Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2364-656/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-06
Bylos Nr.: e2A-2364-656/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01216-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė, Andrius Ignotas
Ieškovas: B. U., E.U., I. S., L.S.
Atsakovas: M. G., L. G.
Trečiasis asmuo: A.
Advokatai: Tadas Zaremba, Olegas Kakurinas

Kategorijos

2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2364-656/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01216-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.6.1.1.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų (apeliantų) I.S., L. S., B. U., E. U. ir atsakovų (apeliantų) L. G., M. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. U., E.U., I. S. ir L.S. ieškinį atsakovams M. G. ir L. G. dėl nekilnojamųjų daiktų trūkumų nustatymo ir šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo A. Ma..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai B. U., E.U., I. S. ir L.S. 2018 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. G. ir L. G. dėl nekilnojamųjų daiktų trūkumų nustatymo ir šalinimo išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti: 1) ieškovams I. S. ir L.S. 18 357,04 Eur sumą, reikalingą ištaisyti (pašalinti) 206,02 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas Nr. 1) defektams ir jų padariniams, taip pat 600 Eur sumą defektų nustatymo išlaidoms ir 338,80 Eur sumą faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidoms atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) ieškovams B. U.ir E. U. 22 739,96 Eur sumą, reikalingą ištaisyti (pašalinti) 223,32 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas Nr. 2) defektams ir jų padariniams, taip pat 600 Eur sumą defektų nustatymo išlaidoms ir 338,80 Eur sumą faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidoms atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodė, kad, ieškovams įsikėlus gyventi į ginčo Butus, ėmė ryškėti paslėpti ginčo Butų defektai, kuriuos 2017 metais nustatė ekspertas Darius Kalibatas ir už kuriuos yra atsakingi atsakovai. Todėl ieškovai prašo atlyginti jų kaip pirkėjų išlaidas butų trūkumams nustatyti ir ištaisyti.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepime prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismo nuožiūra.

II. Teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu nusprendė: ieškinį atmesti; priteisti atsakovui M. G. iš ieškovų po 3 941 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

6. Byloje nagrinėjama, ar nekilnojamojo turto (butų) pirkėjai (ieškovai) pagrįstai reikalauja iš pardavėjų (atsakovų) atlyginti pirkėjų išlaidas butų trūkumams nustatyti ir ištaisyti.

7. Dėl ieškovų S.(Butas Nr.1) (Ieškovų procesiniuose dokumentuose - Butas Nr.2) ieškinio reikalavimų:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Dėl stogo bei lietaus nuvedimo sistemos įrengimo defektų. Teismas sprendė, kad pastato statybos darbų vykdymo metu atsirado tam tikri buto stogo įrengimo defektai, kurie ieškovams S., neturintiems specialių žinių, negalėjo būti matomi buto apžiūros metu, tačiau galėjo būti pastebėti pradėjus eksploatuoti butą. Teismas konstatavo, kad iš esmės visi ieškovų ieškinyje nurodyti šios grupės defektai (netinkamai sumontuoti stogo latakai, vietomis stogo danga prilydyta ne pagal gamintojų rekomendacijas, pažeista stogo danga montuojant varžtais skardinius elementus, kanalizacijos alsuoklis nepratęstas aukščiau už ventiliacijos angas), už kuriuos reikalaujama apmokėjimo (išskyrus tuos, kurie susiję su lietvamzdžių ir garo izoliacijos įrengimu), yra nustatyti bei labiau tikėtina, kad dėl netinkamai atliktų statybos darbų (nesilaikant STR 2.05.02:2008 nuostatų) egzistavo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu (2016 m. balandžio 25 d.). Teismas rėmėsi ekspertų D. Kalibato, S. Šutovo ir S.Mitkaus išvadomis, atmesdamas atsakovų argumentus dėl ekspertinių išvadų nepatikimumo.

7.2. Dėl vidaus apdailos darbų ir langų įrengimo defektų. Teismas sprendė, jog buto vidaus apdailos darbų trūkumai, kurie nors ir nebuvo paslėpti statinio konstrukcijose, tačiau ieškovams, neturintiems specialių žinių, negalėjo būti matomi buto apžiūros metu. Teismo vertinimu, dalis apdailos trūkumų atsirado jau buto eksploatavimo metu dėl natūralaus nusidėvėjimo (pvz., sutrūkęs apdailos sluoksnis, įtrūkiai angokraščiuose), o dalis ieškovų nurodytų vidaus apdailos trūkumų iš esmės turėjo būti pastebėti ieškovų apžiūrint butą (pvz., linguojančios grindys miegamajame, netolygiai padengtas kambario II aukšte lubų apdailos sluoksnis, akle neuždengtas kanalizacijos vamzdis, neužtikrintas laisvas priėjimas prie rekuperatoriaus, sunkiai atsidarantis/užsidarantis langas). Teismas pažymėjo, kad eksperto D. Kalibato nustatytas defektas, susijęs su tuo, kad I aukšte langų profiliuočių nelygumai viršija leistinas ribas, nėra išsamiai aptartas Vertinimo akte Nr. 1. 2019 m. eksperto S. Šutovo ekspertizės akte nustatytas itin nežymus langų nuokrypis nuo horizontalės, t. y. 1 mm/m (teismo ekspertizės akto 22 psl.), o pakartotinės ekspertizės metu (2020 metais) netolygiai sumontuotų PVC gaminių jau apskritai nebuvo nustatyta. Teismas pažymėjo, kad šie vidaus apdailos trūkumai nebuvo pastebėti ne tik dėl to, kad ieškovai neturėjo specialių žinių, bet ir dėl to, kad minėti apdailos trūkumai nebuvo tokio masto, kad būtų pastebėti apdailoje normaliai apžiūrint Butą Nr. 1.

7.3. Dėl fasado ir išorės konstrukcijų defektų. Teismas sprendė, jog dalis nustatytų fasado ir išorės konstrukcijų įrengimo darbų defektų atsirado statybos darbų vykdymo metu ir galėjo būti pastebėti ieškovų apžiūrint Butą Nr. 1 (pvz. neužbaigti fasado apdailos darbai, vietomis nežymiai dažais ištepti profiliai) prieš priimant sprendimą sudaryti minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tam tikriems defektams buvo būtina turėti specialių žinių, todėl galėjo būti minėtų ieškovų nepastebėti (neužhermetizuoti tarpai). Teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė, jog dalis defektų egzistavo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir nebuvo akivaizdūs arba atsirado po šios sutarties sudarymo dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Dėl nustatytų defektų, kurie ieškovų negalėjo būti pamatyti normaliai apžiūrint butą teismas papildomai pažymėjo, kad tokie trūkumai labiau tikėtina ieškovų nebuvo pastebėti ne tik dėl to, kad ieškovai neturėjo specialių žinių, bet ir todėl, kad šie trūkumai buvo nežymūs (pvz., fasado nelygumai iki 10 mm).

7.4. Dėl inžinerinių sistemų įrengimo defektų. Teismo ekspertizių aktuose nurodyta, kad apžiūros metu savininkas nurodė, jog nuotekų surinkimo sistemą yra pakeitęs - įrengęs naują, taip pat pakeitė elektros instaliaciją. Teismo ekspertizių metu nenustačius aplinkybių, susijusių su inžinerinių sistemų trūkumais, jos teismo vertinamos kaip nenustatyti defektai.

7.5. Dėl senaties. Teismas sprendė, jog ieškovai S., tvirtindami, kad defektai buvo neakivaizdūs, o paslėpti, gali reikalauti atsakovų atsakomybės už šiuos defektus, tačiau tai turi daryti per įstatymo nustatytus terminus (6 mėn. nuo pastebėto pažeidimo) arba per visą statinio garantinį terminą (5 metus nuo statybos užbaigimo). Nagrinėjamu atveju statinio garantinis terminas pasibaigė 2016 m. lapkričio 22 d. Ieškovai su pretenzijomis į atsakovus kreipėsi 2018 m. kovo 14 d., t. y. pasibaigus statinio garantiniam terminui. Teismas sprendė, kad ieškovai S. apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo jiems įsikėlus gyventi į butą ir darė išvadą, kad apie savo teisių galimą pažeidimą ieškovai sužinojo 2016 metų antroje pusėje ir 2017 metų pradžioje. Teismas pripažino pagrįstais atsakovų argumentus, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma 2017 m. balandžio 28 d., t. y. diena, kai butą atvyko apžiūrėti ekspertas D. Kalibatas, atsakovams nereaguojant į ieškovų žodines pretenzijas. Teismas konstatavo, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą 2018 m. balandžio 6 d., daugiau nei 5 mėnesiais praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Senaties termino praleidimas teismo vertintas kaip ženklus.

7.6. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį jie turėjo teisę kreiptis dėl defektų šalinimo dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Teismas laikė, jog ši teisės norma nagrinėjamu atveju netaikytina, atsižvelgiant į tai, kad CK 6.338 straipsnio 2 dalis dvejų metų garantiją pagal įstatymą įtvirtina ne tokiu atveju, kai daikto kokybės garantijos terminas yra pasibaigęs, o kai toks terminas nėra apskritai nustatytas. Teismas atmetė ieškovų prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą.

8. Dėl ieškovų U. (Butas Nr.2) (Ieškovų procesiniuose dokumentuose - Butas Nr.1)

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Dėl stogo bei lietaus nuvedimo sistemos įrengimo defektų. Teismas nurodė, kad pagal eksperto D. Kalibato išvadą minėti statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai (Vertinimo akto Nr. 2 95-100 psl.). D. Kalibato nustatyti defektai šioje grupėje buvo patvirtinti ir pakartotinės teismo ekspertizės metu, todėl iš esmės visi ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyti šios grupės defektai (netinkamai sumontuoti stogo latakai, stogo danga prilydyta ne pagal gamintojų rekomendacijas, skardos lankstiniu neuždengtas židinio kaminas ir kt.) yra nustatyti, išskyrus nežymų metalinės konstrukcijos vienoje vietoje aprūdijimą. Teismas laikė, jog šiuo atveju reikšminga tai, kad ekspertas D. Kalibatas buto apžiūrą vykdė po daugiau nei 5 metų nuo statybų pabaigos, o ekspertas S. Mitkus objekto apžiūrą vykdė beveik po 10 metų, todėl tuo metu vienoje vietoje pastebėtas nežymus korozijos poveikis teismo nevertinamas kaip statybos darbų defektas.

