Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-08-21 · Administracinė byla Nr. I-1959-281/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-08-21
Bylos Nr.
I-1959-281/2009
Teisminio proceso Nr.
3-61-5-00825-2009-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
A. K., A.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr.I-1959-281/2009
(Proceso Nr.3-61-5-00825-2009-9)Procesinio sprendimo kategorija 6.1, 9.1.1, 9.1.5., 9.3.1., 9.3.7. p. (S)
SprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009-08-21Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai A. K., jos atstovui Albertui Kručkauskui, atsakovės atstovei Ingridai Kemežienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. K. skunde teismui (b.l. 3-10) prašo panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybes (toliau – Ginčų komisija) 2009-05-08 sprendimą Nr. S-126(7-63/2009); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – Mokesčių inspekcija) 2009-02-05 sprendimą Nr.68-29.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje (Nr. A5 - 902/2006) formuojamą praktiką, pajamos gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, nelaikytinos pajamomis, gautomis iš individualios veiklos, jei tokia veikla nuo pat jos vykdymo pradžios nebuvo turima tikslo gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Tuo tarpu nei mokesčių administratorius, nei Ginčų komisija jos gautų pajamų priskyrimą individualios veiklos pajamoms savo sprendimų nemotyvavo, t.y. nepasisakė dėl versliškumo elemento atsiradimo pagrindų (dėl kokių faktinių aplinkybių buvo konstatuotas ekonominės naudos siekimas). Be to, paties mokestinio patikrinimo rezultatai grindžiami faktinėmis aplinkybėmis nepapuolančiomis į oficialų tyrimo laikotarpį (buvo vertinami ne tikrinimo laikotarpiu sudaryti sandoriai), t.y. neaišku, kodėl vadovaujamasi iki 2003-01-01 įvykusiomis faktinėmis aplinkybėmis.

LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau - PVMĮ) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) objektu įvardija prekių ir paslaugų teikimą, kuriam be kita ko keliama sąlyga, jog prekės arba paslaugos būtų teikiamos apmokestinamojo asmens vykdant savo ekonominę veiklą. Apmokestinamasis asmuo turi veikti kaip toks. Tuo tarpu, kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla nelaikoma, kad fizinis asmuo teikia prekes ar paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. Mokesčių inspekcija rėmėsi PVMĮ 2 str. 6 d., apibrėžiančia, kad ekonominė veikla šio įstatymo prasme suprantama kaip veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno). Akivaizdu, kad parduodama minėtus žemės sklypus ji siekė gauti pajamų, nes kaip ir kiekvienas asmuo siekė išvengti nuostolių. Tačiau, asmeninėms reikmėms įsigyto sklypo pardavimas dėl susiklosčiusių aplinkybių viseto, nelaikytinas individualia veikla.

Bendrine lietuvių kalbos prasme, veikla suprantama kaip veikimas, darbas. Vartodamas sąvoką „ekonominė veikla“, įstatymų leidėjas apmokestinimo PVM sąlygą sieja su pastoviu, ilgalaikiu, kryptingu ir tikslingu elgesiu, veikimu. Ekonominės veiklos buvimas galėtų būti grindžiamas pasitelkus individualios veiklos sąvoką apibrėžiančioje GPMĮ 2 str. 7 d. išdėstytus požymius pagrindžiančiomis aplinkybėmis, vadovaujantis pastarosios normos taikymo teismų praktika. Paaiškinimai, jog sklypas buvo įsigytas asmeninėms reikmėms (statyti gyvenamąjį būstą sau ir savo šeimos nariams), o suformuoti sklypai buvo parduoti tik kilus nesutarimams su bendrasavininkais liko neišnagrinėti.

LR mokesčių administravimo įst. (toliau – MAĮ) 67 str. 1 d. įtvirtina principą, jog mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, be to, turi atsižvelgti į mokesčių mokėtojo teikiamus paaiškinimus bei pastabas. Mokesčių administratorius šios pareigos nevykdė, nes sprendime nebuvo atsižvelgta į tai, kad kelių gyvenamųjų būstų ir/ar žemės sklypų jiems statyti įsigijimas ir turėjimas buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių: pareiškėja su sutuoktiniu turi tris vaikus, kuriems augant (du vaikai jau pilnamečiai, o jauniausiam yra 15 metų) atsiranda būtinybė turėti nuosavą gyvenamąjį būstą, kartu norėta pasistatyti ir naują namą sau, todėl ir buvo nuspręsta pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio, į kitą, atitinkamai - individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti bei transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms statyti ir eksploatuoti. Sprendime liko neaptarta ir minėto sklypo ((duomenys neskelbtini) k.) pardavimo priežastis - kilę nesutarimai tarp bendraturčių dėl sklypų pasidalinimo. Šis paaiškinimas pagrindžiamas ir byloje esančiais įrodymais.

