- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-807-530/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24090-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- D. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė D. T. sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmės – laisvės atėmimo, dalimi bei visiško sudėjimo būdu su 2018 m. lapkričio 8 d. nusprendžiu paskirta bauda, ir jai paskyrė subendrintą, galutinę bausmę – 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo ir 16 (šešiolikos) MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8, 10 punktais, D. T. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo metu: neišeiti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3 (tris) pirmus probacijos mėnesius dalyvauti smurtinio elgesio artimoje aplinkoje pataisos programoje; visą probacijos laiką nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, D. T. įpareigota per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ Psichikos sveikatos skyriuje pas psichiatrą, šiam nustačius, jog jai dėl psichikos sutrikimo reikia gydymo, gydytis pagal psichiatro nurodymus.
D. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. T. (toliau – D. T.) pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad ji 2019 m. birželio 9 d. apie 12.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ir vonios patalpoje, mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų V. T., gimusį 2014 m. gruodžio 24 d., t. y. ne mažiau kaip tris kartus rankomis sudavė V. T. į galvos sritis bei šį, paėmusi už rankų ir sprando, purtė, tokiais savo veiksmais padarė V. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad D. T. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jos veika įrodyta ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti 2019 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį dėl neatitikimo nuosprendyje išdėstytų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Prašo palikti galioti nuosprendžio dalį, kuria D. T. pripažinta kalta, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir pritaikius BK 64¹ ir BK 63 straipsnio nuostatas paskirta subendrinta 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė su 16 (šešiolikos) MGL bauda, ją atliekant pataisos namuose bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. T. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės atžvilgiu taikyta BK 75 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 6, 8 ir 10 punktai ir paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui su draudimais ir įpareigojimas. Visą kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Prokuroras nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis D. T. buvo taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Pirmos instancijos teismas taikydamas D. T. BK 75 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į tai, kad nuteistosios padaryta veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, už kurią gali būti skiriamos alternatyvios bausmės, jos veiksmuose nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė būdama recidyviste (anksčiau buvo 2 (du) kartus teista ir bausta už administracinius nusižengimus), nedirbanti, charakterizuojama neigiamai, veiką padarė blaivi bei atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, ją įvykdžiusį asmenį bei į svarbą, jog nukentėjusysis neprarastų ryšio nei su vienu iš tėvų. Tačiau teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, šio elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Ir tik visa šių aptartų duomenų visuma turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius pataisomąjį poveikį.
3.2. Skunde pažymima, kad BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Pirmos instancijos teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vertino bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios D. T. asmenybe. Tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, jog nuteistoji D. T. praeityje buvo teista du kartus (iš jų vieną kartą teista už analogišką veiką prieš tą patį mažametį asmenį), ir šioje byloje jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė ne tik neišnykus teistumui už visas padarytas veikas (per 2 (du) metus padarė 3 (tris) nusikalstamas veikas) bet ir bausmės vykdymo atidėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog taikytas ankstesnis bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant įpareigojimus ir draudimus, bei 16 MGL dydžio baudos paskyrimas, kurios nuteistoji nėra sumokėjusi, jokios įtakos jai nepadarė, kadangi ji ir vėl padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Be to, teismas taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą nepateikė ir negalėjo pateikti argumentų, kad dar kartą atidėjus bausmės vykdymą probuojamam asmeniui bus pasiekti bausmės tikslai.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, nepagrįstai pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to gailisi. Prokuroro nuomone, ši aplinkybė neatitinka tikrovės, nes nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu dalinai sutiko su pranešimu apie kaltinimą, teikdama, jog jokių smūgių sūnui nesudavė, tačiau susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga savo poziciją pakeitė ir prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas negalėjo šių aplinkybių vertinti kaip atsakomybę lengvinančių, tačiau toks prisipažinimas yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, kadangi taikant šį straipsnį nėra būtinas gailėjimosi požymis. Be to, teismo išdėstytos aplinkybės ir argumentai, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir jį padarė blaivi, nors ir yra reikšmingi, tačiau nėra pakankami tam, kad būtų vertinami kaip atskleidžiantys išimtinį atvejį, leidžiantį taikyti bausmės vykdymo atidėjimą teistumą turinčiam ir probuojamam asmeniui.
