Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-166-1011/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-12
Bylos Nr.
1-166-1011/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
I. R.
Civilinis ieškovas
A. R.
Civilinis atsakovas
AAS „BTA B. I. Company“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-166-1011/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01167-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.1.10.1
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Ainai Pacevičienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamajai I. R., jos atstovei advokatei A. L.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. R., jos atstovui advokatui V. L. (V. L.),civilinio atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje atstovui J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini)., neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2015-11-07, apie 14 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „H. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Ateities gatvės įvažiavusi į šviesoforais reguliuojamą sankryžą su Jeruzalės bei Kalvarijų gatvėmis ir sukdama į kairę, į Jeruzalės gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 p. reikalavimus, numatančius, kad sankryžose sukdamas į dešinę arba į kairę, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusi pėsčiąjį, t. y., jos važiavimo krypties atžvilgiu degant žaliam šviesoforo signalui vairuojamu automobiliu iš Ateities gatvės įvažiavo į sankryžą su Jeruzalės bei Kalvarijų gatvėmis ir sukdama į kairę, į Jeruzalės gatvės antrąją eismo juostą nesustojo praleisti degant žaliam šviesoforo signalui jos važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per Jeruzalės gatvės važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios A. R. ir ją partrenkė, dėl ko A. R. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadintas UAB „L. S.“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „H. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais kaltinamoji I. R. padarė BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji I. R. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad eismo įvykis įvyko 2015-11-07 apie 14 val. V. A. g. ir Kalvarijų – Jeruzalės gatvių sankryžoje suko į kairę. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo lėtai judėti. Greitis buvo tikrai nedidelis, nes dar praleidau pėščiuosius. Pravažiavus perėją žvilgtelėjo per galinį vaizdo veidrodėlį, nes norėjo pažiūrėti į vaiką. Atsisukus žiūrėjo tiesiai, nes jau buvo pravažiavusi perėją ir pajuto, kad partrenkė pėščiąją. Pėščioji nukrito automobilio dešinėje pusėje. Pažymi, kad važiavo antra eismo juosta, judėjo labai lėtai, o pėščioji, šiuo atveju nukentėjusioji perėją kirto įstrižai. Prieš partrenkiant nukentėjusiąją mačiau, bandė dar stabdyti automobilį, bet nukentėjusioji užvirto ant automobilio, nučiuožė automobilio kraštu ir nuslydo. Nurodo, kad pravažiavus perėją tikrai nedidino greičio ir pats partrenkimas įvyko, kai jos vairuojamas automobilis visu korpusu jau buvo pravažiavęs pro perėją. Su eismo įvykio planu sutinka, bet kategoriškai nesutinka, kad pėščioji buvo partrenkta perėjoje. Po įvykio buvo išlipusi iš automobilio, priėjusi prie nukentėjusiosios. Pažymi, kad paties įvykio neneigia, tik kategoriškai neigia, kad nukentėjusiąją partrenkė pėščiųjų perėjos ribose. Nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną važiavo namo autobusu. Išlipusi iš autobuso, degant žaliam šviesoforo signalui su kitais žmonėmis ėjo per perėją. Kai jau perėjo beveik iki šaligatvio perėją, nematė kaip kaltinamosios vairuojamas automobilis važiuoja tiesiai į ją. Atsigavo jau greitosios pagalbos automobilyje. Buvo vežama į ligoninę, kur susiuvo galvą ir paleido namo. Naktį jai pasidarė bloga, todėl vėl buvo kviečiama greitoji pagalba. Dėl aplinkybių nurodo, kad tikrai ėjo perėjos ribose ir degant žaliam šviesoforo signalui. Skersai, išilgai ne perėjos ribose tikslo eiti neturėjo, nes ties perėja eina ištisinė tvora. Pažymi, kad kaltinamosios vairuojamas automobilis išvažinėjo iš Ateities g. Matė, kaip automobilis lėtai stabdo, todėl suprato, kad yra praleidžiama. Artėjantį automobilį akivaizdžiai matė, tačiau tikrai negalvojo, kad ant jos važiuos. Negali nurodyti, ar įvykio metu buvo kliudyta tik ji viena, nes žmonių einančių per perėją buvo daug. Sutinka ir neatmeta galimybės, kad įžengiant į perėją, ji galėjo būti pusmetrį nuo jos, tačiau vėliau jau ėjo perėjos ribose. Be to eiti kitaip nei per perėją, nėra tikslo ir galimybės, nes atsiremsi į tvorą. Po įvykio patyrė kojos traumą, kadangi ji tapo sunkiai nevaldoma. Gydymas tęsiamas iki šios. Chirurgai norėjo susiūti raiščius, bet dėl uždegimo to padaryti negalima. Todėl tenka mankštintis, stiprinti raumenis. Pažymi, kad po autoįvykio kardinaliai pasikeitė gyvenimas, labai ilgai teko gydytis. Palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti pilnai.