Skundžiamuose sprendimuose išdėstyta pozicija, jog statybos objektų projektavimo darbų neatlikimas ir statybos darbams reikiamų leidimų neturėjimas gali sąlygoti individualios veiklos vykdymą (būti kaip vienas iš individualios veiklos požymiu), yra klaidinga. Vilniaus rajono savivaldybės valdyba 2002-06-24 sprendimu Nr.516 patvirtindama 2,2842 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,273 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) k. Vilniaus raj. sav., detaliojo plano korektūros sprendimus, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, sprendimo 5 p. nurodė, kad leidimas gyvenamųjų namų statybai bus išduotas, įrengus sklypų infrastruktūras (keliu, inžinerinius tinklus) ir pripažinus juos tinkamus naudotis pagal STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka. Minėtiems darbams atlikti buvo reikalinga nemažai laiko, be to, infrastruktūros darbai galėjo būti atlikti tik gavus visų bendraturčių sutikimą, kurio, kaip jau buvo minėta, gauti nepavyko. Neįrengus infrastruktūros - inžinerinių tinklų ir kelių, nebuvo galimybės prašyti išduoti leidimus statybai.

Asmens siekis parduoti namams statyti skirtus žemės sklypus finansiškai naudingesnėmis sąlygomis pats savaime nereiškia individualios veiklos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-16 sprendime (bylos Nr.A5-902/2006 ) ir 2006-10-20 sprendime (bylos Nr.A14-916/06). Teismas ne kartą pažymėjo, kad tais atvejais, kuomet atsisakoma ankstesnių planų ir žemės sklypas (sklypai), pasikeitus aplinkybėms, parduodamas (parduodami) kitiems asmenims, tai savaime dar nelaikoma individualia veikla. Pažymi, kad iš suformuotų 12 žemės sklypų, skaičiuojant 3/8 dalis jai ir jo sutuoktiniui, būtų atitekę keturi žemės sklypai, būtent tiek, kiek ir reikėjo planuojant racionalų šeimos aprūpinimą būstu.

Norėdama taikyti MAĮ 69 str. nuostatas mokesčių administratorius privalo įrodyti ir pagrįsti iškreipiamas arba slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. Pažymi, kad LR Konstitucijoje (31 str.) įtvirtintas įstatymų laikymosi principas, kuris reiškia, kad įstatymų laikymasis yra preziumuojamas.

Pagal 2005-08-05 dovanojimo sutartį pareiškėja ir jos sutuoktinis S. K. padovanojo savo sūnui A. K. 1,23 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj. sav.. 2006-10-05 pirkimo-pardavimo sutartimi A. K. šį žemės sklypą už 2900000 Lt pardavė UAB „Asko statyba“. Mokesčių administratorius priimdamas sprendimus visiškai neatsižvelgė į susidariusias faktines aplinkybes (nesutarimus su bendraturčiais), dėl kurių pareiškėja su sutuoktiniu pardavė aukščiau minėtus sklypus ((duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj.) ir sudarė dovanojimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog pirkėjas UAB „Asko statyba“ su A. K. dar neatsiskaitė, t.y. A. K. jokių pajamų iš minėto žemės sklypo pardavimo negavo. Be to, mokesčių administratorius nevertino aplinkybės, jog padovanojus žemės sklypą, tuo pačiu perleido sūnui ir teisę laisvai disponuoti turtu jo laisva valia. Visiškai neplanuotai sūnus nusprendė tęsti studijas užsienyje ir parduoti turimą sklypą studijoms finansuoti. Apie šį sūnaus sprendimą pareiškėjai taipogi sužinojo ne iš karto, todėl niekaip negalėjo daryti įtakos.

UAB „Asko statyba“ nebuvo vienintelis potencialus pirkėjas, tuo tarpu jeigu būtų turėję tikslą išvengti GPM mokėjimo, būtų galėję palaukti, kol po žemės sklypo įsigijimo būtų praėję daugiau kaip trys metai ir pagal galiojančius įstatymus visiškai būtų nemokėję GPM.

