- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-961-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09814-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- Lukiškių
- Atsakovas
- M. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ieškinį atsakovui M. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo M. A. 346,80 Eur padarytos materialinės žalos atlyginimą ir 8 proc. procesinių palūkanų.
2. Nurodė, kad atsakovas, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) nuteistuoju, 2017 m. vasario 17 d. sukėlė konfliktą, reikalaudamas iš Lukiškių TI-K pareigūnų perkelti jį į kitą kamerą. Apie įvykį buvo pranešta korpuso vyresniajam, kuris atsakovui paaiškino, kad asmenys laikomi griežtai laikantis atskiro ir izoliuoto laikymo tvarkos, tačiau pastarasis į tai nereagavo, grasino susižaloti, jeigu nebus perkeltas. Po pokalbio nuteistasis nurimo, tačiau maždaug po 10 minučių buvo pastebėtas su abiejų rankų dilbių sužalojimais. Nuteistasis buvo nuvestas į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta būtinoji medicininė pagalba. 2017 m. liepos 17 d. atsakovas vėl tyčia susižalojo dešinės rankos dilbį ir kaklą. Nuteistasis buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta būtinoji medicininė pagalba. Tarnybinio tyrimo metu atsakovas nurodė, kad su stiklo šuke susipjaustė, kadangi negali kameroje sėdėti vienas, yra silpnas psichologiškai, todėl jam kilo noras nusižudyti, nes nėra su kuo bendrauti. 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas trečią kartą tyčia susižalojo savo sveikatą – dešinės rankos dilbį. Nuteistasis buvo pristatytas į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta skubi medicininė pagalba bei diagnozuota dešinės rankos srityje gili pjautinė žaizda. Nuteistasis paaiškinime nurodė, kad susižalojo sau ranką, nes Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas neatlieka savo einamų pareigų. Dėl nurodytų susižalojimų nuteistasis 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo konvojuojamas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Vieno nuteistojo (suimtojo) konvojavimo išlaidos sudaro 115,60 Eur, tokiu būdu, konvojuojant atsakovą į gydymo įstaigą Lukiškių TI-K patyrė 346,80 Eur materialinę žalą. Kadangi atsakovas sužalojo save tyčia, nukreipiant agresiją į save patį, jam atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta deliktinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti Lukiškių TI-K patirtą žalą, atsiradusią dėl atsakovo nesąžiningų, priešingų teisei ir gerajai moralei veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Mano, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę yra valstybės išlaikomas, pilnai draustas valstybės. Jam turi būti užtikrinamos vienodos medicininės paslaugos kaip ir laisvėje esantiems žmonėms. Lukiškių TI-K atstovauja valstybė, todėl apmoka visas jo išlaidas įkalinimo įstaigoje. Be to, atsakovas 2017 m. rugpjūčio 1 d. ranką susižalojo dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, kadangi jie atėmė iš jo teisės aktus. Po susižalojimo pareigūnas atėjo į kamerą ir liepė parašyti, kad teisės aktai yra grąžinti ir, kad pretenzijų neturi. Be to, jis nenorėjo vykti į ligoninę, tačiau ten buvo nugabentas prievarta. Tokiems veiksmams nebuvo gautas jo sutikimas, o duomenų apie tai, kad susižalojimas kėlė grėsmę gyvybei, nėra. Išlaidos visiškai nepagrįstos ir dėl to, kad nebuvo pateikti duomenys, kaip jos buvo apskaičiuotos. Taip pat atsakovas nurodė nesutinkantis su prašomų priteisti metinių palūkanų dydžiu.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas žodžiu patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad tenkinant ieškinį turi būti priteisiama žala lygi 97,23 Eur × 3 = 291,69 Eur, t. y. vadovautis ne į bylą pateikta 2018 m. birželio 11 d. pažyma, o 2019 m. sausio mėnesio pateikta buhalterinės apskaitos skyriaus pažyma. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo, sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos konvojavusiems pareigūnams, transporto išlaidos, t. y. kuras, sunaudotas konvojuojant nuteistąjį į gydymo įstaigą, o taip pat automobilio, kuriuo nuteistasis buvo konvojuojamas, amortizacija, t. y. vieno nuteistojo konvojavimas į gydymo įstaigą ieškovei padaro 97,23 Eur žalą (2019 m. sausio 22 d. teismo posėdžio 39 min.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 11 d. galutiniu sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių žalos (nuostolių) faktą. Ieškovo pateiktų įrodymų (buhalterinėje pažymoje esančių paskaičiavimų apie sunaudotą kurą, ar patirtas automobilio amortizacijos išlaidas, pareigūnų darbo užmokestį) nepakanka pagrįsti jo prašomos priteisti žalos.
