Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Arūno Kaminsko ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjui S. K. ir pareiškėjo atstovui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2009-02-05 sprendimu Nr. 68-28 buvo patvirtintas VMI 2009-05-08 sprendimas Nr. S-125(7-62/2009). VMI sprendimu buvo patvirtintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-11-27 sprendimas Nr. (21.26)-256-299, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuota 297 315 Lt PVM, 101 006 Lt PVM delspinigių, 1 461 Lt GPM, 395 Lt GPM delspinigių, 1 357,36 Lt VSD įmokos bazinei pensijai, 1155,48 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai bei skirtos 69 393 Lt PVM bauda, 146 Lt GPM bauda, 678,68 Lt VSD įmokos bazinei pensijai bauda, 577,74 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai bauda.

Pareiškėjas nesutinka su VMI ir MGK sprendimais ir prašo juos panaikinti.

Dėl individualios ir ekonominės veiklos vykdymo

Individualios veiklos sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal šį apibrėžimą individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims.

Iš vietos mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2003-2006 metais vykdė nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, sudarė nekilnojamojo turto pardavimo ir kitų sandorių. Pagal byloje surinktus įrodymus, ši veikla buvo savarankiška, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiam pareiškėjui ir jo sutuoktinei. Vietos mokesčių administratoriaus nustatytos pareiškėjo vykdomos veiklos aplinkybės - nevienkartinis, nuolatinis nekilnojamojo turto sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojamumas), sudarė pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį. Pareiškėjas vietos mokesčių administratorius nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2003-2006 m. parduoti nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyti turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų. Todėl vietos mokesčių administratoriui, įvertinus visų minėtų aplinkybių visumą, o taip pat atsižvelgiant ir į nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį visose pareiškėjo per 2003-2006 metus gautose pajamose bei įrodymus apie iki ir po 2003 metų pareiškėjo vykdytą ir tebevykdomą nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklą, turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti nekilnojamojo turto pardavimo veiklos 2003-2006 metais versliškumo požymį ir jos tikslą – ekonominės naudos siekimą.

Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo individualios veiklos vykdymo, vertinami ir kitais laikotarpiais vykdyti sandoriai. Nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorius nuolat sudarinėjo ir iki tikrinamo laikotarpio, ir po tikrinamo laikotarpio.

Pareiškėjas teigia, kad neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių buvo konstatuotas pareiškėjo ekonominės naudos siekimas. Šis pareiškėjos skundo argumentas atmestinas, nes 2008-09-19 patikrinimo akte Nr. 21.26-04-77-87 nustatyta, kad siekimą gautų pajamų, ar kitokią ekonominę naudą rodo tai, kad nekilnojamojo turto perleidimo pajamų dydis sudaro didžiąją dalį S. K. gaunamų pajamų: 2003 m. gautas nekilnojamojo turto perleidimo pajamų dydis sudaro 90,5% visų pajamų, 2004 m. - 67,7% ir 2005 m. - 61,2 % visų pajamų.