Prie pajamų natūra nepagrįstai priskirtina 19918 Lt žemės sklypo dalies vertė gauta pagal 2004-10-25 mainų sutartį ir 68750 Lt butų dalių vertė, kurią gavo pagal 2005-05-09 mainų sutartį išmainius tris butus. Klausimas, ar asmuo gavo pajamų natūra, turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr.339 patvirtinta Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka (toliau -Tvarka). Tvarkos nuostatos nenumato, kad vieno lygiaverčio daikto mainymas į kitą lygiaverti daiktą gali būti traktuojamas kaip pajamos natūra. Analizuojant Tvarkos nuostatas galima daryti išvadą, jog gyventojo pajamos natūra pripažįstamos tik tos pajamos, kurios tiesiogiai siejamos su gaunama ekonomine nauda. Tokia nauda analizuojamu atveju galėtų atsirasti tik keičiant daiktus bei papildomai gaunant priemoką. Tiek 2004-10-25, tiek 2005-05-09 mainų sutartimis nekilnojamieji daiktai buvo mainomi be jokių priemokų. Palyginus išmainytų nekilnojamųjų daiktų nominalią vertę, gautas dvigubai mažesnės vertės nekilnojamasis daiktas, nei perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Iš sudarytų mainų sandorių aplinkybių matyti, jog ekonominės naudos negauta, o buvo patirta nemažai išlaidų susijusių su sandorių sudarymu.

Nepagrįstai prie GPM apmokestinamų pajamų priskirtos pajamos, gautos pagal 2005-06-22 pirkimo-pardavimo sutartį pardavus (duomenys neskelbtini) g. 13-7, Vilniuje esantį butą kartu su 1/9 ūkinio pastato. Nepagrįstai šios pajamas priskirtos prie pajamų gautų iš individualios veiklos vykdymo. Minėtas butas su ūkinio pastato dalimi buvo įsigytas siekiant jį išmainyti su Vilniaus miesto savivaldybės taryba į kurį nors butą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Nepavykus šiems planams, t.y. Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius pasiūlytų mainų, minėtą turtą nuspręsta parduoti. Iš susiklosčiusių faktinių aplinkybių aiškiai matyti, jog jokios ekonominės naudos įsigyjant ir parduodant aptariamus nekilnojamuosius daiktus negauta.

Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Mokesčių inspekcija atsiliepime teismui (b.l. 31-35) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir paaiškino, kad pagal 2002-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja bendrosios dalinės nuosavybės teise su savo sutuoktiniu iš D. N. lygiomis dalimis įsigijo 1,23 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. už 210000 Lt. 2004-08-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-5925-41 šio žemės sklypo paskirtis buvo pakeista į kitą paskirtį (sodybinio užstatymo gyvenamosios teritorijos detalųjį planą ). Iš UAB „Ober-Haus“ 2005-08-04 turto vertės nustatymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėjos užsakymu UAB „Ober-Haus“ atliko minėto žemės sklypo rinkos vertės ir likvidacinės vertės nustatymą. Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 2100000Lt. Pareiškėja su savo sutuoktiniu minėtą žemės sklypą 2005-08-05 padovanojo savo sūnui A. K. Dovanojimo sutarties šalių susitarimu žemės sklypas įvertintas 2100000 Lt.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2006-10-05 A. K. dovanojimo būdu įgytą žemės sklypą pardavė UAB „Asko statyba“ už 2800000 Lt. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas pirkėjas UAB „Asko statyba” įsipareigojo atsiskaityti iki 2009-10-05. Byloje nustatyta, jog pirkėjas UAB „Asko statyba“ su A. K. dar neatsiskaitė, t. y. A. K. jokių pajamų iš minėto žemės sklypo pardavimo negavo.

Įvertinusi minėto žemės sklypo dovanojimo bei pirkimo ir pardavimo sandorių aplinkybes, Inspekcija konstatavo, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis, veikdami kartu su savo sūnumi A. K., būdami iš anksto susitarę, pasinaudodami nesąžiningai sudarytais sandoriais, siekė mokestinės naudos, turėdami tikslą išvengti nuo gautų individualios veiklos pajamų mokėtino PVM, o UAB „Asko statyba“ atsiskaičius pagal 2006-10-05 sandorį ir atsiradus prievolei mokėti GPM, sumažinti mokėtiną GPM. Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad mokesčio bazė A. K. buvo perkelta formaliai, o realiai minėtą žemės sklypą 2006-10-05 pirkimo-pardavimo sandoriu pardavė pareiškėja su S. K. Inspekcija nurodė, kad MAĮ 69 str. 1 d. taikymo prasme 2005-08-05 dovanojimo sandoriu buvo siekiama tik mokestinės naudos, kitų tikslų siekimas šiuo atveju nenustatytas.

Ginčo laikotarpiu galiojusio MAĮ 69 str. 1 d. nustatė, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi siekiant gauti mokestinės naudos, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Aiškinant nurodytą teisės normą pažymi, kad joje kalbama apie mokesčių mokėtojo tikslą gauti mokestinės naudos ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Taikant šią teisės normą yra būtina nustatyti mokesčių mokėtojo tikslą gauti šioje normoje apibūdintos mokestinės naudos. Taigi ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio tikslas yra vienintelis - gauti minėtos mokestinės naudos. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-20 sprendimas adm. byloje Nr. A556 -250/2008, 2007-07-17 nutartis adm. byloje Nr. A11-719/2007).