8.2. Ekspertas S. Mitkus nustatė, kad vienoje vietoje garo izoliacinė plėvelė užlenkta (neužsandarinta), dėl ko pažeistas statybos techninio reglamento reikalavimas. Šis trūkumas nustatytas ir pakartotinės teismo ekspertizės akte. Atsižvelgdamas į tai, kad garo izoliacinės plėvelės nesandarumas pagal į bylą pateiktus duomenis nustatytas tik vienoje buto vietoje, teismas sprendė, kad šis trūkumas dėl savo apimties negali būti vertinamas kaip statybos darbų defektas, lemiantis būtinumą atlikti eksperto D. Kalibato nurodytus darbus: nuimti esančias gipso kartono plokščių lubas, sandariai įrengti garo izoliaciją, sumontuoti gipso kartono plokštes ir atlikti glaistymo bei dažymo darbus 125,44 kv. m plote.

8.3. Dėl pamatų hidroizoliacijos įrengimo defektų. Teismas nurodė, kad eksperto D. Kalibato 2017 metais nustatytų drėkstančių vidaus laiptų 2020 m. pradžioje nebuvo. Todėl sprendė, jog nenustačius drėkstančių vidaus laiptų, nepakanka duomenų, kad būtų galima konstatuoti pamatų hidroizoliacijos įrengimo defektą. D.Kalibato apžiūros metu ant laiptinės sienos užfiksuotas nežymus pelėsis taip pat neįrodo pamatų hidroizoliacijos įrengimo defekto. Teismas sprendė, jog tam tikros problemos, susijusios su per didele drėgme vidaus patalpose, gali būti susijusios ir su tuo, kad patalpa nėra tinkamai (reguliariai) vėdinama. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė šio statybos darbų defekto.

8.4. Dėl fasado defektų. Teismas sprendė, kad dalis nustatytų fasado ir išorės konstrukcijų įrengimo darbų defektų atsirado statybos darbų vykdymo metu ir galėjo būti pastebėti ieškovų apžiūrint butą (pvz., neužbaigti fasado apdailos darbai, nepritvirtintos prie pagrindo skardinės palangės ir kt.) prieš priimant sprendimą sudaryti minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tam tikriems defektams buvo būtina turėti specialių žinių, todėl galėjo būti minėtų ieškovų nepastebėti (neužhermetizuoti tarpai), o dalis defektų labiau tikėtina, kad atsirado jau buto eksploatavimo metu dėl natūralaus nusidėvėjimo (pvz., įtrūkiai apdailiniame sluoksnyje), todėl negalėjo būti atsakovų aptarti su ieškovais buto pardavimo metu.

8.5. Dėl ieškinio senaties. Teismas sprendė, bute nustatyti defektai nėra susiję su paslėptais statinio elementais, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis 5 metų statinio garantinis terminas, skaičiuotinas nuo 2011 m. lapkričio 22 d. Ieškovai U. butą nusipirko 2015 m. vasario 26 d., o su pretenzijomis į atsakovus kreipėsi po daugiau nei trejų metų (2018 m. kovo 14 d.), t. y. pasibaigus statinio garantiniam terminui. Teismas sprendė, jog ieškinio senaties termino pradžia nelaikytinas pardavėjo (atsakovų) atsisakymas tenkinti pretenziją, nes pretenzija nebuvo pareikšta per garantinį terminą. Teismas laikė, kad ieškovai apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo jiems įsikėlus gyventi į butą, nes patikslintame ieškinyje nurodyta, kad jau tada ėmė ryškėti šio buto defektai - per stoglangius pradėjo patekti didelis atmosferos kritulių kiekis, atsirado įtrūkimai dalyje buto lubų, atšoko keletas laiptų plytelių, kartais jausdavosi bute kanalizacijos kvapas. Teismas darė išvadą, kad vėliausiai 2017 m. balandžio 28 d. (buto apžiūroje dalyvaujant statybos darbų ekspertui) ieškovams galėjo ir turėjo būti žinoma apie jų teisių pažeidimą dėl įsigyto daikto kokybės trūkumų. Teismas laikė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia šiuo atveju laikytina 2017 m. balandžio 28 d. Ieškovai kreipėsi į teismą 2018 m. balandžio 6 d., t. y. praleidę CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Teismas atmetė ieškovų prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenustatęs tam pagrindų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

9.1. Teismas netinkamai taikė pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl pardavėjo atsakomybės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, turi įrodinėti pardavėjas, o ne pirkėjas.

9.2. Teismas sprendė, kad iš esmės visi ieškovų įrodinėjami defektai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šios aplinkybės konstatuotos ir ekspertų Sergejaus Šutovo bei Sigito Mitkaus ekspertizės aktuose. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Atsakovai byloje neirodinėjo, jog tam tikri pastatų defektai šalių buvo aptarti ir ieškovams kaip pirkėjams buvo atskleisti iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Ieškovų nuomone, ieškovų įrodyti trūkumai (defektai) nebuvo akivaizdūs ir ieškovams kaip pirkėjams sandorio metu nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Ieškovai kaip vartotojai, neturintys specialiųjų žinių, neatlikę specialaus tyrimo, tik vizualinės apžiūros metu negalėjo šių trūkumų nustatyti.

9.3. Dėl parduoto daikto trūkumų, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, pretenzijų reiškimo termino šioje byloje ginčo nekyla. Tiek ieškovai, tiek teismas Sprendime laikėsi pozicijos, jog pirkėjas pretenzijas turi teisę reikšti per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Tačiau teismas nurodė, jog, taikant CK 6.338 straipsnio 2 dalį, 2 metų terminas pretenzijai pareikšti taikytinas tik tokiu atveju, jei daiktui nebuvo nustatytas garantijos terminas arba garantija nepasibaigusi. Tokia teismo pozicija akivaizdžiai prieštarauja vieningai teismų praktikai, yra neteisinga ir nepagrįsta. CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai yra terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti; tai nėra ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Priešingai nei nurodyta Sprendime, pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, galioja ir naudotų daiktų ir/ar daiktų, kurių garantija pasibaigusi atvejais. CK įtvirtinta pirkėjo teisė, nustačius atitinkamus defektus, į pardavėją kreiptis per protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo (CK 6.338 straipsnio 2 dalis) yra universali. Dėl nurodyto konstatuotina, jog net ir pripažinus, kad daliai Buto Nr. 1 ir/ar Buto Nr.2 defektų netaikytinas 10 m. garantinis terminas (per kurį galima reikšti pretenzijas dėl defektų), pripažintina, kad pretenzijas pareiškus per CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, ieškovų kaip pirkėjų teisė yra realizuota tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

9.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo, laikė, jog ieškinio senaties termino pradžia laikytinas momentas, kai jie kartu su ekspertu Dariumi Kalibatu ieškovai apžiūrėjo Butus. Tokia teismo išvada prieštarauja vieningai teismų praktikai ir byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismų praktikoje suformuotas išaiškinimas, jog pirkėjas sužino apie savo teisės pažeidimą tuomet, kai pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo.

9.5. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Nors iš esmės ieškovų nurodytų defektų egzistavimą patvirtino visi trys byloje ekspertizės aktus teikę ekspertai, kurių kompetencija teismas neabejojo, tačiau tam tikrais atvejais teismas nusprendė ekspertų išvadomis nesivadovauti ir, priešingai nei nurodė ekspertai, sprendė, jog defektas neegzistuoja arba nėra tokios apimties kaip nurodoma ekspertizėse. Nors teismui suteikta teisė nesutikti su ekspertų išvadomis, tačiau toks nesutikimas turi būti motyvuotas. Šiuo atveju teismas neargumentavo, kodėl su ekspertizių išvadomis nesutinka.

9.6. Ieškovai nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė, jog dalis Ieškovų deklaruojamų defektų yra neįrodyti arba jog tai nėra defektai.

10. Atsakovai atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

10.1. Nepagrįsti ieškovų argumentai, kad jie laikytini vartotojais, t. y. silpnesniąja sutarties šalimi. Atsakovai Butus pardavė ne kaip verslininkai, o kaip privatūs fiziniai asmenys – Butai buvo statyti atsakovų dukrų poreikiams (gyvenimui), tačiau, dukroms išvykus gyventi į užsienį, atsakovai priėmė sprendimą Butus parduoti.

10.2. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo statinio statybos užbaigimo, o ne nuo statinio pardavimo ar faktinės eksploatacijos pradžios.

10.3. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad jie pirko naujos statybos Butus. Ieškovai tokią poziciją nepagrįstai grindžia Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose Butų nusidėvėjimas nurodytas 0%. Nusidėvėjimo procentas yra fiksuotas 2011-10-27, t. y. Butų statybos užbaigimo metu. Sudarant Sutartis Butų kadastriniai duomenys nebuvo tikslinami, tam nebuvo ir teisinio pagrindo, todėl 2011-10-27 datai fiksuotas Butų nusidėvėjimas neįrodo Butų būklės (nusidėvėjimo) Sutarčių sudarymo metu. Taigi ieškovai, pirkdami Butus praėjus keliems metams po Butų statybos užbaigimo, t. y. besibaigiant 5 metų terminui, negalėjo tikėtis, kad Butai turės tas pačias savybes kaip ką tik pastatyto statinio atveju.

10.4. Priešingai nei teigia ieškovai, įrodinėjimo pareiga dėl defektų tenka ieškovams. CK 6.333 straipsnio 1 dalis numato, jog pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Taigi būtent ieškovams kaip pirkėjams tenka pareiga įrodyti dvi aplinkybes: pirma, kad defektas apskritai egzistuoja, antra, kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Atsakovai šioje byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovai Butų defektų neįrodė. Nenustačius Butų defektų fakto, apskritai negali kilti klausimas dėl atsakovų kaip pardavėjų atsakomybės. Kita vertus, net ir nustačius, jog daiktas turi paslėptų trūkumų, buvusių sutarties sudarymo metu, ar atsiradusių po daikto perdavimo, bet dėl priežasčių, buvusių sutarties sudarymo metu, tai savaime nelemia pardavėjo atsakomybės už daikto trūkumus.