Liudytojas B. J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną važiavo su autobusu. I. J. bažnyčios gatvės pusėje, turėjo pereiti į pačią Jeruzalės gatvę. Pats įvykis buvo jo pusėje, t. y. bažnyčios pusėje. Buvo tokia situacija, kad nuo bažnyčios tiesiai važiavo automobilis, berods Civic, o automobilis Honda juodos spalvos suko į kairę. A. H. turėjo praleisti tiesiai važiuojantį Civic. Matė kaip Civic turėjo staigiai stabdyti, pasignalizavo ir nuvažiavo tiesiai. O automobilis Honda gan greitai startavo ir nuvažiavo į sankryžą. Tada ir atkreipiau dėmesį. Nurodo, kad pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas. Jam buvo likęs metras nuo perėjos iki šaligatvio, kai Honda partrenkė pėsčiąją. Nurodo, kad matė smūgio momentą. Drįsta teigti, kad partrenkimas įvyko perėjos ribose. Po smūgio automobilis iš inercijos dar pavažiavo apie 3 metrus. Automobilis kliudė pėsčiąją keleivio pusės šonu. Po smūgio nukentėjusioji „perskrido“ per automobilį ir nukrito perėjos zonoje, apie 3 – 4 metrus nuo perėjos. Šiuo metu tiksliai pasakyti negali. Negali pasakyti ir tai, ar automobilis stabdė prieš pėsčiosios partrenkimą. Aplinkui buvę žmonės pradėjo rėkti, todėl jam susidarė toks jausmas, kad automobilio vairuotoja net nematė pėsčiosios. Jis (liudytojas) paėmęs vaiką ant rankų paskambino 112. Nurodo, kad prie nukentėjusiosios priėjęs nebuvo, o automobilio vairuotoja buvo išlipusi iš automobilio ir blaškėsi su telefonu, buvo priėjusi prie nukentėjusiosios. Policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai, užsirašė jo duomenis.

Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad paties įvykio ji nematė. Įvykio dieną ėjo per perėją nuo bažnyčios pusės link „Rimi“ parduotuvės. Eidama antroje gatvės dalyje, už nugaros išgirdo smūgį. Atsisukusi pamatė, kaip nukentėjusioji krenta ant gatvės, o automobilis sustoja tuo pačiu momentu. Nurodo, kad paties automobilio kontakto su nukentėjusiąja nematė. Po smūgio nukentėjusioji nukrito automobilio priekyje, antroje eismo juostoje, arčiau salelės. Ji (liudytoja) iškarto pribėgo prie nukentėjusiosios, ji (nukentėjusioji) buvo sąmoninga, tik dejavo. Ji (liudytoja) nedelsiant iškvietė greitąją pagalbą.

Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną stovėjo prie perėjos ir laukė žalio šviesoforo signalo. Pažymi, kad nuo įvykio vietos buvo apie 10 – 15 metrų atstumu. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui visi žmonės, o jų buvo daug, nes neseniai buvo atvažiavęs autobusas, ėjo per perėją. Beeinant dar girdėjo, kaip vienas automobilis pyptelėjo kitam automobiliui, šiuo atveju Hondai, nes atkreipė dėmesį į tai. Honda pristabdė ir kitas automobilis nuvažiavo tiesiai. Kai įvyko pats smūgis buvo labai daug žmonių. Paties nukentėjusiosios kontakto su vairuotoja jis (liudytojas) nematė, nes buvo praėjęs perėją. Jis (liudytojas) išgirdęs garsą atsisuko ir pamatė, kaip nukentėjusioji virto per automobilio kapotą ir nukrito ant žemės. Nukentėjusioji gulėjo galva į automobilio priekį. Matė, kad nukentėjusioji buvo sąmoninga, tik dejavo. Pažymi, kad vairuotoja partrenkusi pėsčiąją iškarto sustojo, tačiau gal nebuvo išjungta pavara, nes automobilis dar pariedėjo į priekį. Patvirtina, kad automobilis stovėjo 1 – metrų atstumu už perėjos, kairėje eismo juostoje, o nukritusi nukentėjusioji gulėjo dešinėje automobilio pusėje, labiau automobilio galo. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie užsirašė jo duomenis.