Apmokestinamajam laikotarpiui aktuali PVMĮ 32 str. 2 d. nustato, kad PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip savininkas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Žeme statyboms laikomas žemės sklypas, kuris skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne. PVMĮ 71 str. 2 d. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) neviršijo 100000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100000 Lt sumą, PVM neskaičiuojamas. PVMĮ 71 str. 4 d. nurodyta, kad prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo suteiktas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal šio straipsnio 1-3 dalių nuostatas. Taigi žemė, kuri skirta statybai, laikytina PVM objektu šio PVMĮ 32 str. 2 d. prasme ir apmokestinamojo asmens pajamos iš PVM apmokestinamos ekonominės veiklos, viršijančios 100000 Lt sumą, apmokestintinos PVM, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo įregistruotas PVM mokėtoju ar ne. Pagal PVMĮ 14 str. 2 d., kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.

Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, Ginčų komisija padarė išvadą, jog mokesčių administratorius, nustatydamas pareiškėjos prievolę mokėti PVM, pagrįstai pareiškėjos ir jos sutuoktinio S. K. sudarytam žemės sklypo dovanojimo sūnui sandoriui taikė MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas.

Byloje taip pat nustatyta, kad minėtas žemės sklypas nuo 2004-12-20 iki 2006-09-29 (t. y. beveik visą laikotarpį, kai sklypas nuosavybės teise priklausė A. K.) buvo įkeistas hipotekos lakštu, kuriuo buvo užtikrinta pareiškėjos sutuoktinio prievolė Nordea Bank Finland Plc pagal 2004-12-17 būsto kreditavimo sutartį. Šio kredito grąžinimui pareiškėja su sutuoktiniu 2006-09-12 kredito sutarties pagrindu iš AB bankas „Hansabankas“ paėmė 1200000 Lt kreditą bei 788000 Lt kreditą, kurio paskirtis „Nekilnojamam turtui statyti (statoma 12 gyvenamųjų namų, adresas: (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.)“. UAB „Asko statyba“ operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad minėta bendrovė, kurios vieninteliai akcininkai yra A. K. tėvai, t. y. pareiškėja ir S. K., 2006-10-05 įsigijusi žemės sklypą iš A. K., šį sklypą padalino į 3 sklypus, kuriuose atlieka gyvenamųjų namų statybas.

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad ir po dovanojimo sutarties sudarymo, realiai minėtą sklypą savo veikloje naudojo pareiškėja ir jos sutuoktinis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad minėtą žemės sklypą UAB „Asko statyba“ realiai pardavė pareiškėja su sutuoktiniu, nes per savo valdomą bendrovę turėjo tikslą minėtuose sklypuose statyti gyvenamuosius namus, o žemės sklypo dovanojimo sūnui sandorį sudarė todėl, kad išvengtų mokestinės prievolės (PVM mokėjimo).

2004-10-25 Pareiškėja kartu savo sutuoktiniu S. K. pagal mainų sutartį L.L. L. ir S. L. perleido 1/15 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) g. 6a, Vilniaus m. Už aikštelę mainais Pareiškėja su sutuoktiniu gavo 261/1529 dalį 0,1529 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 36, Vilniaus m. (pareiškėjai su sutuoktiniu atiteko 0,0261 ha žemės sklypas). Vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta VĮ „Registrų centras“ - 39836 Lt. Byloje taip pat nustatyta, jog pagal 2005-05-09 mainų sutartį pareiškėja kartu su sutuoktiniu Vilniaus miesto savivaldybės tarybai perleido 3 butus Vilniaus mieste: (duomenys neskelbtini) g. 38-20, (duomenys neskelbtini) g. 4-36, (duomenys neskelbtini) g. 38-37. Už perleistus butus iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos mainais taip pat gavo 3 butus name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 36 (1, 5 ir 6 butai), Vilniaus mieste. Pagal butų mainų sandorį iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos gautų butų bendra rinkos vertė - 137500 Lt (nustatyta remiantis AB „Centro kubas“ pateiktomis turto vertės nustatymo pažymomis).

Inspekcija nurodė, kad mainais gautas turtas priskiriamas pajamoms natūra jo gavimo momentu tikrąja rinkos kaina, todėl konstatavo, kad pareiškėja pagal minėtas mainų sutartis gavo atitinkamai 19918Lt (39836/2) ir 68750 Lt (137500/2) pajamų natūra. Mokesčių administratorius pažymėjo, kad mainais gautas minėtas nekilnojamasis turtas yra pareiškėjos ir jos sutuoktinio bendra jungtinė nuosavybė, todėl ir pajamos natūra dalinamos pareiškėjai ir jos sutuoktiniui lygiomis dalimis.