10.5. Nesutinka su ieškovų pozicija, kad jie pretenzijas atsakovams galėjo reikšti tiek per Statybos įstatyme nustatytus garantinius terminus, tiek per CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą. Atsakovai Sutartimis nesuteikė ieškovams jokių garantinių terminų dėl Butų. Toks šalių susitarimas yra suprantamas, nes atsakovai pardavė jau kelių metų senumo Butus, be to, pardavė ne kaip nekilnojamojo turto vystytojai ar rangovai, o kaip privatūs fiziniai asmenys. Atsižvelgiant į nurodytą bei vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 4 dalimi, atsakovai neatsako už Butų trūkumus (net jei teismas konstatuotų juos esant), kadangi ieškovai savo rizika pirko Butus iš asmenų, kurie nėra profesionalūs pardavėjai. Atsakovų tvirtinimu, ieškovai dėl šio atsakovų atsakomybę šalinančio įstatyminio pagrindo apeliaciniame skunde nepasisakė.

10.6. Ieškovų pozicija dėl taikytino garantinio termino yra nenuosekli. Ieškovai teigia, kad taikomas tiek 2 metų garantinis terminas pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį, tiek 5, 10 ir 20 metų garantiniai terminai pagal CK 6.698 straipsnį. Tačiau sutiktina su Sprendime pateiktu išaiškinimu, jog CK 6.338 straipsnio 2 dalis 2 metų garantiją pagal įstatymą įtvirtina ne tokiu atveju, kai daikto kokybės garantijos terminas yra pasibaigęs, o kai toks terminas nėra apskritai nustatytas. Tuo tarpu Ieškovų apeliacinio skundo teiginys, jog CK 6.338 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė yra universali visiems pirkimo-pardavimo atvejams, yra deklaratyvi ir stokoja teisinio pagrindimo.

10.7. Kita vertus, net jei apeliacinės instancijos teismas ir laikytų, jog šio ginčo atveju gali būti taikoma CK 6.338 straipsnio 2 dalis, Ieškovai 1 šioje teisės normoje nustatytą terminą akivaizdžiai yra praleidę. Jie Sutartį sudarė 2015-02-26, o pretenziją atsakovams bei ieškinį teismui pateikė praėjus daugiau nei 2 metams po Sutarties sudarymo ir Buto perdavimo Ieškovams 1. Pasisakant dėl Ieškovų 2 pažymėjo, kad CK 6.338 straipsnio 2 dalis neįtvirtina besąlyginio dvejų metų termino. Ši teisės norma nustato, jog pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą. 2 metų terminas šioje teisės normoje nurodytas kaip ilgiausias įmanomas protingas terminas. Tačiau tai nereiškia, jog protingas terminas visais atvejais bus 2 metai. Ieškovai šioje byloje neįrodinėjo, kad jų pasirinktas terminas yra protingas, todėl konstatuotina, kad Ieškovai 2 praleido CK 6.338 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta protingą terminą.

10.8. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad byloje negali būti taikoma CK 6.334 straipsnio 4 dalis, o Ieškovai gali remtis CK 6.698 straipsnyje nustatytais 5, 10 ir 20 metų garantiniais terminais, tokiu atveju darytina išvada, jog Ieškovai 1 bei Ieškovai 2 yra praleidę garantinį terminą.

10.9. Garantinių terminų taikymas nėra siejamas su tuo, ar defektai yra akivaizdūs ar ne, o tik su tuo, kokiose konstrukcijose yra defektai. Pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktą 10 metų terminas taikomas esant paslėptoms statinio konstrukcijoms. Tuo tarpu iš Ieškovų deklaruojamų defektų aiškiai matyti, jog jie nėra paslėptose konstrukcijose (pavyzdžiui, defektas dėl nepriklijuotos palangės ar dėmės ant fasado).

10.10. Butų statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 69 dalis numatė, jog paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai – konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų. Iš paminėto reglamentavimo seka, jog paslėptos statinio konstrukcijos gali būti apžiūrėtos tik ardant vėliau montuotas konstrukcijas, kuriomis buvo paslėptos ankstesnės konstrukcijos. Tačiau nei vienas ekspertas nenustatė, jog defektus įvertino ardant kokias nors konstrukcijas ir defektai yra konstrukcijose, kurias užbaigus yra surašomi paslėptų darbų aktai.

10.11. Apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčijama teismo išvada, kad Ieškovai yra praleidę ieškinio senatį. Byloje nėra ginčo, jog Ieškovams yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, tačiau kilo ginčas dėl jo pradžios. Ieškovai savo apeliaciniame skunde ieškinio senaties pradžią įrodinėja cituodami kasacinio teismo praktiką, kuri taikoma tais atvejais, kai daiktui yra nustatytas ir nepasibaigęs garantinis terminas. Ieškovai yra praleidę garantinius terminus, todėl Ieškovams atitinkami kasacinio teismo išaiškinimai nėra taikomi. Nesant nustatytam ar esant pasibaigusiam garantiniam terminui, ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo tada, kai asmuo sužino apie defektus, o ne nuo tada, kai pardavėjas atsisako šalinti defektus. Tokios Sprendime pateiktos teismo pozicijos Ieškovai apeliaciniu skundu nepaneigė.

10.12. Ieškovai apeliaciniu skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertų išvadomis. Tačiau aplinkybė, kad teismas Sprendime nesutikimo su ekspertų išvadomis nemotyvavo taip plačiai, kaip to norėtų Ieškovai, ar ne tais argumentais, kurių norėtų Ieškovai, nereiškia, jog teismo nesutikimas su ekspertų išvadomis yra nepagrįstas ar nemotyvuotas. Atsakovų tvirtinimu, apeliaciniame skunde nenuneigta teismo teisė nesivadovauti ekspertų išvadomis, o atsakovų apeliaciniame skunde pateikti išsamūs argumentai dėl ekspertų išvadų įrodomosios reikšmės, t. y. dėl išvadų nepagrįstumo ir nepatikimumo.

10.13. Ieškovai apeliaciniu skundu ginčija ir tą Sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, jog dalis Ieškovų deklaruojamų defektų yra neįrodyti arba jog tai nėra defektai. Atsakovai Ieškovų argumentus laiko nepagrįstais. Kaip pagrįstai Sprendime nurodė teismas, pagal kasacinio teismo praktiką atliktų darbų defektais gali būti pripažinti tik tokie darbų trūkumai, kurie nukrypsta nuo projektinės dokumentacijos nustatytų reikalavimų arba pažeidžia privalomus statybos normatyvinius dokumentus. Formuluojant ekspertams klausimus ir buvo aiškiai prašoma atsakyti, kokių normatyvinių dokumentų neatitinka defektai, tačiau ekspertai dažnu atveju nurodė, kad vadovaujasi „įprastais reikalavimais“, neįvardijant normatyvinių aktų pažeidimų, kas tik papildomai paneigia defektų egzistavimą. Be to, vertinant pačių defektų pobūdį ir jų įtaką Butų eksploatavimui, pažymėjo ir tai, jog Ieškovai 1 nuo 2015 metų, o Ieškovai 2 nuo 2016 metų, t. y. atitinkamai net jau 7 ir 6 metus netvarko defektų Butuose, nepaisant deklaruojamų defektų visą laiką gyveno ir tebegyvena juose, kas rodo, jog Butai gali būti ir yra eksploatuojami pagal tiesioginę paskirtį.

11. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo pašalinti motyvus iš teismo Sprendimo:

11.1. motyvuojamosios dalies 17 punkto teismo išvadas , jog „iš esmės visi ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyti šios grupės defektai, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo (išskyrus tuos, kurie susiję su lietvamzdžių ir garo izoliacijos įrengimu), yra nustatyti bei labiau tikėtina, kad dėl netinkamai (nesilaikant aptartų STR 2.05.02:2008 nuostatų) atliktų statybos darbų egzistavo Buto Nr. 1 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu“ ir jog nustatyti defektai „nebuvo akivaizdūs (negalėjo būti pastebėti specialių žinių neturinčių ieškovų S. normaliai apžiūrint Butą Nr. 1)“;

11.2. motyvuojamosios dalies 19 punkto teismo išvadą , kad „vidaus apdailos trūkumai nebuvo pastebėti ne tik dėl to, kad ieškovai neturėjo specialių žinių, bet ir dėl to, kad minėti apdailos trūkumai nebuvo tokio masto, kad būtų pastebėti apdailoje normaliai apžiūrint Butą Nr. 1“;

11.3. motyvuojamosios dalies 21 punkto teismo išvadas, kad „tam tikriems defektams buvo būtina turėti specialių žinių, todėl galėjo būti minėtų ieškovų nepastebėti (neužhermetizuoti tarpai)“ bei kad fasado nelygumas iki 10 mm laikytinas defektu;

11.4. motyvuojamosios dalies 37 punkto teismo išvadą, kad „kad iš esmės visi ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyti šios grupės defektai, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, yra nustatyti“;

11.5. motyvuojamosios dalies 38 punkto teismo išvadą, kad defektai „negalėjo būti pastebėti apžiūrint Butą Nr. 2 specialių žinių neturinčių ieškovų U.“;

11.6. motyvuojamosios dalies 41 punkto teismo išvadą, kad „tam tikriems defektams buvo būtina turėti specialių žinių, todėl galėjo būti minėtų ieškovų nepastebėti (neužhermetizuoti tarpai)“;

11.7. Priteisti iš Ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai:

12.1. Atsakovai neginčija Sprendimo rezoliucinės dalies, tačiau nesutinka su Sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktomis išvadomis ir nustatytais faktais, kad Ieškovai įrodė dalį defektų, kurie egzistavo Sutarčių sudarymo metu ir kurių Ieškovai negalėjo pastebėti prieš sudarydami Sutartis. Atsakovų tvirtinimu, jų dėstomi argumentai pagrindžia, jog Ieškovai neįrodė ieškinyje deklaruojamų defektų arba egzistuoja ir kiti pagrindai (ne tik praleisti ieškinio senaties bei garantiniai terminai), dėl kurių Atsakovai neatsako už defektus. Ieškovai neįvykdė jiems tenkančios įrodinėjimo pareigos, o teismas, nustatydamas dalį defektų, netinkamai vertino įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

12.2. Teismas apeliaciniu skundu ginčijamus defektus nustatė remdamasis byloje esančiomis ekspertų Kalibato, Šutovo ir Mitkaus išvadomis. Nors Atsakovai kvestionavo galimybę remtis šiomis išvadomis kaip įrodančiomis defektų faktą, tačiau teismas tokius Atsakovų argumentus nepagrįstai atmetė.