Liudytoja M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną su drauge E. P. ėjo nuo bažnyčios link „Rimi“ parduotuvės. Ėjo per perėją, nukentėjusioji ėjo jos už nugaros. Paties kontakto tarp nukentėjusiosios ir automobilio vairuotojos ji (liudytoja) nematė. Šiuo metu visų aplinkybių tiksliai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Patvirtina tas aplinkybes, kad po įvykio automobilio vairuotoja iškarto pripažino kaltę, prisiėmė visą atsakomybę ir E. P. prašė iškviesti greitąją pagalbą. Šiuo metu tikrai neprisimena automobilio padėties po smūgio. Įvykis buvo labai netikėtas, todėl galimai ta aplinkybė, kad jos (liudytojos) išsakyti teiginiai, kad automobilis buvo patrauktas, yra tik vaizduotė, šio fakto ji (liudytoja) negali patvirtinti. Patvirtina ir pasikartoja, kad prisiminus įvykį, jai pasirodė, kad vairuotoja po smūgio patraukė automobilį.

Liudytoja M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavo autobusu ir ėjo link perėjos. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui įžengė į perėją. Priešai ją (liudytoją) ėjo moteris, šioje byloje nukentėjusioji. Nukentėjusioji ėjo jos (liudytojos) priekyje, 1–2 metrų atstumu ir buvo iš dešinės pusės. Iš Ateities gatvės atvažiavo automobilis, suko į kairę – Kalvarijų gatvę, bet partrenkė nukentėjusiąją. Patvirtina tą aplinkybę, kad ji (liudytoja) ėjo per pėsčiųjų perėją, nukentėjusioji irgi ėjo per perėją. Pasikartoja ir kategoriškai teigia, kad nukentėjusioji ėjo ta kelio dalimi, kur pėstiesiems galima eiti ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Kai nukentėjusioji buvo partrenkta, automobilis labai greitai sustojo. Po smūgio nukentėjusioji griuvo iš dešinės automobilio pusės. Kaltinamoji iškarto išlipo iš automobilio, įjungė avarines šviesas, pripažino kaltę. Nurodo, kad nei su kaltinamąja, nei su nukentėjusiąja ji (liudytoja) nebendravo, nes labai greitai į įvykį sureagavo vyriškis, kuris po įvykio nubėgo prie nukentėjusiosios. Šiuo metu negali pasakyti, ar automobilis stabdė prieš susidūrimą ir koks buvo jo greitis. Patvirtina tą aplinkybę, kad pats įvykis buvo prieš jos akis.

