Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), susituokusi, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, teista 2 kartus, paskutinį kartą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį subendrinta aštuonių mėnesių laisvė atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui su 16 MGL dydžio bauda, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. T. 2019 m. birželio 9 d. apie 12.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ir vonios patalpoje, mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų V. T., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. ne mažiau kaip tris kartus rankomis sudavė V. T. į galvos sritis bei šį, paėmusi už rankų ir sprando, purtė, tokiais savo veiksmais padarė V. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji D. T. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad prieš įvykį buvo blaivi. Sūnus (duomenys neskelbtini) prisišlapino, todėl jį nuvedė iki tualeto. Po to ji jam davė naujas kelnes. Šias jis apsimovė. Kadangi anksčiau sūnus pilnai nepadarė ..., šis vėl prišlapino ant kilimo. Dėl to ji nesusitvardė. Sūnų paėmė už sprando ir rankos ir timptelėjusi šį krestelėjo. Vaikas verkė. Bute kartu buvo jos nepilnametė draugė G. Z. ir I. R.. Ji (kaltinamoji) gyvena viena su vaiku. Po šio įvykio pas ją atvyko sūnaus tėvas ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja. Atsakė, jog turi vieną vaiką, teista, tai antras kartas sūnaus atžvilgiu. Be to, ji dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sūnus pas tėvą, nes tėvui iki teismo paskirta šiuo rūpintis. Ji kreipėsi į sutuoktinį dėl skyrybų, bet šis nesutiko skirtis. Be to, buvo taip, kad vaikas naktimis šlapinosi, dabar pats savarankiškai moka padaryti. Nežino, ar girdėjo kaimynai ją šaukiant, rėkiant ant vaiko. Neginčija kaltinime nurodytų aplinkybių. Gailisi dėl savo veiksmų. Be to, 2018 m. nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjo. Neseniai įsidarbino. Susitarusi su antstoliu, kad nuo algos nuskaitytų. Administracine tvarka nebausta. Kreipėsi į psichologus dėl pagalbos. Pas šiuos lankosi. Taip pat atsakė, kad ant sūnaus jo kraujo nebuvo. Buvo ant rankų ir sprando kraujosruvos, bėgo iš nosies kraujas. Galėjo būti, kad ji sūnui sudavė ne mažiau tris kartu delnu, dėl to galėjo būti ant sūnaus kraujo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajai D. T. visiškai pripažinus savo kaltę, jai ir prokurorui bei gynėjui sutikus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau - BPK, 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Be D. T. visiško prisipažinimo padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, jos kaltė, padarius teismo anksčiau aprašytą, nustatytą nusikaltimą, pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo, mažamečio V. T. duotais paaiškinimais (parodymais), kad motina namuose su pagaliu sudavė jam per užpakalį ir veidą dėl ko iš nosies bėgo kraujas. Jį motina muša ne pirmą kartą (b. l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. Z. duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2019-06-09 apie 12.00 val. jai būnant pas D. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) šios 4 m. sūnus V. T. prišlapino ant kilimo, todėl pastaroji supykusi vaiką aprėkė bei paėmusi už sprando stumdė pirmyn atgal. Po to šis parkrito kambaryje ant kilimo. Krito ant pilvo. Vaikas visą laiką tą laiką verkė ir prašėsi pas močiutę. Po to, D. T. paėmusi vaikui už rankos šį nuvedė į vonios kambarį ir liepė su šluostuku išvalyti ką pridirbo. Ką D. T. darė vaikui vonios kambaryje ji nematė, tačiau vaikas sugrįžo į kambarį su kruvina nosimi, to prieš tai nebuvo. Vaikui išvalius grindis ir D. T. šį uždarius vonios kambaryje atėjo vaiko tėvas V. T., kuris paminėjo, jog šiam apie vaiko mušimą pasakė kaimynai. Tik tuomet D. T. išvedė vaiką iš vonios kambario ir nuvalė kruviną nosį bei šią patepė vaistais. Po to, į butą atėjo D. T. globėja I. R.. Ji matė ant vaiko kaklo įdrėskimus ir paraudimus bei paraudusią nosytę. Po to, ji išėjo iš buto ir kas toliau vyko nematė (b. l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos I. R. duotais paaiškinimais (parodymais), kad D. T. iki pilnametystės buvo jos globojama ir šiuo metu gyvena jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019-06-09 apie 12.00 val. jai paskambinusi kaimynė pranešė, jog bute, kur gyvena D. T., sklinda riksmai, todėl ji ten nuvyko. Nuvykusi rado kambaryje D. T. ir G. Z. bei tuo metu D. T. iš vonios kambario atvedė verkiantį mažametį V. T., kurį ji pasisodinusi ant kelių ramino. Ji matė, kad vaiko paakyje yra paraudimas bei buvo kraujo po nosimi, kurį D. T. nuvalė. Jai paklausus kas nutiko, D. T. paaiškino, kad sūnus prišlapino ant kilimo. Sužalojimų ant sprando ir rankų ji nematė. Ji klausė vaiko kas nutiko, tačiau šis tik garsiai verkė ir nieko jai nepasakojo. Po to, į butą atėjęs V. T. tėvas iškvietė pareigūnus. Šiuo metu D. T. labai gailisi mušusi vaiką. Ji jokios lazdos D. T. nedavė ir nematė, kad su lazda kas būtų mušęs vaiką (b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. T. duotais paaiškinimais (parodymais), kad jis su D. T. jau kartu negyvena, tačiau su šia (duomenys neskelbtini), esančiame bute gyvena jų bendras vaikas V. T., gim. (duomenys neskelbtini). 2019-06-09 apie 12.30 val., jam su dviračiu važiuojant namo jį pasikvietė kaimynai M. L. ir L. A., kurie liepė jam pasiimti vaiką, nes šį D. T. užmuš užsidariusi tualete. Nedelsdamas ir užėjęs į jos butą, rado I. R., kuri ant rankų laikė verkiantį vaiką. Jam paklausus kas nutiko, D. T. atsakė, jog viskas yra gerai. Jis pamatė „guzą“ po sūnaus V. T. akim. Todėl suprato, jog tikrai vaikas buvo mušamas. Todėl iškvietė pareigūnus. Kitą dieną, vesdamas sūnų į darželį, pamatė ant šio kaklo ir sprando kraujosruvas. Taip pat galvos plaukuotoje dalyje buvo „guzas“, buvo nubrozdinta alkūnė ir raudonas paakys. Paklausęs sūnaus kas nutiko, šis paaiškino jog motina jį barė ir skriaudė, daugiau nieko nesakė (b. l. 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo L. A. duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2019-06-09 apie 12.00 val. jam būnant namuose išgirdo kaimynės D. T., gyvenančios gretimai, žodžius „aš tave užmušiu“ bei tris pliaukštelėjimus. Iš to jis suprato, kad žodžiai ir veiksmai yra nukreipti prieš 4 ar 5 m. amžiaus vaiką V. T.. Pliaukštelėjimai buvo panašūs į garsą kai yra suduodama delnu per veidą. Po to, jis išėjo į lauką, kur sutiko M. L. su kuriuo bekalbant apie tai pranešė su dviračiu važiuojančiam tėvui V. T.. Po to, atvyko policijos pareigūnai (b. l. 43-44).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. L. duotais paaiškinimais (parodymais), kad jam 2019-06-09 apie 12.00 val. būnant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), esančiame sode su kuriuo ribojasi D. T. priestatas su ten įrengtu vonios kambariu per šio atidarytą langą išgirdo D. T. riksmus, kurie buvo nukreipti vaiko V. T. atžvilgiu. Kad vaikas verktų ar šauktųsi pagalbos jis negirdėjo. Kiek vėliau jis susitiko L. A., kuris jam pasakė, jog ir jis girdėjo triukšmą bei, kad D. T. užmuš vaiką. Jiems bekalbant pamatė dviračiu važiuojantį vaiko tėvą V. T., kuriam jie liepė važiuoti žiūrėti vaiko. Šiam išvykus po kažkiek tai laiko atvyko policijos pareigūnai (b. l. 46-47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. M. duotais paaiškinimais (parodymais), kad ji dirbdama Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialiste 2019-04-09 apie 13:20 val. iš policijos budėtojo gavo pranešimą apie galimo smurto prieš vaiką V. T. pavartojimo faktą. Gavusi tokią informaciją ji nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kur rado vaiką V. T. su motina D. T.. Ant vaiko veido prie akies matėsi paraudimas buvo apdraskymo ir kaklas. Jai paklausus motinos, iš kur žymės ši paaiškino, jog nesusivaldžiusi buvo suėmusi vaikui už kaklo ir šį parmetusi. Iš kur atsirado kiti sužalojimai ši negalėjo jai paaiškinti. Ligoninėje medikai vaikui dar nustatė „gumbą“ galvoje bei veido abiejų pusių sumušimus. Motina buvo blaivi. Kadangi vaikui nebuvo saugu gyventi su motina, todėl šis buvo perduotas tėvui (b. l. 30-31).

