Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-683-776/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-01-16
Bylos Nr.: eI3-683-776/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01466-2021-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė, Eglė Mauricė
Pareiškėjas: D. S.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, Mažeikių rajono savivaldybei, atstovaujamai Mažeikių rajono savivaldybės tarybos

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
20.2.3.2Neturtinė žala
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-683-776/2025Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01466-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Panevėžys

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Kairienės ir Eglės Mauricės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, Mažeikių rajono savivaldybei, atstovaujamai Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Mažeikių r. sav., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjai solidariai iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 941,74 Eur turtinės žalos; 3) Priteisti pareiškėjai solidariai iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 48 600,00 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Regionų administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-780-257/2016 tenkino pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 atsakovų D. S. ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos apeliacinius skundus tenkino iš dalies, ir Regionų administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė taikyti restituciją natūra – įpareigojo D. S. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,14 ha dalį 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas), panaikino ir perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Regionų administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Regionų administracinis teismas bylą išnagrinėjo iš naujo ir 2018 m. liepos 3 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018, nusprendė: 1. Prašymą tenkinti iš dalies; 2. Taikė restituciją natūra – įpareigojo D. S. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav.; 3. Priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 17860,00 Eur kompensaciją D. S.. Regionų administracinis teismas šiame sprendime nurodė, jog administracinėje byloje nėra nagrinėjamas civilinės atsakomybės bei žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas, todėl nevertintas atsakovės D. S. argumentus dėl jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja kreipiasi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei teisingo kompensavimo padalijus žemės sklypą į du žemės sklypus, nes suformuotas žemės sklypas yra neracionalus ir netinkamas naudoti. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Mažeikių r. sav., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, padalino žemės sklypą į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybės žemės sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos žemės sklypas). Pareiškėjai pradiniame etape grąžintas 0,2430 ha žemės sklypas buvo tvarkingos, stačiakampio formos, kurio kraštinės: 58,91 m., 37,28 m., 57,33 m. ir 46,68 m. Teismui pritaikius restituciją ir grąžinus valstybei 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, pareiškėjai liko 0,1030 ha ploto žemės sklypas, adresu Mažeikiai, (duomenys neskelbtini). Suformuotas žemės sklypas yra neracionalių formų, siauriausioje vietoje sklypo plotis yra 12,71 m. (kai paprastai namo pamatų plotis apie 10 m.), kas trukdo sklypą naudoti pagal paskirtį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo (redakcija galiojo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d.) 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Akivaizdu, jog po restitucijos likusi sklypo dalis, kuri buvo atidalinta padalijus žemės sklypą į dvi dalis, yra neracionalių ribų, pusmėnulio formos, kuriame neįmanoma pastatyti gyvenamąjį namą taip, kad būtų racionaliai išnaudojamas žemės sklypas. Todėl rasti pirkėjų tokiam žemės sklypui praktiškai neįmanoma, nėra jokio suinteresuotumo tokiu žemės sklypu, nes protingas ir apdairus žmogus tokio žemės sklypo neįsigytų. Tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, nes ji nebegali laisvai disponuoti, valdyti ir naudotis žemės sklypu, ir elgtis su juo tinkamai. Teismų procesai užtruko ilgą laiko tarpą ne dėl pareiškėjos kaltės. Pareiškėjos kaltės dėl Žemės sklypo valdymo nebuvo, nes Žemės sklypą įgijo ir valdė teisėtai. Be to, Mažeikių rajono savivaldybės administracija delsė atidalinti žemės sklypą, kuris, kaip matyti iš NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo, priimtas 2020 m. balandžio 27 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-937 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Toks ilgas laiko tarpas nuo Regionų administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo iki NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo, t. y. beveik trys metai, nepateisinamas, nes visą tą laiką pareiškėja mokėjo mokesčius už žemės sklypą, nors juo faktiškai naudotis negalėjo. Padalijus Žemės sklypą į dvi dalis tapo aišku, kad ir toliau juo neįmanoma naudotis pagal paskirtį. Atsakovių veiksmų neteisėtumas nustatytas teismų sprendimais, kuriuose konstatuoti neteisėti veiksmai priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo, būtent dėl tokių atsakovių veiksmų patyrė žalą. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms iš atsakovių priteistina turtinė žala, kurią sudaro 941,74 Eur patirtų už turto vertinimą, paveldimo turto mokestis, notaro paslaugos, valstybės įmonės „Registrų centras“ išlaidos, žemės mokesčiai, kelionės išlaidos, pašto išlaidos. Nustačius visas atsakovių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovės yra atsakingos už padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamoje situacijoje Mažeikių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukta į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą, o atsakovės NŽT sprendimais atkurtos nuosavybės teisės ir įregistruotas Žemės sklypas. Priimtų sprendimų neteisėtumas yra konstatuotas bylas nagrinėjusių administracinių teismų sprendimais. Tai yra, kiekvienos atsakovės veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti atsakovių objektyvųjį bendrininkavimą, žalos nedalomumą ir atsakovių solidariąją atsakomybę už padarytą žalą. Dėl ilgo proceso patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nežinomybę. Taip pat buvo pažeisti teisėti lūkesčiai, todėl atlygintina ir neturtinė žala. Pareiškėja ir jos sutuoktinis, kuris atstovavo procese, dėl atsakovių neteisėtų veiksmų patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nes valstybė, painioje ir neaiškioje situacijoje nusavindama privačią nuosavybę, prieš tai suteikusi pagrįstų teisėtų lūkesčių, susijusių su nuosavybės atkūrimu, nuskriaudė ją, bei jai ir jos šeimos nariams sukėlė daug neigiamų emocijų, kas sutuoktiniui net sukėlė depresiją, kurią ir dabar gydosi vaistais, išgyvenimų ir nemalonių rūpesčių, kurių būtų buvę galima išvengti, jei valstybės ir valdžios institucijų darbuotojų elgesys būtų rūpestingas ir atsakingas. Atsakovės sukėlė sielvartą jai pačiai ir šeimos nariams, taip pat sukėlė nusivylimą valstybe ir jos institucijomis dėl jos abejingumo ir nejautrumo jos piliečiui, nes NŽT, būdama kalta dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo, nesiėmė jokių priemonių situacijai ištaisyti, taip įveldama pareiškėją į bylinėjimosi procesus ir sukeldama jai bei jos šeimos nariams didžiulius nepatogumus, bei sugriovė lūkesčius, sietinus su atkurtąja nuosavybe. Nuolat patiria neigiamas emocijas, nes pažeista jos nuosavybės teisė ir teisė į racionalų žemės sklypą. Dėl nuolatinių išgyvenimų žymiai pablogėjo jos ir jos artimųjų sveikata. Susidūrusi su valdžios institucijų abejingumu, buvo šokiruota NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo sprendimu padalinti žemės sklypą į pareiškėjai atitekusią neracionalią dalį, kurios protingas ir apdairus žmogus niekada neįsigytų. Todėl, prašo priteisti iš atsakovių solidariai 48 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. po 2000,00 Eur už vieną arą žemės sklypo (2000,00 Eur x 24,30), nes atkurti tokį patį žemės sklypą, toje pačioje vietoje tapo neįmanoma. Turėjo konkrečių planų, bet dėl neteisėtų valdžios veiksmų, nejautrios valstybės pozicijos tie planai griuvo. Be to, bylinėjimosi metu, dėl patirtų milžiniškų protinių apkrovų ir nepalankiai susiklosčiusių į vieną laiko momentą susikoncentravusių kitų aplinkybių, sutuoktinis, kuris ją atstovavo iki tol buvusiose bylose, susirgo depresiją, kurią gydosi ligi šiol. Jei nebūtų reikėję skųsti Regionų administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo ir rengti apeliacinio skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o terminas parengti jį buvo labai trumpas, sutampant aplinkybėms, kad tuo metu sunkiai sirgo jų dukra, buvo patirta milžiniška psichoemocinė apkrova pergyvenant, ar bus spėta teismui pateikti apeliacinį skundą, po to prasidėjo depresijos požymiai. Vyro liga, kuriai kilti prisidėjo bylinėjimosi procesai, jai sukėlė didžiulis išgyvenimus. Teisminiai procesai buvo nemalonūs, kėlė nežinią, netikrumo jausmą, įtampą, nusivylimą dėl valdžios veiksmų. Neturėjo pinigų advokatui, todėl ją atstovavo sutuoktinis. Nesuprantama, kaip galėjo nesutikti su žemės sklypo ribų paženklinimu-parodymu, jei ji tiek Regionų administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimu, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu, tiek Regionų administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimu buvo įpareigota grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,14 ha dalį iš Žemės sklypo. Jokio kito pasirinkimo neturėjo – jai (jos atstovui) parodė sklypo ribas, kurių tikrumu turėjo tikėti, nes pasitikinti ribų ženklintojų kompetencija, nebuvo jokios prasmės dar sykį tikrinti, ar jie teisingai paženklino pareiškėjos nuosavybėje likusio sklypo ribas. Į teismą kreipėsi tik tada, kai atsirado objektas, kurį galima ginčyti – perduotas neracionalių ribų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose. Jos teisė į racionalių formų žemės sklypą nebuvo ginama nei viename teisme, nes byla sprendžiama buvo tik Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015 m. gegužės 7 d. Nr. IP536 pareiškimo apimtyje, ir po Regionų administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo taikyti restituciją natūra, jos padėtis pablogėjo – jai liko 0,103 ha neracionalių ribų žemės sklypas. Lyginant kitoje gatvės pusėje pastatytų namų kontūrus su jai atitekusio sklypo kontūrais, akivaizdu, kad jos žemės sklypas yra neracionalių formų, o siauriausia jo vieta yra 12,71 metrų pločio. Ankstesniais teismų sprendimais bylinėjimosi išlaidos priteistos nebuvo, priteista buvo tik iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 17 860,00 Eur kompensacija.