Specialistas J. M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad išvada dėl A. R. sveikatos sutrikdymo buvo surašyta remiantis jam pateiktais UAB „Kardiolita“ medicininių dokumentų kopijomis su CD laikmenomis bei asmens sveikatos istorija. Nukentėjusiajai buvo nustatyta muštinė galvos plaukuotosios dalies žaizda, dešinio kelio odos nubrozdinimas su sąnario raiščio pakenkimu. Nurodo, kad kai teikė išvadą, skaitė gautus medicininius dokumentus ir jais vadovavosi. Pažymi, kad pagal tai, kiek nustatytos diagnozės buvo objektyviai pagrįstos, jis (specialistas) jas priėmė, jeigu nepagrįstos – nepriima. Viename iš medicininių dokumentų buvo parašyta, kad nukentėjusioji patyrė krūtinės ląstos sumušimą ir smegenų sutrenkimą. Tačiau objektyvių medicininių dokumentų, kurie tai patvirtintų, nebuvo, todėl savo išvadoje to nepripažino. Šiuo nagrinėjamu atveju buvo parašyta, kad buvo sąnario pakenkimas, o ne plyšimas. Pažymi, kad sąnario sumušimas taip pat gali būti traktuojamas kaip pakenkimas. Sumušimas yra plati diagnozė, kuri reiškia sužalojimo būdą, veiksmą. Analizuojant medicininius dokumentus buvo neatitikimų. Buvo nežinoma, ar lapkričio 7 d. nukentėjusioji kreipėsi į Respublikinę universitetinę ligoninę. Matyt kreipėsi, nes išraše tai atsispindi, bet paties dokumento nėra. 2015-11-13 konsultuoja traumatologas, remiasi magnetinio rezonanso tyrimais, nors pagal dokumentus pats tyrimas atliktas lapkričio 16 d. Galbūt buvo sumaišytos datos. Magnetinio rezonanso tyrimas rodo, kad buvo priekinio kryžminio raiščio patempimas su daliniu plyšimu, potrauminiu kaulų čiulpų pabrinkimu – edema. Čiulpų patinimą, jis kaip specialistas gali susieti su autoįvykiu. Patinimas buvo ir vėliau išnyko, bet liko kiti – raiščio patempimas, dalinis plyšimas. Nori pažymėti, kad plyšimas galėjo atsirasti ir ne dėl autoįvykio. Todėl jam, kaip specialistui kilo klausimas, ar tas plyšimas buvo ankščiau, dar prieš autoįvykį. Kad buvo sąnario sudarančių kaulų čiulpų patinimas, to nepaneigsi, todėl patinimas gali būti vertinamas kaip sąnario sumušimo požymiai. Ir šie požymiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką savo išvadoje ir patvirtino. Pilnai sutinka, kad patinimas tęsėsi ilgiau nei 10 dienų, ir tai įrodo magnetinio rezonanso tyrimo duomenys. Tik patinimas įvardijamas edemos terminu. Patinimo požymiai, jo kaip specialisto nuomone, turėjo būti aprašyti konkrečiau, bet to nebuvo padaryta, bet jis (specialistas) negali vertinti kito gydytojo kompetencijos. Pats faktas traumos užfiksuotas, yra akivaizdus įvykis. Bet nėra duomenų, kas buvo iki įvykio. Todėl kaip specialistas negali vertinti per kiek laiko praeina raiščio patempimas. Labai keista, kad pagal pateiktus dokumentus raiščio patempimas egzistuoja 12 mėnesių. Taip pat pažymi, kad užgijusios sausgyslės vėl gali būti traumuojamos neteisingai statant koją.

Civilinio atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ atstovas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinis ieškinys šioje byloje nepagrįstai didelis ir turi būti mažinimas. Pilnai supranta, kad nukentėjusioji patyrė tam tikrą sveikatos sutrikdymą, žalą, tačiau žalos apskaičiavimas yra netinkamas. Pažymi, kad pagal pirminį skaičiavimą, nukentėjusiajai buvo išmokėta 906,49 Eur, bei papildoma išmoka – 203,98 Eur. Taigi išmoka dėl turtinės žalos sudaro 1 110,47 Eur. Kalbant apie neturtinę žalą - draudimo bendrovė, priimdama sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, vadovavosi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatyme numatyta maksimali 5 000 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai kompensuoti (vienam draudiminiam įvykiui). Tokio dydžio išmoka galėtų būti mokama, jei asmuo būtų sužalotas sunkiai, su žymiais potrauminiais liekamaisiais padariniais. Pažymėtina Lietuvos A. T. praktika, kurioje nurodoma, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju mokėtinos sumos dydis neturtinei žalai kompensuoti yra intervale nuo 579 Eur iki 2 086 Eur sumos. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė traumą, buvo atsižvelgta į patirtos traumos sužalojimo pobūdį, jos sunkumą, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę, sužalojimo progresavimo tikimybę bei iki eismo įvykių buvusius lėtinius degeneracinius procesus. Todėl draudimo bendrovės sprendimas buvo išmokėti 2 000 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, objektyvus, nepažeidžiantis Lietuvos respublikos Civiliniame kodekse įtvirtintų protingumo, sąžiningumo principų. Šiai dienai draudimo bendrovė dėl eismo įvykio nukentėjusiajai išmokėjo 1 110,47 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Ši žala atlyginta dviem pavedimais. Mano, kad draudimo bendrovė savo pareigą įvykdė, nukentėjusiajai atlyginta visa turtinė žala ir dalis prašomos neturtinės žalos. Todėl teismo prašo civilinį ieškinį mažinti tokiai sumai, kurį šiai dienai yra išmokėta.

2015-11-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8954/15(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu I. R. buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 1, b. l. 26).