Pokalbio stenograma nustatyta, kad 2019-04-09 12:48:12 V. T. kreipėsi į pagalbos centrą pagalbos telefono Nr. 112 ir pranešė apie D. T. prieš vaiką naudotą smurtą (b. l. 50).

Tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, kad Vilkaviškio rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. M., gavęs pranešimą, buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), kur rado blaivią D. T. su sūnumi V. T. ant kurio veido matėsi sužalojimo žymės (b. l. 3).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta informacija, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambarys ir vonios kambarys (b. l. 5-9).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. T., gim. (duomenys neskelbtini) yra konstatuoti daugybiniai galvos ir kaklo sumušimai, abiejų žastų sumušimai (kraujosruvos), nubrozdinimai ir kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje ir kairio dilbio srityse, kurie galėjo būti padaryti ir 4 poveikiais bei vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17).

Nenustatyta aplinkybių, jog anksčiau aprašyti duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nenustatyta priežasties šiais duomenimis abejoti, netikėti. Nenustatyta, jog šie duomenys vieni kitiems prieštarauja, ar prieštarauja teisiamojo posėdžio metu duotiems D. T. paaiškinimams. Anksčiau aprašyti duomenys patvirtina anksčiau aprašytas, teismo nustatytas D. T. nusikaltimo padarymo aplinkybes. Todėl minėti duomenys yra D. T. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodymai.

Kaltinamajai D. T. visiškai pripažinus savo kaltę ir pagal anksčiau aprašytus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamosios D. T. kaltė visiškai ir nenuginčytai įrodyta. Neginčijamai įrodyta, jog kaltinamoji D. T. kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu padarė mažamečiui sūnui (duomenys neskelbtini) nežymų sveikatos sutrikdymą. D. T. anksčiau aprašyti nuoseklūs, kryptingi veiksmai rodo, jog ji šiuos atlikdama suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Ši jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalies požymius.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnis).

Kaltinamosios D. T. įvykdyta veika, įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už šią nusikalstamą veiką, kaltinamajai gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaltinamosios D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dėl nusikalstamos veikos ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdęs. Jos atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdama recidyviste. Kaltinamoji D. T. du kartus teista, bausta administracine tvarka, iki nusikaltimo padarymo nedirbo, tačiau ji darbinga. Ji (duomenys neskelbtini) seniūnės charakterizuojama neigiamai. Ji teismo posėdžio metu teigė, jog dirba, tačiau tai patvirtinančio dokumento teismui nepateikė. Taip pat ji teigė, jog lankosi pas psichologą. Tačiau tai patvirtinančio dokumento taip pat teismui nepateikė. Tai įvertinęs, bei įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju D. T. skirtina bausmė, kurios tikslai bus pasiekti paskyrus jai griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Tačiau akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) ir V. T. palyginus ilgas laiko tarpas gyvena skyrium. Mažamečio (duomenys neskelbtini) tėvas V. T. žino apie sūnaus ir motinos (kaltinamosios) santykius. Be to, V. T. žino, jog tai antras kartas, kai motina sūnaus atžvilgiu panaudojo smurtą. D. T. nori išsiskirti. Santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręstas kausimas ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ypač svarbu tai, kad vaikas (nukentėjęs (duomenys neskelbtini)) neprarastų ryšio nei su vienu iš tėvų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad akivaizdu, jog D. T. reikalinga specialistų pagalba. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatytą nusikaltimą ji padarė būdama blaivi. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pakankamai priežasčių manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. T. bausmės vykdymą atidedant.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamoji D. T. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai D. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, nenaikintina, nes iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos reikalinga. Nuosprendžiui įsiteisėjus ši priemonė panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, proceso išlaidų nebuvo, baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 297-308 straipsniais 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti D. T. kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, už mažamečiui nežymaus sveikatos sutrikdymą, ir už tai jai paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę D. T. sumažinti vienu trečdaliu ir jai paskirti bausmę - aštuonis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. T. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su jai Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-11-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės - laisvės atėmimo, dalimi bei visiško sudėjimo būdu su (duomenys neskelbtini) nusprendžiu paskirta bauda, ir jai paskirti subendrintą, galutinę bausmę – vienerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo ir šešiolikos MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8, 10 punktais, D. T. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, ją įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu: neišeiti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3 (tris) pirmus probacijos mėnesius dalyvauti smurtinio elgesio artimoje aplinkoje pataisos programoje; visą probacijos laiką nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, D. T. įpareigoti per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos skyriuje pas psichiatrą, šiam nustačius, jog jai dėl psichikos sutrikimo reikia gydymo, gydytis pagal psichiatro nurodymus.

Kaltinamajai D. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti; nuosprendžiui įsiteisėjus, šią priemonę panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.