo palikta bendrajame plane kaip galiojantis sprendinys nei pakeistame brėžinyje, nei numatyta Aiškinamojo rašto 8.3.1 lentelėje kaip naujai tiesiama gatvės atkarpa. Teismas sprendžia, kad 2016 m. bendrajame plane buvusios numatytos lygiagrečiai dviračių takui einančios (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos 2020-05-28 bendrojo plano pakeitimais buvo atsisakyta kaip tiesioginio bendrojo plano sprendinio, nes ši gatvės atkarpa įvertinta kaip naikinamas neįgyvendinamas susisiekimo komunikacijų sprendinys (Aiškinamojo rašto 1.2. dalies 13.4 punktas), kadangi dalį šios teritorijos tarp privačių žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) šlaito suformavus dviračių takui būtent kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijai naudojamą žemės sklypą, šis 2020 m. bendrojo plano funkcinės zonos GM-1 galimas žemės naudojimo būdas šioje vietovėje jau yra panaudotas ir 2020 m. bendruoju planu tiesiogiai nėra numatomas dar ir neįrengtai (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpai naudoti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pagal patvirtintą Projektą ginčijamu Įsakymu suformuotas žemės sklypas, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, atitinka tik nebegaliojančius 2016 m. bendrojo plano sprendinius, susijusius su (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa, kuri 2016 m. bendrajame plane buvo numatyta, bet neatitinka galiojančiame 2020 m. bendrajame plane tiesiogiai numatomų sprendinių, kadangi ši (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa galiojančiame bendrajame plane nėra numatyta.

Nepaisant to, kaip teisingai nurodo atsakovai ir liudytoja apklausta Projekto autorė, vien tai, kad 2020 m. bendrasis planas nenumato šios (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos savaime nereiškia, kad savivaldybė jos negalėtų planuoti ir esant reikalui negalėtų planuoti žemės sklypo formavimo projekto rengimo. Savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi Teritorijų planavimo įstatyme numatyti teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, tarp jų ir teritorijos funkcinis zonavimas (TPĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai (TPĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tai reiškia, kad bendrajame plane konkrečios gatvės gali būti ir nenumatomos kaip tiesioginis bendrojo plano sprendinys, nes bendrasis planas gali numatyti tik bendrus inžinerinės infrastruktūros vystymo principus.

Šiuo atveju 2020 m. bendrajame plane (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kuriai Įsakymu suformuotas žemės sklypas, patenka į Gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną GM-1 (bendrojo plano brėžinys), kurioje galima žemės naudojimo paskirtis – kita, ir naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) (Aiškinamojo rašto 2.4.2. lentelė), todėl nėra abejonės, kad Projekte nustatytas ir Įsakymu patvirtintas žemės naudojimo būdas buvo galimas ne tik pagal 2016 m. bendrąjį planą, kuriuo vadovautasi rengiant ir tvirtinant Projektą, bet ir nėra draudžiamas pagal 2020 m. bendrąjį planą, kaip teigia atsakovai. Tačiau pareiškėjai ginčija ne Atsakovės 1 teisę apskritai nustatyti tokį žemės naudojimo būdą, o teisę nustatyti tokį žemės naudojimo būdą Įsakymu, kuriuo patvirtinamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

Teritorijų planavimo įstatymas numato, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (TPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, 2020 m. bendrojo plano sprendiniai gali būti įgyvendinami tiek detalizuojant juos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose, tiek žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, todėl tampa aktualu, kuriuo būtent iš nurodytų dokumentų savivaldybė turi teisę detalizuoti bendrųjų planų sprendinius, norėdama juos įgyvendinami.

Atsakovai ir Projekto autorė teigia, kad Įsakymu patvirtinto Projekto sprendiniai atitinka ir 2020 m. bendrąjį planą, nors buvo skirti įgyvendinti 2016 m. bendrojo plano sprendinius, nes pagal galiojančio bendrojo plano sprendinius žemės naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) - yra galimas funkcinėje zonoje GM-1. Tačiau teismas pažymi, kad tarp galimų tikslinių žemės naudojimo būdų Projektu suplanuotoje teritorijoje pagal 2020 m. bendrąjį planą funkcinėje zonoje GM-1 galimas ne tik naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos - bet ir dar kiti aštuoni teritorijos naudojimo būdai. Todėl ginčo kontekste reikia įvertinti, ar teisėtai Atsakovas 1 parinko ir nustatė būtent Projektu nustatytą žemės naudojimo būdą.

