- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-23
- Bylos Nr.
- Ik-764-602/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Veslava Ruskan, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- A. K., S. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Aivaras Raišutis
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjai A. K. ir jos atstovui advokatui Aivarui Raišučiui, atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Jonui Čebeliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir S. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010-08-04 raštu Nr. (21.26)-305-5701 ir 2010-08-04 raštu Nr. (21.26)-305-5702 kreipėsi į S. K., informuodama, kad apsvarsčius S. K. 2008-12-30 pateiktas patikslintas 2004-01-01 – 2004-12-31 ir 2005-01-01 – 2005-12-31 mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, nuspręsta, kad jos keičia pirminėse deklaracijose apskaičiuotas mokestines prievoles, dėl duomenų patikslinimo nepaaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas, todėl patikslintos deklaracijos duomenys negali būti suvesti į VMI duomenų bazę (b. l. 8-9).
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010-08-04 raštu Nr. (21.26)-305-5703 ir 2010-08-04 raštu Nr. (21.26)-305-5704 kreipėsi į A. K., informuodama, kad apsvarsčius A. K. 2008-12-30 pateiktas patikslintas 2004-01-01 – 2004-12-31 ir 2005-01-01 – 2005-12-31 mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, nuspręsta, kad jos keičia pirminėse deklaracijose apskaičiuotas mokestines prievoles, dėl duomenų patikslinimo nepaaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas, todėl patikslintos deklaracijos duomenys negali būti suvesti į VMI duomenų bazę (b. l. 10-11).
Šalies argumentai
Pareiškėjai S. K. ir A. K. 2010-09-06 teismui padavė skundą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2010-08-04 sprendimą „Pranešimas apie nesuvestą deklaraciją į valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę“ Nr. (21.26)-305-5701 ir įpareigoti Vilniaus apskrities VMI atlikti pakartotinį 2004-01-01 – 2004-12-31 mokestinio laikotarpio S. K. mokestinį patikrinimą bei suvesti patikslintos 2004-01-01 – 2004-12-31 mokestinio laikotarpio Metinės pajamų mokesčio deklaracijos duomenis į VMI duomenų bazę; 2) panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2010-08-04 sprendimą „Pranešimas apie nesuvestą deklaraciją į valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę“ Nr. (21.26)-305-5702 ir įpareigoti Vilniaus apskrities VMI atlikti pakartotinį 2005-01-01 – 2005-12-31 mokestinio laikotarpio S. K. mokestinį patikrinimą bei suvesti patikslintos 2005-01-01 – 2005-12-31 mokestinio laikotarpio Metinės pajamų mokesčio deklaracijos duomenis į VMI duomenų bazę; 3) panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2010-08-04 sprendimą „Pranešimas apie nesuvestą deklaraciją į valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę“ Nr. (21.26)-305-5703 ir įpareigoti Vilniaus apskrities VMI atlikti pakartotinį 2004-01-01 – 2004-12-31 mokestinio laikotarpio A. K. mokestinį patikrinimą bei suvesti patikslintos 2004-01-01 – 2004-12-31 mokestinio laikotarpio Metinės pajamų mokesčio deklaracijos duomenis į VMI duomenų bazę; 4) panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2010-08-04 sprendimą „Pranešimas apie nesuvestą deklaraciją į valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę“ Nr. (21.26)-305-5704 ir įpareigoti Vilniaus apskrities VMI atlikti pakartotinį 2005-01-01 – 2005-12-31 mokestinio laikotarpio A. K. mokestinį patikrinimą bei suvesti patikslintos 2005-01-01 – 2005-12-31 mokestinio laikotarpio Metinės pajamų mokesčio deklaracijos duomenis į VMI duomenų bazę (b. l. 1-4).