Atsiliepimas

Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybė, atstovaujama Mažeikių rajono savivaldybės tarybos su pareiškėjos skundo reikalavimu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė, kad pareiškėjos motyvai dėl ginčo NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo panaikinimo susiję su suformuoto žemės sklypo forma. Apie sklypo konfigūraciją jau buvo kalbama nagrinėjat administracines bylas Nr. I-780-257/2016 ir Nr. I-434-609/2018, tačiau teismai į šiuos argumentus neatsižvelgė. Be formos pareiškėja niekaip nepagrindžia NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo neteisėtumo. Su skundu pateiktame žemės sklypo plane pareiškėjos parašu yra patvirtinta, kad ji sutinka su pagal 2020 m. gegužės 21 d. atliktą žemės sklypo ribų paženklinimą parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu. Iš dalies sutinka su pareiškėjos reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydžiu, tačiau mano, kad iš pareiškėjos reikalaujamos sumos turi būti šalinamas 2 kartus pateiktas Žemės mokestis už 2017 metus, kadangi būtent tokio ploto yra pareiškėjos žemės sklypo plotai ir ji turi pareigą mokėti žemės mokestį. Taip pat iš prašomos priteisti sumos turi būti šalinamos kelionės ir pašto išlaidos. Šios išlaidos buvo patirtos nagrinėjant administracines bylas ir priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teismai jau išnagrinėjo bylinėjimosi išlaidų klausimus, todėl pareiškėja neturi teisės pakartotinai reikalauti atlyginti ankstesnėse bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų. Viso pareiškėjos reikalaujamos sumos turi būti mažinamos 135,40 Eur. Sutinka, kad pareiškėjai būtų atlygintą 806,34 Eur turtinės žalos. Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuo pasireiškė neturtinė žala. Sutiktina, kad pareiškėja galėjo patirti nepatogumus bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, tačiau tai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatytų sąlygų. Be to, pareiškėjos prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra labai didelė, viršijanti realiai patirtos turtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad ji patyrė neturtinę žalą, kuri apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, todėl jos patirti nepatogumai negali būti pagrindu konstatuoti neturtinės žalos buvimą. Prašo atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos skundą dalyje dėl NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Mažeikių r. sav., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ panaikinimo; iš dalies tenkinti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir priimti sprendimą priteisti pareiškėjai solidariai iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 806,34 Eur turtinės žalos; atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, su pareiškėjos skundo reikalavimu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti NŽT Mažeikių vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 35SK-197- (14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Mažeikių r. sav., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kadangi šiuo sprendimu buvo atidalintas valstybinis žemės plotas, kuris negalėjo būti privatizuojamas. Pareiškėjai buvo suformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikai žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo gražinamas restitucija natūra Lietuvos Respublikai. Pareiškėja 2020 m. gegužės 21 d. sutiko su atliktu žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu. Pareiškėja buvo suinteresuota išsaugoti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atidalijus valstybinį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš pirminio Žemės sklypo. Regionų administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimu buvo nuspręsta taikyti restituciją natūra. Tokiu teismo sprendimu buvo apgintos abiejų šalių teisės, todėl pareiškėjos prašymas turi būti atmestas. Be to, šiuo teismo sprendimu restitucija buvo taikoma tik daliai Žemės sklypo, todėl administraciniu aktu pareiškėjai perduoto žemės sklypo dalis (0,103 ha) buvo perduota nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų. Pareiškėja nepagrįstai prašo priteisti solidariai iš atsakovų 48 600,00 Eur neturtinės žalos ir 941,74 Eur turtinės žalos atlyginimą. Prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl NŽT Mažeikių skyriaus 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Mažeikių r. sav., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ginčas buvo išspręstas Regionų administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimu, kuriuo teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – pareiškėjos skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą; priteisė pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 941,74 Eur turtinei žalai atlyginti; priteisė pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 2000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisė pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 350,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo buvo atmestas, paliko nepakeistą, ir Regionų administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo išspręsti pareiškėjos skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino, bei bylą šioje dalyje perdavė Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Todėl šioje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 31 d. S. K. pateikė tuometinei Mažeikių rajono Mažeikių apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) (administracinės bylos Nr. I-434-609/2018 16 b. l., I tomas). Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino pakoreguotą Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalųjį planą, kurio grafinėje dalyje Nr. 39 suprojektuotas 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypas (Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos (administracinės bylos Nr. I-434-609/2018 17–22 b. l., I tomas). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Al-25 „Dėl adresų suteikimo Naikių mikrorajone“ 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypui Nr. 39 suteikė adresą – (duomenys neskelbtini), Mažeikiai (administracinės bylos Nr. I-434-609/2018 23 b. l., I tomas). 2012 m. sausio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-44 „Dėl žemės sklypo įregistravimo nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ suformavo 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini), kurio nominali vertė – 21054,00 Lt, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, ir įsakė šį žemės sklypą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise (administracinės bylos Nr. I-434-609/2018 28 b. l., I tomas). 2012 m. sausio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 35VĮ-44 „Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,2430 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav. (administracinės bylos Nr. I-434-609/2018 34–35 b. l., I tomas). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini) atkurtos S. K. nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2430 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2430 ha (21054,00 Lt vertės) žemės sklypą, esantį Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini) (administracinės bylos Nr. I-434-609/2018 29 b. l., I tomas). 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo notarinio registro Nr. 1M12-3489 pagrindu 0,2430 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav., įgijo D. S. (administracinės bylos Nr. I-434-609/2018 31–33 b. l., I tomas). Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras su pareiškimu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu buvusiems savininkams buvo atkurtos nuosavybės teisės, taip pat civilinius sandorius, susijusius su ginčo žemės sklypų nuosavybės teisės perleidimu, bei dalį detaliojo plano sprendinių, ir taikyti restituciją natūra: įpareigoti D. S. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,14 ha dalį 0,2430 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav. Regionų administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. I-780-257/2016, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01405-2015-4, patenkino pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą ir: 1. Panaikino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį dėl 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukimo į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 39); 2. Panaikino 2012 m. sausio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 35V1-44 ,,Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ dalį dėl 0,14 ha miško žemei priskirto ploto, patenkančio į 0,2430 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.; 3. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini) dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią 0,2430 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav.; 4. Pripažino negaliojančiu 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 1M12-3489, dalį, kuria D. S. paveldėjo 0,14 ha miško žemės 0,2430 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav.; 5. Taikė restituciją natūra – įpareigojo D. S. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,14 ha dalį 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav. LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01405-2015-4, atsakovų D. S. ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Regionų administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė taikyti restituciją natūra – įpareigojo D. S. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,14 ha dalį 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav., panaikino ir perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Regionų administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018, teisminio proceso Nr. 3-63-3-01405-2015-4, nuspręsta: 1. Prašymą tenkinti iš dalies; 2. Taikyti restituciją natūra – įpareigoti D. S. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav.; 3. Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 17860,00 Eur kompensaciją D. S.. Regionų administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018, teisminio proceso Nr. 3-63-3-01405-2015-4, nutarta ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Regionų administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 pastraipoje ir išdėstyti ją taip: ,,Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 17860,00 Eur kompensaciją D. S.“. Pritaikius restituciją pareiškėjai buvo atlyginta tik valstybei grąžintos Žemės sklypo dalies rinkos vertė, tačiau ne patirti nuostoliai, susiję su Žemės sklypo dalimi, kurį pareiškėja buvo priversta grąžinti valstybei. NŽT Mažeikių skyrius 2021 m. kovo 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo padalino Žemės sklypą. Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu jį apskundė teismui, be kita ko, prašydama priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl restitucijos proceso, bei bylinėjimosi išlaidas. Regionų administracinis teismas priėmė 2022 m. kovo 9 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – pareiškėjos skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą; priteisė pareiškėjai solidariai iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 941,74 Eur turtinei žalai atlyginti; priteisė pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 2000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisė pareiškėjai solidariai iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 350,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. LVAT 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo buvo atmestas, paliko nepakeistą, ir Regionų administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo išspręsti pareiškėjos skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino, bei bylą šioje dalyje perdavė Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja prašo priteisti solidariai iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 941,74 Eur turtinės žalos. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybė, atstovaujama Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, nurodė, kad sutinka, jog pareiškėjai būtų atlyginta 806,34 Eur turtinės žalos.

Pareiškėja nurodo, jog atsakovų veiksmų neteisėtumas nustatytas teismų sprendimais, kuriuose konstatuoti neteisėti veiksmai priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo, būtent dėl tokių atsakovų veiksmų ji patyrė žalos, ir egzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, todėl esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms iš atsakovių priteistina žala pareiškėjai, kurią sudaro 941,74 Eur patirtų už turto vertinimą, paveldimo turto mokestis, notaro paslaugos, Valstybės įmonės Registrų centro išlaidos, žemės mokesčiai, kelionės išlaidos, pašto išlaidos, tai patvirtina pareiškėjos sudaryta lentelė su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu bei jas patvirtinantys dokumentai. Tai yra, pareiškėja nurodo, jog neteisėti veiksmai (aktai) priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo yra: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis dėl 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukimo į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 39); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 35V1-44 ,,Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ dalis dėl 0,14 ha miško žemei priskirto ploto, patenkančio į 0,2430 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini) dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią 0,2430 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, be kita ko, prašo priteisti kelionės ir pašto išlaidas, kurios buvo patirtos nuo 2015 metų iki 2017 metų, bet tai bylinėjimosi išlaidos patirtos pareiškėjos administracinio proceso metu nagrinėjant Regionų administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-780-257/2016, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01405-2015-4, LVAT administracinę bylą Nr. A-793-415/2017, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01405-2015-4, ir Regionų administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-434-609/2018, teisminio proceso Nr. 3-63-3-01405-2015-4.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos, todėl jos negali būti traktuojamos kaip žala CK 6.249 ir 6.271 straipsnių prasme. Analogiškos praktikos laikosi LVAT, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidų instituto paskirtis – sureguliuoti išlaidų, kurias asmuo patiria bylinėdamasis teisme, atlyginimo klausimą. Taigi, jei bylinėjimosi išlaidos būtų traktuojamos kaip žala civilinės (deliktinės) atsakomybės prasme, pats bylinėjimosi išlaidų institutas iš esmės netektų prasmės (LVAT 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2831/2011).

Teisiniai santykiai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa. Reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio pobūdžio, todėl iš esmės yra susiję su teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiami byloje pateikti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai (LVAT 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymas proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, suteikia teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis, redakcija galiojo iki 2016 m. liepos 1 d.). Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 ir kt.).

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011 ir kt.). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dar negali būti sprendžiamas, nes byla nėra baigta (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-463/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011 ir kt.). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-280/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011, 2013 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-215/2013 ir kt.). Tuo tarpu iš pareiškėjos skundo matyti, kad pareiškėjos kelionės (33,00 Eur) ir pašto (20,00 Eur) išlaidos buvo patirtos administracinio proceso metu nagrinėjant Regionų administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-780-257/2016, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01405-2015-4, LVAT administracinę bylą Nr. A-793-415/2017, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01405-2015-4, ir Regionų administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-434-609/2018, teisminio proceso Nr. 3-63-3-01405-2015-4. Pirmos instancijos teismu, nagrinėjamoje situacijoje, laikytinas Regionų administracinis teismas, priėmęs galutinį sprendimą administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018, teisminio proceso Nr. 3-63-3-01405-2015-4, todėl būtent Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018, teisminio proceso Nr. 3-63-3-01405-2015-4, turėtų būti sprendžiamas pareiškėjos kelionės (33,00 Eur) ir pašto (20,00 Eur) išlaidų nuo 2015 metų iki 2017 metų atlyginimo klausimas. Remiantis tuo, pareiškėjos skundo dalis dėl patirtos turtinės žalos, kurią sudaro kelionės (33,00 Eur) ir pašto (20,00 Eur) išlaidos nuo 2015 metų iki 2017 metų, atmestina kaip nepagrįsta.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta atsakomybė dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi tam, kad minėtu pagrindu (CK 6.271 straipsnis) atsirastų tokia turtinė prievolė, būtina nustatyti tam tikrų tokios atsakomybės sąlygų visetą: žalą, neteisėtą veiką (aktą), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos (akto) ir atsiradusios žalos.

LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti, t. y. prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. LVAT praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) „res judicata“ (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pažymėtina, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo „res judicata“ savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo „res judicata“ padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis „res judicata“ efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis „res judicata“ principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (LVAT 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Regionų administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-780-257/2016 dalis dėl: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalies - dėl 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukimo į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 39); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 35V1-44 ,,Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ dalies - dėl 0,14 ha miško žemei priskirto ploto, patenkančio į 0,2430 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini) dalies, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią 0,2430 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav.; 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 1M12-3489 dalies, kuria D. S. paveldėjo 0,14 ha miško žemės 0,2430 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav., yra įsiteisėjusi. Likusi Regionų administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-780-257/2016 dalis dėl restitucijos taikymo natūra LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 buvo panaikinta ir perduota šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018, nuspręsta: 1. Prašymą tenkinti iš dalies; 2. Taikyti restituciją natūra – įpareigoti D. S. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav.; 3. Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 17860,00 Eur kompensaciją D. S.. Regionų administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018, nutarta ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Regionų administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 pastraipoje ir išdėstyti ją taip: ,,Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 17860,00 Eur kompensaciją D. S.“.

Tai yra, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neteisėtai priimtos aktų dalys) priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis dėl 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukimo į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 39); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 35V1-44 ,,Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ dalis dėl 0,14 ha miško žemei priskirto ploto, patenkančio į 0,2430 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini) dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią 0,2430 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav. Todėl šioje nagrinėjamoje byloje konstatuojamas prejudicinis faktas, jog Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalimi dėl 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukimo į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 39); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 35V1-44 ,,Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ dalimi dėl 0,14 ha miško žemei priskirto ploto, patenkančio į 0,2430 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini) dalimi, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią 0,2430 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav. - yra atlikti neteisėti veiksmai priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo (neteisėtai priimtos aukščiau aptartų aktų dalys).

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; LVAT 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesas dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (iš lot. kalbos būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (LVAT 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011 ir kt.).

Ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad žalos padariusio asmens elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Taigi, ekvivalentinio priežastinio ryšio nustatymo teorija įtvirtina lankstaus priežastinio ryšio nustatymą. Dėl ekvivalentinio priežastinio ryšio kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad būtent lankstaus priežastinio ryšio samprata ir yra įtvirtinta CK 6.247 straipsnyje. Anot kasacinio teismo, lankstaus priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado nuostolių. Kasacinis teismas pabrėžė, jog pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pažymima, kad civilinėje teisėje atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015).

Pareiškėja teismui pateikė lenteles, kuriose nurodė tiesiogines išlaidas (turtinė žala), susijusias su Žemės sklypo nuosavybe (toliau – ir Lentelės). Pareiškėja lentelėse išskiria „Visas patirtas išlaidas“ ir „Tiesiogines išlaidas susijusias su bylinėjimosi (X) ir proporcingai 0,14 ha“.

Lentelių 1 punkte nurodyta, kad visos patirtos išlaidos už turto vertinimo paslaugas pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. sutartį Nr. 12/08-215 sudaro 363,00 LT, o proporcingai 0,14 ha – 209 LT (60,53 Eur). Tai patvirtina į bylą pateiktas UAB ,,A“ 2012 m. rugpjūčio 16 d. kasos pajamų orderio kvitas serija AIR Nr. 000870, iš kurio matyti, jog pareiškėja už turto vertinimo paslaugas pagal sutartį sumokėjo 363,00 Lt, ir nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini), Mažeikiai, 0,2430 ha žemės sklypo) vertinimo ataskaita.

Lentelių 2 punkte nurodyta, kad visos patirtos išlaidos už paveldimo turto mokestį pagal Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą Nr. APS17-5863 sudaro 561,00 LT, o proporcingai 0,14 ha – 325,38 LT (94,24 Eur). Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma Nr. APS17-5863.

Lentelių 3 punkte nurodyta, jog visos patirtos išlaidos už išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notaro atlyginimas, kompensacijos už patikrą registruose, VĮ Registro centro darbų kainos dydis) sudaro 68,00/12,00 LT, 9,00 LT, 22,50 LT, o proporcingai 0,14 ha – 64,22 LT (18,60 Eur). Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina į bylą pateiktas 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.

Lentelių 4 punkte nurodyta, kad visos patirtos išlaidos pagal sąskaitą Nr. 3751219-1 (ž. skl. įregistravimas/išregistravimas, kiti kadastro tvarkymo darbai, nuosavybės į sklypą įregistravimas, NTR išrašas be istorijos, prašymo užpildymas) sudaro 10,00 LT, 40,00 LT, 129,50 LT, 5,00 LT, 1,00 LT, o proporcingai 0,14 ha – 75,11 LT (21,75 Eur). Tai patvirtina į bylą pateikta 2012 m. gegužės 3 d. sąskaita apmokėti Nr. 3751219-1 dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, įregistravimo ir kt. bei 2012 m. gegužės 3 d. kvitai, iš kurių matyti, jog sumokėta 185,50 LT (10,00 LT+40,00 LT+129,50 LT+5,00 LT+1,00 LT).

Lentelių 5 punkte nurodyta, kad visos patirtos išlaidos pagal sąskaitą Nr. 4427689-1 (paveldėtojo nuosavybės į sklypą įregistravimas, NTR išrašas be istorijos, prašymo užpildymas) sudaro 68,20 LT, 5,00 LT, 1,00 LT, o proporcingai 0,14 ha – 39,55 LT (11,45 Eur). Tai patvirtina į bylą pateikta 2012 m. lapkričio 6 d. sąskaita apmokėti Nr. 4427689-1, kurioje nurodyta, kad mokėtina suma 74,20 LT (68,20 LT+5,00 LT+1,00 LT) už paveldėtojo nuosavybės į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, įregistravimą ir kt. Tai, jog buvo apmokėta pareiškėjos pastaroji suma patvirtina 2012 m. lapkričio 6 d. kvitas ir 2012 m. lapkričio 6 d. mokėjimo patvirtinimas.

Lentelių 6-13 punktuose nurodyta, kad sumokėtas žemės mokestis pagal žemės mokesčio deklaracijas už 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 metus proporcingai 0,14 ha: 2012 m. – 146,54 LT (42,44 Eur), 2013 m. – 146,54 LT (42,44 Eur), 2014 m. – 204,96 LT (59,36 Eur), 2015 m. – 72,07 Eur, 2016 m. – 70,46 Eur, 2017 m. – 61,23 Eur, 2018 m. – 56,38 Eur. Tai patvirtina į bylą pateiktos žemės mokesčio deklaracijos už 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 metus, ir kuriose nenurodyta, jog būtų buvę neapmokėtas žemės mokestis už praėjusius metus, t. y. likusi skola, todėl šios deklaracijos patvirtina pareiškėjos patirtas išlaidas ir sumokėtus žemės mokesčius proporcingai 0,14 ha, kuri buvo grąžinta valstybei.

Lentelių 14 ir 15 punktuose nurodyta, kad žemės mokestis pagal žemės mokesčio deklaracijas už 2019 ir 2020 m. mokėtas: 41,20 Eur ir 41,20 Eur, tačiau proporcingai 0,14 ha daliai Valstybinė mokesčių inspekcija nebeskaičiavo, todėl šios išlaidos teismo nevertintinos ir nepriteistinos pareiškėjai kaip turtinė žala. Kaip matyti iš 2019 metų ir 2020 metų žemės mokesčių deklaracijų, pareiškėjai žemės mokestis buvo skaičiuotas tik už 0,10300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, 0,14 ha daliai Valstybinė mokesčių inspekcija nebeskaičiavo.

Lentelių 16 punkte nurodyta, kad už turto vertinimo paslaugas pagal 2018 metų sausio sutartį sumokėta 300,00 Eur pagal PVM s. f. Nr. 0004 2018.01.01. Tai patvirtina 2018 m. sausio 11 d. sąskaita faktūra, pateiktas 2018-01-11 kasos pajamų orderis, iš kurių matyti, jog pareiškėja sumokėjo 300,00 Eur už turto vertinimą, ir nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini), Mažeikiai, 0,2430 ha žemės sklypo) vertinimo ataskaita, kuria buvo remtasi Regionų administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018.

Lentelių 17 punkte nurodyta, kad už 2015, 2016 m. kelionės išlaidas (bilietai, mokesčiai už dujas) sumokėta 33,00 Eur.

Lentelių 18 punkte nurodyta, kad už 2015, 2016, 2017 m. pašto išlaidas sumokėta 20,00 Eur.

Lentelių 19 ir 20 punktuose nurodyta, kad 2021 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. viešajai įstaigai „Registrų centras“ pagal išankstines sąskaitas Nr. 26976360-1 ir Nr. 26976360-2 sumokėta atitinkamai 39,75 Eur ir 17,19 Eur už naujo sklypo registraciją. Tai patvirtina išankstinės sąskaitos Nr. 26976360-1 ir Nr. 26976360-2 bei kvitai, patvirtinantys, jog viešajai įstaigai „Registrų centras“ 2021 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. sumokėta atitinkamai 39,75 Eur ir 17,19 Eur už naujo suformuoto sklypo registraciją.

Iš viso pareiškėja prašo priteisti 941,74 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Įvertinus tai, kad pareiškėjos skundo dalis dėl patirtos turtinės žalos, kurią sudaro kelionės (33,00 Eur) ir pašto (20,00 Eur) išlaidos nuo 2015 metų iki 2017 metų, yra atmestina kaip nepagrįsta, todėl pareiškėjos prašomas priteisti 941,74 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimas yra mažinamas iki 888,74 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad Regionų administracinio teismo sprendimu valstybei buvo grąžinta 0,14 ha dalis iš pareiškėjos turėtos 0,2430 ha, tai reiškia, kad jos nuosavybėje liko 0,1030 ha žemės ploto. Todėl turtinę žalą (nuostolius) nagrinėjamu atveju reikia vertinti proporcingai prarasto žemės sklypo plotui, kuris teismo sprendimu buvo grąžintas valstybei, o ne visam pareiškėjos įsigytam žemės sklypų plotui, todėl pareiškėja teisingai ir pagrįstai Lentelėse atitinkamais atvejais išskyrė sumas proporcingai 0,14 ha daliai, išskyrus sumas už naują suformuotą sklypą ir turto vertinimo paslaugas 2018 metais, kadangi pastarųjų išlaidų pareiškėja nebūtų patyrusi, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų (neteisėtų sprendimų). Atsakovai Lentelėse nurodytų ir apskaičiuotų sumų dydžių iš esmės neginčijo.

Pažymėtina, jog taikant civilinės atsakomybės institutą, bet kuriuo atveju svarbu nustatyti ne vien tik formalias sąlygas, pagrindžiančias žalos atsiradimą, bet ir konkretų žalos dydį. LVAT yra pažymėjęs, jog pareiškėjas privalo objektyviai pagrįsti žalos faktą, tačiau jei tokie duomenys nėra pateikiami, tokioje situacijoje teismui nekyla pareiga papildomai įrodinėti žalos faktą ir dydį už patį pareiškėją (LVAT 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-946-552/2018).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog nėra jokių duomenų, kad dėl pareiškėjos kaltės kilo jos patirti 888,74 Eur nuostoliai (turtinė žala), ir atsakovai to taip pat nenurodo, konstatuoja, jog pareiškėja jokiais savo neteisėtais veiksmais ar neproporcinga rizika nei prie neteisėtų valstybės institucijų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių priėmimo), nei prie dėl Žemės sklypo dalies praradimo kilusių nuostolių neprisidėjo. Šie nuostoliai kilo išimtinai tik dėl atsakovų atstovių Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir NŽT Mažeikių skyriaus neteisėtų veiksmų. Todėl laikytina, jog tarp pareiškėjos patirtų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies praradimu, ir atsakovų atstovių neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių priėmimu) egzistuoja ne tik faktinis, bet ir teisinis priežastinis ryšys.

Atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyti valstybės institucijų neteisėti veiksmai (neteisėtai priimtos aktų dalys) priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis dėl 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukimo į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 39); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 35V1-44 ,,Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ dalis dėl 0,14 ha miško žemei priskirto ploto, patenkančio į 0,2430 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini) dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią 0,2430 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav., ir į tai, kad pareiškėja įrodė, jog patyrė 888,74 Eur turtinę žalą (nuostolius), yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių) ir pareiškėjos patirtos 888,74 Eur turtinės žalos (nuostolių), todėl ši skundo dalis tenkintina, priteisiant pareiškėjai solidariai iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 888,74 Eur nuostolių (turtinės žalos).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagrįsdama patirtą neturtinę žalą pareiškėja nurodė, kad ilgo teisminio proceso metu patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nežinomybę. Taip pat buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, todėl jai atlygintina ir neturtinė žala. Pareiškėja ir jos sutuoktinis, kuris pareiškėją atstovavo procese, dėl atsakovių neteisėtų veiksmų patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, depresiją, kurią ir dabar gydosi vaistais, išgyvenimus ir nemalonius rūpesčius, kurių būtų buvę galima išvengti, jei valstybės institucijų darbuotojų elgesys būtų rūpestingas ir atsakingas. Atsakovės sukėlė sielvartą pareiškėjai ir jos šeimos nariams, taip pat sukėlė nusivylimą valstybe ir jos institucijomis dėl jų abejingumo ir nejautrumo piliečiui, nes NŽT, būdama kalta dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo, nesiėmė jokių priemonių situacijai ištaisyti, taip įveldama pareiškėją į bylinėjimosi procesus ir sukeldama jai bei jos šeimos nariams didžiulius nepatogumus, bei sugriovė pareiškėjos lūkesčius, sietinus su atkurtąja nuosavybe. Nuolat patiria neigiamas emocijas, nes pažeista jos nuosavybės teisė ir teisė į racionalų žemės sklypą. Dėl nuolatinių išgyvenimų žymiai pablogėjo jos ir jos artimųjų sveikata. Susidūrusi su valdžios institucijų abejingumu, buvo šokiruota NŽT Mažeikių skyriaus sprendimu padalinti žemės sklypą į pareiškėjai atitekusią neracionalią dalį, kurios protingas ir apdairus žmogus niekada neįsigytų. Todėl prašo priteisti iš atsakovių solidariai 48600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tai yra po 2000,00 Eur už vieną arą žemės sklypo (2000,00 Eur x 24,30), nes atkurti tokį patį žemės sklypą, toje pačioje vietoje tapo neįmanoma. Sutuoktinio depresija pareiškėjai kelia stiprius dvasinius pergyvenimus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020, 82 punktas).

Įvertinus pareiškėjos argumentus ir įrodymus dėl jai padarytos neturtinės žalos, sutiktina, kad pareiškėja galimai patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumus dėl anksčiau aptartų valstybės institucijų įvykdytų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių) priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalies dėl 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukimo į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 39); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 35V1-44 ,,Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ dalies dėl 0,14 ha miško žemei priskirto ploto, patenkančio į 0,2430 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini) dalies, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią 0,2430 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., Mažeikių r. sav.; dėl šių aktų priėmimo pareiškėja buvo pagrįstai susikūrusi teisėtus lūkesčius ir dėl jų netekimo galėjo patirti dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, t.y. neturtinę žalą, todėl atsakovės privalo jai tokią žalą atlyginti.

Pažymėtina, kad yra aktualus principas, pagal kurį kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Vertybių skalėje svarbiausiomis pripažįstamos asmens gyvybė ir sveikata, todėl ir teismų praktikoje didžiausios sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos, kai tokia žala patiriama dėl svarbiausių vertybių pažeidimo – asmens gyvybės netekimo ir sveikatos sužalojimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirta neturtinė žala sietina su jos turtui padaryta žala, kuri yra atkuriama vertybė, todėl ji taip aukštai nevertintina.

Kasacinio teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai žala padaroma turtui ar pažeidžiamos turtinės teisės, negausi. Tokio pobūdžio bylose, priklausomai nuo individualių bylos aplinkybių, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžių ribos yra maždaug nuo 86,00 Eur iki 2000,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015; kt.). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 už tyčinį turto (poilsio namo, pirties ir juose buvusio turto) sudeginimą ieškovui iš atsakovės priteista beveik 2000,00 Eur (7000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015 už statinių (metalinio garažo, metalinio namelio, metalinio tualeto) suniokojimą savavališkai vykdant tariamą teisę į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą iš atsakovų solidariai priteisė 868,86 Eur (3000,00 Lt) neturtinės žalos (LAT 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021). Todėl pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis yra vertinamas individualiai kiekvienu atveju, o ne proporcingai prarasto žemės sklypo plotui, kuris teismo sprendimu grąžintas valstybei. Tai yra, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, kurių intensyvumas yra nesusijęs su sklypo plotu. Tai pat atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimas yra pripažintas teisėtu, todėl konstatuoti šiuo atveju neturtinės žalos atsiradimo nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš atsakovių solidariai priteistina 1 000,00 Eur neturtinės žalos dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių), nes pareiškėja patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo pažeisti pareiškėjos pagrįstai susikurti teisėti lūkesčiai, pareiškėja ketino arba statyti gyvenamąjį namą, arba žemės sklypą parduoti, tačiau dėl jau aptartų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių) buvo paimta dalis pareiškėjai nuosavybės teises priklausiusio žemės sklypo. Be to, sutiktina, kad pareiškėjos sutuoktinio, kuris buvo ir pareiškėjos atstovas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-780-257/2016, LVAT administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 ir Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018, išgyvenimai ir pačiai pareiškėjai galėjo kelti dvasinius išgyvenimus. Tai yra, pareiškėja galėjo pergyventi dėl sutuoktinio, tačiau tai, ką galimai patyrė pats pareiškėjos sutuoktinis, nagrinėjamu atveju nevertintina, nes pareiškėjos sutuoktinis nėra proceso šalis nagrinėjamoje byloje. Ir nors pareiškėja pateikė medicininius išrašus, iš kurių matyti, kad jos sutuoktiniui diagnozuota depresija ir jis vartoja vaistus, bet ši aplinkybė, nagrinėjamu atveju, neturi teisinės reikšmės, nes teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas priežastinis ryšys tarp nustatytų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių) ir pareiškėjos sutuoktiniui kilusios depresijos. Be to, nors pareiškėja nurodė, kad žymiai pablogėjo jos sveikata, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl ši aplinkybė atmestina kaip neįrodyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), be to, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio už teismui paduotą skundą dėl Sprendimo panaikinimo, bei 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Už teisinę pagalbą pareiškėja advokatui sumokėjo 850,00 Eur. Nurodytas pareiškėjos išlaidas patvirtina banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymai, 2021 m. birželio 11 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas, 2022 m. balandžio 11 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir 2022 m. balandžio 27 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatomas taikant koeficientą 2,5. Atsižvelgus į tai, kad skundas surašytas ir administraciniam teismui paduotas 2021 m. III ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2021 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1517,4 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 3793,5 Eur (1517,4 × 2,5). Taigi, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma dėl advokato atstovavimo neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto paslaugų dydžio.

LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017 ir kt.).

Remiantis tuo, kad pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies (pirmasis reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestas; antrasis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies; trečiasis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nors ir nepatenkintas pilnai, tačiau neturtinės žalos dydį nustato teismas, todėl laikytina, jog trečiasis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas), pareiškėjai priteistina 530,25 Eur (883,75 Eur x 60 % patenkintų reikalavimų dalis) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai D. S. solidariai iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 888,74 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 74 ct) turtinės žalos.

Priteisti pareiškėjai D. S. solidariai iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.

Priteisti pareiškėjai D. S. iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, po 265,12 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje pareiškėjos D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Erminijus BaziulisGiedrė KairienėEglė Mauricė