Savo pozicijai pagrįsti atsakovai nurodo, kad 2020 m. bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, jog įvažiavimai į sklypus ar patekimas į atskiras teritorijas sprendžiami rengiant žemesnio lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus, taip pat teigia, kad bendrojo plano sprendiniai numato, jog D kategorijos gatvių sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose D kategorijos gatvių trasos gali būti tikslinamos.

Pažymėtina, kad 2020 m. bendrojo plano Aiškinamojo rašto 8.3 punkto pastabose iš tiesų nurodyta, kad: naujai tiesiamoms gatvėms ar jų atkarpoms reikalingos teritorijos tikslinamos žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentais (1 Pastaba); D kategorijos gatvių sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio. Žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose D kategorijos gatvių trasos gali būti tikslinamos (4 Pastaba); įvažiavimai į sklypus ar patekimas į atskiras teritorijas sprendžiami rengiant žemesnio lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus, techninius projektus (5 Pastaba). Todėl remiantis šiais 2020 m. bendrojo plano sprendiniais ginčijamą Įsakymą, nepaisant to, kad jis yra skirtas įgyvendinti 2016 m. bendrojo plano sprendinius, būtų galima pripažinti teisėtu, jeigu Projektu suformuoto žemės sklypo naudojimo būdas (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) toje teritorijoje būtų numatytas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente, detalizuojančiame 2020 m. bendrąjį planą.

Teritorijų planavimo įstatymas numato dviejų rūšių teritorijų planavimo dokumentus: kompleksinio teritorijų planavimo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus (5 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovai nenurodė, kad yra galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kuris detalizuotų 2020 m. bendrąjį planą ir numatytų, jog jame numatytos funkcinės zonos GM-1 vietoje, kurioje yra planuojama įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, žemės naudojimo būdas nustatytas būtent - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Tuo tarpu Įsakymu patvirtintas Projektas yra žemės valdos projektas, kuris yra apibrėžtas Žemės 2 straipsnio 27 dalyje kaip žemėtvarkos planavimo dokumentas.

Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad Teritorijų planavimo įstatymas žemės valdos projektų nepriskiria teritorijų planavimo dokumentams (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-98-492/2018; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-86-756/2020). Tai reiškia, kad Atsakovas 1 neturi teisės žemės valdos projektu detalizuoti 2020 m. bendrojo plano sprendinius ir iš visų galimų funkcinėje zonoje GM-1 žemės naudojimo būdų parinkti vieną konkretų, jeigu nėra žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, kuris patikslina galimą žemės naudojimo būdą(us) šioje konkrečioje teritorijoje. Kitaip tariant, galiojant 2020 m. bendrajam planui, pagal minėtus jo sprendinius, konkretus žemės naudojimo būdas iš visų bendrajame plane numatytų galimų, žemės valdos projektu gali būti nustatomas detalizuojant tik žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą, o ne patį bendrąjį planą, nes pastarasis šiuo atveju kaip tik ir įpareigoja savivaldybę naujai tiesiamoms gatvėms ar jų atkarpoms reikalingoms teritorijoms, D kategorijos gatvių trasoms tikslinti, įvažiavimams į sklypus ar patekimui į atskiras teritorijas spręsti parengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

Šiuo atveju Atsakovas 1 ginčijamu Įsakymu net neplanavo detalizuoti 2020 m. bendrojo plano sprendinių, nes patvirtino Projektą, skirtą įgyvendinti 2016 m. bendrojo plano sprendinius, kurie (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpą numatė, bet tik iki 202-05-28. Ginčijamo Įsakymo teisėtumą atsakovai grindžia tik tuo, kad Projektu nustatytas žemės naudojimo būdas atitinka ir 2020 m. bendrojo plano sprendinius, bet jie nepaneigė, kad nustatant žemės naudojimo būdą iš esmės buvo pažeista įstatyme numatyta teritorijų planavimo procedūra ir iš jos neteisėtai eliminuotas šioje situacijoje privalomas ginčo teritorijos planavimas žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentu.