Pareiškėjai skunde nurodė, kad atsakovo 2010-08-04 sprendimai yra nemotyvuoti ir neteisėti, todėl naikintini. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-21 nutartyje adm. byloje Nr. A438-625/2010, aiškindamas Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių 12 p., nurodė, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio patikslintą deklaraciją, mokesčių administratorius deklaraciją pateikia atitinkamam patikrinimų skyriui, kuris per 10 darbo dienų įvertina duomenis, patikslinimo priežastį ir priima atitinkamą sprendimą. Jei patikslintos deklaracijos duomenys nekeičia pirminėje deklaracijoje apskaičiuotos mokestinės prievolės, tai tokia deklaracija turi būti priimta ir jos duomenys suvesti į duomenų bazę. Jei dėl patikslintos deklaracijos, kurios duomenys keičia pirminėje deklaracijoje apskaičiuotą mokestinę prievolę, duomenų patikslinimo paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis patikrinimas, patikrinimų skyrius priima sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo ir patikslintos deklaracijos duomenų suvedimo į duomenų bazę. Jei naujų aplinkybių nepaaiškėja, minėtas sprendimas nepriimamas, mokesčių mokėtojui siunčiamas paaiškinimas, dėl kokių priežasčių jo pateiktos deklaracijos duomenys negali būti įvesti į duomenų bazę. Teismas pažymėjo, kad mokesčių mokėtojui pateikus jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio patikslintą deklaraciją, atsiranda pagrindas spręsti klausimą, ar šios deklaracijos duomenys gali būti įvesti į VMI duomenų bazę, mokesčių administratorius turi iš esmės vertinti tikslinimo priežastis, aiškintis, ar paaiškėjo (nepaaiškėjo) naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis patikrinimas. Nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir tinkamai motyvuoti, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų.
Per teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities VMI atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16).
Atsakovas nurodė, pareiškėjų mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2004-10-07 vykdo nuosavo nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo veiklą, atitinkančią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatytą individualios veiklos sampratą. Dėl patikrinimo metu apskaičiuotų mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų yra kilęs mokestinis ginčas, šiuo metu nagrinėjamas teisme. Atsakovas, vadovaudamasis Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių 12 p. reikalavimų, įvertinus visas aplinkybes, priėmė sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo būtinumo. Patikrinimų skyrius 2010-07-28 tarnybiniu pranešimu informavo, kad įvertinus 2008-12-30 patikslintas 2004-2005 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, nustatyta, kad patikslinti duomenys keičia pateiktose pirminėse deklaracijose apskaičiuotas mokestines prievoles. Dėl to, įvertinus tai, kad dėl duomenų patikslinimo nepaaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokestinis patikrinimas, patikslintų deklaracijų duomenys negali būti įvesti į duomenų bazę. Apie atliktus veiksmus atsakovas informavo pareiškėjus išsiųsdamas jiems informacinius pranešimus. Pareiškėjų skunde minima LVAT 2010-06-21 nutartimi pasisakyta dėl ankstesnių atsakovo raštų, kuriais atmestos pareiškėjų deklaracijos. Minėti raštai skiriasi nuo skundžiamų pranešimų, todėl tiesiogiai vadovautis nurodytos nutarties nuostatomis, atsakovo nuomone, yra netikslinga.
Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. atlikti S. K. ir A. K. mokestiniai patikrinimai dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio/gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31.
