- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-1476-773/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03168-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- V. Z., S. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vizima“, atstovaujamos bankroto administratoriaus N. J., ieškinį atsakovams V. Z. ir S. Z. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Vizima“, atstovaujama bankroto administratoriaus N. J., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. Z. ir S. Z. 12 978 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 19–20). Nurodė, kad bendrovės direktorei V. Z. neperdavus administratoriui įmonės balanse apskaitytų 12 978 Eur atsargų, tarp BUAB „Vizima“ ir V. Z. bei S. Z. buvo sudarytas 2017 m. kovo 13 d. Susitarimas dėl atsargų vertės kompensavimo, pagal kurį atsakovai įsipareigojo kompensuoti ieškovei atsargų vertę pinigais, t.y. iki 2017 m. birželio 1 d. sumokėti bankrutavusiai įmonei 12 978 Eur. Atsakovai susitarimo neįvykdė. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovų prieštaravimuose dėl teismo įsakymo nurodomos staklės nėra ir nebuvo perduotos įmonės bankroto administratoriui, jos nebuvo apskaitomos kaip įmonės turtas. Nurodė, kad UAB „Vizima“ turėjo atlikti tik staklių Genax remonto darbus, kas niekaip nesusiję su staklių įgijimu nuosavybės teise (e. b. l. 76).
Atsiliepimas
2. Atsakovai V. Z. ir S. Z. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 54–58). Pažymėjo, kad atsakovai įmonei nėra padarę jokios žalos. Nurodė, kad iškėlus BUAB „Vizima“ bankroto bylą, jos vadovė V. Z. bankroto administratoriui perdavė viską, kas buvo jos žinioje, įskaitant ir medienos išilgines jungimo stakles su presu FJ-2B ir medienos skersavimo stakles (duomenys neskelbtini) tačiau jas bankroto administratorius atsisakė priimti, motyvuodamas, kad jos nėra bendrovės turtas. Pažymėjo, kad bendrovės balanse nurodytą 12 978 Eur sumą sudaro minėtų medienos išilginių staklių su presu ir medienos skersavimo staklių vertė, kito perduotino turto atsakovė V. Z. neturi. Atsakovų teigimu, administratorius, atsisakydamas priimti stakles, nurodė jas parduoti ir įnešti į bendrovę gautus pinigus. Pažymi, kad bankroto administratorius įkalbėjo atsakovus pasirašyti 2017 m. kovo 13 d. Susitarimą, o atsakovai tikėjosi, kad pardavę stakles, galės pervesti pinigines lėšas į bendrovę. Paaiškėjus, kad atsakovai nėra staklių savininkai, jų parduoti negalėjo. Atsakovų teigimu, nors pačiame šalių susitarime apie staklių pardavimą nėra kalbama, tačiau šį susitarimą parengė ieškovė, šalys tarėsi tik dėl staklių pardavimo ir už jas gautų lėšų pervedimo, dėl ko atsakovai ir laikė, kad jie įsipareigoja atsargų vertę kompensuoti gauta už stakles pardavimo kaina. Susitarimą tik dėl staklių pardavimo patvirtina ieškovės 2017 m. liepos 28 d. raštas atsakovei V. Z., kuriame nurodyta, kad staklių pardavimui neprieštaraujama ir prašoma gautas lėšas pervesti į BUAB „Vizima“ banko sąskaitą. Šiuo metu ginčo turtas nėra prarastas, staklės yra saugomos atsakovų adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės V. Z. ieškovei 12 978 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas ieškinio atsakovo S. Z. atžvilgiu netenkino. Teismas priteisė iš atsakovės V. Z. 302 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
4. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovų minimos staklės nebuvo UAB „Vizima“ nuosavybė ir jos negalėjo būti apskaitomos kaip UAB „Vizima“ atsargos. Teismas sprendė, kad UAB „Vizima“ 2010 metais galėjo atlikti Norvegijos įmonei priklausančių medžio apdirbimo staklių remontą, tačiau nors leidimas taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą/laikiną įvežimą perdirbti buvo dėl trijų medžio apdirbimo staklių: keturpusių medienos obliavimo staklių REX, medienos išilginio jungimo staklių KIKUKAWA su presu Mod. FJ-2B ir medienos skersavimo staklių GENAX Nr. 302 įvežimo, pagal išduotą leidimą buvo laikinai įvežtos remontui tik keturpusės medienos obliavimo staklės REX, kurios po atlikto remonto 2010 m. balandžio 2 d. buvo išvežtos iš Lietuvos. Į leidimą laikinai įvežti įtrauktos medienos išilginio jungimo staklės KIKUKAWA su presu Mod. FJ-2B ir medienos skersavimo staklės GENAX Nr.302 iki leidimo galiojimo pabaigos nebuvo įvežtos. Dėl šios priežasties teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog bankroto administratorius neteisėtai atsisako priimti iš jų į balansą įtrauktą trumpalaikį turtą/atsargas: medienos išilginio jungimo stakles KIKUKAWA su presu Mod. FJ-2B ir medienos skersavimo stakles GENAX Nr.302, o taip pat kad neduoda sutikimo šį turtą parduoti.
5. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės nurodytą motyvą, jog medienos apdirbimo staklės tapo bankrutuojančios įmonės nuosavybe tuo pagrindu, kad rangovui nesumokėjus už atliktus staklių remonto darbus, bendrovė įgijo teisę į užsakovui priklausantį turtą, esantį pas rangovą. Teismas pažymėjo, kad atsakovai neįrodė, jog 2015 metų bankrutuojančios bendrovės balanse apskaitytų atsargų 12 978 Eur sumai nebuvo, balanse pateiktų duomenų nenuginčijo, tačiau pripažino, kad bendrovės direktorė V. Z. neperdavė bankroto administratoriui įmonės balanse apskaitomų atsargų ir jų nekompensavo.
6. Dėl solidarios atsakovų atsakomybės teismas sprendė, kad nors atsakovai 2017 m. kovo 13 d. pasirašyto susitarimo nenuginčijo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ginčo sprendimui taikytinos civilinės atsakomybės teisės normos ir 12 978 Eur suma turi būti priteisiama tik iš atsakovės V. Z.. Pažymėjo, kad V. Z. kaip įmonės direktorė nevykdė įstatyme nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Be to, neperduodama bankroto administratoriui įmonės balanse apskaitytų atsargų 12 978 Eur sumai, atsakovė padarė žalą bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams. Teismas sprendė, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už tinkamą bendrovės turto apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, todėl atsakovė V. Z. yra kalta dėl ieškovei ir jos kreditoriams padarytos žalos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė V. Z. preziumuojamos savo kaltės nenuginčijo. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 12 978 Eur žala, kurios dydis nurodytas 2015 metų įmonės balanse.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas S. Z. savo neteisėtais veiksmais būtų prisidėjęs prie ieškovei padarytos žalos arba kad jis būtų turėjęs pareigą perduoti bankroto administratoriui balanse apskaitytas įmonės atsargas, arba turėjo privalėjo saugoti bankrutavusios įmonės turtą. Aplinkybė, kad atsakovas S. Z. bankrutavusioje įmonėje dirbo direktoriumi gamybai ir yra atsakovės V. Z. sutuoktinis, nesukuria teisinio pagrindo būti solidariai atsakingam už įmonės direktorės veiksmais padarytą žalą ieškovei. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo atsakovo S. Z. atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė V. Z. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai priteisė žalą, nekonstatavęs visų civilinės atsakomybės sąlygų. Pareigos, nustatytos ĮBĮ 10 straipsnyje, nevykdymas neįrodo, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus dėl turto netekimo ir dėl šios priežasties neperdavė ginčo turto ieškovei. Teismas nenurodė, kokie konkretūs atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimą bei neatsižvelgė, kad tik netinkamas ĮBĮ 10 straipsnyje numatytų pareigų vykdymas arba nevykdymas negali būti pripažįstamas neteisėta asmens veika kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Visų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimas šalina atsakovės atsakomybę.
1.2. Teismas visiškai neanalizavo, ar įmonei buvo padaryta reali turtinė žala. Teismas neatsižvelgė į liudytojos buhalterės A. S. parodymus, kuri patvirtino, kad balanso grafoje „atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigta gamyba“ yra įtrauktos būtent iš Norvegijos taisymui gautos staklės. Be to, šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo viso proceso metu. Atsakovė niekada neslėpė, kad staklės yra jos žinioje, ėmėsi veiksmų jas perduoti bankroto administratoriui, tačiau šis atsisakė jas priimti, kaip nepriklausančias įmonei. Tokiu būdu, jei staklės įtrauktos į balansą nepagrįstai ar neteisingai, akivaizdu, kad įmonė BUAB „Vizima“ neturėjo jokių kitų atsargų už 12 978 Eur sumą, kurias būtų reikėję perduoti. Todėl atsakovė jokiais veiksmais nepadarė įmonei žalos.