12.3. Dėl D. Kalibato išvadų. Pirma, Butų apžiūros faktas neįrodo išvados patikimumo. Antra, Kalibato išvadose nėra išsamių matavimų ir skaičiavimų. Trečia, išsilavinimas ir kvalifikacijos atestatai patys savaime neįrodo išvadų pagrįstumo. Ketvirta, teismas neįvertino ir kitų svarbių aplinkybių, pvz.: Kalibato išvadose konstatuojama, jog vietomis perlydyta stogo danga, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog ši aplinkybė nustatyta tik keliose nežymiose vietose, kas neturi jokios įtakos stogo sandarumui ir kitoms stogo savybėms; eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu įrodo, jog išvados parengtos ne vadovaujantis objektyviais duomenimis, o paties eksperto pasirinktais ir neatskleistais metodais.

12.4. Dėl S. Šutovo išvadų. Pirma, jis neturi reikiamos kvalifikacijos. Antra, teismas neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių, vertinant S. Šutovo išvadas: faktas, jog po Šutovo išvadų gavimo buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, leidžia abejoti Šutovo išvadų patikimumu; jo išvadose yra padarytos akivaizdžios klaidos, kurių teismas nevertino; jis apskritai iki galo nesuprato jam užduotų klausimų, nes ekspertizės metu nustatinėjo Butų defektus, dėl kurių ieškinys net nėra reiškiamas.

12.5. Dėl S. Mitkaus išvadų. Jo išvadomis negali būti besąlygiškai remiamasi, nes, nustatydamas defektus, jis padarė klaidų. Teismas šiuos atsakovų argumentus nepagrįstai pripažino neįrodytais, nustatydamas per aukštą įrodinėjimo standartą, siekiant paneigti eksperto išvadas. Sprendime teigiam, jog teisiškai reikšminga aplinkybe yra tai, jog ekspertas Butus apžiūrėjo vėliau nei D. Kalibatas, tačiau byloje nėra jokių duomenų ir Ieškovai neįrodinėjo, kad praėjęs laiko tarpas kaip nors būtų sutrukdęs ar apsunkinęs teismo ekspertams įvertinti defektus.

12.6. Ieškovams buvo sudarytos visos sąlygos apžiūrėti Butus, todėl jie negalėjo nepastebėti defektų, o jei jų nepastebėjo – patys elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.

12.7. Atsakovai savo apeliaciniame skunde išdėsto argumentus dėl CK 6.695 straipsnio 3 dalies, nes pirmosios instancijos teismas Sprendime dėl šio Atsakovų atsikirtimo pagrindo iš viso nepasisakė. Minėta teisės norma numato, jog rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių. Kitaip tariant, tokie smulkūs nukrypimai nelaikytini defektais dėl savo mažareikšmiškumo. Pardavėjas prieš pirkėją gali naudoti tuos pačius atsikirtimus, kuriuos prieš pardavėją galėtų naudoti rangovas. Būtent tokiais defektais laikytini dalis Ieškovų nurodomų defektų, nes defektų Ieškovai nematė nei apžiūrėdami Butus, nei vėliau juos eksploatuodami, o apie juos sužinojo tik iš D.Kalibato. Taigi jie niekaip netrukdė tinkamai eksploatuoti Butus.

13. Ieškovai atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

13.1. Atsakovų apeliacinis skundas grindžiamas klaidingu ir subjektyviu teisės normų ir byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimu, netinkamai interpretuojant tiek faktines ginčo aplinkybes, tiek ir bylos medžiagą, dėl ko atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

13.2. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovai neįrodė defektų egzistavimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi atsakovams byloje ginčijant tiek ieškovų nurodytų defektų egzistavimą, tiek defektų šalinimo išlaidų dydį, jų prašymu teismas paskyrė teismo ekspertizę bei pakartotinę ekspertizę. Pažymėjo, kad dėl didžiosios dalies defektų egzistavimo visų trijų ekspertų išvados sutampa.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Nepagrįsti atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad Teismas neturėjo vadovautis nei vieno iš ekspertų išvadomis. Teismas pagrįstai sprendė, kad ekspertų išvados yra patikimos. Nesivadovauti eksperto išvada ar jos dalimi galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai. Nagrinėjamu atveju visų ekspertų išvados iš esmės sutampa, jokių įrodymų, kurie prieštarautų teismo eksperto išvadoms dėl įrodinėjamų defektų egzistavimo, nepateikta.

13.4. Atsakovai byloje neįrodinėjo, jog tam tikri pastatų defektai šalių buvo aptarti ir ieškovams, kaip pirkėjams buvo atskleisti iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliaciniai skundai atmetami

Dėl ieškovų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso būtu nenustatė, todėl apeliantų prašymas netenkintinas.

Dėl terminų taikymo

16. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.) 41 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:

1)penkeriusmetus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);

3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Byloje ieškovai nesiremia aplinkybėmis, susijusiomis su tyčia paslėptais defektais, todėl 20 metų garantinis terminas byloje nėra aktualus, todėl byloje spręstina dėl penkių ir dešimties metų terminų taikymo.

17. Ieškovai visus stogo, fasado ir inžinerinių sistemų įrengimo defektus vertina kaip paslėptus, kuriems taikytinas 10 metų statinio garantinis terminas. Šiuos ieškovų argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus atsižvelgiant į tai, kad 10 metų statinio garantinis terminas yra siejamas būtent su paslėptais statinio elementais (konstrukcijomis, vamzdynais ir pan.), o ne su paslėptais atliktų darbų trūkumais (tokiais, kurie negalėjo būti nustatyti užsakovui priimant atliktus statybos darbus) (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Paslėptos statinio konstrukcijos – tai vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptos konstrukcijos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Bute Nr. 1 nustatyti defektai nėra susiję su paslėptais statinio elementais, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis 5 metų statinio garantinis terminas, skaičiuotinas nuo 2011 m. lapkričio 22 d. (butų užbaigimo). Paslėpti darbų trūkumai CK 6.662 straipsnio 4 dalies prasme (ne defektai esant paslėptų statinio elementų) teisiškai reikšmingi ieškovams ginantis nuo atsakovų atsikirtimų, susijusių su tuo, kad ieškovai, apžiūrėję ginčo butus ir neturėję jokių pretenzijų dėl jų būklės bei kokybės, apskritai prarado teisę iš atsakovų reikalauti atsakyti už ginčo butų perdavimo metu buvusius akivaizdžius defektus. Taigi, tokiu atveju ieškovai S., tvirtindami, kad defektai buvo neakivaizdūs, o paslėpti (kurie negalėjo būti nustatyti jiems normaliai apžiūrint Butą Nr. 1), gali reikalauti atsakovų atsakomybės už šiuos defektus, tačiau tai turi daryti per įstatymo nustatytus terminus (šešis mėnesius nuo pastebėto teisės pažeidimo) arba per visą statinio garantinį terminą (šiuo atveju – per 5 metus nuo statybos užbaigimo). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad statinio garantinis terminas pasibaigė 2016 m. lapkričio 22 d.

18. Apeliantai teigė, kad ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, galioja ir naudotų daiktų ir/ar daiktų, kurių garantija pasibaigusi atvejais. CK įtvirtinta pirkėjo teisė, nustačius atitinkamus defektus, į pardavėją kreiptis per protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo (CK 6.338 straipsnio 2 dalis) yra universali. Apeliantai tvirtina, kad ginti savo teises teisme jie turėjo teisę 2 metus nuo daikto perdavimo dienos (pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį).

19. Šiuos ieškovų argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes ši CK nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju, kaip minėta, CK 6.698 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, o CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo daikto perdavimo dienos. Ieškovų argumentai, kad 2 metų garantija pagal įstatymą taikytina, kai yra pasibaigęs daikto kokybės garantijos terminas, atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip minėta, CK 6.338 straipsnio 2 dalis 2 metų garantiją pagal įstatymą įtvirtina ne tokiu atveju, kai daikto kokybės garantijos terminas yra pasibaigęs, o kai toks terminas nėra apskritai nustatytas. Priešingas aiškinimas reikštų, kad ši CK norma būtų aiškinama plečiamai.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019-06-03 nutartyje civilinėje byloje e3K-3-203-469/2019 išaiškino, kad CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai yra terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti; tai nėra ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Taigi ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. CK 1.125 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti šešių mėnesių ieškinio senaties terminai taikytini tuo atveju, kai iš pirkimo–pardavimo sutarties subsidiariai reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės bendraisiais pagrindais.

21. Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų) nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012). Taigi, kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.

Dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovų U. reikalavimams

22. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šiuo atveju statinio garantinis terminas skaičiuotinas nuo statybos užbaigimo dienos, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 22 d. Ieškovai U. butus įsigijo 2015 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimis. Byloje nustatyta, kad atsakovai buvo ginčo Butų statytojai, nors Butai parduoti po kelių metų nuo jų statybos pabaigos. Pirmosios instancijos teismas situaciją vertino ir statybos rangos santykius reglamentuojančių normų dėl garantijos terminų taikymo aspektu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, bute nustatyti defektai nėra susiję su paslėptais statinio elementais, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis 5 metų statinio garantinis terminas, skaičiuotinas nuo 2011 m. lapkričio 22 d. Ieškovai U. butą nusipirko 2015 m. vasario 26 d., o su rašytinėmis pretenzijomis į atsakovus kreipėsi po daugiau nei trejų metų (2018 m. kovo 14 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai į atsakovus kreipėsi pasibaigus statinio garantiniam terminui.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, ar ieškiniui pareikšti ieškovai praleido įstatyme nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties termino pradžia nelaikytinas pardavėjo (atsakovų) atsisakymas tenkinti pretenziją, nes pretenzija nebuvo pareikšta per garantinį terminą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovai U. apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo jiems įsikėlus gyventi į Butą Nr. 2, nes patikslintame ieškinyje nurodyta, kad jau tada ėmė ryškėti šio buto defektai – per stoglangius pradėjo patekti didelis atmosferos kritulių kiekis, atsirado įtrūkimai dalyje buto lubų, atšoko keletas laiptų plytelių, kartais jausdavosi bute kanalizacijos kvapas. Ieškovų U. prašymu ekspertas D. Kalibatas apžiūrėjo Butą Nr. 2 2017 m. balandžio 28 d. Taigi, teismas daro išvadą, kad vėliausiai 2017 m. balandžio 28 d. (Buto Nr. 2 apžiūroje dalyvaujant statybos darbų ekspertui) ieškovams U. galėjo ir turėjo būti žinoma apie jų teisių pažeidimą dėl įsigyto daikto (Buto Nr. 2) kokybės trūkumų. Taigi, pirmosios instancijos pagrįstai nusprendė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia šiuo atveju laikytina 2017 m. balandžio 28 d. Atitinkamai konstatuotina, kad ieškovai kreipdamiesi į teismą 2018 m. balandžio 6 d., daugiau nei 5 mėnesiais praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

24. Ieškovų ieškinys, kuriuo reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovams U. iš atsakovų 22 739,96 Eur defektų šalinimo išlaidų ir 938,80 Eur nuostolių, susijusių su defektų nustatymu ir faktinių aplinkybių konstatavimu, atmetamas, konstatavus, kad ieškovai praleido 6 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti, nustatytą ieškinio pareiškimo metu galiojusiame CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte ir atsakovams prašant taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

25. Ieškovai U. nurodė, kad U. šį terminą yra praleidę ir prašo jį atnaujinti. Ieškovų prašymo atnaujinti minėtą terminą (garantijos pagal įstatymą) teismas nesprendžia, nes ši CK nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju CK 6.698 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas. CK 6.338 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo daikto perdavimo dienos.

26. 2018 m. kovo 14 d. pretenzijoje ieškovai U. prašė atsakovų ne ištaisyti pastebėtus trūkumus, o sumokėti ieškovams beveik 20 000 Eur sumą, reikalingą ištaisyti (pašalinti) nustatytus Buto Nr. 2 defektus. Ieškovai ieškiniu taip pat nereikalauja atsakovų imtis priemonių trūkumams ištaisyti, o reikalauja defektų pašalinimo išlaidų pagal ieškovų užsakytus specialistų skaičiavimus ir vėliau atliktus perskaičiavimus atsižvelgiant į išaugusias kainas. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad daugiau nei 5 metus ieškovai ėmėsi kokių nors priemonių, kad nustatyti defektai realiai būtų pašalinti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad didžioji dalis nustatytų trūkumų nėra esminiai ar paslėpti, dėl kurių nebūtų galima ginčo butais naudotis pagal paskirtį arba dėl kurių, ginčo butų naudingumas sumažėtų iš esmės.

27. Ieškovų prašymas atnaujinti praleistą terminą teismo netenkinamas, nenustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad ieškovai neturi specialių žinių statybos srityje teismo nevertinama, kaip svarbi priežastis, sukliudžiusi laiku kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl įsigyto daikto (Buto Nr. 2) kokybės trūkumų. Ieškovai U. dar 2015 metais supratę, kad įsigijo butą, turintį kokybės trūkumų, nesikreipė į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos per įstatymo nustatytą pusės metų terminą, tačiau kreipėsi į specialistus (ekspertus), kaip nurodyta ieškovų U. pretenzijoje atsakovams, dėl statybinių defektų užfiksavimo. Tačiau eksperto D. Kalibato vertinimo aktai buvo parengti tik 2018 m. vasario 14 d., nors pirmąją butų apžiūrą minėtas ekspertas atliko dar 2017 m. balandžio 28 d. Taigi, šiuo atveju ieškovai U., žinodami apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą (6 mėnesius) nereagavo nereikšdami ieškinio teisme, bet ir nepateikdami atsakovams pretenzijos. Teismas pagrįstai nepripažino, kad ieškovai protingai ir sąžiningai siekė ginti savo pažeistas teises. Įstatymui šiuo atveju numatant sutrumpintą ieškinio senaties terminą, ieškovai turėjo siekti operatyvaus savo galimai pažeistų teisių gynimo teisme, o to nepadarę, veikė savo rizika.

Dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovų S. reikalavimams

28. Kaip nustatyta, ieškovai S. Butą Nr.1 įsigijo 2016 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, su pretenzijomis į atsakovus kreipėsi 2018 m. kovo 14 d. (pasibaigus statinio garantiniam terminui). Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai S. apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo jiems įsikėlus gyventi į Butą Nr. 1, nes ieškinyje nurodyta, kad jau tada ėmė ryškėti šio buto defektai – per stoglangius pradėjo patekti didelis atmosferos kritulių kiekis, atsirado įtrūkimai dalyje buto lubų, atšoko keltas grindų plytelių, periodiškai persipildydavo nuotekų surinkimo šulinys. Ieškovas I. S. ir L. S. nurodė, kad viskas paaiškėjo iš esmės per pusę metų nuo įsikėlimo į Butą Nr. 1, buvo ne kartą kreiptasi į atsakovą M. G. su žodinėmis pretenzijomis, tačiau minėtas atsakovas nereagavo, todėl buvo kreiptasi į ekspertą D. Kalibatą statybinių defektų užfiksavimui. Iš antstolio S. Mulevičiaus 2017 m. gegužės 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad užsakovė L. S. 2017 m. balandžio 28 d. prašė antstolio užfiksuoti namo vidaus ir išorės statybos darbų broką. Iš šių aplinkybių teismas pafarė išvadą, kad apie savo teisių galimą pažeidimą ieškovai S. sužinojo 2016 metų antroje pusėje ir 2017 metų pradžioje. Tai, kad ieškovai S. 2016 metais dar nežinojo visų trūkumų, kurie buvo užfiksuoti atliekant specialius matavimus ir skaičiavimus specialių žinių turinčių asmenų, nereiškia, kad ieškovams S. iki tol nebuvo žinomi jų teisių pažeidimai, susiję su įsigyto daikto (Buto Nr. 1) kokybės trūkumais. Taigi, teismas pripažįsta pagrįstais atsakovų argumentus, susijusius su tuo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia šiuo atveju gali būti laikoma 2017 m. balandžio 28 d., t. y. diena, kai Butą Nr. 1 atvyko apžiūrėti statybų specialistas (D. Kalibatas), atsakovams nereaguojant į ieškovų S. žodines pretenzijas. Atitinkamai konstatuotina, kad ieškovai kreipdamiesi į teismą 2018 m. balandžio 6 d., daugiau nei 5 mėnesiais praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju buvo 6 mėnesiai, jo praleidimas 5 mėnesiais teismo vertinamas kaip reikšmingas.

29. Ieškovai tvirtina, kad jie nepraleido įstatyme nustatytų terminų ginti savo teises teisme, nes pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį, jie tokią teisę turėjo 2 metus nuo daikto perdavimo dienos (garantija pagal įstatymą). Teismas pagrįstai sprendė, kad ši CK nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju, kaip minėta, CK 6.698 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, o CK 6.338 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo daikto perdavimo dienos. Ieškovų atstovo teismo posėdyje nurodyti argumentai, kad 2 metų garantija pagal įstatymą taikytina, kai yra pasibaigęs daikto kokybės garantijos terminas, atmetami kaip nepagrįsti, nes CK 6.338 straipsnio 2 dalis 2 metų garantiją pagal įstatymą įtvirtina ne tokiu atveju, kai daikto kokybės garantijos terminas yra pasibaigęs, o kai toks terminas nėra apskritai nustatytas.

30. Ieškovų S. ieškinys atmestas pagrįstai konstatavus, kad ieškovai praleido 6 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti, nustatytą ieškinio pareiškimo metu galiojusiame CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte ir atsakovams prašant taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškovų argumentai, susiję su tuo, kad ieškinio senaties taikymas lemtų neteisingą sprendimą, teismo atmetami kaip nepagrįsti, nes CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

31. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

32. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai įsigijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą - butus, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe.

Dėl ieškovų S. Buto Nr.1 trūkumų

33. Ieškovai apeliaciniame skunde teigė, kad teismas nepagrįstai dalies trūkumų nepripažino, nors jie buto nustatomi ekspertų (specialistų). Šis ieškovų teiginys nepagrįstas. Esant keliems ekspertiniams vertinimams pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo eksperto Sigito Mitkaus atliktos pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis teismo ekspertizės akte, nes atsižvelgiant į duomenų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, yra labiau patikimi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Nagrinėjamu atveju pakartotinėje teismo ekspertizėje teismo ekspertas Sigitas Mitkus nenustatė defekto, susijusio su netinkamu atstumu nuo latako išorinio krašto iki stogo plokštumos tęsinio, tačiau nustatė stogo latakų nesandarų sujungimą. Minėtas ekspertas nurodė, kad tai neatitinka minėto STR 15 punkto. Stogo dangos perlipdymą (vietomis), kaip ir stogo dangos pažeidimą (pradūrimą) pritvirtinant varžtais vėjalentę, taip pat kaip ir netinkamą alsuoklio įrengimą bei nesandarų dūmtraukį, minėtas ekspertas taip pat laikė defektais, kurie galėjo būti nustatyti tik turint specialių žinių (defektas, susijęs su dūmtraukiu, galėjo išaiškėti pradėjus kūrenti židinį, o defektai susiję su stoglangių netinkamų įrengimu galėjo išaiškėti pradėjus eksploatuoti butą). Ekspertas nurodė, kad minėti defektai iš esmės atsirado statybos darbų vykdymo metu. Pakartotinės ekspertizės metu ekspertas nepatvirtino išvadų, susijusių su netinkamų lietvamzdžių ir garo izoliacijos įrengimu, tačiau dalis defektų šioje grupėje buvo patvirtinti ir pakartotinės teismo ekspertizės metu. Tokiu būdu pirmosios instancijos tinkamai motyvavo, kodėl rėmėsi pakartotinės eksperto S.Mitkaus teismo ekspertizės išvada, kurioje išvadų, susijusių su netinkamų lietvamzdžių ir garo izoliacijos įrengimu, nėra.