1.2. Teismas teismo posėdžio metu apklausdamas liudytoju konvojaus pareigūną A. L. nustatė, kad į jo darbo funkcijas įeina nuteistųjų konvojavimas į gydymo įstaigą ir už tai jam nėra mokamas priedas už papildomą darbą. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir kitas liudytoju apklaustas konvojaus pareigūnas V. A.. Taigi, nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų, t. y. jo žalojimosi ir darbo užmokesčio mokėjimo pareigūnams, nėra jokio priežastinio ryšio. Darbo užmokestis nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų būtų sumokėtas ieškovo darbuotojams, kurie vykdydami savo tiesiogines pareigas, pristatė nuteistąjį į gydymo įstaigą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, vežusiems tyčia save žalojantį atsakovą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šių žalojimosi faktų nebūtų buvę, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovo patirta turtinė žala, išmokant darbo užmokestį pareigūnams, yra pagrįsta.
1.3. Byloje pateikti dokumentai patvirtina tik paties atsakovo konvojavimo į gydymo įstaigą faktą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie patirtas transporto išlaidas, nėra aišku kaip apskaičiuotas atstumas, suvartoto kuro kiekis ir kuro kaina, taip pat nėra pateikti duomenys kaip buvo paskaičiuotos automobilio Fiat Ducato amortizacijos išlaidos, ar jos priklauso ir kaip kinta jo amortizacija tuo atveju, jeigu automobilis yra eksploatuojamas.
Šalies argumentai
1.4. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Šios nuostatos taikytinos, kai sutarties šalys yra verslininkai, veikiantys komercinių santykių srityje. Nagrinėjamu atveju, bylos šalys nėra verslininkai, juos galėtų sieti deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl ieškinio tenkinimo atveju ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų norma galėtų būti 5 proc. dydžio. Tačiau, atmetus ieškinį, klausimas dėl procesinių palūkanų dydžio nesprendžiamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Ieškovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas apeliaciniu skundu prašo 2019 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai – priteisti 346,80 Eur žalą ir 5 proc. procesines palūkanas.
8. Skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo sprendė, jog tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos nėra priežastinio ryšio. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje laikoma, kad deliktinei atsakomybei atsirasti pakanka ir netiesioginio priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005). Nagrinėjamu atveju atsakovas tyčia save žalojo, todėl ieškovas buvo priverstas tris kartus atsakovą konvojuoti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Dėl atsakovo konvojavimo ieškovas patyrė 346,80 Eur nuostolių, kurių nebūtų patyręs, jei atsakovas nebūtų žalojęs savo sveikatą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas M. A. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus ir žalos dydį. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti pažyma, kad tariamai žalos dydis yra 291,69 Eur, tačiau skunde nurodomas dydis – 346,80 Eur. Atsakovo manymu ieškovas nepagrįstu ieškiniu siekia pasipelnyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl ginčo esmės
11. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2017 02 17 atsakovas M. A., atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, pats save sužalojo ir jam buvo diagnozuotos abiejų rankų dilbių gilios pjautinės žaizdos (2017 02 17 Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 95-3 I). Taip pat atsakovas pats save sužalojo 2017-07-17, jam buvo diagnozuotos pjautinės žaizdos dešinės rankos dilbio bei kaklo srityje (Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 95-155). Trečiąjį kartą atsakovas pats save sužalojimo 2017-08-01, jam buvo diagnozuota dešinės rankos srityje gili pjautinė žaizda (Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 95-162). Dėl nurodytų susižalojimų nuteistasis 2017-02-17, 2017-07-17 ir 2017-08-01 buvo konvojuotas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (2018-03 12 Tarnybinis pranešimas dėl susižalojusių konvojavimo Nr. 24-2085).
12. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą ir nurodo, kad jis paskaičiavo, jog dėl vieno karto nuteistojo (suimtojo) konvojavimo į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę yra patiriamos 115,60 Eur išlaidos (2018-06-11 pažyma), o dėl atsakovo susižalojimo, nukreipiant agresiją į save patį, jo nesąžiningų, priešingų teisei ir gerajai moralei veiksmų, jis buvo tris kartus konvojuotas į gydymo įstaigą, todėl ieškovė patyrė 346,80 Eur materialinės žalos, kurios teismas nepagrįstai nepriteisė. Taigi, byloje kilo ginčas dėl deliktinė atsakomybės, ieškovei ieškinį atsakovui reiškiant CK 6.245 straipsnio 4 dalies pagrindu.
13. Atsakovas prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sužalojo save protestuodamas dėl ieškovės pareigūnų veiksmų. Atsakovas taip pat nurodė, kad atsisakė vykti į ligoninę, tačiau pareigūnai vis tiek jį pristatė į ligoninę, nors ieškovė neįrodė, kad sužalojimai buvo tokie, jog buvo būtina jį vežti į ligoninę. Pažymėjo, kad konvojavimas į gydymo įstaigas yra ieškovės pareiga, be to ieškovas neįrodė, kokiomis teisės normomis ir kokiais duomenimis remiantis paskaičiavo 115,00 Eur konvojavimo į ligoninę išlaidų sumą, nes matyt ir pats nežino, kokią žalą patyrė, kuomet jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė kitą žalos sumą nei ieškinyje – 291,69 Eur.
Dėl deliktinės atsakomybės
14. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, atsirandanti esant įstatyme nustatytam pagrindui – civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės (išskyrus griežtosios atsakomybės atvejį) visetui. Veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės prasme gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1dalis).
15. Nagrinėjamos bylos atveju, prašant taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę, ją reglamentuojančioje CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Kasacinis teismas išaiškino, kad tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018).
16. Iš į bylą pateiktos tarnybinio tyrimo išvados (1 t., b. l. 10 – 12, 22-23, 31-32) matyti, kad atsakovas 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. atliko savęs žalojimo veiksmus, kurie, pagal Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-445 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų kūno žalojimų, dokumentų rengimo, tvarkymo ir paskaitos tvarkos aprašo“ 3.2.5 punktą, reiškia tikslinį agresijos nukreipimą į save patį, išreikštą tyčiniu savęs žalojimu įvairiais būdais.
17. Kasacinis teismas išaiškino, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 26 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys save žalojant neatitiko pirmiau paminėtų standartų, todėl tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti ir kalti, suteikiantys teisę ieškovui reikalauti žalos atlyginimo.
18. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo veiksmuose nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas buvo panaikintas ir ieškinys atmestinas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai sprendė, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio. O neįrodžius žalos dydžio, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos dydžio (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).
20. Ieškovas patirtos žalos dydį grindžia prie ieškinio pridėta ieškovo Buhalterinės apskaitos skyriaus buhalterės D. Č. parengta 2018 m. birželio 11 d. pažyma Nr. (be numerio) (1 t., b. l. 5) dėl vieno nuteistojo/suimtojo konvojavimo sąnaudų į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Pažymoje nurodytas sąnaudas sudaro trys sudėtinės dalys: darbo užmokestis ir soc. draudimo įmokos (3 pareigūnai) – 24,81 x 4 val. = 99,24 Eur; transporto išlaidos (priklausomai nuo atstumo) – 1,25 Eur; Fiat Ducato automobilio amortizacija – 4,09 x 4 = 16,36 Eur ir iš viso išlaidos sudaro 115,60 Eur. Šią pažymą vertinant pažymėtina, kad ji nėra pasirašyta ne tik, kad įstaigos vadovo, bet ir ją surašiusios buhalterės. Prie pažymos nėra pridėti jokie šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Be to, ji nėra sudaryta dėl atsakovo konvojavimo išlaidų, joje yra sąlyginės nuorodos, pvz. apie transporto išlaidas, kurios priklauso nuo atstumo km. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateiktų įrodymų žalos dydžiui nustatyti nepakanka ir 2018 m. gruodžio 12 d. raštu pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus bei nustatė terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 1 t., b. l. 92). Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė savo pareigą įrodinėjimo procese.