1.3. Tai, kad pagal muitinės išduotą leidimą įvežti perdirbti trejas medžio apdirbimo stakles buvo laikinai įvežtos remontui tik keturpusės medienos obliavimo staklės REX, o į leidimą laikinai įvežti įtrauktos medienos išilginio jungimo staklės KIKUKAWA su presu Mod. FJ-2B ir medienos skersavimo staklės GENAX Nr.302 iki leidimo galiojimo pabaigos nebuvo įvežtos, nepaneigia atsakovės argumentų dėl šių staklių įtraukimo į balansą. Minėtos dvejos staklės, kurios nebuvo įvežtos aptariamu leidimu, į Lietuvos teritoriją buvo įvežtos vėliau kitu leidimu, tačiau atsakovė šių duomenų gauti neturi galimybės. Be kita ko, byloje apklausta liudytoja įmonės buhalterė A. S. bei liudytojas buvęs įmonės gamybos direktorius S. Z. patvirtino, kad minimos medžio apdirbimo staklės buvo įvežtos į Lietuvą ir buvo taisomos UAB „Vizima“.
Atsiliepimas
1.4. Atsakovės teigimu, įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Atsakovės neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.
9. Ieškovė BUAB „Vizima“, atstovaujama bankroto administratoriaus N. J., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. 2017 m. kovo 13 d. Susitarimas ir jo nevykdymas yra pateikto ieškinio pagrindas. Susitarimas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl sukelia teisines pasekmes jį pasirašiusiems asmenims. Nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo ėmėsi platesnio nagrinėjimo, nei buvo pareikštas ieškinys ir atmetė ieškinį vieno iš atsakovų atžvilgiu, esant galiojančiam ir nenuginčytam 2017 m. kovo 13 d. Susitarimui, jis turi būti vykdomas.
2.2. Apeliantės pozicija tiek iki civilinės bylos pradžios, tiek ir bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli. Bankroto administratoriui susipažinus su įmonės balansu bankroto bylos iškėlimo dienai, atsakovė teigė, jog nežino, kur yra įmonės atsargos 12 978 Eur sumai. Bankroto administratoriui nurodžius, kad bus kreiptasi į teismą su ieškiniu, atsakovė 2017 m. kovo 13 d. pasirašė susitarimą, kuriuo pripažino, kad negali perduoti įmonės atsargų bankroto administratoriui ir įsipareigojo atlyginti atsargų vertę pinigais iki 2017 m. birželio 1 d. Praėjus 1,5 metų nuo bankroto bylos iškėlimo, atsakovė pateikė naują versiją apie neva įmonei priklausančias stakles ir paprašė leidimo jas parduoti. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su juo nesutinka, nes bankroto administratorius neperima ir neleidžia parduoti staklių, o atsakovė nėra padariusi jokios žalos. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atsakovė papildomai nurodė, kad staklės yra sulaikytos ir gali būti realizuotos CK 6.656 straipsnio pagrindu, kadangi Norvegijos įmonė už jas neatsiskaitė. Apeliaciniame skunde nurodomas naujas argumentas, kad buvo padaryta klaida, t.y. balanse neteisingai atvaizduotas įmonės turtas – atsargos. Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad neva liudytoja A. S. patvirtino, kad buvo padaryta klaida, neatitinka tikrovės, nes už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas, o A. S. pati UAB „Vizima“ balansų nesudarinėjo. Be to, liudytoja nurodė, jog į įmonės balansą negali būti įtraukiamas šiai įmonei nepriklausantis turtas. Dėl šios priežasties 12 978 Eur vertės atsargos negalėjo būti Norvegijos įmonei priklausančios staklės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 22 d. raštu pateikė Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-273-246/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1182-798/2018 bei prašė jas prijungti prie šios civilinės bylos.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus naujus įrodymus (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-273-246/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1182-798/2018), pažymi, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o jų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai yra aktualūs nagrinėjamai bylai, todėl prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
Dėl žalos, susijusios su bendrovės turto neperdavimu bankroto administratoriui
15. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą ir užtikrinti jo apsaugą, todėl jis atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7, 8 dalys, 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4, 12 straipsniai, 21 straipsnio 1 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalis).