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pastato statybos darbų vykdymo metu atsirado tam tikri Buto Nr. 1 stogo įrengimo defektai, kurie ieškovams S., neturintiems specialių žinių negalėjo būti matomi Buto Nr. 1 apžiūros metu, tačiau galėjo ir turėjo būti pastebėti pradėjus eksploatuoti Butą Nr. 1. Taigi, teismas, konstatuoja, kad iš esmės visi ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyti šios grupės defektai, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo (išskyrus tuos, kurie susiję su lietvamzdžių ir garo izoliacijos įrengimu), yra nustatyti bei labiau tikėtina, kad dėl netinkamai (nesilaikant STR 2.05.02:2008 nuostatų) atliktų statybos darbų egzistavo Buto Nr. 1 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu (2016 m. balandžio 25 d.). Nustatyti defektai nebuvo paslėpti statinio konstrukcijose, tačiau nebuvo akivaizdūs (negalėjo būti pastebėti specialių žinių neturinčių ieškovų S.normaliai apžiūrint Butą Nr. 1). Teismo ekspertas S. Mitkus nurodė, kad stoglangių įrengimo defektas nėra paslėptose konstrukcijose, jis matomas apžiūrint stogą, tačiau norint jį nustatyti reikia turėti specialių žinių ir atlikti matavimus. Taigi, nors ieškovai S., kaip minėta, ant stogo nebuvo užlipę nei vienos iš keturių Buto Nr. 1 apžiūrų metu, tačiau net jei ir būtų užlipę, labiau tikėtina, kad šio trūkumo, neturėdami specialių žinių, nebūtų pastebėję.

35. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pastato statybos darbų vykdymo metu atsirado tam tikri Buto Nr. 1 vidaus apdailos darbų trūkumai, kurie nors ir nebuvo paslėpti statinio konstrukcijose, tačiau ieškovams S., neturintiems specialių žinių negalėjo būti matomi Buto Nr. 1 apžiūros metu. Dalis apdailos trūkumų atsirado jau Buto Nr. 1 eksploatavimo metu dėl natūralaus nusidėvėjimo (pvz., sutrūkęs apdailos sluoksnis, įtrūkiai angokraščiuose), o dalis ieškovų nurodytų vidaus apdailos trūkumų iš esmės turėjo būti pastebėti ieškovų S. apžiūrint Butą Nr. 1 (pvz., linguojančios grindys miegamajame, netolygiai padengtas kambario II aukšte lubų apdailos sluoksnis, akle neuždengtas kanalizacijos vamzdis, neužtikrintas laisvas priėjimas prie rekuperatoriaus, sunkiai atsidarantis/užsidarantis langas). Taip pat nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad eksperto D. Kalibato nustatytas defektas, susijęs su tuo, kad I aukšte langų profiliuočių nelygumai viršija leistinas ribas nėra išsamiai aptartas Vertinimo akte Nr. 1. 2019 m. eksperto S. Šutovo ekspertizės akte nustatytas itin nežymus langų nuokrypis nuo horizontalės, t. y. 1 mm/m (teismo ekspertizės akto 22 psl.), o pakartotinės ekspertizės metu (2020 metais) netolygiai sumontuotų PVC gaminių jau apskritai nebuvo nustatyta. Dėl nustatytų šioje grupėje defektų, kurie negalėjo būti ieškovų S. pastebėti Buto Nr. 1 apžiūros metu, teismas pažymėjo, kad šie vidaus apdailos trūkumai nebuvo pastebėti ne tik dėl to, kad ieškovai neturėjo specialių žinių, bet ir dėl to, kad minėti apdailos trūkumai nebuvo tokio masto, kad būtų pastebėti apdailoje normaliai apžiūrint Butą Nr. 1.

36. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dalis nustatytų fasado ir išorės konstrukcijų įrengimo darbų defektų atsirado statybos darbų vykdymo metu ir galėjo būti pastebėti ieškovų S. apžiūrint Butą Nr. 1 (pvz. neužbaigti fasado apdailos darbai, vietomis nežymiai dažais ištepti profiliai) prieš priimant sprendimą sudaryti minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tam tikriems defektams buvo būtina turėti specialių žinių, todėl galėjo būti minėtų ieškovų nepastebėti (neužhermetizuoti tarpai). Konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, kada ir dėl kokių priežasčių vietomis susibangavo ir suplyšo membrana, kada ir dėl kokių priežasčių vietomis pasikeitė fasado spalva, todėl teismas vertino, kad nesant byloje su tuo susijusių įrodymų, laikytina, kad ieškovai neįrodė, jog šie trūkumai yra defektai, egzistavę Buto Nr. 1 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir nebuvo akivaizdūs, arba atsirado po šios sutarties sudarymo dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Dėl nustatytų defektų, kurie ieškovų S. negalėjo būti pamatyti normaliai apžiūrint Butą Nr. 1 teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokie trūkumai labiau tikėtina ieškovų S. nebuvo pastebėti ne tik dėl to, kad ieškovai neturėjo specialių žinių, bet ir todėl, kad šie trūkumai buvo nežymūs (pvz., fasado nelygumai iki 10 mm).

37. 2017 m. balandžio 28 d. Vertinimo akte Nr. 1 ekspertas D. Kalibatas išvardijo nustatytus defektus, susijusius su inžinerinėmis sistemomis, t. y. akte konstatuotos aplinkybės, kad periodiškai perpildytas nuotekų surinkimo šulinys ir neveikia lauko rozetės. Ieškovai nurodo, kad šiems defektams pašalinti reikalinga 1 554,26 Eur (dėl nuotekų šalinimo šulinio) ir 57,45 Eur (dėl lauko rozečių). Teismo ekspertizių aktuose nurodyta, kad apžiūros metu savininkas nurodė, jog nuotekų surinkimo sistemą yra pakeitęs – įrengęs naują, taip pat pakeitė elektros instaliaciją. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo, kad teismo ekspertizių metu nenustačius aplinkybių, susijusių su inžinerinių sistemų trūkumais, šios aplinkybės vertinamos kaip nenustatyti defektai. Įrodymų apie tai, kad nuotekų surinkimo sistema ar elektros instaliacija po 2016 m. balandžio 25 d. buvo pakeistos naujomis, šalinant tam tikrus buvusius jų trūkumus, byloje nėra pateikta.

Dėl ieškovų U. Buto Nr.2 trūkumų

38. Ieškovai išskyrė keturias Buto Nr.2 defektų grupės: 1) stogo bei lietaus nuvedimo sistemos įrengimo defektai; 2) vidaus apdailos darbų ir langų įrengimo defektai; 3) namo fasado ir išorės konstrukcijų defektai; 4) inžinerinių sistemų įrengimo defektai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino, ar defektai egzistavo ginčo butų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ir nebuvo akivaizdūs, arba atsirado po šių sutarčių sudarymo dėl priežasčių, buvusių iki sutarčių sudarymo (dėl netinkamai atliktų statybos darbų).

39. Teismas detaliai įvertino Buto Nr.2 stogo ir lietaus nuvedimo sistemos trūkumus, kurie konstatuoti eksperto Dariaus Kalibato Buto Nr. 2 2018 m. vasario 14 d. vertinimo aktą (toliau – ir Vertinimo aktas Nr. 2). D. Kalibato išvadą, kad minėti statybos darbai buvo atlikti iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (tam tikrais atvejais D. Kalibato nustatytus defektus patvirtina net ne vienos, o abiejų teismo paskirtų ekspertizių išvados). Nagrinėjamu atveju pakartotinėje teismo ekspertizėje teismo ekspertas Sigitas Mitkus nenustatė defekto, susijusio su netinkamu atstumu nuo latako išorinio krašto iki stogo plokštumos tęsinio, tačiau patvirtino stogo latakų nesandarų sujungimą. Ekspertas nurodė, kad tai neatitinka minėto STR 15 punkto. Stogo dangos perlipdymą (vietomis), kaip ir stogo dangos pažeidimą (pradūrimą) pritvirtinant varžtais vėjalentę, taip pat kaip ir pažeistą skardos dažų skluoksnį (tikėtina, nudeginant), netinkamą alsuoklio įrengimą bei nesandarų dūmtraukį minėtas ekspertas taip pat laikė defektais, papildomai nurodydamas, kad nors tai ir nėra paslėpti konstrukcijose defektai, tačiau jie galėjo būti nustatyti tik atliekant matavimus ir (arba) turint specialių žinių (defektas susijęs su dūmtraukiu galėjo išaiškėti pradėjus kūrenti židinį, o defektai susiję su stoglangių netinkamų įrengimu galėjo išaiškėti pradėjus eksploatuoti butą). S. Mitkus taip pat nustatė defektą, susijusį su tuo, kad ant židinio kamino nėra įrengtas stogelis. Ekspertas nurodė, kad minėti defektai iš esmės atsirado statybos darbų vykdymo metu. Ekspertas taip pat patvirtino, kad dėl statybos darbų vykdymo metu neatliktų konstrukcijos dažymo darbų vienoje vietoje yra nežymiai aprūdijusi metalinė konstrukcija. Šis defektas, pasak S. Mitkaus, yra paslėptas konstrukcijose, todėl nėra galimybės nustatyti, ar konstrukcijos aprūdijusios visame stoge. Taigi, iš esmės visi D. Kalibato nustatyti defektai šioje grupėje buvo patvirtinti ir pakartotinės teismo ekspertizės metu.