TPĮ 17 straipsnio 1 dalis numato, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus). Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad detalieji planai nerengiami, be kita ko, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai (2 punktas). Atitinkamai ir TPĮ 15 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu miestų, jų dalių ir miestelių, jų dalių, kaimų ir viensėdžių teritorijų bendrieji planai rengiami masteliu M 1:2 000, planavimo darbų programoje turi būti numatyta, kad juose nustatomi visi detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentai.

Vadovaujantis nurodytu TPĮ reglamentavimu ginčo atveju 2020 m. bendrąjį planą galima būtų detalizuoti rengiant tik žemėtvarkos planavimo dokumentą (TPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu bendrasis planas būtų parengtas masteliu M 1:2 000 arba jame, kaip ir anksčiau galiojusiame 2016 m. bendrajame plane, (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa būtų tiesiogiai numatyta. Tačiau 2020 m. bendrasis planas parengtas masteliu M 1:10000 (Aiškinamojo rašto 1.2 dalies Miesto teritorijos funkcinės zonos 4.1 punktas), o(duomenys neskelbtini)gatvės ginčo atkarpa, kaip minėta, nei bendrojo plano brėžinyje, nei aiškinamajame rašte nėra numatyta kaip trūkstama ar naujai įrengtina. Todėl pagal 2020 m. bendrąjį planą, detalizuoti jo sprendinius, susijusius su naujai tiesiamoms gatvių atkarpoms reikalingomis teritorijomis, su D kategorijos gatvių trasų tikslinimu ar įvažiavimais į sklypus ar patekimu į atskiras teritorijas, galima tik rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, bet ne vien tik žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.

TPĮ 17 straipsnio 5 dalis numato, kad detaliųjų planų objektai yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai. Atsakovų nurodomų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) detalieji planai, kurie yra patvirtinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-17 įsakymu Nr. DV-531 ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-03-27 sprendimu Nr. T-67, kuriuose įvažiavimai numatomi iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, nėra detalieji planai vietovės lygmeniu (TPĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir nereglamentuoja miesto dalies, jo kvartalo (TPĮ 17 straipsnio 5 dalis). Todėl šių detaliųjų planų objektai yra tik juose nurodyti konkretūs žemės sklypai bei šių sklypų sprendiniai, bet šie detalieji planai nereglamentuoja už sklypo ribų esančios jokios teritorijos, tarp jos ir reikalingos (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpai.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus 2019-11-15 Projekto rengimo reikalavimuose Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimai) nurodyta, kad su Projekto rengimu susijusiai teritorijai, be minėtų dviejų žemės sklypų detaliųjų planų, taikomas ir Alytaus miesto centrinės dalies detalusis planas, TPDR Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-01-27 įsakymu Nr. DV-61. Pažymėtina, kad ir šio detaliojo plano sprendiniai (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpos nenumato, nes šio detaliojo plano ribos baigiasi ties (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža. Taigi, šis detalusis planas taip pat nereglamentuoja Projektu suformuoto žemės sklypo, kuris nepateka į šio detaliojo plano ribas, naudojimo būdo.

Apibendrinant ginčui aktualios teritorijos detalųjį planavimą aiškiai matyti, kad nei Reikalavimuose nurodytų minėtų dviejų žemės sklypų detalieji planai, nei Alytaus miesto centrinės dalies detalusis planas negali būti laikomi detalizuojančiais 2020 m. bendrąjį planą ginčo teritorijos atžvilgiu, juo labiau, kad jie buvo patvirtinti dar 2008, 2009 ir 2015 metais, kai ir bendrojo plano sprendiniai buvo kitokie. Atitinkamai Projektas negali būti laikomas detalizuojančiu šiuos detaliuosius planus, nes, kaip minėta, ginčui aktuali TPĮ 17 straipsnio 5 dalies redakcija detaliojo plano objektais laiko planuojamas miestų ir miestelių dalis, jų kvartalus, o Alytaus miesto dalies, esančios už (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos, joks detalusis planas nereglamentuoja.

