Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.14.6.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3

2025 m. sausio 14 d.

vertėjaujant Evelinai Kulik, Anai Rastenienei, Olgai Gumuliauskienei, Svetlanai Minakovai,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. T. (buvęs M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimu;

2) Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimu. Vadovaujanti BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu;

3) Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrina su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, atidėtas 3 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

4) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, atidėtas 3 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

5) Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, atidėtas 3 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 2 metams paskiriant pareigas. O. T. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalis dėl O. T. išteisinimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis: O. T. nuteistas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme. Pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalys dėl bausmių bendrinimo ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, kuriuo iš dalies panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis, paskirta bausme ir O. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 215 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos, susijusios su V. P.)

Dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos, susijusios su I. A.)

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika, susijusi su G. B.)

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 198¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos, susijusios su V. P.)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. T. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos, susijusios su V. P.).

1) bylai reikšmingu laiku buvo sudaryta V. P. vardu 2022 m. gegužės 26 d. sutartis su UAB „B“ nuotoliniu būdu;

2) iš V. P. banko sąskaitos AB „A“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos kaltinime nurodytos pinigų sumos į V. P. vardu sukurtą paskyrą UAB „B“;

3) bylai reikšmingu laiku buvo V. P. vardu paimti kreditai iš UAB „C“ ir UAB „D“, taip pat sumokėti registracijos mokesčiai šioms ir kitoms kreditų įstaigoms;

4) bylai reikšmingu laiku konkrečiuose bankomatuose buvo įnešami ir išimami pinigai į / iš V. P. banko sąskaitos.

Nukentėjusysis V. P. teisme kategoriškai nurodė, kad jis nieko nežinojo apie sukurtą jo vardu (duomenys neskelbtini) paskyrą UAB „B“, kreditų paėmimą jo vardu, jis neleido O. T. naudotis banko kortele, elektronine bankininkyste ir jos prisijungimais. Pasak nukentėjusiojo, jis niekada nelošdavo azartinių lošimų internetu, nežino, kaip sukurti (duomenys neskelbtini) paskyrą internete, taip pat anksčiau nėra ėmęs jokių kreditų internetu. V. P. nurodė, kad pasas ir kiti dokumentai (elektroninės bankininkystės ID slaptažodis, PIN kodas ir kt.) gulėjo jo kambario nerakinamoje spintelėje. Jis niekur nebuvo užsirašęs „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodų, tačiau O. T. galėjo pamatyti juos būdamas nukentėjusiajam už nugaros, nes V. P. (duomenys neskelbtini) yra prasta ir jis nieko (duomenys neskelbtini), jei žmogus stovi ir kalba jam už nugaros. Be to, jis tik po dviejų savaičių pastebėjo, kad neturi banko kortelės. Banko kortelė gulėjo bute, jis retai naudojosi banko kortele. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti V. P. ar teigti, kad jis yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus. Nukentėjusysis davė iš esmės tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 82–87, 141–143, 151–153, 154–156). Teismas nenustatė esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo parodymų, duotų baudžiamojo proceso metu. Atkreiptinas dėmesys, kad V. P. bylą nagrinėjant teisme buvo apklausiamas pakankamai ilgam laikui praėjus nuo nagrinėjamų įvykių (daugiau kaip dvejiems metams), todėl natūralu, kad jis dėl objektyvios priežasties galėjo neprisiminti ar netiksliai prisiminti visų bylai reikšmingų aplinkybių. Gynėja baigiamojoje kalboje itin akcentavo, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus teisme, vengė atsakyti jo susipažinimo su kaltinamuoju aplinkybes. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kokiu būdu V. P. susipažino su O. T., ar gyvai ((duomenys neskelbtini), kaip teigė nukentėjusysis), ar nuotoliniu būdu (per pažinčių programėlę, kaip tvirtino kaltinamasis). Tai neturi esminės įtakos vertinant V. P. parodymų patikimumą dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo. Šiame kontekste pasakytina, kad kiekvienas vidutinio išsivystymo žmogus suvokia, kad, paėmus kreditą internetu, reikės jį grąžinti, o išlošti didelius laimėjimus azartiniais lošimais yra maža tikimybė. Todėl akivaizdu, kad pačiam V. P. imti savo vardu kreditus ir iš jų leisti O. T. lošti azartinius lošimus būtų nelogiškas nukentėjusiojo elgesys, juolab imti ne vieną, o kelis kreditus per gana trumpą laiką. Be to, O. T. baudžiamojo proceso metu nurodė, kad, kai jis lošdavo azartinius lošimus internetu, V. P. buvo šalia. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pinigai į V. P. vardu sukurtą (duomenys neskelbtini) paskyrą UAB „B“ buvo pervedami netrumpą laikotarpį, vadinasi, ir kaltinamasis lošė azartinius lošimus nemažą laiką, todėl abejotina, ar visąlaik nukentėjusysis stebėjo O. T. lošimus.

O. T. gynėja baigiamojoje kalboje taip pat akcentavo, kad V. P. teisme negalėjo nurodyti, kiek prisijungimų kodai turi skaičių ir apskritai nurodyti savo konkrečius kodus. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, duotais teisme, jis papasakojo, kaip prisijungiama prie elektroninės bankininkystės (reikia suvesti asmens kodą, internetinės bankininkystės prisijungimo ID (nurodė, kiek sudaro kodas skaičių), taip pat papasakojo apie „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodus. Tai, kad V. P. tiksliai neįvardijo atskirų slaptažodžių sudarančių skaitmenų skaičių, savaime nereiškia, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs. Be to, asmenys paprastai neįsidėmi banko kortelės numerio. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad O. T. turėjo galimybę naudotis nukentėjusiojo banko kortelę, taigi ir žinoti šios banko kortelės numerį (tam nereikia įsiminti tokios numerio).

Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklausta liudytoja V. P. (V. P. motina), kuri patvirtino, kad ji yra gavusi iš sūnaus mobiliojo ryšio telefono numerio SMS žinutę, kurioje buvo prašoma pinigų, nors V. P. prieš tai sakė priešingai; žinutė buvo parašyta lietuvių kalba, nors ji su sūnumi bendrauja (duomenys neskelbtini) kalba. Be to, pasak V. P., kai ji su vyru nuvyko į butą, kuriame gyveno sūnus su O. T., kaltinamasis tuo metu naudojosi V. P. kompiuteriu. Liudytoja nurodė, kad jos sūnaus (duomenys neskelbtini) yra prasta ir jis nieko (duomenys neskelbtini), jei žmogus stovi ir kalba jam už nugaros. V. P. anksčiau neėmė jokių kreditų, taip pat nežaidė azartinių lošimų. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (1 t., b. l. 170–173). Teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytoja V. P. ar kad ji yra suinteresuota duoti melagingus parodymus. Tokie liudytojos parodymai patvirtina, kad O. T. turėjo realias galimybes naudotis nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonu.