40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismo paskirto eksperto S.Mitkaus išvadoje esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, yra labiau patikimi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl, atsakovams jų nepaneigus tokio paties patikimumo duomenimis. Teismas padarė išvadą, kad iš esmės visi ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyti šios grupės defektai, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, yra nustatyti, išskyrus tai, jog byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog nežymus metalinės konstrukcijos vienoje vietoje aprūdijimas yra statybos darbų defektas. S. Mitkaus pakartotinės teismo ekspertizės akte nurodyta tik tai, kad įprastai plieninės konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo korozijos. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ekspertas D. Kalibatas Buto Nr. 2 apžiūrą vykdė po daugiau nei 5 metų nuo statybų pabaigos, o S. Mitkus objekto apžiūrą vykdė beveik po 10 metų, todėl tuo metu vienoje vietoje pastebėtas nežymus korozijos poveikis teismo nevertinamas kaip statybos darbų defektas.

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad didžioji dalis nustatytų defektų nebuvo paslėpti statinio konstrukcijose (išskyrus neužsandarintą garo izoliacinę plėvelę), tačiau negalėjo būti pastebėti apžiūrint Butą Nr. 2 specialių žinių neturinčių ieškovų U.. Dėl garo izoliacijos įrengimo defekto pakartotinės teismo ekspertizės akte nurodyta, kad buvo pažeistas minėto STR 25.1 punktas, be kita ko, numatantis, kad garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Ekspertas S. Mitkus nurodė, kad apžiūros metu vienoje vietoje nustatyta, kad garo izoliacinė plėvelė užlenkta (neužsandarinta). Vienoje vietoje pastebėtas garo izoliacinės plėvelės nesandarumas nereiškia, kad visa garo izoliacinė plėvelė buvo įrengta netinkamai. Pakartotinė teismo ekspertizė buvo atlikta 2020 m. vasario 12 d. – 2020 m. kovo 13 d. Jos metu teismo ekspertas S. Mitkus nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta požymių, jog garo izoliacijos sujungimai būtų neužsandarinti visame stogo plote. Atsižvelgdamas į tai, kad garo izoliacinės plėvelės nesandarumas pagal į bylą pateiktus duomenis nustatytas tik vienoje Buto Nr. 2 vietoje, teismas padarė išvadą, kad šis nustatytas trūkumas dėl savo apimties negali būti vertinamas kaip statybos darbų defektas lemiantis būtinumą atlikti D. Kalibato nurodytus darbus, t. y., kad reikia nuimti esančias gipso kartono plokščių lubas, sandariai įrengti garo izoliaciją, sumontuoti minėtas gipso kartono plokštes ir atlikti glaistymo bei dažymo darbus 125,44 kv. m plote. Pažymėtina, kad pakartotinės teismo ekspertizės metu S. Mitkus tokių darbų neįtraukė į sąrašą darbų, kuriuos reikia atlikti siekiant ištaisyti nustatytus defektus.

42. Vertinimo akte Nr. 2 ekspertas D. Kalibatas nurodė, kad drėgsta vidaus laiptai. Pakartotinės teismo ekspertizės metu nustatyta, kad ant dviejų apatinių laiptų matomos baltos spalvos apnašos, kurios nusivalo palietus ranka. Taigi, nenustačius drėgstančių vidaus laiptų, šios aplinkybės (baltos spalvos apnašos ant dviejų laiptų) teismo vertinimu neužtenka, kad būtų galima konstatuoti pamatų hidroizoliacijos įrengimo defektą. Ir teismo eksperto S. Šutovo ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizės metu vidaus laiptai buvo sausi. D. Kalibato apžiūros metu ant laiptinės sienos užfiksuotas nežymus pelėsis taip pat neįrodo pamatų hidroizoliacijos įrengimo defekto. Dėl minėtų dėmių teismo ekspertas S. Mitkus nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog dėmės galėjo atsirasti dėl netinkamai įrengtos pamatų hidroizoliacijos ir (arba) drenažinės membranos sluoksnio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad eksperto D. Kalibato išvados dėl pamatų hidroizoliacijos įrengimo defekto nėra patvirtintos kitų teismo ekspertų išvadomis. Tam tikros problemos, susijusios su per didele drėgme vidaus patalpose, gali būti susijusios ir su tuo, kad patalpa nėra tinkamai (reguliariai) vėdinama. Atsižvelgdamas į visą tai, teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė šio statybos darbų defekto, t. y. jog Bute Nr. 2 buvo netinkamai įrengta pamatų hidroizoliacija.

43. Vertinimo akte Nr. 2 ekspertas D. Kalibatas išvardijo nustatytus defektus, susijusius su fasadu ir išorės konstrukcijomis. Pagal A. Kvedaro išvadą, šių defektų šalinimo išlaidos siekia 2 615,92 Eur. Ekspertas S. Šutovas teismo ekspertizės akte taip pat nurodė, kad namo fasadas ir išorės konstrukcijos įrengtos su defektais. Pakartotinės teismo ekspertizės metu nustatyta, kad vietomis fasado sluoksnis neapdailintas dekoratyviniu tinku, vietomis apdailiniame sluoksnyje yra įtrūkių, vietomis matosi tuščias tarpas tarp dekoratyvinio akmens ir struktūrinio tinko. Teismo eksperto S. Mitkaus buvo patvirtinti ir kiti defektai (išorinės skardinės palangės nepritvirtintos prie pagrindo, neužhermetizuoti tarpai tarp membranos tvirtinimo profilio ir apdailos sluoksnio). Pirmosios instacijos teismas padarė išvadą, kad dalis nustatytų fasado ir išorės konstrukcijų įrengimo darbų defektų atsirado statybos darbų vykdymo metu ir galėjo būti pastebėti ieškovų U. apžiūrint Butą Nr. 2 (pvz., neužbaigti fasado apdailos darbai, nepritvirtintos prie pagrindo skardinės palangės ir kt.) prieš priimant sprendimą sudaryti minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tam tikriems defektams buvo būtina turėti specialių žinių, todėl galėjo būti minėtų ieškovų nepastebėti (neužhermetizuoti tarpai), o dalis defektų labiau tikėtina, kad atsirado jau Buto Nr. 2 eksploatavimo metu dėl natūralaus nusidėvėjimo (pvz., įtrūkiai apdailiniame sluoksnyje), todėl negalėjo būti atsakovų aptarti su ieškovais Buto Nr. 2 pardavimo metu. Dalis D. Kalibato nustatytų išvadų nebuvo patvirtintos teismo ekspertizių metu. Pvz., D. Kalibatas nustatė, kad netinkamai sumontuoti (be falcų) skardiniai elementai, išorinės siūlės skardų elementų nėra tinkamai užhermetizuotos, tačiau pakartotinės teismo ekspertizės metu S. Mitkus nurodė, kad apžiūros metu nustatyta, jog skardiniai elementai sumontuoti užleidžiant skardos lakštus vieną ant kito, sukniedijant ir užhermetizuojant, t. y. palangių skardų jungties vietos nenustatyta, kad būtų nesandarios.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo reikalavimo pašalinti sprendimo motyvus

44. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo neginčijo sprendimo rezoliucinės dalies, tačiau prašė pašalinti iš Sprendimo motyvuojamosios dalies 17 punkto teismo išvadas, jog „iš esmės visi ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyti šios grupės defektai, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo (išskyrus tuos, kurie susiję su lietvamzdžių ir garo izoliacijos įrengimu), yra nustatyti bei labiau tikėtina, kad dėl netinkamai (nesilaikant aptartų STR 2.05.02:2008 nuostatų) atliktų statybos darbų egzistavo Buto Nr. 1 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu“ ir jog nustatyti defektai „nebuvo akivaizdūs (negalėjo būti pastebėti specialių žinių neturinčių ieškovų S. normaliai apžiūrint Butą Nr. 1)“; Pašalinti iš Sprendimo motyvuojamosios dalies 19 punkto teismo išvadą, kad „vidaus apdailos trūkumai nebuvo pastebėti ne tik dėl to, kad ieškovai neturėjo specialių žinių, bet ir dėl to, kad minėti apdailos trūkumai nebuvo tokio masto, kad būtų pastebėti apdailoje normaliai apžiūrint Butą Nr. 1“; Pašalinti iš Sprendimo motyvuojamosios dalies 21 punkto teismo išvadas, kad „tam tikriems defektams buvo būtina turėti specialių žinių, todėl galėjo būti minėtų ieškovų nepastebėti (neužhermetizuoti tarpai)“ bei kad fasado nelygumas iki 10 mm laikytinas defektu; Pašalinti iš Sprendimo motyvuojamosios dalies 37 punkto teismo išvadą, kad „kad iš esmės visi ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyti šios grupės defektai, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, yra nustatyti“; Pašalinti iš Sprendimo motyvuojamosios dalies 38 punkto teismo išvadą, kad defektai „negalėjo būti pastebėti apžiūrint Butą Nr. 2 specialių žinių neturinčių ieškovų U.“; Pašalinti iš Sprendimo motyvuojamosios dalies 41 punkto teismo išvadą, kad „tam tikriems defektams buvo būtina turėti specialių žinių, todėl galėjo būti minėtų ieškovų nepastebėti (neužhermetizuoti tarpai)“;

45. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-835/2014; 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018).

46. Tiesiogines teisines pasekmes byloje dalyvaujančiam asmeniui sukelia rezoliucinė, o ne motyvuojamoji sprendimo dalis. Apeliantas apeliaciniame skunde turi tinkamai pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą sprendimo motyvuojamosios sprendimo dalies pakeitimu ar panaikinimu. Atsakovai apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodė, kad teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui.

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, apeliacinėje instancijoje išnagrinėjus ieškovų apeliacinį skundą, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl materialinis teisinis bylos nagrinėjimo rezultatas lieka palankus atsakovams. Atsakovai konkrečiai nenurodė, kokia apimtimi ir kokiuose ginčuose teismo išvados apie nustatytus defektus turės įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Dėl šios priežasties atsakovų apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl CK 6.695 str. 3 d. taikymo

48. Atsakovai apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl CK 6.695 str. 3 d., kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime dėl šio Atsakovų atsikirtimo pagrindo iš viso nepasisakė, nors dalį sprendime nurodytų defektų Atsakovai neigia ir šiuo pagrindu).