GPMĮ 9 str. nurodyta, kad pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 339 patvirtintos tvarkos 2.2 punkte nurodyta, kad pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduota ar kitaip perleista ar investuota turtą ar lėšas gyventojo gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos. Pagal šios tvarkos 5.1 punktą pajamos, gautos natūra, įvertinamos gauto turto ar paslaugų tikrąją rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu.

Pagal LR civilinio kodekso 6.432 str. 2 d. mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. Iš minėtų GPMĮ bei finansų ministro patvirtintos tvarkos nuostatų matyti, kad toks pats principas taikomas ir mokesčių teisėje, t. y. laikoma, kad asmuo perdavęs kitam asmeniui turtą, laikomas šio turto pardavėju. Atlygis už parduotą turtą - mainais gaunamas kitas turtas ir šis atlygis yra apmokestinamas kaip pajamos natūra. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad jis negavo jokios naudos ar pajamų, todėl jam negali būti skaičiuojamas GPM. Pagal GPMĮ nuostatas apmokestinamos ne tik piniginės priemokos už mainų pagrindu perleistą turtą, tačiau ir kita forma gauta nauda, t. y. paties turto vertė. Taigi tai, kad pareiškėja mainais gavo mažesnės vertės turtą ir negavo jokios piniginės priemokos, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis jokios naudos negavo ir nėra ką apmokestinti.

Nustatyta, kad 2004-2005 metais pareiškėja įvykdė eilę nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo sandorių. Pareiškėja ir jos sutuoktinis savo paaiškinimuose nurodė, jog tiek perleisti butai, tiek mainais už juos gauti butai name (duomenys neskelbtini) g. 36 buvo įsigyti kaip investicinis turtas ir pareiškėjos bei jos šeimos reikmėms nenaudojami. Pareiškėja Gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje butų perleidimo pajamų nedeklaravo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius pareiškėjos pajamas, gautas pardavus ar kitaip perleidus aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą priskyrė pareiškėjos individualios veiklos pajamoms. Pajamos iš 2004-10-07 parduotų 16 žemės sklypų dalies pačios pareiškėjos buvo deklaruotos kaip individualios veiklos pajamos.

Pagal apmokestinamajam laikotarpiui aktualios GPMĮ redakcijos 2 straipsnio 7 dalį individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tokią, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Taigi iš pateiktos sąvokos matyti, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo -ekonominės naudos siekimo - buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardintoms veiklos rūšims.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, tiek Inspekcija, tiek atsakovas bei Ginčų komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su S. K. priklausiusio turto pardavimo veikla buvo savarankiška pareiškėjos bei jos sutuoktinio veikla, nes buvo atliekama nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Taip pat iš mokestinio ginčo medžiagos matyti, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis ir pareiškėjos pateiktus dokumentus, pareiškėja kartu su sutuoktiniu S. K. 2003-2006 metais sudarė 15 nekilnojamojo turto įsigijimo sandorių (neįskaitant 2 mainų sandorių) ir 5 nekilnojamojo turto pardavimo bei kitokio perleido sandorius. Šių sandorių pagrindu pareiškėja ir sutuoktinis S. K. įsigijo 20 nekilnojamojo turto vienetų ir pardavė bei kitaip perleido 23 nekilnojamojo turto vienetus (iš jų 4 perleido mainų būdu).

Pareiškėjos veikla 2004-2005 metais parduodant nekilnojamąjį turtą atitinka GPMĮ 2 str. 7 d. nurodytus individualios veiklos požymius, todėl mokesčių administratorius pagrįstai pajamas iš aukščiau minėto turto (16 žemės sklypų dalis (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., 1/15 dalis automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) g. 6a, Vilnius, butai (duomenys neskelbtini) g. 38-20,1. (duomenys neskelbtini) g. 4-36, (duomenys neskelbtini) g. 38-37, Vilnius, butas iri 1/9 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) g. 13, Vilnius) pardavimo ar kitokio perleidimo priskyrė pareiškėjos individualios veiklos pajamoms. Kadangi visas parduotas ar kitaip perleistas nekilnojamasis turtas bendros jungtinės nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, todėl mokesčių administratorius pagrįstai visas iš minėto turto pardavimo gautas pajamas priskyrė lygiomis dalimis pareiškėjai ir jo sutuoktiniui.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Inspekcija atsiliepime (b.l. 38) teismui paaiškino, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi mokesčių mokėtojos A. K. mokestinį patikrinimą (tikrintas laikotarpis nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31) 2008-09-18 surašė patikrinimo aktą Nr.(21.26-04)-77-88, kuriuo pareiškėjui priskaičiavo 297315 Lt PVM, 100887 Lt PVM delspinigių, 1533 Lt GPM, 506Lt GPM delspinigių, 1357,36 Lt VSD įmokų bazinės pensijos daliai, 1155,48 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai bei paskyrė nuo priskaičiuotų VSD įmokų bazinei pensijos daliai 678,68Lt (50 proc.) baudą, nuo priskaičiuotų VSD įmokų papildomai pensijos daliai 577,74 Lt (50 proc.) baudą (mok b. t1, b.l. 79-103).

