- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-2858-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01216-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- I. S., L. S., B. U., E. U.
- Atsakovas
- L. G., M. G.
- Kategorijos
- 3.1.2.2Civilinių bylų teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. S., L. S., B. U., E. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų I. S., L. S., B. U., E. U. ieškinį atsakovams L. G., M. G. dėl nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo ir jų nustatymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. S. ir L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo solidariai iš atsakovų L. G. ir M. G. priteisti 17 129,80 Eur sumą, reikalingą ištaisyti / pašalinti nustatytiems buto defektams ir jų padariniams, taip pat 600 Eur sumą defektų nustatymo išlaidoms ir 338,8 Eur sumą faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidoms atlyginti, viso 18 068,6 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovai B. U. ir E. U. prašo solidariai iš atsakovų L. G. ir M. G. priteisti 19 899,50 Eur sumą reikalingą ištaisyti / pašalinti nustatytiems buto defektams ir jų padariniams, taip pat 600 Eur sumą defektų nustatymo išlaidoms ir 338,8 Eur sumą faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidoms atlyginti, viso 20 838,3 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovai taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovų gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 20 d. teisme gautas atsakovų prašymas, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje numatyta, jog ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga bylą nagrinėjančiam teismui nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jei iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Atsakovai pažymėjo, jog šiuo atveju ieškinys buvo priimtas nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles, kadangi ieškinio pateikimo momentu (2018-04-03) nei vieno iš atsakovų gyvenamoji vieta nebuvo (duomenys neskelbtini): ieškinio pateikimo metu ir dabar atsakovų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties ieškovams ieškinį pateikus ne pagal teismingumo taisykles ir teismui nepagrįstai šį ieškinį priėmus nagrinėti Vilniaus rajono rūmuose, išaiškėjus bylos nagrinėjimo teismingumo pažeidimo faktui, byla perduotina nagrinėti pagal atsakovų gyvenamąją vietą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Nurodė, kad atsakovų faktinė gyvenamoji vieta ieškinio pateikimo metu ir dabar yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nagrinėjamą bylą perduoti nagrinėti pagal atsakovų gyvenamąją vietą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Ieškovai su prašymu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsakovų L. G. ir M. G. prašymą tenkino, nutarė perduoti civilinę bylą Nr. e2-5479-341/2018 pagal ieškovų I. S., L. S., B. U., E. U. ieškinį atsakovams L. G., M. G. dėl nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo ir jų nustatymo išlaidų priteisimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nagrinėti pagal teismingumą.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovų, kuriems pareikšti reikalavimai civilinėje byloje Nr. e2-5479-341/2018, gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl byla turi būti nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.
5. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsakovui, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašius perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui arba jo gyvenamosios vietos teismo rūmams, todėl byla perduotina nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantai (ieškovai) I. S., L. S., B. U. ir E. U. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Nurodė šiuos esminius argumentus:
6.1. ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nurodyti šį atsakovų gyvenamosios vietos adresą ieškovai turėjo pagrindą remdamiesi prie ieškinio pridėtais dokumentais: tarp ieškovo B. U. ir atsakovų sudarytoje 2015-02-26 buto bei žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog M. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini); ieškovų atstovui buvo pateikti atsakovų L. G. ir M. G. 2018-03-30 atsakymai į B. U. ir I. S. pretenzijas, teiktas atsakovams iki ieškinio pateikimo, su kuriais pateikti išrašai iš teisinių paslaugų sutarčių, sudarytų tarp atsakovų ir advokatų profesinės bendrijos „ConsultTax“, kuriuose atsakovų gyvenamoji vieta taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini); pagal viešai skelbiamus duomenis interneto svetainėje www.rekvizitai.lt atsakovai dirba bendrovėse, kurios yra registruotos Vilniaus rajone: M. G. užima UAB „Linmar“, registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, o L. G. užima VšI „Metų Laikai“, registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovės pareigas;
Atsiliepimas
6.2. atsakovų teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat nurodytas minėtas atsakovų gyvenamosios vietos adresas Vilniaus rajone. Atsakovai nei atsiliepime, nei pirmajame parengiamajame teismo posėdyje prašymų dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui neteikė, tokį prašymą pateikė tik antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu. Atsakovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekė apsunkinti ir užvilkinti bylos nagrinėjimą, kadangi tiek pirmojo parengiamojo posėdžio metu, tiek antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu buvo teikiami prašymai, kurie galėjo būti pateikiami ženkliai anksčiau iki teismo posėdžio ar su atsiliepimu;
6.3. iš atsakovų į bylą pateikto Gyventojų registro išrašo matyti, jog atsakovė L. G. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo tik 2018-05-14, jau po to, kai teismas 2018-04-12 priėmė nagrinėti ieškovų ieškinį. Teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, jog ieškinio priėmimo metu buvo pažeistos teritorinio teismingumo taisyklės, todėl nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, jog byla gali būti perduota kitam teismui tuo atveju, jei teismingumo taisyklės buvo pažeistos ieškinio priėmimo stadijoje;
6.4. teismas nepagrįstai nevertino byloje pateikto išrašo iš Nacionalinės teismų administracijos, apie atsakovų atžvilgiu užvestas ir (ar) išnagrinėtas bylas, kuris patvirtina, jog bylos, kuriose M. G. ir (ar) L. G. dalyvavo kaip atsakovai, buvo nagrinėjamos teismuose priskirtuose Vilniaus ar Vilniaus rajono teismingumui. Iš byloje ieškovo pateiktų atsakovų banko sąskaitų išrašų taip pat galima spręsti, jog atsakovų gyvenamoji vieta nėra (duomenys neskelbtini);
6.5. siekiant greito bylos išnagrinėjimo ir proceso ekonomiškumo, pažymėtina, jog tiek ginčo turto, tiek daugumos įrodymų buvimo vieta yra Vilniuje ar Vilniaus rajone. Ieškovams nuosavybės teise priklausantis turtas, dėl kurio defektų šalinimo išlaidų atlyginimo byloje kilo ginčas, yra Vilniaus rajone. Bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, šalys patirs didesnių atstovavimo išlaidų, atstovams vykstant iš Vilniaus į Klaipėdą, liudytojai ir tretysis asmuo taip pat patirtų didesnes materialines išlaidas, laiko sąnaudas.
7. Atsakovai L. G. ir M. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius argumentus:
7.1. ieškinio pateikimo momentu (nuo 2018-04-27 iki 2018-05-13) atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ieškinio pateikimo momentu nei vieno iš atsakovų deklaruota gyvenamoji vieta nebuvo Vilniaus rajone, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų vadovaujamasi duomenimis apie ieškinio pateikimo metu buvusią atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą, ieškinys pareikštas ne pagal teismingumą;
7.2. atsakovų faktinės gyvenamosios vietos nustatymui reikšminga tiek deklaruota gyvenamoji vieta, tiek ir asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą. Atsakovai, persikėlę gyventi į Neringą, atitinkamai pakeitė ir savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsakovai jau kuris laikas faktiškai gyvena Neringoje, ir šį faktą yra išviešinę Gyventojų registre;
7.3. tai, kad atsakovai užima juridinių asmenų, kurių buveinės adresas nurodytas Vilniuje, vadovų pareigas, taip pat nėra pagrindas spręsti apie atsakovų faktinę gyvenamąją vietą, kadangi darboviečių registracijos adresas nesuponuoja atsakovų pareigos nepertraukiamai būti darbo vietos adresu, ypač atsižvelgiant į atsakovų užimamas pareigas;
7.4. atsakovai procesinius dokumentus priėmė ieškinyje siųstu adresu ne dėl to, kad atsakovai šiuo adresu gyvena, o dėl to, jog šiuo adresu gyvena atsakovų pilnamečiai vaikai, pas kuriuos atsakovė lankėsi ieškinio pateikimo metu;
7.5. ieškovų argumentas apie kitas atsakovų atžvilgiu nagrinėjamas bylas neturi jokios sąsajos su atsakovų faktine gyvenamąja vieta ieškinio pateikimo metu. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, visos (išskyrus nagrinėjamą) nurodytos bylos buvo iniciuotos iki 2018 m., todėl šie duomenys apie senai užvestas bylas neturi jokios reikšmės sprendžiant apie atsakovų gyvenamąją vietą 2018 m.
7.6. atsakovai pateikė teismui duomenis apie atsakovų vardu registruotą laivą, atsakovų Neringos gyventojų kortelių kopijas, Neringos savivaldybės administracijos pažymą dėl vaiko pinigų, kurie tik papildomai patvirtina atsakovų faktinę gyvenamąją vietą;
7.7. aplinkybė, kad ieškovų įsigyti nekilnojamo turto objektai, dėl kurių kokybės vyksta ginčas byloje, yra Vilniaus rajone, nesudaro pagrindo byla nagrinėti Vilniaus rajono teisme, kadangi objektų buvimo vieta neturi jokios įtakos bylos nagrinėjimo operatyvumui ar ekonomiškumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai B. U., E. U., I. S. ir L. S. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams M. G. ir L. G. dėl nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo ir jų nustatymo išlaidų priteisimo. Ieškovai ieškinį teikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 ir 33 straipsniais, pagal atsakovų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-04-12 ieškovų ieškinį priėmė. 2018-08-20 vykusio antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovų atstovė pateikė prašymą nagrinėjamą bylą perduoti nagrinėti pagal atsakovų gyvenamąją vietą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, nurodant argumentus, jog byla buvo priimta nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles, kadangi ieškinio pateikimo metu ir dabar atsakovų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
9. Atsakovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė prijungti prie bylos duomenis apie atsakovų vardu registruotą laivą, atsakovų Neringos gyventojų kortelių kopijas, Neringos savivaldybės administracijos pažymą dėl vaiko pinigų, Gyventojų registro išrašų kopijas, Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją, kurie papildomai patvirtintų atsakovų faktinę gyvenamąją vietą (el. b. t. 3 b. l. 21 – 34).
10. CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks naujų dokumentų pateikimas yra aiškiai pavėluotas, prieštaraujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principams, nes šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nėra duomenų, kad atsakovai objektyviai negalėjo gauti ir pateikti šių įrodymų sprendžiant klausimą dėl teismingumo pirmosios instancijos teisme (CPK 7 straipsnis), todėl atsisako priimti duomenis apie atsakovų vardu registruotą laivą, atsakovų Neringos gyventojų kortelių kopijas, Neringos savivaldybės administracijos pažymą dėl vaiko pinigų, Gyventojų registro išrašų kopijas, Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatymo garantuotą teisę kreiptis į teismą. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnis). CPK yra įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 straipsnis). Alternatyvusis teismingumas paprastai nustatomas bylose, kuriose ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai. Tačiau tokią teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 straipsnio 12 dalis).
13. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme 2018 m. balandžio 12 d. teisėjo rezoliucija ieškinys priimtas, atsakovai L. G. ir M. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame neteikė prašymo perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (el. b. t. 2 b. l. 20 – 33). Atsakovų atstovė 2018 m. rugpjūčio 20 d. antrojo parengiamojo posėdžio metu pateikė teismui prašymą perduoti civilinę bylą pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, motyvuodama, kad atsakovų faktinė gyvenamoji vieta dabar yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl civilinė byla perduotina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pagal atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą.
14. Teismo žinion pagal pradinio ieškinio reikalavimus priimtos civilinės bylos perdavimas kitam teismui yra galimas tik CPK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais atvejais, tarp kurių – teismingumo taisyklių pažeidimas pradinio ieškinio priėmimo metu, kai šis pažeidimas paaiškėja po to, kai teisme jau buvo iškelta byla (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse numatytus atvejus.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė L. G. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo 2018-05-14 (el. b. t. 2 b. l . 139), o atsakovo M. G. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2016-03-10 (el. b. t. 2 b. l . 138). Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme ieškinio priėmimo metu (2018 m. balandžio 12 d.) atsakovės L. G. deklaruota gyvenamoji vieta nebuvo adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai pateiktame atsiliepime į ieškinį bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2 b. l . 20 – 33; 96 – 97; 100 - 101).
16. CPK 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu. CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju būtų aplinkybės, numatytos CPK 34 straipsnio 5, 6, 7 dalyse.
17. Nagrinėjamoje byloje itin svarbios aplinkybės yra tai, kad pirmosios instancijos teismas iki nutarties perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą ne tik buvo priėmęs ieškinį, bet ir 2018 m. liepos 9 d. paskirtas pirmasis parengiamasis posėdis, o 2018 m. rugpjūčio 20 d. paskirtas antrasis parengiamasis posėdis, sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo ir liudytojų apklausos (el. b. t. 2 b. l. 135 – 137). Byloje turi būti nustatinėjamos aplinkybės, dėl ieškovų nupirkto 223,32 kv.m. bendro ploto buto/patalpos, adresu: (duomenys neskelbtini), kokybės. Vadinasi, daugumos įrodymų buvimo vieta yra Vilniaus rajone, todėl turi būti taikoma ir CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto taisyklė ir nebūtų ekonomiška perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 7 straipsnis), ypatingai jau ją pradėjus nagrinėti. LITEKO sistemos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-11474-769/2018, kuri gauta persiuntus bylą iš Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėti pagal teismingumą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindo perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nebuvo taip pat dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK įtvirtintų taisyklių, nutartis dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą nebuvo įsiteisėjusi.
18. Nei atsakovų procesiniuose dokumentuose, nei pirmojo parengiamojo posėdžio metu atsakovai neteikė prašymo dėl bylos perdavimo pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, o tik antrojo parengiamojo posėdžio metu (2018 m. rugpjūčio 20 d. prašymas registruotas LITEKO sistemoje) atsakovai pateikė šį prašymą teismui.
19. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byla, pradėta nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teisme, turi būti iš esmės jame ir išnagrinėta, nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, jog ji tapo teisminga kitam teismui (CPK 34 straipsnio 1 dalis). Šio principo paskirtis yra apsaugoti teisės į gynybą, teisinio apibrėžtumo, teisinių santykių stabilumo, teisėtų lūkesčių ir kitus principus.
20. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, nėra. Sutiktina su ieškovais, kad teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, jog ieškinio priėmimo metu buvo pažeistos teritorinio teismingumo taisyklės, todėl priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė CPK įtvirtintus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, netinkamai aiškino civilinio proceso normas bei teismingumo taisykles, kai byla jau pradėta nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
21. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų prašymą dėl bylos pagal teismingumą perdavimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, netinkamai taikė procesines teisės normas ir neištyrė visų įrodymų, todėl yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis panaikinama ir byla perduotina nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantų I. S., L. S., B. U. ir E. U. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.