Byloje yra pateikti UAB „C“ 2022 m. birželio 2 d. garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kad O. T. V. P. vardu kalba su UAB „C“ darbuotoja dėl kredito refinansavimo (2 t., b. l. 85). O. T., teisme pripažinęs, kad garso įrašuose užfiksuotas jo vardas, nurodė, kad V. P. būtų sudėtingiau nei jam paaiškinti situaciją kredito darbuotojai, o nukentėjusysis telefoninio pokalbio metu buvo šalia kaltinamojo. Kita vertus, teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pats V. P., jei jis iš tiesų būtų sudaręs kredito sutartį su UAB „C“, negalėjo kalbėti su bendrovės darbuotoja rūpimu klausimu, juolab telefoniniai pokalbiai nebuvo ilgi ar jų temos sudėtingos.

AB „A“ bankas 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė nuotraukas su V. P. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vykusiomis grynųjų pinigų operacijomis bankomatuose (2 t., b. l. 3–25). Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad bylai reikšmingu laiku neužfiksuota, kad V. P. naudotųsi banko kortele bankomatuose. Priešingai, visais atvejais užfiksuotas tik O. T.. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pats nukentėjusysis negalėjo įnešti pinigus į savo banko sąskaitą / išimti pinigus iš savo banko sąskaitos per bankomatus. Tai netiesiogiai patvirtina, kad kaltinamasis neteisėtai naudojosi nukentėjusiojo vardu išduota banko mokėjimo kortele. Byloje taip pat nustatyta, kad nemažai buvo atvejų, kai finansinės operacijos su V. P. banko mokėjimo kortele per bankomatus buvo atliekamos nakties metu. Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių tokiu paros metu buvo būtina atlikti minėtus veiksmus.

UAB „B“ pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas V. P. Lietuvos Respublikos piliečio paso duomenų lapas, taip pat pats V. P. su įvairiomis grimasomis (2 t., b. l. 47–49). Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad šiuos vaizdo įrašus padarė būtent V. P.. Kaip minėta, nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu neigė, kad jis sukūrė (duomenys neskelbtini) paskyrą UAB „B“ ar žinojo apie jos sukūrimą. Remiantis V. P. parodymais, jo asmens dokumento buvimo vieta nebuvo apsaugota kokiais nors būdais (pavyzdžiui, užrakinta spintelėje ar kt.). Vadinasi, kitas asmuo turėjo visas galimybes pasinaudoti nukentėjusiojo asmens dokumentu ir pasidaryti vaizdo įrašą. Tas pats pasakytina ir dėl vaizdo įrašo, kuriame trumpai fiksuojamas nukentėjusysis su įvairiomis grimasomis. V. P. baudžiamojo proceso metu neigė, kad šis vaizdo įrašas buvo sukurtas tikslingai, siekiant jį pateikti UAB „B“, kad būtų galima sukurti (duomenys neskelbtini) paskyrą.

Sprendžiant dėl O. T. kaltės, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei iš tiesų V. P. siektų papildyti UAB „B“ (duomenys neskelbtini) paskyrą pinigais, gautais iš kreditų įstaigų, nelogiška, kad UAB „C“ ir UAB „D“ pervesti atitinkamai 1 500 Eur (dviem atvejais) ir 1 150 Eur kaip kreditai iš pradžių pervedami į O. T. banko sąskaitą, po to, pinigai skirtingomis sumomis vėl įnešami į V. P. banko sąskaitą ir tik po to jais papildoma V. P. (duomenys neskelbtini) paskyra. Akivaizdu, kad minėtomis pinigų sumomis ar jų dalimis iš karto galėjo būti papildoma V. P. (duomenys neskelbtini) paskyra iš nukentėjusiojo banko sąskaitos. Šiuo atveju nėra abejonių, kad O. T. savo veiksmais siekė apsunkinti tretiesiems asmenims nustatyti pinigų, gautų iš kreditų bendrovių, judėjimą ir jų panaudojimą.

Byloje taip pat nustatyta, kad O. T. teismui pateikė banko pavedimus, iš kurių matyti, kad kaltinamasis pervedė V. P. iš viso 290 Eur (5 t., b. l. 53–55). Akivaizdu, kad, kaltinamajam iš tiesų nemanant, kad jis padarė kokius nors neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį, pinigų pervedimas yra nelogiškas asmens elgesys.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, kad O. T. bylai reikšmingu laiku be V. P. žinios neteisėtai disponavo svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, sukūrė nukentėjusiojo vardu UAB „B“ (duomenys neskelbtini) paskyrą, pervedinėjo į ją pinigų sumas, kurios detaliai išvardytos nuosprendžio I dalyje, apgaule V. P. vardu gavo kreditus, kurie vėliau buvo panaudoti azartiniams lošimams lošti, taip pat neteisėtai naudojosi nukentėjusiojo vardu išduota banko mokėjimo kortele. Kaltinamasis, be kita ko, neteisėtai prisijungė prie AB „A“ banko informacinės sistemos, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti O. T. parodymus kaip prieštaraujančius byloje surinktų įrodymų visumai. Vien kaltinamojo ir jo gynėjos nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad O. T. nepadarė inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Dėl O. T. apgaule įgyto nukentėjusiojo turto dydžio pasakytina, kad V. P. dar 2024 m. balandžio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis neturi pretenzijų O. T. dėl kaltinamajam pervestų pinigų 2022 m. gegužės 17 d.–2022 m. gegužės 30 d. (1 t., b. l. 151–153). Teisme liudytoja buvo apklausta tyrėja A. Š., kuri atliko V. P. apklausas ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino, kad nukentėjusysis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu savo valia, jam surašyti apklausų protokolai buvo duoti perskaityti. Vadinasi, nukentėjusysis nelaikė, kad prieš jį buvo atliktas sukčiavimas 2022 m. gegužės 17 d.–2022 m. gegužės 30 d. jam savo noru pervedus pinigus O. T.. Minėtomis dienomis V. P. pervestos pinigų sumos O. T. nėra inkriminuojamos kaltinamajam. Darytina išvada, kad kaltinamasis apgaule neįgijo nukentėjusiojo savo noru pervestų pinigų sumų 2022 m. gegužės 17 d.–2022 m. gegužės 30 d.