Inspekcijos 2008-11-27 sprendimu Nr.(21.26-04)-256-298 minėtas 2008-10-07 patikrinimo aktas patvirtintas bei paskirta 69393 PVM bauda ir 153 Lt GPM bauda (mok.b. t1, b.l. 42-52).

Mokesčių inspekcijos 2009-02-05 sprendimu Nr.68-29 minėtas Inspekcijos 2008-11-27 sprendimas patvirtintas (mok. b. t1, b.l. 4-14).

Ginčų komisijos 2009-05-08 sprendimu Nr.S-126(7-63/2009) patvirtintas Mokesčių inspekcijos 2009-02-05 sprendimas (b.l. 13-25).

A. K. neginčija mokesčių administratoriaus atliktų mokestinių nepriemokų paskaičiavimų aritmetinio teisingumo, tačiau iš esmės nesutinka su mokestinio tyrimo eigoje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu.

Pareiškėja iš esmės neginčija ir tų aplinkybių, jog tikrinamuoju laikotarpiu vykdė individualią veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto įsigijimu bei perleidimu, tačiau savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus bei Ginčų komisijos sprendimais pagrindė tuo, jog: 1) skundžiamuose sprendimuose nepasisakyta dėl vieno iš individualios veiklos elemento – versliškumo – atsiradimo pagrindų; 2) mokesčių administratorius savo sprendimus grindžia nekilnojamojo turto sandoriais, kurie buvo sudaryti iki tikrinamojo laikotarpio pradžios ir po tikrinimo laikotarpio pabaigos; 3) nesutinka, jog žemės sklypų, esančio Miškinių g., Vilniuje ( suformuoti apjungus bei padalinus žemės sklypus su kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) pardavimo pajamos, mokesčių administratoriaus priskirtos prie individualios veiklos pajamų; 4) netinkamai vertintas 1,23 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje dovanojimo sandoris, sudarytas tarp A. K., S. K. ir A. K. ; 5) nekilnojamojo turto mainų sutartimis gautos pajamos negali būti priskirtos pajamoms, gautois iš individualios veiklos vykdymo.

Dėl A. K. 2003-2006 m. vykdytos nekilnojamojo turto veikos priskyrimo individualiai veiklai

Individualios veiklos sąvoka yra apibrėžta LR GPMĮ 2 str. 7 d., kurioje sakoma, kad individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimo; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2006-06-16 sprendime (adm.b. Nr. A5-902/2006) aiškindama LR GPMĮ 2 str. 7 d. įtvirtintus individualios veiklos požymius, yra konstatavusi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims.

Į minėtoje nutartyje nustatytus kriterijus ir įstatymo nuostatų taikymo bei aiškinimo taisykles atsižvelgtina ir sprendžiant šioje byloje kilusį mokestinį ginčą.

Nekilnojamojo turto pardavimo veikla patenka į veiklos rūšis, kurios išvardytos GPMĮ 2 str. 7 d. 1p., o GPMĮ 10 str. 1 d. įtvirtinta, jog individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Veikla, kuri nelaikoma ekonomine veikla, apibrėžta LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str.5 dalies 1-5 punktuose.

Iš minėtų nuostatų analizės, darytina išvada, kad veikla, susijusi su nekilnojamojo turto sandoriais, ir atitinkanti kitus požymius, yra numatyta įstatymu bei pripažintina individualia veikla.

Pareiškėjos A. K. veikla buvo savarankiška, atliekama nepriklausomai nuo kokių nors trečiųjų asmenų valios, veikiant savo iniciatyva. Parduotas ir perleistas mainų sandoriais nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiai pareiškėjai bei jos sutuoktiniui. Sandoriai su nekilnojamuoju turtu buvo ne vienkartiniai ar atsitiktiniai, bet tęsėsi ilgą laikotarpį, t.y. 2004-2005 metais bei vėliau (mok.b. t1, b.l. 127-128, mok.b. t2, b.l.66-68). Sudarytų sandorių su nekilnojamojo turto objektais didelis skaičius patvirtina vykdytos veiklos tęstinumą. Mokesčių administratorius, atlikdamas A. K. mokestinį patikrinimą bei spręsdamas apie šios veiklos priskyrimą individualiai veiklai, pagrįstai atsižvelgė į jos vykdytus sandorius, nepatenkančius į mokestinio patikrinimo laikotarpį, nes šie sandoriai akivaizdžiai patvirtina vykdytos veiklos tęstinumą.