16. Kasacinis teismas bylose dėl bendrovės vadovų atsakomybės už tinkamai neapskaitytą ir neišsaugotą turtą yra nurodęs, kad už šios pareigos nevykdymą vadovui taikytina civilinė atsakomybė, nes tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta išimtis, kad tais atvejais, kada dėl vadovo netinkamo finansinės apskaitos organizavimo negalima nustatyti, dėl kieno kaltės turtas prarastas, įrodinėjimo našta, kad turtas prarastas ne dėl vadovo kaltės, perkeliama vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017).
17. Byloje nustatyta, kad pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovė BUAB „Vizima“ buvo apskaičiusi 12 978 Eur vertės atsargas, išankstinius apmokėjimus ir nebaigtas vykdyti sutartis (e. b. l. 29). UAB „Vizima“ iškėlus bankroto bylą, buvusi atsakovės direktorė V. Z. bankroto administratoriui balanse nurodyto turto, apskaityto už 12 978 Eur, neperdavė (e. b. l. 95–98, 99–100). 2017 m. kovo 13 d. ieškovės BUAB „Vizima“ bankroto administratorius N. J., atsakovai V. Z. ir S. Z. sudarė susitarimą, kuriame V. Z. patvirtino, kad pagal UAB „Vizima“ balansą atsargų už 12 978 Eur perduoti bankroto administratoriui negali, tačiau sutinka kompensuoti atsargų vertę pinigais solidariai su S. Z., sumokant BUAB „Vizima“ 12 978 Eur (e. b. l. 28). 2017 m. liepos 28 d. raštu bankroto administratorius N. J. informavo BUAB „Vizima“ buvusią direktorę V. Z., kad BUAB „Vizima“ neprieštarauja staklių pardavimui, nes šios staklės nėra įtrauktos į įmonės turto sąrašus (e. b. l. 21). 2017 m. kovo 13 d. šalių susitarimas nebuvo įvykdytas.
18. Atsakovė V. Z. šioje byloje siekė įrodyti, kad į minėtą įmonės balanso eilutę „Atsargos“ buvo įrašyta remontuoti iš Norvegijos atvežtų medienos išilginio jungimo staklių KIKUKAWA su presu Mod. FJ-2B ir medienos skersavimo staklių GENAX Nr. 302 vertė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, įrodinėdama šią aplinkybę, neginčijo ir neginčija galiojančio 2017 m. kovo 13 d. susitarimo su bankroto administratoriumi, kuriame pati patvirtino, jog įmonės balanse nurodytų 12 978 Eur vertės atsargų perduoti bankroto administratoriui negali ir šių atsargų vertę (12 978 Eur) įsipareigoja kompensuoti pinigais. Tai rodo, kad įmonė turėjo 12 978 Eur vertės atsargas, kurios nebuvo perduotos bankroto administratoriui ir dėl kurių neperdavimo atsakovė įsipareigojo sumokėti 12 978 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad turimos atsargos yra būtent atsakovės nurodomos medienos išilginio jungimo staklės KIKUKAWA su presu Mod. FJ-2B ir medienos skersavimo staklės GENAX Nr. 302. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus, nustatė, kad šios staklės nėra įtrauktos į įmonės turto sąrašus. Be to, buhalterė A. S. patvirtino, jog į UAB „Vizima“ balanso eilutę „atsargos“ būdavo įtraukiama turimų žaliavų bei nebaigtų gaminti staklių vertė. Nurodė, jog turtas į balansą būdavo įskaitomas pagal įsigijimo dokumentus ir inventorizacijos sąrašus, o gautas remontuoti turtas nėra įmonės nuosavybė, todėl į balansą nėra traukiamas (2018 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:05:45-1:05:47, 1:06:21-1:06:25, 1:10:36-1:10:55, 1:11:15-1:11:25.) Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, pažymi, kad labiau tikėtina, jog į BUAB „Vizima“ balanse nurodytas atsargas buvo įtrauktos 12 978 Eur vertės žaliavos bei nebaigtos gaminti staklės, kurios ir buvo neperduotos bankroto administratoriui iškėlus bankroto bylą BUAB „Vizima“ (CPK 185 straipsnis).
19. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie staklių KIKUKAWA su presu Mod. FJ-2B ir GENAX Nr. 302 įvežimą į Lietuvą ir šių staklių remonto darbus. 2010 m. vasario 16 d. sutartimi, sudaryta tarp UAB „Vizima“ ir Norvegijos įmonės G.D LAFTEBYGG A/s, gamintoja UAB „Vizima“ įsipareigojo atlikti medienos išilginio jungimo staklių Kikukawa su presu ir skersavimo staklių GENAX remonto darbus (e. b. l. 77). Kauno teritorinė muitinė išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 79–80) laikotarpiui nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą – laikiną įvežimą perdirbti 3 medžio apdirbimo stakles: keturpusės medienos obliavimo stakles REX, medienos išilginio jungimo stakles KIKUKAWA su presu Mod. FJ-2B ir medienos skersavimo stakles GENAX Nr. 302. UAB „Vizima“ 2010 m. spalio 4 d. direktorė V. Z. Kauno teritorinei muitinei pateikė pranešimą, kad pagal išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikinai įvežtos remontui tik keturpusės medienos obliavimo staklės REX, kurios po atlikto remonto 2010 m. balandžio 2 d. buvo išvežtos iš Lietuvos, o į leidimą laikinai įvežti įtrauktos kitos staklės iki leidimo galiojimo pabaigos nebuvo įvežtos (e. b. l. 81). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė V. Z. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atliktų staklių remonto darbų vertę. Byloje nesant duomenų, kad ginčo staklės vykdant minėtą sutartį jų remonto buvo įvežtos iš Norvegijos, taip pat nesant duomenų apie atliktų remonto darbų vertę, nėra pagrindo daryti išvados, jog šių staklių remonto darbų vertė, Norvegijos įmonei už juos neatsiskaičius, buvo įtraukta į įmonės balansą (CPK 178 straipsnis).
20. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog teismas priteisė žalą, nenustatęs visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės V. Z. pozicija dėl įmonės balanse nurodytų atsargų bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli, nes iš pradžių atsakovė patvirtino, jog atsargų neturi ir jų vertę kompensuos, vėliau siekė įrodyti, kad atsargos – tai įmonei priklausančios staklės, o vėliau tvirtino, kad į balansą yra įtraukta remontuoti atvežtų staklių iš Norvegijos vertė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neįrodė, jog 2015 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytų 12 978 Eur vertės atsargų (žaliavų, nebaigtų gaminti staklių) įmonėje nebuvo (CPK 178 straipsnis). Atsakovė, pasirašydama 2017 m. kovo 13 d. susitarimą patvirtino, jog šių atsargų perduoti negali ir jų vertę įsipareigoja kompensuoti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, išnagrinėjęs V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria BUAB „Vizima“ bankrotas pripažintas tyčiniu, paliko pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartyje konstatavo, kad bendrovės vadovė V. Z. kaip vienintelė akcininkė ir bendrovės vadovė, žinodama realią bendrovės finansinę padėtį, įsiskolinimų dydį kitiems kreditoriams, išmokėdama pinigus sau sąmoningai mažino kreditorių galimybes atgauti savo reikalavimus ir jos veiksmai vertintini kaip nesąžiningi kitų kreditorių atžvilgiu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BUAB „Vizima“ vadovė V. Z. elgėsi nerūpestingai, neužtikrino privalomos turto apskaitos ir apsaugos, nesirūpino, kad įmonės atsargos po bankroto bylos iškėlimo būtų sugrąžintos į įmonę ir perduotos bankroto administratoriui, netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą ir taip pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalyje, ABĮ 37 straipsnio 7, 8 dalyse, 12 dalies 2, 3, 4 punktuose, BAĮ 4, 12, 21 straipsnio 1 dalyje, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje nustatytas vadovo pareigas (CK 6.246 straipsnis). Įmonės vadovė, neužtikrindama turto apsaugos ir neperduodama šių atsargų bankroto administratoriui padarė žalą BUAB „Vizima“ ir jos kreditoriams, savo kaltės nepaneigė (CK 6.247- 6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju atsakovės V. Z. neteisėti veiksmai pasireiškė fiduciarinių pareigų pažeidimu, jai atsakomybė kyla tik esant dideliam neatsargumui ar tyčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti vadovės veiksmai ir elgesys negali būti aiškinami kaip normali, bet vėliau nepasiteisinusi verslo rizika. Vadovės elgesys rodo, kad ji, vadovaudama bendrovei, nebuvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis, jos veiksmai įmonės atžvilgiu yra pripažinti nesąžiningais, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad V. Z. yra atsakinga už BUAB „Vizima“ padarytą 12 978 Eur žalą (CK 6.246 straipsnis).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai nustatė sąlygas dėl atsakovės BUAB „Vizima“ buvusios vadovės atsakovės V. Z. civilinės atsakomybės, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.