2008-09-18 Patikrinimo akto Nr. (21.26-04)-77-88 dalyje dėl 2004 metų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nustatyta, kad A. K. 2004 metų metinės pajamų mokesčio deklaracijos FR0462P33 priede deklaravo 3619 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, išskaičiuotą 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumą, FR0462V priede – 225000 Lt individualios veiklos pajamų, nuo kurių gyventojų sprendimu neatimami leidžiami atskaitymai, ir FR0462N priede – 91387,50 Lt vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų. Deklaruota mokėtina mokesčio suma 33357 Lt, kurį mokesčių mokėtoja pervedė į valstybės biudžeto pajamas. Patikrinimo akto dalyje dėl 2005 metų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nustatyta, kad A. K. 2005 metų metinės pajamų mokesčio deklaracijos FR0462P33 priede deklaravo 3994,73 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, išskaičiuotą gyventojo pajamų mokesčio sumą 430 Lt, FR0462V priede – 524062,50 Lt individualios veiklos pajamų, nuo kurių gyventojų sprendimu neatimami leidžiami atskaitymai, ir FR0462T priede – 27500 Lt pajamų iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turto įsigijimo kainą 27500 Lt, išskaičiuotą (sumokėtą) mokesčio sumą – 4125 Lt, mokesčių administratoriaus grąžintą (įskaitytą) sumą 4125 Lt. Deklaruota mokėtina mokesčio suma 78088 Lt, kurį mokesčių mokėtoja pervedė į valstybės biudžeto pajamas. Patikrinimo aktu mokėtina GPM suma už 2004 m. sumažinta 12989 Lt, o už 2005 m. – papildomai apskaičiuota 14522 Lt, iš viso pagal šį patikrinimo aktą apskaičiuota 1533 Lt GPM ir 506 Lt GPM delspinigių (adm. byla Nr. I-1292-789/2009, 6 t., b. l. 112-138).
2008-09-18 Patikrinimo aktu A. K. papildomai apskaičiuota 404010,26 Lt, iš jų: 297 315 Lt PVM, 100 887 Lt PVM delspinigių, 1533 Lt GPM, 506 Lt GPM delspinigių, 1357,36 Lt VSD įmokos bazinei pensijai, 1155,48 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai bei 678,68 Lt VSD įmokos bazinei pensijai bauda, 577,74 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai bauda (adm. byla Nr. I-1292-789/2009, 6 t., b. l. 135).
2008-09-19 Patikrinimo akto Nr. (21.26-04)-77-87 dalyje dėl 2004 metų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nustatyta, kad S. K. 2004 metų metinės pajamų mokesčio deklaracijos FR0462P33 priede deklaravo 25459,87 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, išskaičiuotą 7408 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumą, FR0462V priede – 225000 Lt individualios veiklos pajamų, nuo kurių gyventojų sprendimu neatimami leidžiami atskaitymai, ir priede FR0462N – 91387,50 Lt vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų. Deklaruota mokėtina mokesčio suma 33043 Lt, kurį mokesčių mokėtojas pervedė į valstybės biudžeto pajamas. Patikrinimo akto dalyje dėl 2005 metų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nustatyta, kad S. K. 2005 metų metinės pajamų mokesčio deklaracijos FR0462P33 priede deklaravo 3108,22 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, FR0462P15 priede – 390601 Lt pajamų iš paskirstyto pelno (dividendų), 58590 Lt išskaičiuoto mokesčio sumą, FR0462V priede – 524062,50 Lt individualios veiklos pajamų, nuo kurių gyventojų sprendimu neatimami leidžiami atskaitymai, ir FR0462T priede – 27500 Lt pajamų iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turto įsigijimo kainą 27500 Lt, išskaičiuotą (sumokėtą) mokesčio sumą – 4125 Lt, mokesčių administratoriaus grąžintą (įskaitytą) sumą 4125 Lt, FR0462L priede – 26359,66 Lt gyventojo patirtų išlaidų, mažinančių apmokestinamąsias pajamas. Deklaruota mokėtina mokesčio suma 74431 Lt, kurį mokesčių mokėtojas pervedė į valstybės biudžeto pajamas. Patikrinimo aktu mokėtina GPM suma už 2004 m. sumažinta 12991 Lt, o už 2005 m. – papildomai apskaičiuota 14452 Lt, iš viso pagal šį patikrinimo aktą apskaičiuota 1461 Lt GPM ir 395 Lt GPM delspinigių (adm. byla Nr. I-1292-789/2009, 6 t., b. l. 75-99).
2008-09-19 Patikrinimo aktu S. K. papildomai apskaičiuota 403946,26 Lt, iš jų: 297 315 Lt PVM, 101 006 Lt PVM delspinigių, 1461 Lt GPM, 395 Lt GPM delspinigių, 1357,36 Lt VSD įmokos bazinei pensijai, 1155,48 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai bei 678,68 Lt VSD įmokos bazinei pensijai bauda, 577,74 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai bauda (adm. byla Nr. I-1292-789/2009, 6 t., b. l. 135).
Nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI 2008-11-27 sprendimu Nr. (21.26)-256-299 patvirtino 2008-09-19 Patikrinimo aktą Nr. (21.26-04)-77-87 ir S. K. papildomai skyrė 69393 Lt PVM baudą ir 146 Lt GPM baudą, o 2008-11-27 sprendimu Nr. (21.26)-256-298 patvirtino 2008-09-18 Patikrinimo akto Nr. (21.26-04)-77-88 ir A. K. papildomai skyrė 69393 Lt PVM baudą ir 153 Lt GPM baudą (adm. byla Nr. I-1292-789/2009, 6 t., b. l. 67-74, 101-111).
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2009-02-05 sprendimu Nr. 68-28 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2008-11-27 sprendimą Nr. (21.26)-256-299 dėl S. K. patikrinimo.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2009-02-05 sprendimu Nr.68-29 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2008-11-27 sprendimą Nr. (21.26)-256-298 dėl A. K. mokestinio patikrinimo.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, S. K. ir A. K. inicijavo atskirus mokestinius ginčus dėl minėtų patikrinimų aktų, Vilniaus apskrities VMI, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimų panaikinimo. Pareiškėjai kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją, kuri atmetė kiekvieno iš pareiškėjų skundą, Mokestinių ginčų komisijos sprendimus pareiškėjai skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-08-21 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1959-281/2009 pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2010-10-08 nutartimi apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-09-10 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1960-244/2009 pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2010-10-11 nutartimi apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis S. K. ir A. K. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra padavę prašymus dėl proceso atnaujinimo.
2008-12-30 S. K. ir A. K. elektroninėje deklaravimo sistemoje pateikė patikslintas metines gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2004 m. ir 2005 m. mokestinius laikotarpius. Patikslintose deklaracijose A. K. ir S. K. priede FR0462N kaip neapmokestinamąsias pajamas už 2004 m. deklaravo 225000 Lt, o už 2005 m. – 524062,50 Lt (adm. byla Nr. I-1292-789/2009, 1 t., b. l. 23-47).
2009-01-15 Vilniaus apskrities VMI kreipėsi į I patikrinimų skyrių dėl informacijos, ar galima priimti pareiškėjų pateiktas deklaracijas. 2009-01-20 I patikrinimų skyrius tarnybiniu pranešimu Nr. (11.28)-39-1178 informavo, kad patikslintų 2004-2005 metų metinių gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų duomenys negali būti įvesti į VMI duomenų bazę, kadangi už šį laikotarpį buvo atlikti mokestiniai patikrinimai ir patikslintų deklaracijų duomenys įvertinti mokestinių patikrinimų metu. Vilniaus apskrities VMI 2009-01-26 raštu Nr. (21.4)-47-801 ir 2009-01-26 raštu Nr. (21.4)-47-802 informavo A. K., S. K., kad, vadovaujantis Taisyklių 12 p. nuostatomis, jų 2008-12-30 pateiktos patikslintos 2004-2005- metų metinės pajamų mokesčio deklaracijos yra atmestos, nes jos pateiktos už tikrintą laikotarpį (adm. byla Nr. I-1292-789/2009, 1 t., b. l. 18-22). Dėl tokio Vilniaus apskrities VMI sprendimo S. K. ir A. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2009-04-14 sprendimu adm. byloje Nr. I-1292-789/2009 skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-21 nutartimi adm. byloje Nr. A438-625/2010 klausimą dėl patikslintų deklaracijų įrašymo į VMI duomenų bazę grąžino Vilniaus apskrities VMI nagrinėti iš naujo.