Be to, byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjos 2004-2005 m. pajamos iš nekilnojamojo turto sandorių sudarė 72,1 proc. visų pajamų, o 2005 m. – 99,4 proc. visų pajamų. Minėtos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog A. K. vykdyta veikla turėjo versliškumo požymį, t.y. ekonominės naudos siekimą.

A. K. nurodo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. 13-7, Vilniuje su ūkinio pastato dalimi buvo įsigytas siekiant jį išmainyti į kokį nors butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, tačiau to padaryti nepavykus, vėliau parduotas. Taigi, pati pareiškėja pripažįsta minėto buto įsigijimo ir perleidimo sandorių komercinį pobūdį bei šių sandorių priskirtinumą jos vykdytai individualiai veiklai.

Objektyvių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad A. K., kartu su kitais bendrasavininkiais, 2001-09-17 įsigytas 2,2842 ha žemės sklypas, vėliau 2002-09-19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.3719-41 sujungtas su kitu įsigytu 0,273 ha žemės sklypu ir padalintas į 16 žemės sklypų, pakeičiant šių žemės sklypų paskirtį, būtų planuojamas naudoti pareiškėjos asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, nei ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje, nei teismui nebuvo pateikta.

Pareiškėja kartu su kitais sklypų bendrasavininkiais pakeisdama įsigytų minėtų žemės sklypų paskirtį bei atidalindama žemės sklypus, suformavusi ekonomiškai patrauklius nekilnojamojo turto objektus, o vėliau juos pelningai pardavusi (mok. b. t2, b.l. 20-38), veikė tikslingai, siekdama ekonominės naudos. Taigi, šių sklypų pardavimu gautos pajamos pagrįstai priskirtos gautoms iš individualios veiklos.

Be to, iš minėtų žemės sklypų gautas pajamas pati A. K. deklaravo kaip gautas pajamas iš individualios veiklos (mok.b. t.2, b.l. 69-74).

Įvertinus minėtas aplinkybes, sprendžiama, jog mokesčių administratoriaus ir Ginčų komisijos skundžiamuose sprendimuose padaryta išvada, kad A. K. tikrinamuoju mokestiniu laikotarpiu sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai LR GPMĮ 2 str. 7 d. prasme laikytini individualia veikla, yra pagrįsta.

Dėl A. K. bei S. K. 2005-08-05 dovanojimo sandorio, kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone buvo perleistas A. K. , vertinimo

LR mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas LR mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas, savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. <...> taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-17 nutartis, adm. b. Nr. A11-719/2007; 2008-02-20 nutartis, adm.b. Nr. A556 - 250/2008 ir kt.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2005-08-05 buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria sutuoktiniai A. K. ir S. K. padovanojo savo sūnui A. K. 1,23 ha žemės sklypą, esantį Miškinių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (mok. b. t2, b.l. 127-130). Minėtos sutarties 2.1 p. nurodoma, kad dovanojamo žemės sklypo vertė yra 7646 Lt, vidutinė rinkos vertė 262677 Lt. Sklypo vertę dovanotojai bei apdovanotasis įvertino pagal UAB „Ober-haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatytą vertę - 2100000 Lt.

2006-10-05 tarp A. K. ir UAB „Asko statyba“ buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria 2005-08-05 dovanojimo sutartyje nurodytas žemės sklypas buvo parduotas už 2800000 Lt, nurodant, jog visa kaina bus sumokėta iki 2009-10-05, o nuosavybės teisės pirkėjui pereina nuo sutarties sudarymo momento (mok. b. t3, b.l. 101-106).

UAB „Asko statyba“ akcininkai, valdantys po 50 proc. akcijų, yra pareiškėja A. K. ir S. K. (mok. b. t1, 131-136).

Byloje nėra ginčo dėl tų mokesčio administratoriaus ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje nustatytų aplinkybių, jog A. K. padovanoto žemės sklypo savo reikmėm nenaudojo, o realią naudą dėl disponavimo šiuo žemės sklypu gavo jo tėvai A. K. ir S. K. – beveik visą laikotarpį kai priklausė A. K. (nuo 2005-08-05 iki 2006-09-29), šiuo žemės sklypu buvo užtikrinta A. K. ir S. K. prievolė pagal 2004-12-17 būsto kreditavimo sutartį su Nordea Bank Plc. (mok.b. t1, b.l. 141-145).

A. K. skundo motyvai, jog A. K. žemės sklypą pardavęs siekdamas gautomis lėšomis apsimokėti studijas užsienyje nepagrįsti jokias byloje esančiais įrodymais. Be to, tokie teiginiai prieštarauja ir kreditavimo sutartyje nurodytoms sąlygoms, jog šis turtas gali būti parduotas tik esant kreditoriaus sutikimui (toks sutikimas pateiktas nebuvo) bei A. K. paaiškinimams. Pats apdovanotasis A. K. 2008-02-26 mokesčių administratoriui paaiškino, kad sklypo pardavimo metu nebuvo nusprendęs kaip elgsis su pinigais, gautais iš sklypo pardavimo, o tai, jog dovanotą sklypą parduos žinojo jau dovanojimo sutarties sudarymo metu ( mok.b. t1, b.l. 179). Pažymėtina ir tai, jog su A. K. iki šiol už parduotą žemės sklypą neatsiskaityta.

Nei ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje, nei teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys tuos pareiškėjos motyvus, kad minėtą žemės sklypą buvo siekiama parduoti ir tretiesiems asmenims.

Pareiškėja A. K. iš esmės neginčija, kad jai su S. K. tiesiogiai pardavus žemės sklypą UAB „Asko statyba“, būtų nepalankiau paskaičiuoti GPM ir atsirastų prievolė mokėti PVM, taigi mokestine prasme minėti sandoriai yra naudingi.

Sistemiškai vertinant visas nurodytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad A. K. ir S. K. įvykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, dovanojimo A. K. bei vėliau šio žemės sklypo perleidimo UAB „Asko statyba“ sandoriai, turėjo vienintelį tikslą - išvengti mokestinių prievolių. Sprendžiama, jog apdovanotasis asmuo, t.y. A. K., buvo tik tarpininkas tam, jog A. K. ir S. K. išvengtų mokestinių prievolių, minėtą žemės sklypą tiesiogiai pardavus UAB „Asko statyba“. Taigi, tiek dovanojimo sutarties, tiek vėlesnės sklypo perleidimo UAB „Asko statyba“ sudarymo tikslas buvo gauti mokestinę naudą, kas savo ruožtu mokesčio administratoriui suteikė įstatyminę teisę neatsižvelgti į šių sandorių formalią išraišką apskaičiuojant pareiškėjai mokėtiną PVM bei perskaičiuojant GPM.

Dėl A. K. mainų sandoriais įgyto turto rinkos kainos pripažinimo pareiškėjos gautoms pajamoms

LR finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr.339 patvirtinta Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka (toliau – Tvarka), iš kurios 2.2. p., 5.1. p. nuostatų seka, kad mainų sandoriais įgytas turtas pripažįstamas natūra gautomis pajamomis, kurios įvertinamos to turto ar paslaugų tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu.

Nustatyta, kad A. K. kartu su savo sutuoktiniui S. K. pagal 2004-10-25 mainų sutartį L. L. ir S. L. perleido 1/15 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) g. 6A, Vilniuje bei įgijo 261/1529 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 36 , Vilniuje (vidutinė sklypo vertė 39836 Lt) (mok. b. t3, b.l. 19-22).

2005-05-09 mainų sutartimi pareiškėja kartu su sutuoktiniu Vilniaus miesto savivaldybės tarybai perleido 3 butus, esančius (duomenys neskelbtini) g. 38-20, (duomenys neskelbtini) g. 4-36, (duomenys neskelbtini) g. 38-37, Vilniaus mieste. Už perleistus butus iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos mainais gavo 3 butus name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 36 (1, 5 ir 6 butai), kurių bendra rinkos vertė yra 137500 Lt (mok. b. t2, b.l. 96-101).

Įvertinus Tvarkos 2.2. p., 5.1. p. įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai minėtose mainų sutartyse nurodytų nekilnojamojo turto objektų kainos dalį 19918 Lt (39836/2) ir 68750 (137500/2), t.y. minėtų objektų rinkos kainos ½ dalį, atsižvelgus į tai, kad sandoriuose dalyvavo ir kartu su pareiškėja turtą lygiomis dalimis įgijo jos sutuoktinis, priskyrė pareiškėjos gautoms pajamoms.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad mokesčių administratorius faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančius mokestinius įstatymus taikė tinkamai, todėl naikinti ginčo sprendimus, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos A. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjai Mefodija PovilaitienėRasa Ragulskytė MarkovienėDonatas Vansevičius