Pareiškėjas teigia, kad Mokestinių ginčų komisija ir ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM visiškai nepagrįstai nurodė, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. pardavimo sandoriai patvirtina jo vykdytą individualią ekonominę veiklą, tačiau išsamiai nepagrindė savo pozicijos. Pareiškėjas mano, kad asmeninėms reikmėms įsigyto sklypo pardavimą, dėl susiklosčiusių aplinkybių viseto, mokesčių administratorius ir MGK nepagrįstai laiko individualia ekonomine veikla, kad jo paaiškinimai, jog sklypas buvo įsigytas asmeninėms reikmėms (statyti gyvenamajam būstui sau ir savo šeimos nariams), o suformuoti sklypai buvo parduoti tik kilus nesutarimams su bendrasavininkais, liko neišnagrinėtos. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini, nes iš bylos medžiagos matyti, kad šių argumentų pareiškėjas nepagrindė. Priešingai, byloje nustatyta, kad 2004-10-07 pareiškėjas kartu savo sutuoktine A. K. bei su kitais bendrasavininkais (M. K., R. K., Z. T. ir A. T.) 5 fiziniams asmenims pardavė 16 žemės sklypų (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. už 3 995 000 Lt. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausanti sklypų pardavimo pajamų dalis – 1 498 125 Lt. Pagal žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties sąlygas 450 000 Lt lygiomis dalimis pareiškėjas ir jo sutuoktinė gavo sutarties pasirašymo dieną (po 225 000 Lt), likusią (1 048 125 Lt) sumą pirkėjai įsipareigojo sumokėti pavedimu į pareiškėjo ir jo sutuoktinės sąskaitas lygiomis dalimis iki 2004-12-24 (po 524 062,50 Lt). Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjui 524 062,50 Lt pirkėjai pervedė 2005-01-21. Minėti žemės sklypai buvo suformuoti po to, kai pareiškėjas bendros jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine bei kartu su kitais bendrasavininkais 2001-09-17 įsigijo 2,2842 ha ir 2001-09-28 įsigijo 0,273 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., o 2002-06-24 šiuos žemės sklypus sujungė į naują žemės sklypą, kurį padalijo į 16 sklypų ir pakeitė šių sklypų paskirtį iš žemės ūkio į kitą (sodybinei namų valdai, inžineriniams įrenginiams, keliui ir inžineriniams tinklams kloti, bendro naudojimo želdynui, sporto ir žaidimų aikštelėms išdėstyti).

Be to, pareiškėjas 2004-2005 metų metinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo pajamas, gautas 2004-10-07 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties pagrindu kaip individualios veiklos pajamas, tačiau individualios veiklos GPMĮ 35 str. 2 d. nustatyta tvarka neregistravo. Tuo pareiškėjas pripažino, kad vykdo nekilnojamojo turto prekybos individualią veiklą, todėl pareiškėjo skundo motyvas, kad sklypų pardavimo priežastis - kilę nesutarimai tarp bendraturčių dėl sklypų pasidalinimo, atmestinas. Mokestinių ginčų komisijos sprendime šios aplinkybės yra įvertintos.

Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius tinkamai neįvertino aplinkybės, kad jis iš inspekcijos 2005 m. sausio 28 d. gavo atsakymą į paklausimą (Nr. (13.1-13)-3-2950), kuriame nurodyta, kad iš vykdomos analogiškos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., pardavimo veiklos gautos pajamos apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, ir konkrečiai nurodyta, kad tokiu atveju mokėtinas GPM, tačiau dėl PVM buvo pateikti tik abstraktūs samprotavimai, dėl kurių mokesčių mokėtojas negalėjo spręsti, ar jam kyla pareiga mokėti PVM.

Šis atsakovo skundo motyvas yra visiškai nepagrįstas, nes iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. sausio 28 d. atsakymo į paklausimą (Nr. (13.1-13)-3-2950 turinio nustatyta, kad mokesčių administratorius pakankamai išsamiai atsakė į pareiškėjo paklausimą ir nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo suklaidintas mokesčių administratoriaus (Mokestinių ginčų komisijos bylos 1 t., b. l. 71-73).

Pareiškėjas teigia, kad dovanojant sūnui 1,23 ha sklypą (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus r., nebuvo siekiama mokestinės naudos ir kad mokesčių administratorius nevertino jo skunde išdėstytų argumentų, tačiau šis pareiškėjo skundo motyvas yra nepagrįstas.

Pagal MAĮ 69 str. 1 d. tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, padovanotas pareiškėjo sūnui A. K., visą laikotarpį nuo 2004-12-20 iki 2006-09-29 buvo įkeistas bankui pagal būsto kreditavimo sutartį, šios sutarties pagrindu pareiškėjas ir jo sutuoktinė paėmė kreditą AB banke „Hansabankas“, kurio paskirtis „Nekilnojamam turtui statyti (statoma 12 gyvenamųjų namų, adresu: (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r.). 2006-10-05 pareiškėjo sūnus A. K. dovanojimo būdu įgytą žemės sklypą pardavė UAB „Asko statyba“, kurios vieninteliai akcininkai yra A. K. tėvai, t. y. pareiškėjas ir A. K. 2006-10-05 įsigijusi žemės sklypą iš A. K., UAB „Asko statyba“ šį sklypą padalijo į 3 sklypus, kuriuose atlieka gyvenamųjų namų statybas. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad ir po dovanojimo sutarties sudarymo realiai minėtą sklypą savo veikloje naudojo pareiškėjas ir jo sutuoktinė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad minėtą žemės sklypą UAB „Asko statyba“ realiai pardavė pareiškėjas su sutuoktine, nes per savo valdomą bendrovę turėjo tikslą minėtuose sklypuose statyti gyvenamuosius namus.