Iš V. P. banko sąskaitos matyti, kad iš viso iš kreditų bendrovių į nukentėjusiojo banko sąskaitą buvo pervesta 4 250 Eur, iš kurių 100 Eur buvo pervesta iš karto į V. P. vardu sukurtą (duomenys neskelbtini) paskyrą UAB „B“, o likusi pinigų suma iš karto buvo pervesta į O. T. banko sąskaitą. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 9 d. į V. P. banko sąskaitą per bankomatus buvo iš viso įnešta 3 165 Eur, o iš viso nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. birželio 9 d. į V. P. banko sąskaitą per bankomatus buvo įnešta 5 315 Eur. V. P. banko sąskaitos balanso likutis 2022 m. gegužės 1 d. – 2022 m. birželio 21 d. yra 230 Eur (1 t., b. l. 91–93). Iš 5 315 Eur atėmus 230 Eur, lieka 5 085 Eur. Į V. P. vardu sukurtą UAB „B“ (duomenys neskelbtini) paskyrą buvo iš viso pervesta 6814,95 Eur. Taigi iš 6 814,95 Eur atėmus 5 085 Eur, lieka 1 729,95 Eur, iš kurių atimtini du kreditai po 50 Eur, kurie buvo iš karto pervesti į V. P. vardu sukurtą (duomenys neskelbtini) paskyrą UAB „B“. Teismo vertinimu, O. T. apgaule įgijo būtent 1 629,95 Eur, kurie priklauso V. P.. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis apgaule įgijo V. P. priklausantį 6 814,95 Eur vertės turtą, kuris susijęs su pinigais, pervestais į UAB „B“ (duomenys neskelbtini) paskyrą. Teismo vertinimo, visa 6 814,95 Eur suma negali būti laikoma kaip V. P. priklausanti, nes realiai nukentėjusysis nebuvo visos 6 814,95 Eur sumos savininkas, didžioji dalis pinigų buvo gauta iš kreditų bendrovių. O. T. neteisėtai disponavo V. P. vardu sukurtoje (duomenys neskelbtini) paskyroje UAB „B“ buvusiais pinigais. Todėl ši kaltinimo dalis tikslinama.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

O. T. apgaule įgyto svetimo turto vertė yra daugiau kaip 10 MGL, todėl toks dalykas patenka į BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalies taikymo pasakytina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, O. T., neteisėtai disponuodamas V. P. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis (prisijungimo slaptažodžiu ir „Smart-ID“ kodais), neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos – AB „A“ banko elektroninės bankininkystės, pažeidė jos informacinės sistemos apsaugos duomenis save identifikuodamas kaip V. P. ir laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. birželio 9 d. atliko neteisėtas finansines operacijas, taip pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad informacinės sistemos apsaugos priemonės buvo kokiu nors būdu sugadintos, pakenktas apsaugos priemonių režimas, sutrikdytas informacinės sistemos darbas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-365/2023).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad O. T. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos, susijusios su I. A.)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. T. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos, susijusios su I. A.).

O. T. bylą nagrinėjant teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir paaiškino jų padarymo aplinkybes. Jis nurodė, kad bylai reikšmingu laiku pamatė I. A. gyvenamojoje vietoje sąsiuvinį su PIN kodais, „Smart-ID“ kodais ir, naudodamasis jais, nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefonu persivedė iš jos banko sąskaitos į savo banko sąskaitą 2 600 Eur. Be to, jis be I. A. žinios sudarė sutartį su UAB „C“ dėl 2 300 Eur kredito, kurį iš nukentėjusiosios banko sąskaitos persivedė į savo banko sąskaitą. Tokius O. T. parodymus patvirtina nukentėjusiosios I. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (I. A. teisme nebuvo galimybės apklausti, nes ji mirusi, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu). Be to, kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: I. A. 2022 m. liepos 22 d. protokolas–pareiškimas; 2022 m. rugpjūčio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė; AB „A“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios I. A., išrašas, kuriame užfiksuotos finansinės operacijos 2022 m. liepos 18 d.; I. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d.; UAB „C“ 2022 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie 2022 m. liepos 18 d. I. A. vardu suteiktą 2 300 Eur kreditą; UAB „C“ pateikti O. T. ir I. A. telefoniniai pokalbiai su bendrovės darbuotojais.

Taigi O. T., bylai reikšmingu laiku panaudodamas apgaulę, teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurios detaliai išvardytos nuosprendžio I dalyje, įgijo svetimą turtą, neteisėtai disponavo svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, atlikdamas finansines operacijas, taip pat neteisėtai prisijungė prie AB „A“ banko informacinės sistemos, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

O. T. apgaule įgyto svetimo turto vertė yra daugiau kaip 10 MGL (4 900 Eur atitinka 98 MGL dydį), todėl toks dalykas patenka į BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad O. T. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika, susijusi su G. B.)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-179/2013, 2K-17-976/2020). Vien tai, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-895/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-26-495/2022).