TPĮ 17 straipsnio 6 dalis numato, kad detaliųjų planų uždaviniai yra: 1) detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus; 2) nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti teritorijų naudojimo reglamentus; 3) suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą. TPĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, kad detaliuosiuose planuose <...> detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą <...> nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai (1 punktas); inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos (6 punktas); galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai) (7 punktas). TPĮ 18 straipsnio 3 dalis numato, kad detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad jeigu bendrasis planas nėra parengtas masteliu M 1:2 000, tai jame nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus detalizuoti ir nustatyti užstatytų teritorijų naudojimo tokius reglamentus kaip: teritorijos naudojimo konkretų būdą; inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas; galimas žemės sklypų ribas ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principus (mažiausius ir (ar) didžiausius galimus žemės sklypų dydžius; planuojamos teritorijos aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymą, privaloma detaliajame plane, o ne žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, kaip yra nagrinėjamu ginčo atveju. Atitinkamai tik detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti, jeigu detaliajame plane numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kuriuose pagal detaliojo plano nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais principais, ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas (TPĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Analogiška norma yra ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tai reiškia, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami detaliojo plano, o ne bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti, jeigu bendrasis planas nenumato visų detaliojo plano reglamentų.

Nors TPĮ 20 straipsnio 6 dalies 6 punktas numato, kad savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms <...> eksploatuoti (analogiška norma yra ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte), tačiau ginčo atveju (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nėra esama susisiekimo komunikacija, nes ši atkarpa niekada nebuvo įrengta ir naudojama. Tai patvirtina pareiškėjų pateiktos Projektu suformuoto žemės sklypo nuotraukos, tai patvirtino teismo posėdyje dalyvavę tretieji suinteresuoti asmenys, to nepaneigė nei atsakovai, nei Projekto autorė. Ši gatvės atkarpa iki 2020-05-28 buvo tik numatytas bendrojo plano sprendinys brėžinyje, kaip galima gatvė, tačiau, kaip minėta, 2020 m. bendrojo plano pakeitimu jos buvo atsisakyta kaip neįgyvendinamo susisiekimo projekto, kuris iki bendrojo plano pakeitimo nebuvo įgyvendintas. Todėl pagal 2020 m. bendrąjį planą ši gatvės atkarpa nėra esama susisiekimo komunikacija, kuriai žemės sklypą suformuoti galima vien tik žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, nerengiant detalaus vietovės plano.