21. Ieškovė į bylą pateikė dar vieną Buhalterinės apskaitos skyriaus buhalterės D. Č. 2019-01 Nr. (be pilnos datos ir numerio) pažymą, kuri jos nepasirašyta (1 t., b. l. 118-119). Pažymoje nurodyta, kad vieno nuteistojo/suimtojo konvojavimo sąnaudas sudaro: 97,23 Eur darbuotojų darbo užmokestis ir soc. draudimo mokesčiai, 14,52 Eur transporto išlaidos, 14,50 Eur automobilio amortizacija, o iš viso išlaidas sudaro 97,23 Eur. Kaip ir prie pirmosios pažymos, taip ir prie antrosios pažymos nepridėti jokie pirminiai duomenys, kurie pagrįstų pažymoje įrašytus duomenis. Pastebėtina, kad 2018 m. birželio 11 d. pažymoje buvo nurodyta kita vieno nuteistojo/suimtojo konvojavimo sąnaudų suma – 115,60 Eur., todėl antrojoje pažymoje nurodytų išlaidų suma sumažėjo. Šiuo aspektu darytina išvada, kad ieškovo į bylą pateikti duomenys yra prieštaringi, šių prieštaravimų ieškovas nepaaiškino, iš apeliacinio skundo matyti, kad jis palaiko savo pradinį ieškinį.
22. Ieškovas prašo priteisti žalą, kurią jis patyrė, atsakovui save sužalojus, vykdydamas jo neplaninį konvojavimą į viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą – Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę būtinajai medicinos pagalbai atsakovui suteikti (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 20 punktas). Byloje nustatyta, kad konvojavimą atliko ieškovės pareigūnai, paskirti į konvojų, kuriems už darbą įstaigoje mokamas atlyginimas. Pastebėtina, kad apeliantė nekvestionuoja konvojaus pareigūnų, kurie buvo apklausti teisme – liudytojais A. L. ir V. A. parodymų apie tai, kad į jų darbo funkcijas įeina nuteistųjų konvojavimas į gydymo įstaigą ir už tai jiems nėra papildomai mokama. Todėl šių darbuotojų darbo užmokesčio ir soc. draudimo mokesčių sumą vertinti kaip priežastiniu ryšiu susijusią su atsakovo veiksmai negalima.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime teisingai nurodė, kad ieškovė savo ieškinį grindžia patirtomis transporto išlaidomis, kurios sudaro 14,52 Eur, ir patirtomis automobilio amortizacijos išlaidomis, kurios yra 14,50 Eur. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų realiai patirtas transporto išlaidas – nėra nuvažiuotą atstumą, suvartotą kuro kiekį, kuro kainą, automobilio Fiat Ducato amortizacijos išlaidos, t. t. ir automobilį (ne)eksploatuojant, pagrindžiančių duomenų.
24. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų, reikšmingų bylos aplinkybių nustatymui, išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Apibendrindamas pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių visumą ir teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti kitokią išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, nes neįrodė žalos dydžio ir ne todėl, kad jo negalėjo įrodyti ir tai turėtų nustatyti teismas. O neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų viseto, taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę nebuvo pagrindo, todėl ieškovo ieškinys skundžiamu teismo sprendimu buvo atmestas pagrįstai. Tokiu atveju skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.