3.4. Prokuroras pažymi, jog nuteistoji D. T. veikos padarymo metu nedirbo, šiuo metu taip pat nedirba, nesiregistravo užimtumo tarnyboje, charakterizuojama neigiamai, bausta už administracinės teisės pažeidimus, visi jos padaryti nusikaltimai yra smurtiniai, nusikalstamą veiką padarė prieš mažametį asmenį, kuris negalėjo pastarajai pasipriešinti, smurto intensyvumą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybėms pirmos instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir tokiu būdu bus suardyti nukentėjusiojo ir nuteistosios socialiniai ryšiai. Pažymėtina, kad nuteistoji prieš sūnų jau ne pirmą kartą smurtauja, o pastarasis jos bijo, dėl to priešingai nei nurodė teismas, būtina nukentėjusįjį apsaugoti nuo motinos, o ne stengtis, kad tarp jų nenutrūktų ryšiai.
3.5. Esant tokioms aplinkybėms teismas taikydamas D. T. atžvilgiu bausmės atidėjimo institutą, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl teismo nuosprendis keistinas dėl neatitikimo nuosprendyje išdėstytų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir nepagrįsto D. T. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji D. T. ir jos gynėjas R. A. prašė apeliacinį skundą atmesti.
5. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsamiai ir objektyviai ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nuteistąją D. T..
6. Nuteistoji D. T. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad augo be tėvų, nuo 4 metų buvo globojama. Sulaukusi 18 metų, gavo iš Valstybės pašalpą, įsigijo nuosavą būstą. Susipažinusi su vyru, sukūrė šeimą bei susilaukė sūnaus. Sūnui suėjus 8-9 mėnesiams prasidėjo konfliktai su vyru, sūnus buvo nuteikinėjamas prieš ją. Vyras ją provokuodavo, dėl to sukilo pyktis ir išsiliejo ant sūnaus. Šiuo metu su vyru negyvena, yra kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Yra dirbanti, gyvena (duomenys neskelbtini). Savo noru lankosi pas psichiatrus ir psichologus, pakeitė požiūrį į gyvenimą. Vartoja medikamentus, jaučiasi ramesnė, alkoholio nevartoja.
7. Prokuroro Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apeliaciniame skunde nuteistajai D. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirtos bausmės vykdymo atidėjimu. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į neigiamą nuteistosios asmenybės charakteristiką, todėl nepagrįstai D. T. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo, todėl prašoma panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
9. Aukštesnysis teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, priešingai nei savo apeliaciniu skundu traktuoja prokuroras, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos buvo taikytos pagrįstai.
10. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
11. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos nuostatos sprendžiant D. T. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apsvarstė BK 75 straipsnio taikymo pagrįstumą, nurodė aplinkybes, iš kurių sprendė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajai gali būti atidėtas ir kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais nesutikti. Nagrinėjamu atveju, D. T. paskirta bausmė už nesunkaus nusikaltimo padarymą neviršija 2 (dviejų) metų, todėl egzistuoja viena iš BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Sprendžiant ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nuteistoji dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (tai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe), šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį, padarė išvadas, susirado darbą (t. 1, b. l. 149), darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 1, b. l. 148), lankosi pas gydytojus ir pasižada daugiau nenusikalsti tam, kad ateityje tokie dalykai nepasikartotų. Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad D. T. jau vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei, kad ji praeityje jau yra teista už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau šios aplinkybės, nors ir nėra palankios nuteistajai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimybės D. T. taikyti BK 75 straipsnį. Šiuo atveju nusikaltimų, dėl kurių D. T. buvo nuteista, skaičius nėra tas objektyvus kriterijus, kuris turėtų iš esmės lemti sprendimą taikyti ar ne nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog realus bausmės vykdymas gali paveikti nuteistosios pasiryžimą dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą, dėl to sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
13. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie tai, kad nuteistoji pradėjo dirbti, ji yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, kuris jai yra pirmas vaikas šeimoje, pati augo be tėvų, tik su globėjais. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ne tik ji smurtavo prieš savo artimuosius, tai yra vaiką ir sutuoktinį, bet ir sutuoktinis nevengė konfliktų su nuteistąja, tai rodo į bylą pateikti dokumentai: užduotis atlikti objektų tyrimą. Kildavo ginčai dėl vaiko išlaikymo ir tai patvirtina į bylą pateiktas ieškinys ( 2017-05-24) kuriuo ieškovė siekė prisiteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ( b.l. 144-145, 150-151). Taigi, atsižvelgiant į nuteistosios jauną amžių, nedidelę gyvenimišką patirtį, įtemptą šeimyninę padėtį, socialinių ir motiniškų įgūdžių neturėjimą, nors ir nepateisina jos elgesio, smurto vartojimą savo mažamečio vaiko atžvilgiu, tačiau toks jos elgesys buvo įvertintas paskiriant jai pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę- laisvės atėmimą. Paskyrus bausmę atlikti realiai, akivaizdu jog ji netektų darbo, prarasto socialinius ryšius, gyvenimo tikslus. Tai, kad ji supranta savo emocinį nestabilumą rodo tai, jog ji nuo 2019m. birželio 27d. lankė psichologines konsultacijas, reguliariai vyko pokalbiui į probacijos skyrių. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistoji turi pareigą sumokėti ankstesnio teismo paskirtą baudą, dėl kurios mokėjimo ji yra susitarusi su antstoliu. Aukštesniojo teismo nuomone, D. T. turi gyvenimo tikslus ir pati savarankiškai jų siekia, stengiasi savo elgesį keisti teigiama linkme. Akivaizdu, jo iki šio įvykio ji buvo bausta administracine tvarka, buvo nuteista už smurtą prieš tą patį sūnų, už fizinio skausmo sukėlimą sutuoktiniui, tačiau visi šie atvejai buvo iki nagrinėjamo atvejo. Duomenų, kad ji būtų nusižengusi po nusikaltimo padarymo, byloje nėra. Šios aplinkybės rodo, kad vis tik yra tikimybė, kad D. T. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus teismo įpareigojimus, D. T. suvokdama, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, jeigu ji ir toliau darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – ji gali būti pasiųsta atlikti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, bausmės tikslai D. T. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant galimybę nuteistajai pasitaisyti.
14. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį D. T. visą laiką bus kontroliuojama bei prižiūrima kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Taip bus apribotos nuteistosios galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, ji laikysis įstatymų, nenusikals, bei tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos manymu, paskirtas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo terminas užtikrins tinkamą nuteistosios resocializaciją ir elgesio korekcijos pokyčius teigiama linkme.
15. Prokuroras skundu teigė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to gailisi. Prokuroro nuomone, ši aplinkybė neatitinka tikrovės, nes nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu dalinai sutiko su pranešimu apie kaltinimą, teikdama, jog jokių smūgių sūnui nesudavė, tačiau susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga savo poziciją pakeitė ir prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji teigė pripažįstanti kaltę iš dalies, tačiau nurodė visas su įvykiu susijusias aplinkybes, neslėpdama to, kad vartojo prieš mažametį sūnų smurtą, jį purtė, stūmė. Teisminio nagrinėjimo metu ji prisipažino kalta ir davė tuos pačius parodymus, kokius buvo davusi ikiteisminio tyrimo metu, be esminių pakeitimų teigdama jog buvo suėmusi už rankų vaikui, jį krestelėjo, vėliau galėjo suduoti delnu. Tai rodo, kad nuteistoji nežiūrint į tai, kokią ji poziciją išsakė vienu ir kitu metu, bet jos parodymų nuoseklumas rodo jog ji dėl nusikaltimo kaltę pripažino, smurto vartoto sūnaus atžvilgiu neneigė. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji teigė, kad ji dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Tai patvirtina ir liudytojos nuteistosios globėjos I. R. parodymai iš kurių matyti, kad D. T. (globotinė) dėl savo poelgio, mušus sūnų, labai gailisi. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad pastaroji po įvykio labai išgyvena, supranta savo staigaus charakterio ydingumą, lankosi pas psichologus ir psichiatrą, vartoja vaistus ir taip siekia pakoreguoti savo elgesį teigiama linkme. Esant šiems įrodymams, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikaltimo padarymo( BK 59straipsnio 1dalies 2 dalis).
16. Teisėjų kolegija pastebi, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2018m. lapkričio 20 d. teismo nuosprendžiu vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1,3, 9 dalimis ir taip padarė teisės taikymo klaidą, nes nuosprendžiai turėjo būti bendrinami vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Prokuroras apeliaciniu skundu šios klaidos taisyti neprašė, priešingai teigė, jog ši dalis yra paliktina. Taisant teisės taikymo klaidą pasunkėtų nuteistosios teisinė padėtis labiau, nei to prašoma apeliaciniu skundu. Todėl šioje dalyje teisėjų kolegija, nesant skundo, klaidos ištaisyti negali (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
17. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje ir pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas nuteistajai D. T., todėl panaikinti nuteistajai taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, teisinio pagrindo nėra. Šių duomenų visumoje Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.