Kaip minėta, 2020 m. bendrasis planas nedraudžia planuoti D kategorijos gatvės žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais. Tarp tokių galimi ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai - inžinerinės infrastruktūros vystymo planai (TPĮ 5 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Specialiojo teritorijų planavimo objektai yra funkciniu bendrumu pasižyminčios teritorijos, tarp jų ir inžinerinės infrastruktūros sistemos ar šių sistemų dalys (TPĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rūšį, be kita ko, yra plėtoti susisiekimo komunikacijų <...> sistemas ir numatyti jų plėtrai reikalingas teritorijas (TPĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi (TPĮ 22 straipsnio 2 dalis). Taigi, plėtoti susisiekimo komunikacijų sistemas ir numatyti jų plėtrai reikalingas teritorijas TPĮ leidžia ir specialias inžinerinės infrastruktūros vystymo planais (TPĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bet ne žemės valdos projektais, kaip šiuo atveju padarė Atsakovas 1. Tačiau nagrinėjamu atveju Reikalavimuose nurodyta, kad Projekto rengimui aktualių specialiojo planavimo dokumentų nėra. Jų šioje byloje nenurodė ir atsakovai, todėl akivaizdu, kad nėra galiojančio specialiojo plano, kuriame būtų numatyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpai reikalinga teritorija patenka į susisiekimo komunikacijų sistemą ar yra numatyta kaip jos plėtrai reikalinga teritorija.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad ginčijamo Įsakymo negalima pripažinti teisėtu vadovaujantis atsakovų argumentais, nes 2020 m. bendrojo plano funkcinėje zonoje GM-1 numatyto žemės naudojimo būdo, kurį Įsakymu nustatė Atsakovas 1, savivaldybė neturi teisės nustatyti žemėtvarkos planavimo dokumentu - žemės valdos projektu. Įsakymu patvirtintas Projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas, o tiek pats 2020 m. bendrasis planas, tiek TPĮ reglamentavimas šiuo atveju įpareigoja savivaldybę žemės sklypo naudojimo būdą - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos - nustatyti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu. Vien tai, kad pagal 2020 m. bendrąjį planą nurodytoje funkcinėje zonoje GM-1 tarp galimų žemės naudojimo būdų yra ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nesuteikia teisės Atsakovui 1 žemė valdos projektu parinkti tokį žemės naudojimo būdą pagal galiojantį bendrąjį planą, kaip tą buvo galima padaryti pagal 2016 m. bendrąjį planą, nes pagal 2016 m. bendrąjį planą ginčo teritorijoje ne tik buvo galimas toks žemės naudojimo būdas, bet ir bendrojo plano brėžinyje tiesiogiai buvo numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa. Tuo tarpu 2020 m. bendrojo plano brėžinyje (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo atkarpa nėra numatyta, o Aiškinamajame rašte nustatyta, jog naujoms gatvių atkarpoms reikalingos teritorijos tikslinamos, įvažiavimai į sklypus ar patekimas į atskiras teritorijas sprendžiami rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Kadangi Įsakymu patvirtintas Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, bet ne žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, tai Įsakymu Atsakovas 1 neteisėtai sprendė detaliam ar specialiam teritorijų planavimui priskirtiną klausimą, kuris gali būti sprendžiamas tik žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu. Todėl Įsakymas pripažintinas neteisėtu tiek dėl to, kad prieštarauja 2020 m. bendrojo plano sprendiniams bei nurodytoms TPĮ normoms, įpareigojančioms Įsakymu išspręstą klausimą spręsti rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek dėl to, kad priimtas pažeidus pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. neteisėtai išvengus privalomo ginčo teritorijos planavimo žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentu (detalaus arba specialaus teritorijos planavimo) (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovo 1 argumentas, kad gavus teigiamą NŽT išvadą dėl Projekto tvirtinimo, savivaldybės administracijos direktorius privalėjo patvirtinti Projektą nėra nei pagrindas pripažinti Įsakymą teisėtu, nei apskritai yra pagrįstas. LR Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktas ir Taisyklių 67 punktas iš tiesų numato, kad projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, tačiau Taisyklių 68 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti Projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo. Be to, Taisyklių 69 punktas numato, kad <...> Projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka <...>. Tai reiškia, kad nors Taisyklių 67 punktas NŽT teigiamą patikrinimo išvadą ir nustato kaip būtinąją sąlygą, be kurios Projekto tvirtinti nebūtų galima, tačiau išvada nėra įpareigojanti savivaldybės administracijos direktorių priimti tik vienintelį sprendimą - Projektą būtinai patvirtinti. Taisyklių 68 ir 69 punktai nustato savivaldybės administracijos direktoriaus teisę bet ne pareigą tvirtinti Projektą, nes suteikia ir tokią pat teisę atsisakyti tvirtinti projektą, nepriklausomai nuo NŽT išvados turinio. Todėl šiuo atveju Atsakovas 1 neprivalėjo Projekto tvirtinti, jeigu jis neatitiko 2020 m. bendrojo plano sprendinių ir TPĮ reglamentavimo. Kita vertus, iš Įsakymo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis 2016 m. bendruoju planu, todėl Atsakovas 1 iš viso neteisėtai nesivadovavo 2020 m. bendruoju planu.

Atsakovų argumentai, kad Įsakymo panaikinimas pažeistų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų teises, nes privažiavimas prie jų numatytas iš žemės sklypų šiaurinės pusės, t. y. per Projektu formuojamą žemės sklypą, nesudaro pagrindo Įsakymą laikyti teisėtu, nes neteisėto administracinio akto panaikinimo pasekmės tam tikriems asmenims nepaneigia padarytų teisės pažeidimų priimant Įsakymą ir negali būti pagrindu palikti galioti neteisėtą administracinį aktą. Be to, jau buvo minėta, kad Atsakovas 1 apskritai turi teisę spręsti naujai gatvės atkarpai reikalingos teritorijos tikslinimą, įvažiavimo į sklypus klausimą, tik tai privalo daryti laikantis 2020 m bendrojo plano ir TPĮ reikalavimų, t. y. rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Net jeigu rengiant juos ir paaiškėtų, kad pilnavertei gatvei įrengti ginčo teritorijoje žemės ploto nepakanka, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai turi galimybę savo teises ginti kitais būdais, pavyzdžiui, reikalauti servitutų nustatymo valstybinei žemei tam, kad jie galėtų privažiuoti prie savo žemės sklypų. Taigi, Įsakymo panaikinimas savaime nei užkerta galimybę Atsakovui 1 išspręsti privažiavimo prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), klausimą, nei atima tokią teisę iš šių sklypų savininkų.

Panaikinus Atsakovo 1 Įsakymą kaip neteisėtą, neteisėtu pripažintinas ir naikintinas taip pat ir Atsakovo 2 sprendimas, kuriuo buvo įgyvendintas neteisėtai patvirtintas Projektas.

Taisyklių VII skyriaus „Projektų įgyvendinimas“ 81 punktas numato, kad pagal Projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), parengiamos jų kadastro duomenų bylos. Taisyklių 82.2 punkte nustatyta, kad Žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimais nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka <...> teikia duomenis Nekilnojamojo turto registrui dėl <...> žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektą, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo.

Ginčijamas NŽT 2020-11-10 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. Alytaus mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre” priimtas įgyvendinant Projektą ir remiantis Įsakymu, kuriuo Projektas neteisėtai patvirtintas, todėl panaikinus Įsakymą kaip neteisėtą, Sprendimas naikintinas tais pačiais pagrindais kaip ir Įsakymas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Iš neteisėto administracinio akto negali atsirasti teisėti padariniai vien dėl to, kad buvo priimtas kitas administracinis aktas remiantis neteisėtu aktu, todėl Atsakovo 2 Sprendimas negali sukurti teisėtų padarinių, jeigu neteisėtu pripažįstamas Įsakymas.

Likusieji proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizuotini. Pareiškėjų argumentai dėl to, kad Projekto sprendiniai neatitinka Taisyklių reikalavimų, pagal kuriuos neteisėtai nenustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ((duomenys neskelbtini) apsaugos juosta ir apsaugos zona), taip pat, kad Projektas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, nes žemės nepakanka D kategorijos gatvei, kad Projekte nesivadovauta 2020 m. bendrojo plano želdynų plotų normomis ir gamtinio karkaso nuostatais, turi būti visų pirma įvertinti Atsakovų rengiant detalųjį ar specialųjį vietovės planą, kuriame ir būtų atsižvelgiama į šiuos argumentus ir sprendžiama, ar šie konkretūs reikalavimai taikytini atitinkamai teritorijai. Toks teritorijų planavimo dokumentas nebuvo parengtas, o Įsakymas jo pakeisti negali. Kol nurodyti pareiškėjų argumentai nėra įvertinti detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo lygmenyje, jie nevertintini konkretaus pavienio žemės sklypo atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau -LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Taigi, nustačius, kad žemės sklypo naudojimo būdas neteisėtai nustatytas žemėtvarkos planavimo dokumentu, nors turi būti nustatomas teritorijų planavimo dokumentu, nurodyti šalių argumentai dėl Įsakymo ir juo patvirtinto Projekto trūkumų neturi lemiamos reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizuotini.

Įstatymas numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Tačiau dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymo raštu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis), todėl priimdamas sprendimą jų naudai teismas neturi pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjams klausimo, kurių jie neprašo priteisti ir kurių dydis bei pagrįstumas nėra žinomas.

Byloje 2021-02-22 pateiktas tik trečiojo suinteresuoto asmens E. M. atsiliepime išreikštas prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikti išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai. Tačiau ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad tik tuo atveju kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo atveju E. M. nėra tas trečiasis suinteresuotas asmuo, kurio teisės išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos, nes ji turi visiškai priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi nei pareiškėjai. E. M. prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą ir turėjo interesą, kad teismo sprendimu naikinamas neteisėtas Įsakymas liktų galioti, todėl teismo sprendimas nėra priimtas jos naudai ir juo nėra apginami jos interesai. Atitinkamai jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjų J. R., A. S., S. P., S. P., R. Š., A. B., J. B., A. B., L. B., A. J., N. J., M. J., B. J. patikslintą skundą patenkinti.

Panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-05 įsakymo Nr. DV-896 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas (duomenys neskelbtini) g. 0,1745 ha ploto žemės sklypo Alytuje formavimo projektas ir šio žemės sklypo duomenys.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės sūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2020-11-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre”.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė