Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovui N. J. D. ir jos atstovui advokatui Arūnui Gateliui, atsakovams J. C., A. T. ir jos atstovui advokatei Stanislavai Stasiukynienei, taip pat tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje notarei Ritai Vyzienei, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovui Vilmai Kolpakovienei, VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant (teismo šaukimai įteikti tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. D. ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, bei atsakovės A. T. priešieškinį dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas rašytiniuose atsiliepimuose nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamas namas unikalus numeris 3992-5005-9016; sandėlis, unikalus numeris 3992-5005-9020; sandėlis, unikalus numeris 3992-5005-9031; klėtis, unikalus numeris 3992-5005-9042; klėtis, unikalus numeris 3992-5005-9053; kiemo statiniai, unikalus numeris 3992-50059075 1992 m. birželio mėn 2 d. įregistruoti nuosavybės teise O. K.. Registracijos juridinis pagrindas - Vilkaviškio rajono valdytojo 1992 m. gegužės mėn. 29 d. potvarkis Nr. 338 p.

Pastarasis dokumentas Nekilnojamojo turto registre buvo nurodytas tvarto nuosavybės teisių 1999 m. birželio 23 d. registravimo juridiniu pagrindu.

Nurodo, kad ieškovės teiginiai, kad kadastro duomenų byloje esantys duomenys byloja, kad O. K. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto registracija buvo atlikta anūko D. C. pateiktos seniūno 1992 m. gegužės 22 d. išduotos pažymos pagrindu yra klaidinantys teismą ir proceso dalyvius, prieštaraujantys filialo archyve esančios bylos dokumentams bei šio nekilnojamojo turto registro (70/49076) įrašams. Jų manymu tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija, teisinio pastatų registravimo išvados Nr. 5206 kopija. Be to, 1999 m. birželio 11 d., t.y. prašymo Nr. 91386 pateikimo metu anksčiau paminėti statiniai ir nuosavybės teisės įjuos buvo ne tik įregistruoti jau nuo 1992 m. birželio 2 d., bet ir įregistravimo juridinis pagrindas nurodytas Vilkaviškio rajono valdytojo 1992 m. gegužės 29 d. potvarkis Nr. 338 p., bet ne filialo archyve saugojamoje kadastro registro dokumentų byloje esanti Pilviškių apylinkės viršaičio pažyma Nr. 385.

Pažymi, kad minėto prašymo pateikimo metu galiojusio LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. redakcija, nei kiti teisės aktai nenustatė, jog šios institucijos, t. y. apylinkės pažyma yra juridinis įregistravimo pagrindas.

Ieškovės Teismui prie pareiškimo pridėta 1980 m. lapkričio 19 d. dovanojimo sutartis, pagal kurią K. O., Juozo dovanoja dukrai D. N. J., Petro 1/3 dalį medinio vieno aukšto gyvenamojo namo, kurio viso bendras naudingas plotas 130 m² iš jų 90 m² gyvenamojo ploto, bei molinę bulvinę (5x6x2,20 m), esančius Vilkaviškio rajone Pilviškių apylinkėje Paežerių kaime Paežerių kolūkio ribose, filialui nebuvo pateikta. Atkreipia Teismo ir proceso dalyvių dėmesį į tai, kad šioje dovanojimo sutartyje įvardinta K. O., Juozo. Ieškovė pareiškime teismui nurodė bei pateiktuose archyvo dokumentuose, filialo archyve saugojamuose dokumentuose yra nurodyta K. O.. Tai Vilkaviškio rajono valdytojo potvarkyje Nr.338 p., Statybos inspektoriaus pažymoje Nr. 62, paveldėjimo teisės liudijime Nr.2147.

Pažymi, kad dovanojimo sutartyje nurodytų pastatų - gyvenamojo namo, bulvinės duomenys (gyvenamojo namo bendras naudingas plotas ir gyvenamasis plotas, bulvinės matmenys ir pavadinimas) neatitinka kadastro duomenims, kurie buvo surinkti 1999 m. gegužės 19 d. ir 2003 m. balandžio 18 d. bei užfiksuoti kadastro ir registro duomenų byloje Nr. 39/7923. Atsižvelgiant į tai, kad dovanotojo asmens duomenys (pavardė) ir statinių kadastro duomenys šiame dokumente (dovanojimo sutartyje) neatitinka kituose minėtuose dokumentuose nurodytiems duomenims, negalima vienareikšmiškai indentifikuoti dovanotojos bei nekilnojamųjų daiktų. Pareiškime teismui ieškove yra nurodyta N. D., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su Gyventojų registro duomenimis ir paveldėjimo teisės liudijimo duomenimis asmuo, kurio yra paminėtas nurodytas kodas, yra Nijolė J. D..

Susipažinę su atsakovės Alvyros taujinskienės priešieškiniu nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro 2011 m. lapkričio 15 d. duomenimis, pastatai, kurių unikalūs Nr. 3992-5005-9020, Nr. 3992-5005-9031, Nr. 3992-5005-9042, Nr. 3992-5005-9053 bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruoti lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) N. J. D., A. T. ir O. C., ką nurodo ir atsakovė A. T. priešieškinyje.

Nurodo, kad vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, A. T. LR Civilinio kodekso 4.80 str. įtvirtintą bendraturčio teisę atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės gali realizuoti laikantis minėtame įstatyme nustatytos daiktų formavimo atidalinimo būdu procedūros. Tai yra, ji gali reikalauti atidalinti jai jos 1/3 dalį kiekvieno daikto iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant atskirais nekilnojamaisiais daiktais, šiuo atveju - patalpomis.

LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d., 4 d. nurodyta, kad statiniai formuojami Statytos įstatymo nustatyta tvarka ir nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Detalią nekilnojamojo daikto atidalinimo procedūros ir viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimo tvarką reglamentuoja LR Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. D1-825 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas" patvirtinimo". Sutinkamai su šio aprašo 7.2 p., gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus šio reglamento 7.1 p.) naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Todėl tik šis subjektas, priimantis atitinkamą sprendimą dėl nekilnojamojo daikto suformavimo, gali pateikti savo išvadą, t. y. nustatyti ar įmanoma atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės daikto dalį ir ją suformuoti atskiru nekilnojamuoju daiktu. Todėl mano, kad A. T. priešieškinys dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nepagrįstas ir atmestinas.

Liudytojos Anelė A. K. ir M. P. savo parodymuose jokių papildomų ir teismui jau iš bylos medžiagos ir šalių pasakojimų žinomų aplinkybių nenurodė ( T. 2 b.l. 15-20).

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymo numatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas teisme ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 str.).

Tai laikas, per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises. Tačiau tai nereiškia, kad, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo jau nebegali kreiptis į teismą. Asmuo (minėtu atveju – ieškovas), turi dvi savarankiškas teises: teisę kreiptis į teismą ir teisę į savo interesų gynybą.

Suėjus senaties terminams, išnyksta teisė į interesų gynybą, pasinaudojant valstybės prievartos priemonėmis, tačiau pati subjektinė teisė, taip pat teisė kreiptis į teismą neišnyksta.

Pažymėtina, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašyti taikyti ieškinio senaties terminus neturi teisės (šiuo atveju trečiojo asmens savivaldybės atstovas). Jeigu ieškinio senaties terminai pasibaigia iki pareiškiant ieškinį, teismas turi pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 str.), bet tai gali padaryti tik tuo atveju, jei to prašo kuri nors iš ginčo šalių. Savo iniciatyva teismas neturi taikyti ieškinio senaties terminus (bet praktikoje kartais teismas, matydamas, kad tai silpnesnioji ginčo šalis, gali padėti paaiškindamas, kad pagal įstatymus tokia teisė egzistuoja) ir jos teisme taikyti nepaprašo, ir, jei nė viena iš ginčo šalių nereikalauja taikyti ieškinio senaties, teismas gali patenkinti motyvuotą reikalavimą.

Ieškovei nebuvo jokių kliūčių ( ką ji nurodė ir pati), tinkamai ir laiku krteiptis su ieškiniu į teismą. Ji norėjo išspręsti ginčus gera valia, tačiau to nepadarė, ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo ir kt. reikalavimų teismui įteikė aiškiai praleidus be svarbių pateisinamų priežasčių ir 1964 m. Lietuvos Respublikos CPK buvusį numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris iki šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001-07-01, o tuo labiau iki ieškinio pareiškimo teisme dienos jau buvo pasibaigęs, be to ir pagal naujai įsigaliojusio kodekso nustatytą 10 metų terminą. Atsakovės ir jos atstovės tvirtinimu, ieškovė, neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, bei net nenurodė jokių svarbių ir objektyvių termino praleidimo aplinkybių ir tuo labiau nepagrindė tokių galimų aplinkybių buvimo kokiais nors įrodymais. Todėl atsakovė reikalaujanti šioje byloje taikyti ieškinio senatį, o patį ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties suėjimo.

Todėl teismo nuomone atsakovės ir jos atstovės prašymas yra pagrįstas, ieškinys atmestinas, suėjus ieškinio senaties terminui.

Lietuvos Respublikos CK ( toliau – CK ) 1.126 str. 2 d. numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tada, kai to reikalauja ginčo šalis, šiuo atveju-atsakovas. To pačio straipsnio 3-ioje dalyje nustatyta, kad teismui draudžiama iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį.

CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė, šiuo atveju ieškovo, turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas jam atnaujinamas.

2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi tik tada, jeigu toks terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jeigu reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Analogiškos nuostatos yra suformuluotos ir teismų praktikoje ( 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo Nr. 39, 5.1 ir 5.2 str.str.).

Pagal ieškovo ir atsakovo pateiktus įrodymus ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą ir įgijo teisę į ieškinį atitinkamai 1991 metais ir dar kartą 1996 metais, net ir laikant, kad gruodžio mėnesio paskutinę kalendorinę dieną ( 1964 m. Lietuvos Respublikos CK ( toliau – senojo CK) 86 str., CK 1.127 str. 1, 2 ir 5 d.d. ). Būtent šį dieną (kaip vėlesnė 1996 m.) ir apsprendžia byloje ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momentą – paskiausia ieškinio senaties termino pradžios diena yra 1999 m. gruodžio 31d. Iš čia išplaukia, kad šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžiai, šio termino galimam sustabdymui ar nutraukimui taikytina teisė – senojo CK 83-93 str.str. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-20 nutarimo Nr. 39, 5.3 str. ), o nusprendžiant dėl ieškovo prašomo ieškinio senaties termino atnaujinimo –CK 1.131 str. 2 d.

Pagal ieškovo reikalavimų ir ginčo pobūdį ieškiniui šioje byloje turi būti taikomas bendrasis trejų metų ieškinės senaties terminas ( senojo CK 84 str. 1 d. ), kuris bendra tvarka, nenustačius, jog buvo sustabdytas ar nutrauktas, yra pasibaigęs.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ginčo šalys rėmėsi aplinkybėmis ir pagal senojo CK 88 ir 89 str.str., galinčiomis sustabdyti ar nutraukti ieškinio senaties termino eigą, tačiau tokių aplinkybių nenurodė, nenustatė jų ir pats teismas. Iš to seka, kad ieškinio senatis šioje byloje ir pasibaigė bendra tvarka, t.y. dar iki CK įsigaliojimo 2001-07-01. Tačiau, nors pagal CK 1.125 str. 1 d. bendrasis ieškinio senaties terminas tokiems reikalavimams yra jau 10 metų ( ilgesnis ), tačiau ir jis yra pasibaigęs ( juo labiau, kad administracinių aktų senaties terminai 30 dienų).

Akivaizdu, kad ieškovas byloje ieškinio senaties terminą praleido ir, esant atsakovo reikalavimui, teismas turi taikyti ieškinio senatį, jeigu šiuo atveju ieškovu prašymu nėra pagrindo senaties terminą atnaujinti (toks prašymas nebuvo pareikštas).

Tiek pagal senojo, tiek pagal 2000 m. CK normas pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai ( reikalavimai dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ).

Motyvuojamoji dalis

Pasibaigus ieškinio senaties terminui ( visiems reikalavimams ) ir reikalaujant atsakovei, ieškinys atmestinas ( CK 1.131 str. 1 d. ).

Dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės

Vilkaviškio rajono savivaldybės, Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. 70/49076 iregistruota: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. 3992-5005-9016 30800 Lt vertės, pastatas-sandėlis, unikalus Nr. 3992-5005-9020 109 Lt vertės, pastatas-sandėlis, unikalus Nr. 3992-5005-9031 201 Lt vertės, pastatas-klėtis, unikalus Nr. 3992-5005-9042 297 Lt vertės, pastatas-klėtis, unikalus Nr. 3992-5005-9053 142 Lt vertės, pastatas-tvartas, unikalus Nr. 3992-5005-9064 3850 Lt vertės, kiti statiniai (inžinieriniai)-kiemo statiniai ( šulinys, lauko tualetai – 2 vnt., rūkykla, tvora, kiemo akštelė, kanalizacijos šulinys) unikalus Nr. 3992-5005-9075 194 Lt vertės esantys Paežerių kaime, Pilviškių seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruoti lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) N. J. D., A. T. ir O. C., ką nurodo ir atsakovė A. T. priešieškinyje.

LR CK 4.80 str. reglamentuoja bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta nekilnojamojo daikto formavimo būdo-atidalinimo sąvoka. Sutinkamai su šiuo įstatymu yra nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami „atidalinant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus".

Vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, A. T. LR Civilinio kodekso 4.80 str. įtvirtintą bendraturčio teisę atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir savo teises ji gali realizuoti laikantis minėtame įstatyme nustatytos daiktų formavimo atidalinimo būdu procedūros. Tai yra, ji gali reikalauti atidalinti jai jos 1/3 dalį kiekvieno daikto iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant atskirais nekilnojamaisiais daiktais, šiuo atveju – statiniais (patalpomis).

Aukščiau identifikuotus ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 4.80 str. 1 ir 2 d.d. normos, kurios, viena vertus, garantuoja kiekvienam bendraturčiui, šiuo atveju atsakovei A. T., teisę reikalauti būti atidalintam iš bendros dalinės nuosavybės (1 d.), kita vertus, ginčo teisme atveju bendras ginčo daiktas prioritetiškai turi būti dalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, ir tik tuomet, kai neišvengiamai gresia tokia neproporcinga žala, padalinimo natūra turi būti atsisakoma ir atidalinamam bendraturčiui priteisiama atitinkama kompensacija pinigais. CK 1.138 str. 5 p. įtvirtintas vienas iš pažeistų subjektyvinių teisių teisminės gynybos būdų – teismas, neviršydamas savo kompetencijos (CK 4.80 str. 2 d.), turi teisę pakeisti identifikuotą teisinį santykį, šiuo atveju – atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės ir taip modifikuoti ieškovės subjektyvinės civilinės (daiktinės) teisės formą ir turinį.

Aptartas teisinis ginčo santykio reguliavimas garantuoja atsakovei tiek ir kitai šaliai subjektyvinę teisę į jos dalies atskyrimą iš bendrosios nuosavybės, t.y. kiti bendraturčiai negali šios teisės nuginčyti, o teismas – atsisakyti ją ginti (atidalinti). Šiuo atveju teismas teturi teisę, o kartu ir pareigą, motyvuotai parinkti vieną iš dviejų galimų bendraturčio teisių gynimo būdų : atidalinti jį natūra, ar priteisti kompensaciją. Tačiau ir šioje procedūroje teismo diskrecija yra minimali, - pačiame įstatyme pirmenybė suteikta atidalinimui natūra (bendroji taisyklė), o kompensacijos priteisimas kvalifikuotas kaip išimtis iš šios bendros taisyklės. Todėl toliau teismui belieka įvertinti, ar ginčo pastatai gali būti padalinti natūra pagal pateiktąjį atsakovės prašymą, juo labiau, kad ji nereikalauja kompensacijos už prarandamą turto dalį.

Teismas iš visumos byloje nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia, jog ginčo pastatai gali būti padalinti natūra ir būtent pagal ieškovės pateiktą parengtą atidalinimo siūlomus sprendinius: ginčo pastatai pagal savo pobūdį (vidaus išplanavimo ypatumus ir kt.) yra dalūs, atsakovei faktiškai atidalinama dalis neviršija jai juridiškai priklausančiąją, ir yra netgi žymiai už pastarąją mažesnė ( visas turtas vertinamas 35593 Lt, 1/3 sudaro 11864,33 Lt, prašomo atidalintino turto vertė sudarytų 749 Lt ), alternatyvių atidalinimo projektų byloje nepateikta, o atsakovės pateiktasis leidžia realiai atlikti natūrinį atidalinimą be neproporcingos žalos ginčo pastatų paskirčiai, - elektros ir vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo vidaus sistemų atskyrimo kaštai teks tiek ieškovei, tiek likusiems 2 bendrasavininkams, t.y. iš esmės nepažeis jų interesų derinimo pusiausvyros, šie kaštai nebus labai dideli ir iš esmės nepadarys žalos pastatams, o tuo labiau tokiu mastu, kad ją būtų galima vertinti kaip neproporcinga šių statinių paskirčiai.

Tokiu būdu priešieškinys pripažįstamas pareikštu teisėtu pagrindu, pakankamai pagrįstas leistinais įrodymais, todėl patenkinamas visiškai.

Teismo nuomone, N. J. D. ir J. C. prašymai dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės visiems po 1/3 pastato yra nepagrįsti ir atmestini. Nei minėti proceso dalyviai, nei ieškovės atstovas advokatas neprašė teismo sustabdyti bylą bei skirti laiko, kad galėtų pateikti tokiam atvejui reglamente numatytą projektą-schemą. Nesikreipė į kompetetingas institucijas dėl išvadų ar duomenų davimo, ar galimą, o jeigu taip, kokius ginčo pastatus minėta tvarka atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės. Todėl teismas, nesant specialistų pagrįstų išvadų, negali vadovautis vien tik deklaratyviais minėtų šalių ar ieškovės atstovo prašymais, atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės kiekvieno pastato po 1/3 dalį.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys arba išviso nepateikė jokių atsiliepimų į priešieškinį, arba jų pateiktuosiuose argumentais tinkami pagrįstų ir teisiškai reikšmingų prieštaravimų nepareikšta.

Tokiu būdu priešieškinys pripažįstamas pareikštu teisėtu pagrindu, pakankamai pagrįstas leistinais įrodymais, todėl patenkinamas visiškai.

Kadangi pagrindinis atsakovės priešieškinio reikalavimas yra tenkinamas visiškai, o ieškovės pasibaigus ieškinio senaties terminui ( visiems reikalavimams ) ir reikalaujant atsakovei, ieškinys atmestinas ( CK 1.131 str. 1 d. ), atsakovė ji turi teisę reikalauti iš ieškovės visiško procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o teismas – pareigą jas priteisti (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Viso atsakovės reikalaujamos priteisti iš atsakovų išlaidos – bendra suma - 1163,50 Lt ( T 1. b.l. 65, T 2. b.l. 3-7), priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (CK 4.76 str., Lietuvos Respublikos CPK 79, 80, 88 str. 1 d. 6 ir 8 p.p.), jos byloje yra visiškai pagrįstos dokumentais – leistinais rašytiniais įrodymais, todėl ir šis išvestinis ieškinio reikalavimas turi būti patenkintas. Be to, iš įstatymu neatleistų nuo to ieškovės taip pat priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.), tokių bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, buvo 44,40 Lt (T 1. b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 179, 305 ir 307 str. str., teismas

nutarė:

Ieškovo N. J. D. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, suėjus ieškinio senaties terminui.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti atsakovei A. T., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn dalį iš bendros dalinės su su ieškove Nijole J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovu J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (kaip O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtiniu teisių perėmėju), nuosavybės teise priklausančių pastatų – pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. 3992-5005-9016, pastato-sandėlio, unikalus Nr. 3992-5005-9020, pastato-sandėlio, unikalus Nr. 3992-5005-9031, pastato-klėties, unikalus Nr. 3992-5005-9042, pastato-klėties, unikalus Nr. 3992-5005-9053, pastato-tvarto, unikalus Nr. 3992-5005-9064, kiti statiniai (inžinieriniai)-kiemo statiniai ( šulinys, lauko tualetai – 2 vnt., rūkykla, tvora, kiemo akštelė, kanalizacijos šulinys) unikalus Nr. 3992-5005-9075 esančių Paežerių kaime, Pilviškių seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė, pagal Valstybės įmonės Registrų centras Marijampolės filialo parengtą Nekilnojamo turto registre įregistruotų pastatų, statinių, kadastro duomenų byloje Nr. 3943/0005:2127 (archyvinės bylos Nr. 39/7923) registro Nr. 70/49076 – priskirti jai asmeninėn nuosavybėn patalpas, kadastro duomenų byloje Nr. 3943/0005:2127, registro Nr. 70/49076, pažymėtas sekančias patalpas su unikaliais numeriais: pastatas-sandėlis unikalus Nr.3992-5005-9020 109 Lt vertės, pastatas-sandėlis unikalus Nr.3992-5005-9031 201 Lt vertės, pastatas-klėtis unikalus Nr.3992-5005-9042 297 Lt vertės, pastatas-klėtis unikalus Nr.3992-5005-9053 142 Lt vertės.

Priteisti iš ieškovės N. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios Paežerių kaime, Pilviškių seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė: 1163,5 Lt ( vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt tris litus 50 cnt.) turėtų bylinėjimosi išlaidų A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Dainavos g. 2a, Marijampolė naudai.

Priteisti iš ieškovės N. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios Paežerių kaime, Pilviškių seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė, valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 44,40 Lt teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ( sumokėjus – būtina pateikti teismui kvitus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.