2016-01-08 apžiūros protokolu, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto J. M. P. išvadoje, konstatuota, kad eismo įvykio metu A. R. patyrė muštinę galvos plaukuotos dalies žaizdą ir dešinio kelio odos nubrozdinimą su sąnario raiščių (priekinio kryžminio ir, tikėtina, vidinio šoninio) pakenkimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais ir/ar bukabriauniais daiktais. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kelio sąnario sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Krūtinės ląstos sumušimo ir galvos smegenų sukrėtimo diagnozės nepagrįstos objektyviais medicininiais požymiais, todėl kaip sužalojimai nevertinami ir nekvalifikuojami (t. 1, b. l. 51).

2015-11-07 Kelių eismo taisyklių apžiūros protokolu nustatyta, kad 2015-11-07 eismo įvykis kilo Vilniuje, Jeruzalės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo reguliuojamos Jeruzalės – Kalvarijų – Ateities gatvių sankryžos link Rugių gatvės pusės, ties minėtų gatvių sankirta (apie 4,9 m atstumu nuo sankirtos) esančioje horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje 4 m pločio pėsčiųjų perėjoje, pėsčiųjų eismas taip pat reguliuojamas šviesoforu. M. J. gatvės eismo pusę sudaro dvi eismo juostos (1-os juostos plotis - 3,8 m, 2 - os – 4 m). Jas nuo priešingos krypties eismo pusės ties perėja skiria apie 1,9 m pločio saugumo “salelė”. I. R. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „H. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – UAB “L. S.”; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje – AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje, draudimo liudijimo Nr. AJA 5981152; techninė apžiūra atlikta) po įvykio stovėjo Jeruzalės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo sankryžos link Rugių gatvės, antroje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 6,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ribos (žiūrint eismo kryptimi nuo sankryžos pusės). Automobilis stovėjo priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi, beveik lygiagrečiai kelio ašinės linijos atžvilgiu. Automobilis buvo nežymiai apgadintas (ant variklio dangčio priekinės dalies dešinės pusės, ties žibintu, buvo rasta nubrozdinimo žymė). Ant važiuojamosios dalies, antroje eismo juostoje, ties stovinčio automobilio dešiniu šonu buvo rastos raudonos spalvos tikėtina kraujo žymės (dėmės) (t. 1, b. l. 10–21).

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 281 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios I. R. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojai B. J. K. ir M. Š. patvirtino, kad matė eismo įvykio aplinkybes bei tai, jog A. R. iki tol, kai buvo partrenkta automobilio, ėjo pėsčiųjų perėja, jos ėjimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus. Pažymėtina ir tai, jog liudytojas P. K. paaiškino, kad nors paties eismo įvykio, t. y. kaip automobilis kliudė A. R., nematė, tačiau išgirdęs garsą atsigręžė ir stebėjo, kad partrenkęs pėsčiąją automobilis dar kažkiek pajudėjo į priekį, galimai dėl neįjungtos pavaros. Tai, jog po smūgio automobilis iš inercijos dar pavažiavo kelis metrus patvirtino ir liudytojas B. J. K..

Įvertinus minėtų liudytojų parodymus, teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjimo eismo įvykio metu nukentėjusioji A. R. ėjo per pėsčiųjų perėją, o tiek nukentėjusiosios, tiek ją partrenkusio automobilio išsidėstymas, fiksuotas eismo įvykio vietos plane, taip pat atsižvelgus, jog automobilis po smūgio dar kiek pavažiavo, iš esmės atitinka liudytojų nurodytas eismo kilimo aplinkybes.

Kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai I. R. vairuojamo automobilio kontakto su pėsčiąją nematė, tačiau tik vėliau, jau įvykus įvykiui, buvo priėję prie nukentėjusiosios.

Pažymėtina ir tai, kad I. R. 2015-11-07 apklausos metu paaiškino, kad nagrinėjamu atveju vairuodama automobilį ir darydama posūkį į kairę buvo išblaškyta ant galinės automobilio sėdynės sėdinčių vaikų (t. 1, b. l. 192). I. R. 2016-04-07 apklausiama savo kaltę pripažino, nurodė, kad važiuojant per perėją jos dėmesį išblaškė automobilyje buvę vaikai, todėl trumpam buvo nukreipusi žvilgsnį į veidrodėlį, prieš pėsčiųjų perėja sustojusi nebuvo, pamačiusi perėja einančią moterį iškarto stabdė automobilį, tačiau iš išgąsčio galimai supainiojo greičio ir stabdžių pedalus. Taigi, kaltinamosios ikiteisminio metu duoti parodymai ir parodymai skiriasi nuo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, taip pat prieštarauja byloje apklaustų B. J. K. ir M. Š. teiktiems parodymais, kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Kelių eismo taisyklių 27 p., be kita ko, nustatyta, kad vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį.