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad O. T. gavo iš G. B. kaltinime nurodytas pinigų sumas, kurios iš viso sudaro 9 500 Eur. Kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, neneigė to, tačiau jis tvirtino, kad nesukčiavo prieš nukentėjusiąją. Teismas nesutinka su tuo. Pirma, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, iš pradžių bendraujant su O. T., šis atrodė geranoriškas žmogus, pasitikėjo juo, susidarė įspūdis, kad žmogus yra finansiškai atsakingas. Dėl minėtų priežasčių ji sutiko paskolinti pinigų kaltinamajam. Didėjant skolinamų pinigų sumai, G. B. paklausė, dėl kokios priežasties jam reikia pinigų, o O. T. atsakė, kad investuoja pinigus ir, jei ji neduos dar pinigų, jis negalės grąžinti pinigų jai. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis bylai reikšmingu laiku užsiėmė investavimu. Priešingai, pats O. T. teisme pripažino, kad tuo metu jis buvo priklausomas nuo azartinių lošimų, todėl reikėjo pinigų, ir nesakė tokios aplinkybės G. B.. Nukentėjusioji bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad nežinojo apie kaltinamojo priklausomybę azartiniais lošimams ir, jei būtų žinojusi tokią aplinkybę, nebūtų skolinusi jam pinigų. Atkreiptinas dėmesys, kad pats kaltinamasis teisme nurodė, kad jam buvo gėda sakyti apie priklausomybę, ir mano, kad nukentėjusioji nebūtų skolinusi pinigų, jei jis būtų pasakęs dėl priklausomybės. Taigi O. T. pateikė G. B. melagingą informaciją dėl priežasties, dėl kurios jam yra reikalingi pinigai, ir tokia informacija laikytina esmine nukentėjusiajai apsisprendžiant duoti pinigus kaltinamajam. Antra, byloje nustatyta, kad G. B. bylai reikšmingu laiku (duomenys neskelbtini), ji su kaltinamuoju susipažino (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad tokios būsenos asmenį lengviau paveikti, kad jis skolintų pinigų, įtikinti jį melagingos informacijos teisingumu. Šiuo atveju nėra abejonių, kad O. T., bendraudamas su G. B., bent bendrais bruožais žinojo apie jos savijautą ir būseną, todėl pasinaudojo tokia situacija siekdamas gauti iš nukentėjusiosios pinigus. Trečia, byloje iš tiesų yra O. T. vardu (tuo metu M. B. vardu) pasirašyti trys 2022 m. rugpjūčio 24 d. paprastieji vekseliai atitinkamai 3 000 Eur, 3 000 Eur ir 850 Eur sumoms, kuriais kaltinamasis įsipareigojo grąžinti G. B. pinigus iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (3 t., b. l. 106–107), jis neslėpė savo tapatybės, kitų duomenų, pavyzdžiui, asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso. Kita vertus, būtina įvertinti O. T. turtinę padėtį bylai reikšmingu laiku. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo bent minimalias galimybes grąžinti G. B. minėtas pinigų sumas (bendra suma – 6 850 Eur – laikytina pakankamai nemaža) vos per daugiau kaip vieną mėnesį. Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad O. T. bylai reikšmingu laiku gana dažnai keisdavo darbovietes, dirbo neilgais laikotarpiais vienoje darbovietėje (4 t., b. l. 78). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turėjo pakankamai nuosavybės teise priklausančio turto įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Jis teisme pats pripažino, kad jo finansinė padėtis buvo bloga, tikėjosi azartiniais lošimais grąžinti skolas. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad azartiniai lošimai priklauso prie rizikingų veiklų, nes laimėjimus nemažai lemia sėkmės faktorius. Akivaizdu, kad nedidelė tikimybė laimėti nemažą pinigų sumą, kurią iš G. B. gavo O. T.. Taigi neabejotina, kad kaltinamasis objektyviai neturėjo galimybių grąžinti nukentėjusiajai pinigų. Ketvirta, byloje nustatyta, kad šiuo metu antstolė išieško pinigus iš O. T. pagal G. B. pateiktus vekselius (3 t., b. l. 167–169, 5 t., b. l. 34– 38), tačiau iš kaltinamojo nuo 2022 m. spalio 12 d. (šią dieną buvo pateikti vekseliai) išieškota tik nedidelė nukentėjusiajai priklausančių pinigų dalis. Pinigų išieškojimas per antstolį laikomas ne savanorišku, o priverstine tvarka atliekamu procesu (į tokį procesą įsitraukia privačiai viešas subjektas – antstolis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dėl dalies kaltinamojo gautų pinigų iš G. B. nebuvo pasirašyti vekseliai ir pagal juos neišieškoma. Kaltinamasis nurodė, kad jis negalėjo grąžinti nukentėjusiajai pinigų, nes pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad O. T. įsipareigojo pagal vekselius G. B. grąžinti pinigus iki 2022 m. rugsėjo 30 d., o iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę tik 2023 m. gegužės 22 d. (6 t., b. l. 131). Taigi O. T. po vekselių pasirašymo buvo dar gana ilgą laiką laisvėje ir galėjo stengtis savo iniciatyva grąžinti nukentėjusiajai pinigus, tačiau iš esmės nedarė to. Anksčiau aptartos aplinkybės kategoriškai patvirtina, kad civiline tvarka pasunkintas nukentėjusiosios pažeistų teisių atkūrimas, nėra aišku, kada iš kaltinamojo bus priverstine tvarka išieškoti G. B. priklausantys pinigai ir / ar kada jis pats savo noru grąžins likusią pinigų sumą nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad O. T. sukčiavo prieš nukentėjusiąją, o ne tarp jų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Vien kaltinamojo anksčiau aptartų vekselių pasirašymas ir pagal juos pinigų išieškojimas per antstolį neleidžia teigti, kad jo veiksmai nepatenka į baudžiamosios teisės sritį. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad O. T. perdavė G. B. savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“. Tokio veiksmo atlikimas niekaip nepaspartina pinigų grąžinimą nukentėjusiajai.

Taigi anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad O. T. panaudojo apgaulę prieš G. B., ši apgaulė buvo esminė, nes jo pagrindu gavo iš nukentėjusiosios pinigus – 9 500 Eur.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Tokios išvados nepaneigia, kad O. T. po nusikalstamos veikos padarymo pervedė dalį pinigų G. B. (5 t., b. l. 40–41), nes tai buvo padaryta jau ikiteisminio tyrimo metu. Vien O. T. ir jo gynėjos nesutikimas su padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad kaltinamasis nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – O. T. tiesiogine tyčia padarė:

1) tris baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis);

2) dvi nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 198¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis);

2) keturias baigtas nusikalstamas veikas finansų sistemai, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis).

Visos nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų siekiant O. T. gauti pinigų lošti azartinius lošimus. Kaltinamojo teigimu, bylai reikšmingu laiku jis buvo priklausomas nuo azartinių lošimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (kaltinamojo apgaule įgyto svetimo turto vertes ir kt.).

O. T. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos, susijusios su I. A.), lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors O. T. teisme nurodė, kad jis iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su V. P., tačiau iš jo parodymų matyti, kad kaltinamasis nepripažino dalį esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, bandė sumažinti kaltės laipsnį darant nusikalstamas veikas. Tokie kaltinamojo parodymai nelaikytini kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu gailesčiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

O. T. teisme neigė sukčiavęs prieš G. B., todėl tokia jo pozicija taip pat nelaikytina atsakomybę lengvinančia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Kaltinamasis teismui pateikė dokumentus, kad jis pervedė dalį pinigų V. P., A. A. ir G. B., tačiau tai nelaikytina savo noru žalos atlyginimu BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes siekiant pripažinti tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, kad kaltininkas atlygino visą padarytą žalą. Be to, O. T. atlyginta žala yra pernelyg maža, kad tokius kaltinamojo veiksmus galima būtų pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 2 dalies prasme. Teismas atsižvelgs į šią aplinkybę kaip į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis.

O. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokuroras kaltinamajame akte nurodė, kad O. T. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš bylos medžiagos matyti, kad, O. T. darant nusikalstamas veikas, paskutinis dėl jo priimtas nuosprendis buvo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendis. Šiuo nuosprendžiu O. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kai jis nusikalto būdamas nepilnametis. Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžiu buvo priimti dėl kaltinamojo jau po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo (6 t., b. l. 126–131). Vadinasi, O. T., darydamas šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas, nebuvo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. Nesant būtinos sąlygos, teismas nepripažįsta O. T. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Iš bylos medžiagos matyti, kad O. T. nuosprendžio paskelbimo metu iš viso teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) septynis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (6 t., b. l. 126–131). Dauguma kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų buvo turtinio pobūdžio. Šiuo metu O. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Kaltinamasis anksčiau taip pat ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn (6 t., b. l. 117–125). Jis iki laisvės atėmimo dirbo darbovietėse trumpus laikotarpius (4 t., b. l. 78). O. T. ne kartą (duomenys neskelbtini), jam nustatyti įvairūs (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 107). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis ir jo gynėja teismui pateikė dokumentus, susijusius su jo šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausme ir kitomis aplinkybėmis: 1) pažymą apie O. T. lankymąsi pas psichologą (5 t., b. l. 18, 21); 2) pažymą apie O. T. dalyvavimą pykčio valdymo programoje (5 t., b. l. 19–20, 32); 3) pažymą apie O. T. dalyvavimą elgesio pataisos programoje (5 t., b. l. 22 – 25); 4) pažymą apie O. T. mokymąsi (5 t., b. l. 26); 5) sprendimą dėl O. T. priėmimo vykdyti darbinę veiklą pagalbinio darbininko pareigose (5 t., b. l. 27–28); 6) pažymą apie pinigines išmokas (5 t., b. l. 29); 7) pažymą apie deklaruojamą gyvenamąją vietą (5 t., b. l. 30–31); 8) antstolės dokumentą dėl informacijos pateikimo, kuriame užfiksuoti vykdomi išieškojimai iš O. T. (5 t., b. l. 34–38); 9) mokėjimo pavedimų G. B., V. P. ir A. A. (5 t., b. l. 39–41, 46–48, 52–55); 10) O. T. charakteristiką, kurią pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyrius (5 t., b. l. 185–187); 11) 2024 m. spalio 9 d. darbo sutartį, pagal kurią O. T. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir šios darbovietės pateiktą kaltinamojo charakteristiką (6 t., b. l. 139–142); 12) mokinio O. T. charakteristiką, kurią pateikė (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 144); 13) O. T. charakteristiką, kurią pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyrius (6 t., b. l. 146–149).

Teismas daro išvadą, kad O. T., būdamas jauno amžiaus ir anksčiau ne kartą teistas, bylai reikšmingu laiku nusikalto neatsitiktinai, jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Kaltinamasis šioje byloje padarė nemažą skaičių nusikalstamų veikų (septynias). O. T. nusikalstamų veikų darymo priežastis – priklausomybė nuo azartinių lošimų – nelaikytina pateisinančia nusikalsti. Teismas itin teigiamai vertina O. T. elgesį laisvės atėmimo bausmės metu. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad bausmė skiriama atsižvelgiant ne tik į kaltininko elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, o į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir nė vienai iš jų negali būti suteikiama dominuojanti reikšmė. Be to, O. T. elgiasi laisvės atėmimo vietų įstaigoje taip, kaip turėtų elgtis kiekvienas nuteistasis. Atsižvelgdamas į tai, itin teigiamas O. T. elgesys nesudaro pagrindo kaltinamajam skirti itin švelnias bausmės rūšis ir jų dydžius.

Įvertinęs visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. T. už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai mažesni, nei sankcijose nustatyti bausmių vidurkiai. Konkretūs laisvės atėmimo bausmių dydžiai nurodyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos dėl V. P.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir O. T. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios I. A.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir O. T. paskirti subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Minėtas bausmių apėmimo būdas dėl visų padarytų nusikalstamų veikų taikytas ir panašioje baudžiamojoje byloje (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-365/2023).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas subendrintas (1 metų ir 3 mėnesių, 10 mėnesių) laisvės atėmimo bausmes ir 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios G. B.) subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios subendrintos – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 6 mėnesius (iš viso 12 mėnesių) laisvės atėmimo– bausmių, ir O. T. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalys pridėtos atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu O. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bendrinti BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 10 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir O. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridėta atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju O. T. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė viršija ketverius metus, todėl svarstyti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nėra teisinio pagrindo.

V. Civiliniai ieškiniai

1) nukentėjusysis V. P. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2 449,74 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų priteisimo skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 4 d. (nuo ikiteisminio tyrimo pradžios) iki visiško žalos atlyginimo (6 t., b. l. 59–69);

2) civilinis ieškovas A. A. (nukentėjusiosios I. A. paveldėtojas) pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 840 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 26, 42);

3) nukentėjusioji G. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 905 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 124), taip pat patikslintą civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų priteisimo nuo 2022 m. liepos 22 d. (nuo ikiteisminio tyrimo pradžios) iki visiško žalos atlyginimo (5 t., b. l. 137);

4) civilinė ieškovė UAB „C“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 836,39 Eur ir 1 887,82 Eur (iš viso 4721,21 Eur) turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 76, 3 t., b. l. 64);

5) civilinis ieškovas UAB „D“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 326,14 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentus metinių palūkanų priteisimo nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 111).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis V. P. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2 449,74 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Dėl O. T. padarytos turtinės žalos dydžio pasakytina, kad V. P. dar 2024 m. balandžio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis neturi pretenzijų O. T. dėl kaltinamajam pervestų pinigų 2022 m. gegužės 17 d.–2022 m. gegužės 30 d. (1 t., b. l. 151–153). Teisme liudytoja buvo apklausta tyrėja A. Š., kuri atliko V. P. apklausas ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino, kad nukentėjusysis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu savo valia, jam surašyti apklausų protokolai buvo duoti perskaityti. Vadinasi, nukentėjusysis nelaikė, kad prieš jį buvo atliktas sukčiavimas 2022 m. gegužės 17 d.–2022 m. gegužės 30 d. jam savo noru pervedus pinigus O. T.. Minėtomis dienomis V. P. pervestos pinigų sumos O. T. nėra inkriminuojamos kaltinamajam. Darytina išvada, kad kaltinamasis apgaule neįgijo nukentėjusiojo savo noru pervestų pinigų sumų 2022 m. gegužės 17 d.–2022 m. gegužės 30 d. Dėl šių priežasčių teismas nevertina, kad šioje apimtyje nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala. V. P., manydamas, kad jam skolingas O. T. dėl nukentėjusiojo savo noru pervestų pinigų, turi teisę kreiptis į teismą civiline tvarka pareiškiant civilinį ieškinį.

Iš V. P. banko sąskaitos matyti, kad iš viso iš kreditų bendrovių į nukentėjusiojo banko sąskaitą buvo pervesta 4 250 Eur, iš kurių 100 Eur buvo pervesta iš karto į V. P. vardu sukurtą (duomenys neskelbtini) paskyrą UAB „B“, o likusi pinigų suma iš karto buvo pervesta į O. T. banko sąskaitą. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 9 d. į V. P. banko sąskaitą per bankomatus buvo iš viso įnešta 3 165 Eur, o iš viso nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. birželio 9 d. į V. P. banko sąskaitą per bankomatus buvo įnešta 5 315 Eur. V. P. banko sąskaitos balanso likutis 2022 m. gegužės 1 d. – 2022 m. birželio 21 d. yra 230 Eur (1 t., b. l. 91–93). Iš 5 315 Eur atėmus 230 Eur, lieka 5 085 Eur. Į V. P. vardu sukurtą UAB „B“ (duomenys neskelbtini) paskyrą buvo iš viso pervesta 6814,95 Eur. Taigi iš 6 814,95 Eur atėmus 5 085 Eur, lieka 1 729,95 Eur, iš kurių atimtini du kreditai po 50 Eur, kurie buvo iš karto pervesti į V. P. vardu sukurtą (duomenys neskelbtini) paskyrą UAB „B“. Teismo vertinimu, O. T. apgaule įgijo būtent 1 629,95 Eur, kurie priklauso V. P..

Dėl minėtų priežasčių nukentėjusiojo atstovo civiliniame ieškinyje nurodyti skaičiavimai dėl V. P. padarytos turtinės žalos atmestini.

V. P. už banko sąskaitos išrašo gavimą turėjo sumokėti 2,90 Eur (6 t., b. l. 71), todėl ši pinigų suma pridedama prie 1 629,95 Eur kaip turėtos išlaidos. Teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia į tai, kad O. T. banko pavedimais pervedė V. P. iš viso 290 Eur (5 t., b. l. 53–55), todėl šia suma mažinamas priteistinos turtinės žalos dydis iš kaltinamojo.

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajam V. P. priteisiamas iš O. T. 1 342,85 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinis ieškovas A. A. (nukentėjusiosios I. A. paveldėtojas) civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2 840 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju O. T. bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad jis neteisėtai įgijo iš nukentėjusiosios I. A. 2 600 Eur. Iš nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji nurodė, kad turi 2 840 Eur turtinių pretenzijų O. T.. Tokią pinigų sumą sudaro: 240 Eur, kuriuos I. A. paskolino kaltinamajam grynais, ir 2 600 Eur, kuriuos O. T. neteisėtai persivedė iš nukentėjusiosios banko sąskaitos į savo banko sąskaitą (3 t., b. l. 15–17, b. l. 18–20). Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje O. T. nėra kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį apgaule įgijęs iš I. A. 240 Eur. Taigi darytina išvada, kad ši pinigų suma nėra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Dėl šios priežasties priteisti 240 Eur iš O. T. nėra teisinio pagrindo. Civilinis ieškovas A. A. turi teisę pareikšti civilinį ieškinį teisme civiline tvarka dėl 240 Eur skolos priteisimo iš O. T.. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta I. A. 2 600 Eur turtinė žala, tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai turtinės žalos padarymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia į tai, kad O. T. 2024 m. balandžio 23 d. banko pavedimu pervedė A. A. 15 Eur (5 t., b. l. 52), todėl šia suma mažinamas priteistinos turtinės žalos dydis iš kaltinamojo.

Esant minėtoms aplinkybėms, civiliniam ieškovui A. A. (nukentėjusiosios I. A. paveldėtojui) priteisiamas iš O. T. 2 585 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusioji G. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 905 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 124).

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad O. T. apgaule iš G. B. įgijo iš viso 9 500 Eur. Tarp jo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai turtinės žalos padarymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kita vertus, būtina įvertinti tai, kad nukentėjusioji kreipėsi civiline tvarka pagal vekselius į antstolį dėl dalies patirtos turtinės žalos išieškojimo iš O. T.. Iš byloje esančios antstolės B. P. pažymos matyti, kad G. B. pateikė tris vekselius atitinkamai dėl 3 000 Eur, 3 000 Eur ir 850 Eur išieškojimo iš O. T. (5 t., b. l. 34–38). Kadangi minėtos pinigų sumos, kurios yra nusikalstamos veikos dalykas, yra išieškomos iš kaltinamojo civilinio proceso tvarka, dar kartą jas priteisti šiuo nuosprendžiu nėra teisinio pagrindo, nes toks klausimas būtų išspręstas du kartus. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad civiline tvarka nėra išieškoma iš viso 2 650 Eur turtinės žalos, padarytos G. B., atlyginimo (9 500 Eur – 3 000 Eur – 3 000 Eur – 850 Eur = 2 650 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti ne 9 500 Eur, o 8 905 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes dalis turtinės žalos pagal vekselius jau yra išieškota. Todėl sprendžiant dėl turtinės žalos priteisimo neatsižvelgtina į sumą, kurią išieškojo antstolė pagal vekselius, nes toks išieškojimas vykdomas pagal atskirą civilinį procesą. Teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia į tai, kad O. T. 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. balandžio 23 d. banko pavedimais pervedė G. B. iš viso 45 Eur (5 t., b. l. 40–41), todėl šia suma mažinamas priteistinos turtinės žalos dydis iš kaltinamojo.

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajai G. B. priteisiamas iš O. T. 2 605 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinė ieškovė UAB „C“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 836,39 Eur ir 1 887,82 Eur (iš viso 4 721,21 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

UAB „C“ civiliniame ieškinyje nurodė, kad 1 887,82 Eur turtinę žalą (kreditai, paimti V. P. vardu) sudaro 1 550 Eur kredito suma, 283,20 Eur bendrovės finansuojamas sutarties sudarymo mokestis ir 54,62 Eur negautos pajamos (51,67 Eur negautos palūkanos ir 2,95 Eur sutarties administravimo mokestis (2 t., b. l. 76).

UAB „C“ civiliniame ieškinyje nurodė, kad 2 836,39 Eur turtinę žalą (kreditas I. A. vardu) sudaro 2 299,99 Eur kredito suma, 453,60 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 82,80 Eur negautos pajamos (palūkanos).

Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad O. T. kitų asmenų vardu apgaule įgijo UAB „C“ priklausantį turtą – kreditus. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai turtinės žalos padarymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-152-303/2017). Šiuo atveju iš O. T. priteisiami ne tik apgaule įgyti kreditai, bet ir su jais susijusios išlaidos, kurios aiškiai yra nurodytos bendrosiose kredito sutarties sąlygose, ir negautos pajamos.

Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės UAB „C“ civiliniai ieškiniai tenkinami ir priteisiami iš O. T..

Civilinis ieškovas UAB „D“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 326,14 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentus metinių palūkanų priteisimo nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Civilinis ieškovas UAB „D“ nurodė, kad 4 326,14 Eur turtinę žalą sudaro 2 700 Eur kreditas, taip pat palūkanos, administravimo mokestis ir kitos sumos, nurodytos sutarties mokėjimų grafike (2 t., b. l. 97). Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad O. T. kito asmens vardu apgaule įgijo UAB „D“ priklausantį turtą – kreditą. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai turtinės žalos padarymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šiuo atveju iš O. T. priteisiamas ne tik apgaule įgytas kreditas, bet ir su juo susijusios išlaidos, kurios aiškiai yra nurodytos bendrosiose kredito sutarties sąlygose, ir negautos pajamos, kurių bendrovė galėjo tikėtis, jei sutartis būtų tinkamai įvykdyta. 5 procentai metinių palūkanų priteisiama už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Tai atitinka CK 6.37 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Tokie teismų praktikos išaiškinimai galioja iki šiol.

Nukentėjusieji O. T. ir G. B. bylą nagrinėjant teisme prašė priteisti jiems iš O. T. atitinkamai 5 000 Eur ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis V. P. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad, kadangi jis yra jautrus asmuo, jis labai išgyvena dėl paimtų kreditų jo vardu, nes jas kažkaip reikės grąžinti. Dėl išgyvenimų prasidėjo nemiga (bandyta įveikti nemigą augalinėmis arbatomis, o vėliau – vaistais). Jis kreipėsi į neurologą, dirbantį (duomenys neskelbtini), kažkur 2022 m. gruodžio mėn. Šiuo metu geria raminamuosius, kad galėtų užmigti. Nuo išgyvenimų ir streso dingo apetitas. Nuo tūkstantinės skolos sunku mokytis. Nuo 2024 m. vasario mėn. paėmė akademines atostogas, nes nenorėjo tęsti mokslų. Be to, kaltinamasis nuolat darė jam moralinį spaudimą, grasindavo. V. P. pradėjo nepasitikėti žmonėmis, įtarti juos.

Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus po nagrinėjamo įvykio labai pasikeitė, tris mėnesius užsidarė namuose (nei valgė, nei ėjo į lauką ar bendravo), beveik nemiegojo. Dėl šio įvykio jis nesilankė pas gydytojus. Pas neurologą kreipiasi nuolat dėl (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sūnus bijo žmonių, vengia jų, jaučia pasekmes iki šiol. V. P. (duomenys neskelbtini) kurse mokėsi labai gerai, bet dėl psichologinės traumos pažangumas nukrito. 2024 m. sūnus pasiėmė akademines atostogas, nes nebegalėjo mokytis.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. P. sieja iš esmės neturtinę žalą su neaiškumu dėl paimtų kreditų jo vardu grąžinimo. Byloje nustatyta, kad O. T. tyčia, pasinaudodamas nukentėjusiojo duomenimis, jo vardu paėmė kreditus iš bendrovių. Nukentėjusysis yra jauno amžiaus, todėl neabejotina, kad bendra grąžintinų kreditų suma jam būtų nemaža finansinė našta. Šis klausimas nebuvo išspręstas pakankamai ilgą laiką (daugiau kaip dvejus metus). V. P. teisme nurodė, kad dėl tokio pobūdžio išgyvenimų prasidėjo nemiga, dingo apetitas, pasidarė sunku mokytis (byloje pateikti egzaminų rezultatai, kurie patvirtina, kad po nagrinėjamų įvykių nukentėjusiojo mokymosi rezultatai pablogėjo (6 t., b. l. 79–86). Nukentėjusysis pradėjo nepasitikėti žmonėmis, įtarti juos. Liudytoja V. P. bylą nagrinėjant teisme nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip pasikeitė jos sūnaus elgesys po nagrinėjamų įvykių. Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymais. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. P., atsižvelgiant į savo būdą, neįgalumą, galėjo skaudžiau reaguoti į susidariusią situaciją, nei kitas asmuo. Įvertinus byloje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl O. T. nusikalstamų veiksmų patyrė tam tikras neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į byloje nenustatyta, kad V. P. kreipėsi į psichologus; nors nukentėjusysis teigė, kad jis geria raminamuosius, tačiau nepateikė šį faktą patvirtinančių dokumentų.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo V. P. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jam iš O. T. priteistinas 500 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent 500 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas priteisti jam 5 000 Eur. Vien nukentėjusiojo kitokia nuomonė dėl priteistino neturtinės žalos dydžio teismo neįpareigoja.

Nukentėjusioji G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos (duomenys neskelbtini) procesas dėl kaltinamojo elgesio tapo nepilnavertis. Jai nesaugu eiti į lauką, taip pat į vietas, kur su juo susidūrė. Ją apima panikos atakos, kvėpavimas apsunkėja, dreba rankos, virškinimas yra sutrikęs. Kiekvieną kartą, kai prisimena situaciją, jaučia grėsmę. Po nagrinėjamų įvykio emocinė būklė pablogėjo, iki šiol patiria neigiamas pasekmes.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad G. B. sieja iš esmės neturtinę žalą su O. T. elgesiu reikalaujant skolinti pinigus jai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ne kartą skolino kaltinamajam pinigus, tačiau jis vis tiek įkyriai reikalaudavo iš jos daugiau pinigų. Kaip minėta, G. B. bylai reikšmingu laiku (duomenys neskelbtini), todėl toks kaltinamojo elgesys akivaizdu, kad prisidėjo prie nukentėjusiosios psichinės sveikatos būsenos pablogėjimo. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad paskutinį kartą O. T., norėdamas gauti pinigų, sekė G. B. (keliavo paskui ją) iki mikrorajono, kuriame nukentėjusioji gyvena. Nėra abejonių, kad toks kaltinamojo elgesys galėjo ir įbauginti G. B.. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji, duodama parodymus teisme, iki šiol skaudžiai prisimena nagrinėjamus įvykius. Įvertinus byloje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nėra abejonių, kad nukentėjusioji dėl O. T. nusikalstamų veiksmų patyrė tam tikras neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios G. B. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jai iš O. T. priteistinas 500 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent 500 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas priteisti jai 1 000 Eur. Vien nukentėjusiosios kitokia nuomonė dėl priteistino neturtinės žalos dydžio teismo neįpareigoja.

Nukentėjusysis V. P. civiliniame ieškinyje prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo turtinės ir neturtinės žalos skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 4 d. (nuo ikiteisminio tyrimo pradžios) iki visiško žalos atlyginimo, o nukentėjusioji G. B. civiliniame ieškinyje prašo priteisti 5 procentus nuo neturtinės žalos nuo 2022 m. liepos 4 d. (nuo ikiteisminio tyrimo pradžios) iki visiško žalos atlyginimo. 5 procentai metinių palūkanų priteisiama už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Tai atitinka CK 6.37 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

VI. Kiti klausimai

O. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 84–85, 4 t., b. l. 12–13). Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, todėl taikyti jam kardomąją priemonę nėra tikslinga. Dėl šios priežasties O. T. minėta kardomoji priemonė naikinama.

1) O. T. grąžinti mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, IMEI (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (3 t., b. l. 113);

2) byloje esančią kompaktinę plokštelę su nuotrauka, vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

V. P. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 1 800 Eur advokato paslaugoms apmokėti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme nagrinėjime dienos iki kol visa suma nebus sumokėta. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad V. P. sumokėjo jį atstovaujančiam advokatui V. Firsovui 1 800 Eur (5 t., b. l. 150, 152). Iš surašytos 2024 m. balandžio 8 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad 300 Eur sudaro atstovavimo teisme išlaidos, 900 Eur sudaro procesinių dokumentų surašymas, o 600 Eur – atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Teismas įvertina tai, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. V. P. advokatas ne kartą dalyvavo nukentėjusiojo apklausose (1 t., b. l. 132–134, 141–143, 154–156, 160–162). Nukentėjusiojo atstovas parengė civilinį ieškinį ir civilinio ieškinio patikslinimą. Byla išnagrinėta ne per vieną teisiamąjį posėdį, atliktas pilnas įrodymų tyrimas, buvo nagrinėjami gana sudėtingi klausimai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir teisiniu vertinimu. Kita vertus, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies. Civilinis ieškinys, nors nemažos apimties, tačiau nelaikytinas kaip itin reikalaujantis sudėtingų teisinių žinių. Pažymėtina, kad patikslintas civilinis ieškinys buvo parengtas bylą nagrinėjant teisme metu iškilus klausimams dėl konkrečios nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos. Teismas taip pat atsižvelgia į O. T. jauną amžių ir apsunkintas galimybes gauti didesnių pajamų.

Atsižvelgiant į tai, iš dalies mažintinas nukentėjusiajam V. P. priteistinas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis – iki 1 200 Eur. Teismų praktikoje nėra priteisiama procesinių palūkanų už išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl toks prašymas atmetamas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį O. T. gynusios advokatės darbo užmokestį (6 t., b. l. 177–180). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju O. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, todėl jam gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.

O. T. byloje laikinai sulaikytas nebuvo, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo V. P.), ir jam paskirti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo V. P.), ir jam paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo V. P.), ir jam paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo V. P.), ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios I. A.), ir jam paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios I. A.), ir jam paskirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios I. A.), ir jam paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios I. A.), ir jam paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios G. B.), ir jam paskirti 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo V. P.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir O. T. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios I. A.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir O. T. paskirti subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas subendrintas (1 metų ir 3 mėnesių, 10 mėnesių) laisvės atėmimo bausmes ir 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios G. B.), subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios subendrintos – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 6 mėnesius (iš viso 12 mėnesių) laisvės atėmimo – bausmių, ir O. T. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 10 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir O. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. sausio 14 d.

Į O. T. galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendį, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nuosprendyje nurodytą įskaitytiną laikotarpį.

O. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

1) nukentėjusiajam V. P. 1 342,85 Eur (tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą turtinės ir neturtinės žalos sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo;

2) civiliniam ieškovui A. A. (nukentėjusiosios I. A. paveldėtojui) 2 585 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo;

3) nukentėjusiajai G. B. 2 605 Eur (du tūkstančius šešis šimtus ir penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą neturtinės žalos sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo;

4) civilinei ieškovei UAB „C“ 1 887,82 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir aštuoniasdešimt du euro centus) ir 2 836,39 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus ir trisdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo;

5) civiliniam ieškovui UAB „D“ 4 326,14 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt šešis eurus ir keturiolika euro centų) turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

1) O. T. grąžinti mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, IMEI (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69;

2) byloje esančią kompaktinę plokštelę su nuotrauka, vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Iš O. T. priteisti V. P. 1 200 Eur (tūkstantį du šimtus eurų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš O. T. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (O. T. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.