49. Kaip minėta, Buto Nr. 2 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. vasario 26 d. Šios sutarties 10.1 punkte nurodyta, kad parduodamas nekilnojamasis turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdų, esminių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių nebūtų galima Butu Nr. 2 naudotis pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų jo pirkę, arba nebūtų tiek už jį mokėję.

50. Buto Nr. 1 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. balandžio 25 d. Šios sutarties 7.6 punkte nurodyta, kad nekilnojamasis turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdų, esminių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių nebūtų galima Butu Nr. 1 naudotis pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų jo pirkę, arba nebūtų tiek už jį mokėję.

51. CK 6.695 str. 3 d. numato, jog rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių. Tokie smulkūs nukrypimai nelaikytini defektais dėl savo mažareikšmiškumo ir įtakos statiniui neturėjimo.

52. Sutiktina su atsakovais, kad Pardavėjas negali būti atsakingas už tokius daikto trūkumus, už kuriuos prieš pardavėją nebūtų atsakingas rangovas. Pardavėjas, parduodamas daiktą, negali „parduoti“ daugiau atsakomybės nei prieš jį turėjo rangovas (nebent toks pardavėjo įsipareigojimas aiškiai būtų aprašytas pirkimo-pardavimo sutartyje, ko nebuvo šiuo atveju). ). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad statinio garantinis terminas pasibaigė 2016 m. lapkričio 22 d.

53. Aiškinant sistemiškai CK 6.695 str. 3 d. nuostata taikytina statybos rangos santykiuose (CK 6 knygos XXXIII skyriaus „Ranga” trečias skirsnis „Statybos ranga”), o ieškovus ir atsakovus sieja nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo santykiai, todėl CK 6.695 str. 3 d. nuostatos netaikomos.

54. Vertinant iš esmės atsakovų apeliacinį skundą nutarties 33-43 punktų išvados taip pat patvirtina atsakovų apeliacinio skundo nepagrįstumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

55. Pirmosios instancijos teisme atsakovai prašė priteisti iš ieškovų 15 764 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (tame tarpe 4 770 Eur už teismo ekspertizes). Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 7 862 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškinys atmetamas, atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidos priteisė jas patyrusiam atsakovui M. G. iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 3 941 Eur iš kiekvieno ieškovo.

56. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo perskirstyti ir iš atsakovų priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad byla teisiniu požiūriu nėra itin sudėtinga, ginčas dažnai pasitaikantis praktikoje. Teigiama, kad byloje nekeliami ir nenagrinėjami jokie nauji teisės klausimai, kas reikalautų ypatingos kvalifikacijos ir laiko sąnaudų, bylos didesnę apimtį iš esmės lėmė pačių atsakovų pasirinkta teisinės gynybos taktika, kai beveik prieš kiekvieną posėdį buvo teikiami nauji prašymai.

57. Ieškovu teigimu, žymi dalis atstovavimo išlaidų procese nebuvo būtinos, todėl neatlygintinos, pvz.: 1) advokatų bendrijos ConsulTax 2018-10-12 sąskaita už parengtą prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, 400 Eur suma. Bylą išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje šis prašymas buvo pripažintas nepagrįstu; 2)advokatų bendrijos ConsulTax 2018-10-29 sąskaita už parengtą atsiliepimą į atsakovų atskirąjį skundą, 150 Eur suma. Atskirasis skundas buvo tenkintas; 3) advokatų bendrijos ConsulTax 2019-04-16 sąskaita už susitikimą su klientais ir nutarties aptarimą, 50 Eur suma. Išlaidos nėra būtinos; 4) advokato Olego Kakurino 2019-1209 sąskaita 1350 Eur sumai, kur į darbus įtrauktos didelės išlaidos pasirengimams bylos nagrinėjimui (išlaidos susijusios su atstovo pakeitimu), ekspertų paieškai; 5) advokato Tado Zarembos 2020-06-29 sąskaita 1225 Eur sumai už susitikimą su klientu, bylos medžiagos analizę, teismo posėdžių garso įrašų perklausą, ekspertizės aktų analizę, pakartotinį susitikimą su klientu. Šios išlaidos patirtos keičiant atstovą ir nėra būtinos; 6) advokato Tado Zarembos 2020-09-07 sąskaita, kurioje 150 Eur išlaidos nurodytos už susitikimą su klientu; 7) advokato Tado Zarembos 2020-09-07 sąskaita, kurioje už vieną teismo posėdį pateikta 600 Eur suma, kuri yra nepagrįstai didelė; 8) advokato Tado Zarembos 2021-05-11 sąskaita, kurioje už vieną teismo posėdį pateikta 550 Eur suma, kuri yra nepagrįstai didelė; 9) advokato Tado Zarembos 2021-06-18 sąskaita, kurioje už vieną teismo posėdį pateikta 400 Eur suma, kuri yra nepagrįstai didelė; 10) advokato Tado Zarembos 2021-07-15 sąskaita, kurioje 1000 Eur sudaro išlaidos už baigiamosios kalbos parengimą raštu, t. y. procesinį veiksmą, kuris pasirenkamas pačios šalies ir nėra būtinas.

58. Atsakovų patirtos išlaidos vertintinos, ar atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nauja redakcija nuo 2015 03 20 (TAR, 2015, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos) nurodytus dydžius. Ieškovai apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kad kurios nors atsakovų patirtos išlaidos viršytų Rekomendacijose nurodytus dydžius. Pačių ieškovų prašomas priteisti 7 862 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis taip pat yra žymus. Galiojant principui, kad bylą pralaimėjusi šalis apmoka kitos šalies patirtas išlaidas, aplinkybė, jog atsakovų išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, leidžia preziumuoti, jog atsakovų išlaidos yra pagrįsto dydžio, todėl jos gali būti mažinamos tik esant esminiams pagrindams.

59. Neapgrįsta ieškovų pozicija, kad byla teisiniu požiūriu nebuvo sudėtinga. Byla buvo sudėtinga ne tik fakto, bet ir teisės aspektu, kadangi byloje buvo keliama visa eilė teisinių klausimų, dėl kurių šalys plačiai pasisakė, buvo vertinama didėlės apimties faktinės aplinkybės dėl ekspertų (specialistų) nustatytų trūkumų, dėl ko ir procesinių dokumentų rengimo laiko sąnaudos buvo didelės.

60. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama du kartus, pirmą kartą byla buvo nagrinėjama daugiau nei trejus metus, be to, byloje buvo pateikti net trys didelės apimties defektų vertinimo aktai (Kalibato išvados, Šutovo išvados bei Mitkaus išvados). Ginčas vyko dėl dviejų butų, Ieškovų deklaruojamas defektų sąrašas taip pat ilgas, dėl ko visų defektų įvertinimas reikalauja ženklių laiko sąnaudų. Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose taip pat buvo apklausiami visi išvadas pateikę specialistai, ieškovai, liudytojas, dėl ko posėdžių trukmė taip pat buvo didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įvertinant aukščiau išdėstytą, t.y. bylos trukmę, jos apimtį, keliamus klausimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo mažinti atsakovų patirtų išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

61. Bylos sudėtingumą ir trukmę lėmė pats ginčo pobūdis, vertinamų faktinių aplinkybių gausa ir apimtis, byloje esančių vertinimo išvadų atlikimo laikotarpis ir teismo posėdžių trukmė dėl apklausų, o ne atsakovų pasirinkta gynybos taktika. Ta aplinkybė, kad atsakovai per kelerių metų laikotarpį teikė procesinius prašymus, naudodamiesi jiems CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis, negali būti laikoma netinkamu atsakovų procesiniu elgesiu, nes priešingu atveju tektų konstatuoti, jog gali būti ribojamos atsakovų procesinės teisės. Nors kai kurie atsakovų prašymai atmesti, tačiau nei viena šalis negali iš anksto žinoti, ar jos procesiniai prašymai bus patenkinti ar atmesti, todėl negali būti ribojama šalies teisė teikti procesinius prašymus ir jų rengimui pasitelkti atstovus.

62. Ieškovai nurodo, kad negali būti priteisiamos išlaidos už susitikimą su klientais ar pasirengimą bylos nagrinėjimui. Sutiktina, kad šalies atstovas negali bylos vesti vien tik savo nuožiūra, t.y. atstovas privalo nuolat bendrauti su savo klientu, teikti jam informaciją apie bylos eigą, tartis dėl tolimesnių procesinių veiksmų ir t.t. Taip pat atstovas neišvengiamai turi ruoštis bylos nagrinėjimui prieš teismo posėdžius, nes dėl bylos apimties ir besipildančios medžiagos nėra galimybės ilgam laikui išmokti visą bylos medžiagą mintinai. Sutiktina su atsakovais, šios sąskaitos apima ne tik pačių teismo posėdžių trukmę, bet ir pasiruošimą teismo posėdžiams, nes byloje buvo vertinami sudėtingi fakto klausimai.

63. Įvertinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas atsakovų patirtas išlaidas priteisė pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

64. Teisėjų kolegija ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus atmeta, todėl šalių bylinėjimosi išlaidos patirtos rengiant apeliacinius skundus nepriteisiamos, tačiau priteisiamos atlyginimo advokatams už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą išlaidos.

65. Atsakovas M. G. patyrė 1050 Eur atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą surašymo išlaidas, kurios lygiomis dalimis priteisiamos iš ieškovų po 262,50 Eur iš kiekvieno. Ieškovas I. S. patyrė 350 Eur atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą surašymo išlaidas, kurios lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų po 175 Eur iš kiekvieno. Ieškovas I. S. patyrė 350 Eur atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą surašymo išlaidas, kurios lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų po 175 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovų I. S., L. S., B. U., E. U. ir atsakovų L. G., M. G. apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo B. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės E. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 175 Eur iš M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas iš kiekvieno.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Andrius IgnotasMargarita StambrauskaitėJelena Šiškina