Nustatyta, kad nukentėjusioji A. R. nagrinėjamu atveju ėjo pėsčiųjų perėja, taip pat jos judėjimo kryptimi degant žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam eiti per gatvę. Todėl I. R., būdama nepakankamai atsargi, atidi ir nepraleidusi per perėją einančios A. R., pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 p. reikalavimus, partrenkė A. R., kuriai eismo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai.

Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 p., nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet: sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (7.1 pap.), arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo (7.2 pap.).

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas J. M. P., patvirtino, kad 2016-01-08 apžiūros protokole fiksuota išvada, jog A. R. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, yra pagrįsta ir teisinga, nes dėl nukentėjusiosios kelio sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Tokią išvadą pagrindžia ir byloje esantis magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas Nr. 15-5661 (t. 1, b. l. 73), kuriame A. R. fiksuota blauzdikaulio ir blauzdikaulio išorinių krumplių potrauminė kaulų čiulpų edema; priekinio kryžminio raiščio patempimas su daliniu plyšimu. Pažymėtina, jog tai, kad A. R. eismo įvykio metu patirtas kelio sužalojimo gydymas buvo tęsiamas ir vėliau, patvirtina kiti teismui pateikti įrodymai –2016-01-22 ir 2016-03-02 išrašai iš medicininių dokumentų; 2016-11-02 ir 2016-11-18 ortopedo traumatologo konsultacijų nuorašai. Taigi, A. R. dėl patirtos kelio traumos buvo gydoma ilgą laiką, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gydymas buvo tęsiamas ilgiau negu metus.

Įvertinus nukentėjusiosios A. R. patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamoji I. R. padarė BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajai I. R. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios I. R. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai I. R. taip pat atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta, taip pat kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: neteista, dirba, nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn, priklausomybės ligų ir psichiatrinėse ligoninėse negydyta.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajai I. R. už BK 281 str. 1 d. padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, paskiriant jai 30 MGL dydžio baudą.

BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs taisyklių reikalavimus ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamą veiką I. R. padarė būdama blaivi, taip pat tai, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra padarytas dėl neatsargumo, anksčiau administracine tvarka nebausta, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajai I. R. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – terminuoto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kaltinamajai I. R. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta, ją skirti nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios A. R. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo ir atstovavimo išlaidų atlyginimo

A. R. teikė civilinį ieškinį, kurį tikslindama ir galutinai formuluodama savo reikalavimus patikslintame civiliniame ieškinyje prašė priteisti 5 000 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, 296,34 Eur turtinės žalos ir 1 210 Eur proceso išlaidų (t. t. 1, b. l. 62–63; t. 2, b. l. 44–46). Nukentėjusioji iš AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje prašė priteisti 296,34 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; iš kaltinamosios I. R. priteisti 2 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad draudimo bendrovė AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai A. R. iš viso išmokėjo 2 000 Eur dydžio kompensaciją jos patirtai neturtinei žalai ir 906,49 Eur turtinei žalai atlyginti. Nors teismo posėdžio metu draudimo bendrovės atstovas teigė, kad nukentėjusiajai yra atlyginta 1 110,44 Eur turtinės žalos, šie teiginiai nebuvo pagrįsti teismui teikimais įrodymais.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-10 nutartis baudž. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad dėl I. R. neatsargių veiksmų buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu A. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jai sukeltas fizinis skausmas – nukentėjusioji patyrė kelio sužalojimus, jai buvo praskelta galva. Kaip minėta, A. R. sužalojimas (kelio sumušimas) atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl sveikatos sužalojimo A. R. patyrė skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su buitiniais nepatogumais, jai buvo apribotos judėjimo galimybės, kaip nurodo pati nukentėjusioji, o teismas jos parodymais neturi pagrindo abejoti, dėl kojos sužalojimų jinai turėjo keisti gyvenimo būdą.

Pažymėtina, kad teismui pateikti įrodymai liudija, kad A. R. kelio sužalojimo gydymas tęsiamas iki šiol.