2010-07-20 Vilniaus apskrities VMI, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-21 nutartį, tarnybiniu pranešimu Nr. (21.8)-40-3121 kreipėsi į I patikrinimų skyrių, prašydama informuoti, ar galima priimti A. K. ir S. K. 2008-12-30 pateiktas patikslintas 2004-2005 m. metines pajamų mokesčio deklaracijas (b. l. 17).
2010-07-28 I patikrinimų skyrius tarnybiniame pranešime Nr. (11.28)-39-10172 nurodė, kad įvertinus patikslintas deklaracijas nustatyta, kad patikslinti duomenys keičia pateiktose pirminėse deklaracijose apskaičiuotas mokestines prievoles. Pareiškėjai pirminėse deklaracijose 2004-2005 m. gautas pajamas deklaravo kaip individualios veiklos pajamas, nuo kurių gyventojo sprendimu neatimami leidžiami atskaitymai. 2008-12-30 pateiktose patikslintose deklaracijose pareiškėjai minėtas pajamas deklaravo kaip neapmokestinamas pajamas. 2008-09-19 atlikto S. K. ir 2008-09-18 atlikto A. K. mokestinių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2004-10-07 vykdė individualią veiklą ir 2004-10-07 sutartimi gautos pajamos priskirtos individualios veiklos pajamoms. I patikrinimų skyrius nurodė, kad patikslintos 2004-2005 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos keičia pirminėse deklaracijose apskaičiuotas mokestines prievoles, o dėl duomenų patikslinimo nepaaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokestinis patikrinimas, todėl vadovaujantis Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių 12 p., patikslintų deklaracijų duomenys negali būti įvesti į VMI duomenų bazę (b. l. 18).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo nepriimti pareiškėjų 2008-12-30 pateiktų patikslintų gyventojo pajamų mokesčio deklaracijų teisėtumo.
2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 2 str. 18 d. nustato, kad mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pagal MAĮ 40 str., mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus. Vadovaujantis MAĮ 26 str. 1 d. 2 ir 7 p., vietos mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją priima iš mokesčių mokėtojų mokesčių deklaracijas, kitus atskaitomybės dokumentus bei išduoda atitinkamus mokesčių deklaravimą ir kitus mokesčių mokėtojo atliktus veiksmus patvirtinančius dokumentus ir kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai.
MAĮ 80 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Pagal MAĮ 68 str. 1 d., jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. VMI viršininko įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių (2005 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. VA-12 redakcija, toliau – Taisyklės) 12 p. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas patikslintą deklaraciją gali pateikti MAĮ 68 straipsnio ir atitinkamo mokesčio deklaracijos pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka. Mokesčių mokėtojo patikslinta deklaracija priimama šių Taisyklių nustatyta tvarka ir kartu su pirmine deklaracija saugoma mokesčių mokėtojo byloje. Kai mokesčių mokėtojas pateikia jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio pirminę ir/ar patikslintą deklaraciją, AVMI ar VMI prie FM padalinys deklaraciją pateikia AVMI patikrinimų skyriui, kuris per 10 darbo dienų turi įvertinti deklaracijoje pateiktus duomenis, tikslinimo priežastį ir priimti sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo ir/ar patikslintos deklaracijos duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę. Jeigu dėl deklaracijos duomenų patikslinimo nepaaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, tai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnyje nustatytais terminais AVMI siunčia mokesčių mokėtojui paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jo pateiktos deklaracijos duomenys negali būti įvesti į VMI duomenų bazę. Pirminė ir/ar patikslinta deklaracija su žyma „Tikrinto (ar tikrinamo) laikotarpio deklaracija“ saugoma mokesčių mokėtojo byloje. Jeigu pateiktos tikrinto ar tikrinamo laikotarpio patikslintos deklaracijos duomenys nekeičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotos mokestinės prievolės, tai tokia deklaracija turi būti priimama ir jos duomenys suvedami į VMI duomenų bazę.
Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio patikslintą deklaraciją, atitinkamas centrinio mokesčių administratoriaus ar teritorinio mokesčio administratoriaus padalinys deklaraciją pateikia teritorinio mokesčių administratoriaus patikrinimų skyrius, kuris per 10 darbo dienų turi: 1) įvertinti deklaracijoje pateiktus duomenis, 2) įvertinti tikslinimo priežastį, 3) priimti sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo ir/ar patikslintos deklaracijos duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę. Jeigu pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys nekeičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotos mokestinės prievolės, tai tokia deklaracija turi būti priimta ir jos duomenys suvesti į VMI duomenų bazę. Jeigu dėl patikslintos deklaracijos, kurios duomenys keičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotą mokestinę prievolę, duomenų patikslinimo paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, teritorinio mokesčių administratoriaus patikrinimo skyrius priima sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo ir patikslintos deklaracijos duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę. Priešingu atveju, nepaaiškėjus naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, teritorinio mokesčių administratoriaus patikrinimo skyrius nepriima sprendimo dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo, patikslintos deklaracijos duomenys nesuvedami į VMI duomenų bazę, mokesčių mokėtojui siunčiamas paaiškinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-25 nutartis adm. byloje Nr. A-444-134/2010, 2008-05-06 nutartis adm. byloje Nr. A502-751/2008, 2007-10-12 nutartis adm. byloje Nr. A10-841/2007, 2010-06-21 nutartis adm. byloje Nr. A438-625/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai mokesčių administratoriui 2008-12-30 pateikė patikslintas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose patikslino 2004 m. ir 2005 m. gautas pajamas, atitinkamai 225000 Lt ir 524062,50 Lt, priskirdami jas neapmokestinamosioms pajamoms, tuo tarpu pateiktose pirminėse deklaracijose šios pajamos priskirtos individualios veiklos pajamoms, nuo kurių gyventojų sprendimu neatimami leidžiami atskaitymai. Pažymėtina, kad patikslintose deklaracijose jokių pajamų, priskirtų individualios veiklos pajamoms, nenurodyta.
Mokestinių patikrinimų metu mokesčių administratorius nustatė, kad A. K. ir S. K. minėtas pajamas (225000 Lt ir 524062,50 Lt) gavo sudarę 2004-10-07 žemės sklypų (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj. pirkimo-pardavimo sutartį. Mokestinio patikrinimo metu pagal 2004-10-07 sutartį gautos pajamos buvo priskirtos individualios veiklos pajamoms.
Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-1960-244/2009 pagal S. K. skundą sprendime nustatė, kad 2004-10-07 pareiškėjas kartu savo sutuoktine A. K. bei su kitais bendrasavininkais (M. K., R. K., Z. T. ir A. T.) 5 fiziniams asmenims pardavė 16 žemės sklypų (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. už 3 995 000 Lt. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausanti sklypų pardavimo pajamų dalis – 1 498 125 Lt. Pagal žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties sąlygas 450 000 Lt lygiomis dalimis pareiškėjas ir jo sutuoktinė gavo sutarties pasirašymo dieną (po 225 000 Lt), likusią (1 048 125 Lt) sumą pirkėjai įsipareigojo sumokėti pavedimu į pareiškėjo ir jo sutuoktinės sąskaitas lygiomis dalimis iki 2004-12-24 (po 524 062,50 Lt). Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjui 524 062,50 Lt pirkėjai pervedė 2005-01-21. Minėti žemės sklypai buvo suformuoti po to, kai pareiškėjas bendros jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine bei kartu su kitais bendrasavininkais 2001-09-17 įsigijo 2,2842 ha ir 2001-09-28 įsigijo 0,273 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., o 2002-06-24 šiuos žemės sklypus sujungė į naują žemės sklypą, kurį padalijo į 16 sklypų ir pakeitė šių sklypų paskirtį iš žemės ūkio į kitą (sodybinei namų valdai, inžineriniams įrenginiams, keliui ir inžineriniams tinklams kloti, bendro naudojimo želdynui, sporto ir žaidimų aikštelėms išdėstyti).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine, vykdydami individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, pagal 2004 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sandorį už 1498125 Lt pardavė 16 žemės sklypų dalių.
Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-1959-281/2009 pagal pareiškėjos A. K. skundą sprendime nustatė, kad objektyvių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad A. K., kartu su kitais bendrasavininkiais, 2001-09-17 įsigytas 2,2842 ha žemės sklypas, vėliau 2002-09-19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.3719-41 sujungtas su kitu įsigytu 0,273 ha žemės sklypu ir padalintas į 16 žemės sklypų, pakeičiant šių žemės sklypų paskirtį, būtų planuojamas naudoti pareiškėjos asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, nei ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje, nei teismui nebuvo pateikta. Pareiškėja kartu su kitais sklypų bendrasavininkiais pakeisdama įsigytų minėtų žemės sklypų paskirtį bei atidalindama žemės sklypus, suformavusi ekonomiškai patrauklius nekilnojamojo turto objektus, o vėliau juos pelningai pardavusi, veikė tikslingai, siekdama ekonominės naudos. Taigi, šių sklypų pardavimu gautos pajamos pagrįstai priskirtos gautoms iš individualios veiklos. Be to, iš minėtų žemės sklypų gautas pajamas pati A. K. deklaravo kaip gautas pajamas iš individualios veiklos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nutartyje konstatavo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja kartu su sutuoktiniu, vykdydami individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, pagal 2004 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sandorį už 1 498 125 Lt pardavė 16 žemės sklypų dalių (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, o pagal 2006 m. spalio 5 d. sandorį už 2 800 000 Lt pardavė 1,23 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, kurių paskirtis yra individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms statyti ir eksploatuoti. Todėl pareiškėja, vadovaudamasi PVMĮ 32 straipsnio 2 dalies, 71 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatomis, privalėjo nuo parduotų 16 žemės sklypų dalių vertės ir nuo parduoto 1,23 ha žemės sklypo vertės skaičiuoti ir mokėti PVM.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. kaip neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai nurodyti faktai, nustatyti įsiteisėjusius teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurie iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Analogiška taisyklė yra įtvirtinta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 str. 4 d., nustatantį teismo sprendimo res iudicata galią (teismo galutinai išspręstas klausimas, t.y. draudimas pareikšti tapatų reikalavimą) bei draudimą šalims, kitiems proceso dalyvavimas ir jų teisių perėmėjams kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Minėto reikalavimo turi būti laikomasi nepriklausomai nuo šalių procesinės padėties pasikeitimo.
Minėtuose įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose yra nustatyta, kad pareiškėjai mokesčių administratoriui 2008-12-30 pateiktos patikslintos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, kuriose 2004 m. ir 2005 m. gautos pajamos - 225000 Lt ir 524062,50 Lt, priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms, negalėjo būti priimtos, nes šios pajamos atlikus mokestinį patikrinimą priskirtos individualios veiklos pajamoms ir turi būti apmokestintos minėtuose VMI sprendimuose nustatytais mokesčiais. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjai neturi teisės įrodinėti, jog pateikus patikslintas deklaracijas paaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, nes minėtas faktas yra įrodytas mokestiniame ginče ir yra atitinkamai išspręstas klausimas dėl mokesčių apskaičiavimo.
Pažymėtina, kad ginčijamu laikotarpiu, t.y. patikslintų deklaracijų teikimo metu, mokesčių administratoriaus patikrinimas buvo baigtas, tačiau mokestinis ginčas nebuvo pasibaigęs, mokestinis ginčas buvo nagrinėjamas teisme. Dėl to, mokesčių administratorius ginčijamu laikotarpiu negalėjo nustatinėti kitokių aplinkybių, negu buvo nustatytos mokestinio patikrinimo metu, turėjo vadovautis nustatytomis aplinkybėmis, taip pat mokesčių administratorius negalėjo spręsti klausimo dėl papildomo patikrinimo atlikimo, nes teisme buvo nagrinėjamas mokestinis ginčas. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjai negalėjo naujai apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčių, o mokesčių administratorius negalėjo naujai apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti mokestį, nes ginčijamu laikotarpiu nurodyti klausimai buvo išspręsti mokesčių administratoriaus sprendimais.
Pažymėtina, kad nei bendrosios viešąjį administravimą reglamentuojančios normos, nei MAĮ nenustato, kad viešojo administravimo subjektų ir būtent mokesčių administratoriaus sprendimai turi prejudicinę galią, tačiau yra nustatytas šių sprendimų privalomumas.
MAĮ 158 str. 1 d. nustatyta, kad praėjus šiame Įstatyme nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji asmenys.
MAĮ 110 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.
Minėtos normos patvirtina, kad esant išspręstam klausimui dėl mokestinio patikrinimo metu nustatytų pareiškėjų pajamų rūšių ir nustatytų atitinkamų mokestinių prievolių, pareiškėjai negalėjo kitaip vertinti šias pajamas bei jas deklaruoti, negu buvo nustatyta mokestinio ginčo metu, o mokesčių administratorius negalėjo priimti tokių patikslintų deklaracijų. Ginčijamu laikotarpiu buvo sustabdyta galimybė išieškoti mokestines prievoles, nes buvo paduotas skundas, tai faktiškai stabdo ir visą mokestinį ginčą. Tokiu laikotarpiu gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl mokestinės prievolės užtikrinimo priemonių taikymo. Ši išvada atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatą, reglamentuojančią viešojo administravimo procedūrą, būtent 23 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Mokestinio ginčo nagrinėjimas iš esmės yra viešojo administravimo procedūra. Šiuo atveju mokestinis ginčas buvo iškilęs dėl patikrinimo aktų ir mokesčio administratoriaus sprendimų, pareiškėjų prašymai pateikti patikslintas deklaracijas buvo ir yra šio ginčo mokestinio ginčo dalimi. Dėl to, nepasibaigus teisminiam ginčui, negalėjo būti kitaip vertinamos aplinkybės. Šios išvados patvirtina, kad mokesčių administratorius turėtų stabdyti tokių patikslintų deklaracijų priėmimo klausimą. Tačiau ginčijamu atveju taisyklės detaliai reglamentuoja šiuos klausimus ir administratorius atliko veiksmus, nustatytus taisyklėse.
Dėl nurodytų motyvų, atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 12 p., teisėtai konstatavo, kad patikslintų deklaracijų duomenys negali būti įvesti į VMI duomenų bazę, t.y. patikslintose deklaracijose nurodyti duomenys keičia pirminėse deklaracijose apskaičiuotas mokestines prievoles, o dėl duomenų patikslinimo nepaaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokestinis patikrinimas. Dėl nurodytų motyvų, mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į minėtas priežastis, atsisakė įvesti patikslintų deklaracijų duomenis į VMI duomenų bazę.
Pareiškėjai galėtų teikti patikslintas deklaracijas tik tokiu atveju, jeigu būtų atnaujintas procesas teismo išnagrinėtose bylose arba atnaujintas mokestinio ginčo nagrinėjimas pagal Mokesčių administravimo įstatymą.
Pareiškėjai skunde teigdami, kad ginčijami pranešimai nemotyvuoti ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-21 nutartimi adm. byloje Nr. A438-625/2010. Pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje buvo konstatuota, jog mokesčių administratoriaus raštai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, nes nenurodyta tinkama patikslintų deklaracijų atmetimo priežastis. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius klausimą išsprendė Taisyklių 12 p. nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į I patikrinimų skyriaus tarnybiniame pranešime pateiktas išvadas.
Pažymėtina, kad pareiškėjai, formuluodami skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiami mokesčių administratoriaus raštai yra administraciniai sprendimai, ir prašo juos panaikinti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjų prašomais panaikinti skundžiamais raštais pareiškėjams nėra nustatomos teisės ar pareigos. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.
Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą Vilniaus apskrities VMI raštai nelaikytini individualiais administraciniais aktais. Ginčijamuose raštuose buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjų A. K. ir S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.