Pareiškėjas savo skunde teigia, kad jo sūnus visiškai neplanuotai nusprendė parduoti jam padovanotą sklypą, nes nutarė išvykti mokytis ir gyventi į užsienį ir jam reikėjo pinigų.

Šis pareiškėjo argumentas vertintinas kritiškai, nes iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad UAB „Asko statyba" neturėjo jokių finansinių galimybių atsiskaityti su A. K. Patikrinimo metu mokesčių inspekcija nustatė, jog 2006-10-05 UAB „Asko statyba" piniginių lėšų likutis bankuose ir kasoje buvo 5 843,44 Lt. Pagal UAB „Asko statyba" 2006-12-31 balansą, 2005 metų pabaigoje pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis – 8 910 Lt, 2006 metų pabaigoje – 6 304 Lt. 2006 metų pabaigoje po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų likutis 3 064 100 Lt (didžioji dalis - skola A. K. pagal 2006-10-05 sutartį).

Be to, pareiškėjas savo 2008-03-31 bei 2008-06-06 paaiškinimuose, pareiškėjo sutuoktinė A. K. 2008-06-05 paaiškinime bei A. K. 2008-02-26 paaiškinime patys patvirtino, kad parduodamas žemės sklypą, A. K. žinojo, jog UAB „Asko statyba" neturėjo lėšų už jį atsiskaityti.

Byloje nėra jokių duomenų, jog iki minėto žemės sklypo pardavimo UAB „Asko statyba" A. K. savarankiškai bandė parduoti šį sklypą, ar buvo vedamos derybos su kitu galimu pirkėju. Be to, žemės sklypas nuo 2004-12-20 iki 2006-09-29 buvo įkeistas hipotekos lakštu, kurio 2005-09-02 priedo 8 punkte nustatyta, kad įkeičiamo daikto savininkai, norėdami parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti įkeičiamą daiktą ar teises į jį, privalo gauti rašytinį kreditoriaus sutikimą. Kreditoriaus sutikimas byloje nėra pateiktas, todėl toks pareiškėjo motyvas prieštarauja bylos duomenims.

Teismas daro išvadą, kad dovanojimo sandoriu buvo siekiama gauti mokestinės naudos, t. y. išvengti PVM mokėjimo, todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai neatsižvelgė į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką bei atkūrė iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. MGK sprendime pagrįstai konstatavo, kad mokesčių administratorius teisingai nurodė, jog šiuo atveju mokestinės naudos gavo pareiškėjas bei jo sutuoktinė A. K., o A. K. mokesčio bazė buvo perkelta formaliai.

1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2535 redakcija, toliau – VSDĮ) 4 straipsnio 3 dalis (2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2535 redakcija) nustatė, kad savarankiškai dirbantys asmenys (pagal šio įstatymo 2 str. 8 d. prie savarankiškai dirbančių asmenų priskiriami ir individualių įmonių savininkai bei asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta GPMĮ), išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, nustatyto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, nustatytų pagal GPMĮ, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė.

Vietos mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjo 2003-2006 metais gautos pajamos laikytinos pajamomis, gautomis iš individualios veiklos.

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą, VAVMI pagrįstai jam apskaičiavo 1 357,36 Lt VSD įmokas bazinei pensijos daliai bei 1 155,487 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, o vadovaudamasi VSDĮ 16 str. 2 d. (2007-12-20 įstatymo Nr. X-1396 redakcija), pagrįstai paskyrė 678,68 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą ir 577,14 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą.

Dėl pajamų natūra

Pagal GPMĮ 2 str. 15 d. pajamomis natūra laikomas neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal GPMĮ nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. GPMĮ 9 str. 3 d. nurodyta, kad pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 339 patvirtintos tvarkos 2.2 punkte nurodyta, kad pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas gyventojo gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos. Pagal šios tvarkos 5.1 punktą pajamos, gautos natūra, įvertinamos gauto turto ar paslaugų tikrąją rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu.

Pareiškėjas teigia, kad mokesčių inspekcija visiškai nepagrįstai prie GPM apmokestinamų pajamų priskyrė pajamas, gautas pagal 2005 m. birželio 22 d. pirkimo pardavimo sutartį pardavus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantį butą kartu su 1/9 ūkinio pastato, kad nepagrįstai šios pajamas priskirtos prie pajamų gautų iš individualios veiklos vykdymo. Pareiškėjas nurodė, kad minėtas butas su ūkinio pastato dalimi buvo įsigytas siekiant jį išmainyti su Vilniaus miesto savivaldybės taryba į kurį nors butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad, nepavykus šiems planams, t.y. Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius pasiūlytų mainų, minėtą turtą nusprendė parduoti ir jokios ekonominės naudos įsigydamas ir parduodamas aptariamus nekilnojamuosius daiktus neturėjo.

Šie pareiškėjo skundo motyvai atmestini. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.432 straipsnio 2 dalį mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. Iš minėtų GPMĮ bei Tvarkos nuostatų matyti, kad tas pats principas taikomas ir mokesčių teisėje, t. y. laikoma, kad asmuo perdavęs kitam asmeniui turtą, laikomas šio turto pardavėju. Atlygis už parduotą turtą - mainais gaunamas kitas turtas, ir šis atlygis yra apmokestinamas kaip pajamos natūra.

Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis negavo jokios naudos ar pajamų, todėl jam negali būti skaičiuojamas GPM. Pagal GPMĮ nuostatas apmokestinamos ne tik piniginės priemokos už mainų pagrindu perleistą turtą, tačiau ir kita forma gauta nauda, t. y. paties turto vertė. Taigi tai, kad pareiškėjas mainais gavo mažesnės vertės turtą bei negavo jokios piniginės priemokos, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis jokios naudos negavo ir nėra ką apmokestinti.

Byloje nustatyta, kad 2004-10-25 pareiškėjas kartu su sutuoktine A. K. pagal mainų sutartį L. L. L.ir S. L. perleido 1/15 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Už aikštelę mainais pareiškėjas su sutuoktine gavo 261/1529 dalį 0,1529 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (pareiškėjui su sutuoktine atiteko 0,0261 ha žemės sklypas). Vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta VĮ Registrų centro – 39 836 Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal 2005-05-09 mainų sutartį pareiškėjas kartu su sutuoktine Vilniaus miesto savivaldybės tarybai perleido 3 butus Vilniaus mieste: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Už perleistus butus iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos mainais taip pat buvo gauti 3 butai name, esančiame (duomenys neskelbtini) (1, 5 ir 6 butai), Vilniaus m. Pagal butų mainų sandorį iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos gautų butų bendra rinkos vertė – 137 500 Lt.

Mainais gautas turtas priskiriamas pajamoms natūra jo gavimo momentu tikrąja rinkos kaina, todėl mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pagal minėtas mainų sutartis gavo atitinkamai 19 918 Lt (39 836 / 2) ir 68 750 Lt (137 500 / 2) pajamų natūra. Mainais gautas minėtas nekilnojamasis turtas yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendra jungtinė nuosavybė, todėl ir pajamos natūra dalijamos pareiškėjui ir jo sutuoktinei lygiomis dalimis. VAVMI pagrįstai pripažino pareiškėjo pajamomis natūra gautą mainais nekilnojamąjį turtą, nes pareiškėjas mainų sutarčių pagrindu gavo 88 668 Lt pajamų natūra.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2009-02-05 sprendimas Nr. 68-28 ir Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2009-05-08 sprendimas Nr. S-125(7-62/2009) yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo motyvų, nes jie neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.