Teismas, įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajai A. R. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 4 500 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

Draudimo bendrovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nekyla pareiga nukentėjusiajai atlyginti išlaidų susijusių su krūtų echoskopijos, kardiogramos darymu, taip pat medikamentų, skirtų širdies kraujagyslių veiklai gerinti, pirkimu, kadangi šie tyrimai ir medikamentai nėra susiję su nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Vertinant nagrinėjamo eismo įvykio kilimo aplinkybes, pažymėtina, kad medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad eismo įvykio metu A. R. buvo patyrė daugybinius kūno sumušimus (b. l. 45). Taigi, tik atlikus išsamius medicininius tyrimus galima buvo spręsti apie patirtų sužalojimų mastą, jų lokalizaciją, taip pat skirti tinkamą gydymą. Todėl pareiškėjai atlikti tyrimai, susiję su krūtų echoskopijos ir kardiogramos darymu, ypač atsižvelgiant į A. R. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų aplinkybes (nukentėjusioji krito ant žemės iš aukščio), nelaikytini netikslingais. Be to, teismui nėra pateikti jokie įrodymai, paneigiantys, kad su minėtais tyrimais susijusių medikamentų pirkimas buvo nereikalingas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju, priešingai negu teismo posėdžio metu nurodė draudimo bendrovės atstovas, nėra reikšminga ta aplinkybė, jog tik dėl A. R. patirto kelio sužalojimo jos sveikatos sutrikdymas pripažintas kaip nesunkus, t. y. teisiškai reikšmingas kaltinamosios veiką kvalifikuojant kaip BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

A. R. ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas detaliais apskaičiavimais ir teismui pateiktais įrodymais (t. 1, b. l. 64-157; t. 2 b. l. 56–57). Atsižvelgus į tai, kad draudimo bendrovė A. R. išmokėjo 906,49 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai priteistina neatlyginta neturtinės žalos dalis – 296,34 Eur (906,49 Eur + 296,34 Eur = 1 202, 83 Eur).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad kaltinamosios I. R. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „H. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas AAS „BTA B. I. Company“ filiale Lietuvoje (b. l. 21). Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo atlyginti žalą. Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Civilinio kodekso 6.254 str. 2 d.). Taigi, I. R. atsakomybė yra subsidiari ir ji atlyginti žalą tiesiogiai A. R. privalėtų atlyginti tuo atveju, jeigu ši neturtinė žala (jos dalis) negalėtų būti išreikalauta iš AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje, t. y. šios bendrovės nemokumo atveju. Atsižvelgus į tai, kad AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje A. R. dalį kompensacijos neturtinei žalai atlyginti, t. y. 2 000 Eur, yra išmokėjęs, nukentėjusiajam priteistina kompensacija mažintina iki 2 500 Eur (4500 Eur – 2000 Eur = 2 500 Eur).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. R. ieškinys tenkintinas iš dalies ir jos naudai iš AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje, taip pat subsidiariai iš I. R., priteistina 2 500 Eur kompensacija nusikaltimu padarytai neturtinei ir 296,34 Eur turtinei žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Nukentėjusioji A. R. taip pat prašė priteisti iš kaltinamosios I. R. 1 210 Eur advokato pagalbai apmokėti. Savo prašymą pagrindė 2016-05-21 advokatų profesinei bendrijai L. ir partneriai išrašyta PVM sąskaita faktūra (t. 2, b. l. 53).

Teismas, atsižvelgęs į išnagrinėtos baudžiamosios bylos apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamosios I. R. ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

BPK nuostatos nenumato nuteistojo teisės į patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl I. R. prašymas dėl 1 300 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., ir skirti jai už tai 30 MGL, t. y. 1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct), baudą.

Nukentėjusiosios A. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje (įm. kodas 300665654) 296,34 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 34 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

AAS „BTA B. I. Company“ filialui Lietuvoje tapus nemokiu ir negalint atlyginti teismo priteistos 296,34 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 34 ct) turtinės žalos ir 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur kompensacijos neturtinei žalai atlyginti, neatlyginta žalos dalis priteisiama subsidiariai iš I. R..

Priteisti iš I. R. nukentėjusiosios A. R. naudai 1 210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

I. R. nepriteisti jos patirtų atstovavimo išlaidų.

I. R. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti I. R., kad teismo paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys